Jūs esate
Pagrindinis > Užsienyje (Puslapis 68)

Užsienyje

Laikraštis „ŠIANDIEN”: “Jeigu vyriausybė pažeidžia žmonių teises, tai sukilimas yra jų šventa teisė ir pareiga“

Dainius PAUKŠTĖ Laikraštis  „ŠIANDIEN“ Islandų pavyzdys imponuoja… Priešais Islandijos parlamentą – Altingą stovi didelis perskeltas akmuo. Kaip sako islandai, tai - „Monumentas pilietiniam nepaklusnumui“. Ant akmens įtvirtintoje lentelėje parašyta: “Jeigu vyriausybė pažeidžia žmonių teises, tai sukilimas yra jų šventa teisė ir pareiga“. Gal ir mums, kaip islandams, reikėtų Lukiškių aikštėje kažko primenančio, kad stipresni būname tik tuomet, kai veikiame kartu? Islandai nesigėdija pastatytu monumentu įprasminti savo tautos vidinių problemų ir parodo jų įgyvendinimo būdą. Seniausią pasaulyje parlamentą įkūrusi tauta žino ką sako: lagaminais ir balsavimu kojomis Tėvynėje esamų problemų neišspręsi, – tik jas dar labiau

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Kelias į Okajamos universitetą

Lietuva japonams – egzotiškas kraštas. O lietuviams Japonija? Kristupas PUODŽIUKAS Specialiai laikraščiui „ŠIANDIEN“ iš Japonijos Noras išmokti japonų kalbą Daugiau apie Japoniją sužinojau gimnazijos laikais, kai laisvalaikiu pradėjau domėtis jų populiariąja kultūra – japoniškąja animacija (anime) ir komiksais (manga). Laikui bėgant susiradau bendraminčių ir pradėjau skaityti daugiau apie šią šalį, jos kultūrą ir istoriją. 12 klasėje nusprendžiau išmokti japonų kalbą, bet dėl artėjančių egzaminų visą laiką teko skirti mokslams. Panaši situacija tęsėsi ir universitete, kadangi Lietuvos sveikatos mokslų universitete studijavau mediciną, negalėjau skirti daug laiko šiems pomėgiams. Atostogų metu neretai teko susitikti su pagal mainų programą

„Esu suinteresuotas subalansuoti ne visai draugišką Europos Sąjungos požiūrį į Izraelio valstybę”

Lietuvoje  vizitą tęsiantis Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu penktadienį susitiks su prezidente, visų trijų Baltijos šalių premjerais bei pagerbs Holokausto aukų atminimą Panerių memoriale. Su premjeru Sauliumi Skverneliu susitikęs B. Netanyahu ketvirtadienį sakė besitikintis, kad glaudūs santykiai su Lietuva padės atsverti, jo paties teigimu, neteisingą kitų Europos šalių kritiką dėl Izraelio veiksmų palestiniečų atžvilgiu „Su Izraeliu Europos Sąjunga ir Briuselis dažnai elgiasi netinkamai, esama daug iškraipymų mūsų atžvilgiu, ir džiugu matyti, kad jūs laikotės aiškumo, tiesos ir drąsos pozicijos“, – teigė jis. Europos Sąjungai nepritariant dėl Jungtinių Valstijų sprendimui išstoti iš vadinamosios Irano branduolinės

Baltijos kelią primins simbolinių laužų grandinė pajūryje

Jau šį šeštadienį visų trijų Baltijos valstybių pajūrį nušvies liepsnojančių šimtmečio laužų grandinė. Iki Baltijos kelio 30-mečio likus lygiai metams, tokiu išskirtiniu ir simboliniu būdu bus paminėta gilias šaknis turinti Baltijos šalių draugystė. Šimtmečio laužų grandinė – tarptautinio projekto „Senovinė ugnies naktis“, kuris vyksta jau nuo 2009-ųjų, dalis. Šiemet, likus metams iki Baltijos kelio 30-mečio ir visoms trims Baltijos valstybėms švenčiant savo valstybingumo atkūrimo 100-mečius, Lietuva pirmą kartą dalyvaus šiame projekte. Organizatorių teigimu, daugiau nei 30 Lietuvos pakrantėje įsižiebsiančių laužų bus skirti atkurtos Lietuvos šimtmečio sėkmės istoriją kūrusiems herojams – tiems, kurie

Žmogus, kuriam šalies laisvė brangesnė už gyvenimą

Ketvirtadienis, rugpjūčio 23 d. (Kasčiūnų kaimas, Varėnos r.). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, minėdama Juodojo kaspino dieną, aplankė Varėnos krašto Dainavos apygardos partizaną Juozą Jakavonį-Tigrą ir apžiūrėjo jo sodyboje įkurtą Pietų Lietuvos partizanų vadų vadavietę. Juozas Jakavonis-Tigras, kuriam šiuo metu 93-eji, yra paskutinis likęs gyvas Varėnos krašto Dainavos apygardos partizanas. Būdamas vos 19 metų jis aktyviai įsitraukė į Lietuvos partizaninį judėjimą, buvo Pietų Lietuvos partizanų vadų J. Vitkaus-Kazimieraičio ir A. Ramanausko-Vanago ryšininkas, kovų su NKVD ir vietinės Merkinės stribais dalyvis. Suimtas 1946 m. gruodžio mėnesį nešant partizanų spaudą, kankintas Lietuvoje, vėliau išsiųstas

Laikraštis „ŠIANDIEN”: „Imlitex Holdings“ investicijos Kretingoje atvėrė Lietuvos ūkininkams dar didesnes galimybes

Kretingos miesto pramoniniame rajone Tiekėjų gatvėje jau daugiau kaip mėnuo dirba naujas grūdų elevatorius, kurio talpos yra pajėgios vienu metu sutalpinti apie 28 tūkst. tonų grūdų. Investuota keli milijonų eurų, sukurtos naujos darbo vietos.  Objekto užsakovas – IMLITEX HOLDINGS įmonių grupė. Grūdus čia superka  UAB „Imlitex Agro“. "Imlitex Holdings“ – viena iš didžiausių žaliavų tiekimo grupė Rytų Europoje, vienijanti kelias dešimtis bendrovių Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Vengrijoje bei Rumunijoje. Įmonių grupėje dirba apie 500 darbuotojų, o verslo santykiai vystomi 70 pasaulio valstybių. Daugiau nei 3000 pavadinimų žaliaviniai produktai tiekiami beveik visoms pramonės

V. Vasiliauskas. Šviesos spindulys tamsos karalystėje 

Valdas Vasiliauskas Rugpjūčio 21 d.,Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos didžiausia salė lūžo nuo šviesuolių – o kur kitur inteligentams glaustis, jeigu ne čionai? Adolfo Damušio demokratijos studijų centro surengtai filmo „Dangus lageryje“ apie Nijolę Sadūnaitę premjerai Lietuvoje nesutrukdė nei vasaros atostogos, nei gražus oras, nei platesnės reklamos nebuvimas. Vakarą vