Jūs esate
Pagrindinis > Gamta (Puslapis 49)

Gamta

Labdaros projektas „Meškiuko terapija“

Darius Gabrielius, VŠĮ ,,Saugus angelas' Dažname iškvietime, į kurį vyksta policijos pareigūnai, liudininkai ar nukentėjusieji yra mažamečiai ar nepilnamečiai vaikai. Lietuvoje prasidėjo kitose šalyse pripažintas projektas „Meškiuko terapija”, kurio tikslas – įvykio vietoje suteikti emocinę paramą įvairiuose incidentuose atsidūrusiems vaikams. Jau rugsėjo pirmosiomis savaitėmis organizuojamo labdaros projekto „Meškiuko terapija“ metu bus renkamos lėšos pliušinių meškiukų pirkimui į patruliuojančių policijos pareigūnų automobilius. Tai kitose šalyse jau patikrinta ir visuomenės teigiamai priimta akcija, kurios pagrindinis tikslas – nuraminti stresą ar šoką patyrusį vaiką. Policijos pareigūnas dažniausiai yra pirmas asmuo, kuriam įvykio vietoje tenka su vaiku

Seimui pristatyta rudens sesijos darbų programa

Seimo nariai susirinko į į eilinę Seimo III (rudens) sesiją. Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis perskaitė Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimą. Pirmojo posėdžio metu svarbiausius sesijos darbus pristatė Seimo Pirmininkas V. Pranckietis, Vyriausybės teikiamus įstatymų projektus – Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Sveikindamas su rudens darbų pradžia parlamento vadovas priminė, kad ši sesija prasideda iššūkių akivaizdoje, Lietuvos kaimynystėje vyksta „Zapad“ karinės pratybos, stiprėja nedraugiška propaganda, galimos įvairios provokacijos. „Turime būti pasirengę, todėl mūsų vienybė yra ypač reikalinga ir ją turi matyti visi Lietuvos žmonės“, – bendram darbui kvietė V. Pranckietis. Vardindamas prasidedančios sesijos darbus Seimo Pirmininkas

Diskusijų festivalis„Būtent!“

Lietuvos lyderystė pasaulyje, tarptautinis konkurencingumas, žmonių gerovės kūrimas pačioje valstybėje bei daugelis kitų aktualių klausimų aptarti pirmąkart Lietuvoje surengtose diskusijų dienose Birštone. Savo įžvalgomis, ką ir kaip galima būtų pakeisti, dvi dienas dalinosi žinomi įvairių sričių Lietuvos ir užsienio ekspertai, politikai, verslininkai. Ilgametes tradicijas turintis diskusijų forumas Švedijoje ir kitose Skandinavijos šalyse kasmet pritraukia dešimtis tūkstančių žmonių. Kaip Lietuvą paversti gerovės valstybe, iš kurios nebėgtų baigęs aukštąsias ar įgijęs profesijas jaunimas, kaip į regionus pritraukti investicijas, kad mažėtų socialinė atskirtis, kokią atsakomybę privalo priimti valstybė, kad visuomenė būtų laiminga ir kaip

Afrikinis kiaulių maras:pavojinga liga neaplenkė ir Lietuvos

Karlis Didžiulis Afrikiniu kiaulių maru serga tik naminės ir laukinės kiaulės, šernai. Kitiems gyvūnams ir žmonėms šią ligą sukeliantis virusas nepavojingas. Užsikrėtusių kiaulių mėsą draudžiama vartoti ne dėl pavojaus užsikrėsti žmonėms, o dėl galimybės, kad per mėsą, kraują, vidaus organus pavojingas virusas bus išplatintas už ligos židinio ribų. Afrikinis kiaulių maras yra žmonėms nepavojinga liga – jie nesusirgs, net jei suvalgytų užkrėstos mėsos. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba užtikrina gyventojus, jog Lietuvoje parduodama kiauliena yra saugi vartoti. Židinių geografija Europoje plečiasi Kiekvieną savaitę gaunami pranešimai apie vis naujus šios ligos židinius kiaulių laikymo

Eksperto įžvalgos PVM rizikų tema

LPK vyko mokymai įmonių vadovams, finansų vadovams, visiems, kuriems aktualūs prekių gabenimo į ES šalis klausimai. Su „Merits“ partneriu Gintaru Juškausku mokymų dalyviai aptarė itin aktualią PVM rizikų problematiką. Kadangi ne visi suinteresuoti įmonių atstovai galėjo dalyvauti, dalinamės eksperto įžvalgomis pokalbyje PVM rizikų tema, kurias aptarėme iš karto po mokymų. Kodėl ši tema tokia aktuali, nes sulaukėme rekordinio dalyvių mokymuose skaičiaus?Tai svarbi tema visoms, prekes į kitas ES valstybes nares tiekiančioms, LT įmonėms. Mokesčių administratoriui nuginčijus 0 proc. PVM tarifo pagrįstumą, LT įmonei „iš savo kišenės“ tenka sumokėti į biudžetą sumą

Prasideda didžiausias Vilniaus istorijoje viešojo transporto atnaujinimas

Vilnius mini tikrai istorinį įvykį – prasideda didžiausias, precedento neturintis Vilniaus viešojo transporto atnaujinimas. Į Vilnių atvažiuoja pirmas pusšimtis 250 naujų autobusų, kuriais nuo šiol kasdien po sostinę keliaus vilniečiai ir miesto svečiai. Paskutinis didesnis viešojo transporto atnaujinimas Vilniuje įvyko prieš dešimtmetį, kai autobusų parką papildė beveik 90 naujų autobusų. Pirmąjį iš 250 naujų autobusų, perrištą šventiniu kaspinu, Europos aikštėje vilniečiams šiandien pristatė Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Rugsėjo 6 d. juos išbandys kiekvienas, važiuosiantis 11 Žvėrynas–Senamiestis–Užupis, 15 Žolyno g.–Antakalnis–Turniškės ir 114 Antakalnis–Mileišiškių–S. Kerbedžio g.–Dvarčionys–Vinciūniškės autobusų maršrutais. „Net 6 iš 10 Vilniaus gatvėmis

Lenkai neparduoda „Mažeikių naftos“?

Edmundas Jakilaitis, LRT TELEVIZIJOS laida „Dėmesio centre“, LRT.lt „2011 m. mūsų partneriai iš Lenkijos buvo apgauti, buvo pažadėta viena, o padaryta atvirkščiai. Negalėčiau to įvardinti, kaip nuoskaudos, bet tie momentai yra prisimenami“, – sako ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, grįžęs iš vizito Lenkijoje, kur susitikęs su šios šalies politikais be kitų aktualijų aptarė ir vis dar daug diskusijų keliantį asmenvardžių rašybos klausimą lietuviškuose dokumentuose. Apie net tris valandas trukusį neskelbtą susitikimą su Jeroslavu Kaczynskiu ir kitas abi šalis siejančias aktualijas laidoje „Dėmesio centre“ pokalbis su premjeru S. Skverneliu. – Susitikimas su J. Kaczynskiu,

Darbai Vilniuje: kuo gali pasigirti ir dėl ko nusipelnė kritikos

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Vilnius tapo miestu be ambicijos ir vizijos, ir neaišku, ar jo vadovui Remigijui Šimašiui užteks ryžto susitvarkyti su miesto problemomis, LRT.lt teigia parlamentarai, buvę Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai Mykolas Majauskas ir Aušra Maldeikienė. Savo ruožtu pats meras žada padaryti viską, ką žadėjo. Be to, R. Šimašius teigia, jog dirbti meru įdomu ir jis neatmeta galimybės kandidatuoti mero rinkimuose dar kartą. 2015-ųjų kovą tiesioginiuose mero rinkimuose gavęs beveik 63 proc. rinkėjų balsų, liberalas R. Šimašius tapo Vilniaus meru ir pakeitė ne vieną kadenciją sostinei vadovavusį Artūrą Zuoką. Ką šiam

Su KTU studentais patirtimi dalinsis žinomi žurnalistai

Įtakingiausias Lietuvos žurnalistas Edmundas Jakilaitis grįžta į KTU . „Aš tai matau kaip puikią galimybę sugrįžti į Kauną ir pasidalinti savo sukaupta patirtimi su Kauno studentais“, – apie bendradarbiavimą su Kauno technologijos universitetu (KTU) kalba žinomas Lietuvos žurnalistas Edmundas Jakilaitis. Žurnalo „Reitingai“ atlikto Lietuvos elito nuomonės tyrimo rezultatai rodo, kad E. Jakilaitis yra laikomas įtakingiausiu žiniasklaidos atstovu. Tą patį sako ir visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. KTU studentai vėl turės galimybę semtis patirties iš nepralenkiamų savo srities ekspertų. Tik aktualūs pavyzdžiai ir tų dienų įvykiai „Nesu

Neišvengiamai į žmogaus kasdienybę besiveržiantys robotai vis plačiau naudojami ir ugdymo procese

Ar galite patikėti, jog kiekvieną dieną jus supančioje aplinkoje susiduriate su robotais patys to nežinodami? „Robotų panaudojimo galimybės vis labiau praplečiamos – pradedant buitimi, baigiant kosminių laivų pilotavimu“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) doc. dr. Gintaras Dervinis. Pasak jo, ir pačios visuomenės domėjimasis robotika pastarąjį dešimtmetį ženkliai išaugo. „Robotai būna labai skirtingi. Galime susidurti tiek su itin dideliais pramoniniais robotais, tiek su nano robotais, kurie naudojami medicinoje. Gali skirtis ir jų išvaizda: vieni būna gremėzdiški, apkrauti įvairiais techniniais elementais, kiti kuriami arti realios žmogaus ar gyvūno išvaizdos“, - teigia G.

Premjeras: nėra galimybės išvengti korupcijos nusikaltimų

Alvyda Bajarūnaitė, Artūras Matusas, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt Šiandien nėra galimybės išvengti rezonansinių politinės korupcijos nusikaltimų, nes, net ir skyrus laisvės atėmimo bausmę, ji atidedama. Taip LRT RADIJUI sako ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. „Tai reiškia, ypač kalbant apie politinės korupcijos bylas, toks asmuo, buvęs politikas, realiai išvengia atsakomybės ir dėl to baudžiamasis įstatymas kuris numato atsakomybę už korupcines veiklas, nepasiekia tikslų“, – tvirtina premjeras. – Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketina pateikti baudžiamojo kodekso pataisas – didinti baudas už visus nusikaltimus, o korupciniuose nusikaltimuose baudas susieti su žalos dydžiu, nusikaltėlių gauta nauda

Seimo nariai nenori įteisinti savo atostogų

LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt Dar 2005 metais gautas Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad parlamentarams reikia įstatymu įteisinti atostogas, tačiau 13 metų viskas baigiasi tik pasvarstymais. Naujai atėjusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pasiūlė įteisinti 40 dienų atostogas, tačiau didelės paramos nesulaukė net iš koalicijos partnerių. Problema ne trukmė, kodėl 40 dienų, jei eilinis pilietis jų gauna vos 20, problema ta, kad esą Seimo narys ir po palmėmis Seimo narys, ir net vandenyne gali rengti susitikimus su rinkėjais. Nors niekas to ir neginčija. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal Konstituciją „per kasmetines atostogas Seimo narys

Ministrą sužavėjo Alytaus rajono savivaldybės pagalba žmonėms

Alytaus rajono savivaldybėje lankėsi socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Savivaldybė sulaukė pagyrų už socialinių problemų sprendimą. Ministras liko sužavėtas savivaldybės teikiama pagalba priklausomybę alkoholiui turintiems asmenims, asmens higienos paslaugomis ir kitomis socialinėmis iniciatyvomis. Vizitas – pažintinis Ministras pažymėjo, kad Alytaus rajono meras A. Vrubliauskas pirmasis meras, kuris socialinius klausimus pristatė pats, o ne specialistai. „Tai rodo jūsų santykį į socialinius klausimus. Tada ir specialistai, ir darbuotojai jaučiasi kitaip, kai meras išmano dalykus“, – pažymėjo socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis. Ministras sakė, kad lankymasis savivaldybėse yra pažintinis, tačiau išvažiuoja iš

Baltijos šalių tyrimas: Lietuvos verslininkams svarbiausia greitis ir išmokų dydis

Lietuvos verslininkai iš paslaugas jiems teikiančių bendrovių tikisi ne nuolaidų, o greito ir operatyvaus reagavimo įvykus nenumatytoms aplinkybėms. Atliktas tyrimas parodė, kad mūsų šalies įmonių vadovų pagrindiniai lūkesčiai draudimo bendrovėms yra greitas reagavimas nelaimės atveju ir kuo didesnės išmokos. Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta verslo atstovų nuomonės apklausa. Tyrimo duomenimis, 77 proc. Lietuvos verslininkų iš draudikų tikisi greito reagavimo įvykus nelaimei, o 72 proc. mūsų šalies verslo atstovų išreiškė lūkestį sulaukti kuo didesnės išmokos ir kuo geresnio jų poreikių supratimo. Šiuos prioritetus dažniausiai minėjo Lietuvos mažmeninės prekybos įmonių

Viena iš nesutarimo koalicijoje priežasčių – kairiosios politikos trūkumas?

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, koalicijos partnerių kritikuojamas dėl kairiosios politikos trūkumo, tvirtina, kad Sauliaus Skvernelio vyriausybės spendimas „vien šiais metais skirti 0,5 mlrd. eurų vien socialinei atskirčiai mažinti tikrai yra kairioji politika“. Tačiau, kaip pažymi ekonomistas Tadas Povilauskas, ne visi į minėtus mažiau kaip 0,5 mlrd. eurų įtraukti finansiniai instrumentai yra priskirtini socialinės atskirties mažinimui. Be to, kaip teigia ir jis, ir buvęs premjeras Algirdas Butkevičius, tolesniam jų tvarumui stinga finansinio pagrindo. Netylant kalboms apie Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) galimą pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos, partijos primininko pavaduotoja Rasa Budbergytė

Laikraštis ,,ŠIANDIEN”: Ar tik Europos Sąjunga išgujo liną iš Lietuvos laukų?

Straipsnyje rašoma, kad šiandien Lietuvoje nebeauginami linai, nors linų auginimui tinkamų plotų Lietuvoje yra apie 1 mln. ha. Sugriuvo pirminio perdirbimo fabrikai, tūkstančiai žmonių neteko darbo. Tarkim, 2003 m. linų plotai užėmė 9,8 tūkst. ha, o perdirbimo įmonės nesiskundė šiaudelių stoka ir jų kokybe, vidutiniškai iš hektaro linų buvo gauta po 823 Lt pelno. Kodėl Lietuvoje nebeliko nei linų augintojų, nei perdirbimo fabrikų? Atsakymus rasite laikraštyje ,,ŠIANDIEN“. Laikraštyje rašoma, kad jau daugybę metų stabdyti bandomos emigracijos iš Lietuvos mastai ne tik nemažėja, bet ir auga – pernai šalį paliko daugiau kaip 50

Pradedamos jungti biudžetinių įstaigų bendrosios funkcijos

Vyriausybė nusprendė pradėti valstybės įstaigų buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijų konsolidavimą. Taip siekiama didinti viešojo sektoriaus efektyvumą bei taupyti valstybės biudžeto lėšas. Vyriausybės kanclerės Mildos Dargužaitės teigimu, daugeliu atveju valstybės institucijų veikla neefektyvi, funkcijos dubliuojamos, orientuojamasi į procesą, ne į rezultatą, todėl neišvengiamai būtina reformuoti ir efektyvinti viešąjį sektorių. Visose biudžetinėse įstaigose šių funkcijų paskirtis yra tokia pati, tačiau jos valdomos ir atliekamos skirtingais būdais, pasitelkus atskiras informacines sistemas. Dėl šios priežasties valstybės lėšos naudojamos nepakankamai racionaliai, funkcijos atliekamos neefektyviai, veiklos neretai dubliuojamos. „Buhalterinę apskaitą ir personalo administravimo funkcijas skirtingais lygiais yra

I. Šimonytė: ,,Nekurkime iliuzijos apie mūsų laukiančią esminę mokesčių reformą”

.Milda Vilikanskytė, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“. Lrt.lt Žurnalistės Mildos Vilikanskytės pokalbis su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nare Ingrida Šimonyte ir SEB banko prezidento patarėju Gitanu Nausėda. – Lietuvos banko valdybos primininkas Vyriausybės pristatytą mokesčių pertvarką pavadino gera įžanga, nes kol kas ji nesprendžia esminių problemų. Pone Nausėda, kaip jūs vertinate šiandien pristatytą mokesčių planą? G.Nausėda: Jei sakoma, kad čia įžanga, baugina tas niekada nesibaigiantis procesas. Galima suprasti, kad reforma bus kažkada vėliau. Reiškia, mūsų verslas turi būti pasiruošęs ir 2019, ir 2020 metais kažko laukti. Klausimas – ko laukti

Klimato kaita ir lietuvių kuriamas anglies dioksido dujų žemėlapis 

Klimatas šyla ir šyla labai sparčiai. Per pastarąjį šimtmetį oro temperatūra pakilo 1 laipsniu. Kaip skaičiuoja klimatologai, hidrometeorologinių reiškinių – audrų, sausrų, karščio bangų bei potvynių – skaičius, lyginant su XX a. viduriu, išaugo 3,5 karto. Lietuva nėra šių reiškinių nuošalyje. Kas vyksta visoje žemėje, vienokiu ar kitokiu pavidalu pasireiškia ir Lietuvoje, kuri yra neatsiejama visos klimato sistemos dalis. Ekstremalių reiškinių – vis daugiau „Ekstremalių reiškinių visame žemės rutulyje pastebima vis daugiau. Tai ir stiprios liūtys, ir sausros, ir neregėti karščiai šiuo metu kankinantys Vakarų Europą. Lietuvoje taip pat fiksuojame ir pastebime dažnesnes

Mažiau specialistų žemės ūkio sektoriuje. Ar tikrai to reikia Lietuvai?

Laura Žemaitienė, Aleksandro Stulginskio universitetas Simbolinis sutapimas, kad tuo pačiu metu, kai šalies žemdirbiai laukuose pradeda šiųmetę javapjūtę, savajam „grūdų“ derliui, t.y. būsimiesiems pirmakursiams duris atvėrė ir žemės ūkio sektoriui specialistus rengiantis Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU) – čia šią savaitę vyksta pirmasis su pakviestaisiais mokytis studijų sutarčių pasirašymo turas. Tačiau kartu faktas ir tai, kad po kelerių metų šalies agroverslo sektorius neišvengiamai pajus intelektinio potencialo duobę, nes šiemet iš viso ASU pirmakursių lietuvių bus mažiau nei ankstesniais metais dėl nepaskirto Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) finansavimo žemės ūkio studijoms ir smarkiai sumažėjusio mokančiųjų

Lietuvos žuvivaisos modelį nori perimti ir kaimyninės valstybės

Margarita Pelenytė, Kęstutis Didžiulis Laikraštis ,,ŠIANDIEN" Žuvų ištekliais natūraliuose vandenyse Lietuvoje imta rūpintis dar devynioliktajame amžiuje – 1873 metais Verkiuose buvo įrengta pirmoji žuvivaisos ir žuvų auginimo įmonė. 1881-1885 metais Trakų Vokėje pagal žymaus ichtiologo M. Girdvainio projektą buvo įrengti tvenkiniai, kuriuose dirbtiniu būdu buvo išperinami sykai ir įveisiami Trakų ežeruose. Šiemet į Lietuvos upes ir ežerus bus paleista daugiau kaip 23 milijonai žuvų jauniklių. Vykdant Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2017 metų planą, rengiamasi įžuvinti Neries, Šventosios, Žeimenos, Dubysos, Jūros, Bartuvos, Šventosios pajūrio ir Ventos upių baseinus, 125 valstybinius

Lietuvą pamėgo kinai

Žemės ūkio ministerija džiaugiasi stabiliais ir vis intensyvėjančiais dvišaliais santykiais su Kinija bei atskiromis jos provincijomis. Ministerijoje lankėsi jau trijų šios šalies provincijų delegacijos, o šią savaitę viešėjo svečiai iš Henanio provincijos. Kinija yra viena iš prioritetinių Lietuvos maisto pramonės eksporto rinkų, kuri vertinama kaip ilgalaikė ir patikima prekybos partnerė. „Siekiame ir toliau gilinti prekybinius ir ekonominius santykius su Jūsų šalimi, ypač pieno ir mėsos produktų srityje. Tikimės, kad galėsime išplėsti savo eksportuojamų produktų sąrašą“, – susitikimo metu su Kinijos liaudies politinės patariamosios konferencijos Henanio provincijos komiteto vicepirmininko Jin Kewen vadovaujama

Pakruojo verslininkė: prasigėrusio kaimo įvaizdis – skaudus

LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt Aplink Lietuvą keliaujantys LRT RADIJO žurnalistai Edvardas Kubilius ir Rūta Kupetytė artėja prie kelionės pabaigos ir šiuo metu lankosi šiaurinėje Lietuvos dalyje. Čia sutikti žmonės palietė opią temą – alkoholizmą. Žagarėje sutikta Jelena turėjo darbą, gyveno, kaip pati sako, labai gerai, tačiau šiandien moteris registruota darbo biržoje ir gauna 102 eurus. Ji pasakoja, kad kartais paravi darželius, taip užsidirba vieną kitą eurą ir sunkiai suduria galą su galu. Tačiau, kaip teigia žurnalistas E. Kubilius, moteris nusiteikusi optimistiškai, nepaisant to, kad gyvenimas sunkus. Be to, Jelena nesutinka su prasigėrusio

Rasa Tapinienė: „Netikrų naujienų fenomenas baugina savo mastais“

„Kiekvieną mėnesį „Facebook'u“ vidutiniškai naudojasi 2 milijardai žmonių. Tad sukurtos istorijos bei sąmokslo teorijos plinta žaibišku greičiu ir yra neišnaikinamos kaip tarakonai“, – teigia televizijos žurnalistė Rasa Tapinienė. Pasak jos, šiandien, kaip niekada, svarbus tampa gebėjimas atsirinkti informaciją ir tikrinti jos šaltinius. „Jeigu tai puslapis, kokia jo misija? Jeigu autorius – ar jis patikimas? Ar skelbiamą informaciją patvirtina kiti solidūs šaltiniai ir tos srities specialistai? Ar skelbiama žinia nėra dešimtmečio senumo ir šiandieninė situacija visiškai kitokia? Kitaip tariant, jei internetas yra informacijos rinka, turime būti išrankūs ir sąmoningi klientai“, – pataria

V. Landsbergis: mes pametame pačią didžiausią gėrybę

Richardas Jonaitis, LRT RADIJO laida „Švelnūs tardymai“, LRT.lt Mažai kas galvoja, kad didžiausia dovana – Lietuva, todėl ji iškeičiama į materialią gerovę ir tiesioginę naudą. Iš tikrųjų, taip pametama didžiausia gėrybė, LRT RADIJUI sako profesorius Vytautas Landsbergis. Anot jo, žiauriai besielgiantys žmonės tokiu būdu keršija aplinkai, nes patys yra pasiklydę, nelaimingi. – Kaip atrodo jūsų dienos – ką jūs veikiate, kas jus domina? O gal susikaupęs ruošiatės M. K. Čiurlionio koncertui? Ar sekate naujienas, aktualijas ir politinius klausimus? – Šiek tiek domiuosi, bet turėčiau būti susikaupęs koncertui. Kaip gali būti nesvarbu? Tai visiems

,,Man gaila, kad mes susirenkame kalbėtis tokiomis temomis, kai valstybėje yra daug daugiau svarbių klausimų”

Edmundas Jakilaitis, LRT TELEVIZIJOS laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Kaip suprasti pastarojo meto Ramūno Karbauskio nuotykius ir viešus pasisakymus? Kaip įtakingiausi „valstiečių“ frakcijos nariai vertina savo vado žygius? Apie tai – pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime seniūno pavaduotoju Virginijumi Sinkevičiumi ir frakcijos nariu Povilu Urbšiu. – Pone Sinkevičiau, kaip jūs vertinate pastarojo meto viešą turinį, susijusį su ponia Kildišiene ir Ramūnu Karbauskiu? V. Sinkevičius: Pirmiausiai, aš norėčiau atskirti du dalykus. Labai daug kalbama yra apie G. Kildišienės knygą. Nei frakcija, nei partija nėra susijusi su knyga. Pirmininkas tvirtina,

Vis daugiau užsieniečių, atvykstančių į Lietuvą, draudimo kreipiasi į mūsų šalies draudimo bendroves

„Atvykdami į Lietuvą užsieniečiai dažniausiai renkasi kelionių medicininių išlaidų draudimą. Viena vertus, toks draudimas dažnai yra reikalingas gauti leidimą gyventi mūsų šalyje. Kita vertus, jis užtikrina, kad susirgęs užsienietis Lietuvoje nemokamai gaus būtinąją medicininę pagalbą. Tiek pernai, tiek ir šiemet beveik 30 proc. tokių kitų valstybių piliečių dalį mūsų draudimo bendrovėje sudarė ukrainiečiai, po 10 proc. – baltarusiai ir rusai, po 5 proc. – gruzinai ir izraeliečiai. Apie 40 proc. visų besidraudžiančių užsieniečių yra atvykėliai iš kitų užsienio šalių, kurie dažniausiai nėra nei turistai, nei mūsų šalyje dirbantys asmenys. Didžiąją šios

Įmonių grupę DOJUS papildys dvi naujos įmonės

Tarptautinė žemės ūkio technikos pardavimo ir aptarnavimo įmonių grupė DOJUS, siekdama efektyvinti ir intensyviau plėtoti šiuo metu vykdomas veiklas, imasi esamų veiklų atskyrimo. Po pertvarkos DOJUS grupę papildys dvi naujos įmonės. „DOJUS rental“ teiks ilgalaikės ir trumpalaikės žemės ūkio technikos nuomos paslaugas, o įmonėje „DOJUS invest“ bus sutelktas turimo įmonės nekilnojamojo turto valdymas ir investicinių nekilnojamojo turto projektų plėtojimas Lietuvoje. Pasak Donato Dailidės, įmonių grupės DOJUS vadovo, šiuo metu grupė vykdo daug veiklų, tokių kaip žemės ūkio, vejų ir komunalinės, kelių priežiūros, miškų technikos pardavimas, jos aptarnavimas, žemės ūkio technikos nuoma.

Afrikinis kiaulių maras grėsmingai plinta. Ar tik ūkininkai kalti?

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, afrikinis kiaulių maras (AKM) grėsmingai plinta ir apima vis naujus Europos regionus. Ligos protrūkiai nuolat fiksuojami ir viruso jau apimtose teritorijose. Dažniausia viruso plitimo priežastis – žmogiškasis faktorius. 2017 m. birželis 30 d. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad Lietuvoje nustatytas penktas afrikinio kiaulių maro (AKM) židinys kiaulių laikymo vietoje. AKM protrūkis užfiksuotas Miežiškių seniūnijos (Panevėžio r.) teritorijoje, kuri įeina į prieš savaitę tame pačiame rajone nustatyto AKM atvejo priežiūros (10 km) zoną. Ūkyje savo reikmėms buvo laikomos keturios nedeklaruotos kiaulės. Šeimininkė, pastebėjusi, kad kiaulės

A. Knystautas apie kovą dėl miškų: stipriai rizikuojame

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje nėra jokių žaliųjų, o apie „žalias problemas“ apskritai nekalbama, sako gamtos mokslų daktaras, pasaulinį pripažinimą pelnęs gamtininkas ir ornitologas Algirdas Knystautas. „Aš ten jokių žaliųjų niekada nemačiau ir nematau. Visiškai neliečiama gamtosauga. Ten yra valstiečių oligarchinė partija“, – apibendrino A. Knystautas. Interviu LRT.lt gamtininkas teigia pasisakantis prieš urėdijų reformą, nors urėdijų darbą tobulinti esą būtina. „Bet padaryti monopolį su 25 filialais, neturint juridinio statuso, yra tas pats, kaip karvės fermoje, kai kiekviena karvė statuso neturi ir nieko savarankiškai daryti negali. Pavyzdžių turime kiek nori

Miškų reforma : kas tam pasitarnavo? E. Gentvilui – Trojos arklio vaidmuo?

Birutė Vyšniauskaitė, LRT.lt Jau niekas nebegalės sutrukdyti „valstiečių“ siekiams centralizuoti šalies miškų valdymą ir praktiškai panaikinti šiuo metu veikiančių urėdijų savarankiškumą. Šį planą galima būtų pakoreguoti arba papildyti tik simboliškai, nes, kaip LRT.lt tvirtino partijos lyderis Ramūnas Karbauskis, – tokia Seimo politinė valia. Paklaustas, kaip vertina, kad itin svarbiame balsavime dėl Miškų įstatymo pataisų nedalyvavo „valstiečių“ į premjero postą deleguotas Saulius Skvernelis, R. Karbauskis stojo jį ginti. „Jis seniai buvo suplanavęs atostogas su šeima, todėl jam buvo būtina išvykti. Kita vertus, jo vieno balsas nieko nebūtų lėmęs ar pakeitęs, nes dėl miškų pertvarkos

Jelenos Tulčinos mitybos revoliucija

Gintautas Kniukšta „Knygų mugę“ šiemet leidėjai įvardijo kaip rekordinę. Tarp populiariausių knygų ir E. Žičkaus - ,,Nepavaldi likimui“. Gydytoja Jelena Tulčina vadinama pirmąja medike Lietuvoje, pradėjusia garsiai kalbėti apie kokybišką gyvenimą be vaistų ir mitybos svarbą gerai savijautai. Laikraščio ,,ŠIANDIEN“ pokalbis su Vilniaus „Žvėryno natūralios medicinos centro“ įkūrėja Jelena Tulčina. Gerbiama daktare, Jūsų taikoma gydymo metodika padėjo tūkstančiams žmonių. Kokį receptą jiems siūlėte? Gyventi sveikai, keisti gyvenimo būdą. Ką tai reiškia? Nevalgyti cepelinų, riebios kiaulienos? Jeigu esate sveikas, valgykite į sveikatą. Dievas dovanoja sveikatą mums gimstant. Kitas klausimas, ar ilgai būsite sveikas? Pavyzdžiui, aš daug ko

Vedybų sutartys: mitai ir tikrovė

Nuo 2002 m. Lietuvoje veikia Vedybų sutarčių registras, kuriame besiruošiantys tuoktis ar jau susituokę gali registruoti tarpusavyje pasirašytą ir notaro patvirtintą vedybų sutartį. Kas mėnesį Lietuvoje sudaroma apie 100 tokių sutarčių, o iš viso nuo 2002 m. jų yra registruota virš 9 tūkst. Du kartus  dažniau tokias sutartis sudaro jau gyvenantys santuokoje sutuoktiniai, nei sužadėtiniai. Į klausimus apie šias sutartis, jas gaubiančius mitus ir nuogąstavimus atsako advokatė dr. Eglė Mauricė. Kas yra vedybų sutartis, dėl ko joje galima, o dėl ko negalima susitarti? Vedybų sutartis yra instrumentas, skirtas sutuoktinių turtinėms teisėms ir

Šešerius metus persekiojamas Druskininkų savivaldybės meras nepalūžo – kurorte toliau kuria rojų…

Valstybė ir piliečiai Šiandien Druskininkai - garsus ir žinomas kurortas ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje pasaulio šalių. Tačiau dar prieš septyniolika metų realybė buvo kitokia: kurortas buvo apleistas, ties bankroto riba ... Kai 2000 metais meru druskininkiečiai išrinko Ričardą Malinauską, jam vadovaujant miestas neatpažįstamai pasikeitė: šiandien visus metus turistus traukia kokybiškos sveikatinimo paslaugos, gausus išskirtinių pramogų pasirinkimas, sutvarkyta miesto infrastruktūra. Žmonės ypač mėgsta Vandens parką, sniego areną, gydyklas, Druskininkuose yra gausybė kavinių ir restoranų, sutvarkyti ir išpuoselėti Vijūnėlės, Karolio Dineikos sveikatingumo, Centrinis gydyklų parkai. Druskininkų kurorto dalimi yra ir dvi

Lietuvos ūkininkų ryžtas davė vaisių – kooperacijos pavyzdys ir Europos valstybėms

Gintautas Kniukšta, laikraštis ,,ŠIANDIEN" Žemdirbių kooperacijos flagmanas – kooperatyvas „Pienas LT“ vienija daugiau kaip 220 šalies pieno gamintojų, o jų pastatyta gamykla jau garsi ir ES valstybėse. Kiek kartų politikai šluostė ūkinininkų ašaras dėl žemų pieno supirkimo kainų? Kiek kartų jie mušėsi į krūtinę, kad kainos didės? Prisiminkime: iš pradžių rudenį, vėliau įstojus į ES, po to dar ir dar: lukterėkime mėnesį ar iki kitų rinkimų. O ką į tai atsakė žemdirbiai? Jie tikėjo, streikavo, blokavo pasienio kelius, vaikščiojo po teismus ir vis klausė: kada pieno perdirbėjai kilstelės kainas? O jos nekilo, nesvarbu,

Mokslininkų žodis: dar turime neišnaudotų galimybių, bet urėdijų draskyti nereikia

Buvęs ilgametis Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos vadovas dr. Albinas Tebėra atsako į laikraščio ,,Šiandien“ klausimus. Seimas po pateikimo pritarė LR Vyriausybės pateiktam Miškų įstatymo pakeitimo projektui, kuris iš esmės keistų valstybinių miškų ūkio valdymą. Kaip miškininkystės mokslininkai vertina šį įstatymo projektą. ? Ką jūs galėtumėte patarti Seimo nariams? Vyriausybės idėja steigti vieną miškų įmonę, reorganizuojant 42 miškų urėdijas tikrai naudos neduotų. Miško ūkio valdymo centralizavimas ir monopolistinės įmonės įkūrimas sutrikdytų pakankamai stabiliai funkcionuojantį valstybinį miško ūkį ir neišvengiamai sukeltų neigiamas socialines, ekonomines bei aplinkosaugines pasekmes. Esu ir Seime vykusioje konferencijoje sakęs,

Rinkėjai budina Seimo narių sąžinę dėl miškų reformos

Birželio 29 d. Seimui turėjo būti pateikta nepriklausoma valstybinių miškų valdymo reformos ekspertizė, kuri padėtų parlamentarams apsipręsti priimti sprendimą dėl valstybinių miškų valdymo reformos. Vyriausybės urėdijų pertvarkos planas numato, kad vietoj 42 urėdijų bus įsteigta valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“. www.verslaspolitika.lt pokalbis su buvusiu girininku, Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariu Kęstučiu Bacvinka. Kalbėjosi Gintautas Kniukšta. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis miškininkams tvirtai pažadėjo, kad urėdijų reformos ir su ja susijusių Miškų įstatymo pakeitimų svarstymas Seime atidedamas iki rudens. Tuo tarpu kitą dieną premjeras Saulius Skvernelis pasiūlė šaukti neeilinę sesiją. Kaip

Alytaus rajono patirtimi, sprendžiant socialines problemas, nuolat domisi ir ją pritaiko kitos šalies savivaldybės

Patirtis Pokalbis su Alytaus rajono meru Algirdu Vrubliausku Gerbiamas mere, esate ilgametis Alytaus rajono savivaldybės vadovas, todėl pradėti darbai vieną kadenciją tęsiami ir kitą. Prie savivaldybės vairo esate šeštą kartą. Kokius svarbiausius darbus išskirtumėte? Labiausiai matomi darbai – tai nutiestas kelias, asfaltuota gatvė, įrengta aikštė, pastatyti treniruokliai, pakeistas stogas ir kiti komunaliniai, infrastruktūros darbai. Ir jie yra tikrai svarbūs. Tačiau labai svarbu spręsti socialines problemas - man išties rūpi kaimo žmonių atskirties mažinimas, vaikų ir vienišų senelių globa, pagalba įklimpusiems į priklausomybes. Dabar daug diskutuojama dėl to, kokios priemonės kovoje su alkoholizmu veikia, kokios

Permainos Nacionalinėje žemės tarnyboje: griežtinama teritorinių padalinių veiklos priežiūra, stiprinama kova su korupcija

Karolis Didžiulis 2017 m. gegužės 30 d. sukako metai, kaip Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) vadovauja Danielius Kuprys. Pasak tarnybos vadovo, profesine prasme jam tai buvo sunkiausi, bet kartu ir įdomiausi metai. „Prieš metus pasiryžau vadovauti visiškai žmonių pasitikėjimą praradusiai tarnybai. Tai labai didelis iššūkis. Sprendžiant įvairias įsisenėjusias problemas buvo būtina imtis kuo skubesnių veiksmų, užtikrinti, kad tarnyba pilnu pajėgumu galėtų tarnauti visuomenei ir sklandžiai įgyvendintų valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo srityje”, – sako direktorius D. Kuprys. Tolimesnės veiklos perspektyvos Anot NŽT vadovo, vienas iš svarbiausių uždavinių, padedančių pasiekti iškeltus tikslus – racionaliai

Apklausa atskleidė nacionalinius eismo kultūros ypatumus

Raimonda Mailaitė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje Komunikacijos projektų vadovė Stereotipiniai streso keliuose faktoriai atrodo labai paprasti: nesidairantys pėstieji erzina vairuotojus, nepraleidžiantys automobilių vairuotojai nervina praeivius, o visur lakstantys dviratininkai – visus. Tačiau visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta apklausa rodo ką kita – ne tik pėstiesiems bei dviratininkams, bet ir automobilių vairuotojams daugiausia streso kelia ir saugią kelių atmosferą griauna neatsakingas kitų sutinkamų vairuotojų elgesys. Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis teigia, jog šie rezultatai puikiai iliustruoja, su kokiomis eismo kultūros problemomis Lietuvoje susiduriama dažniausiai. „Kažkiek nesusikalbėjimo

Top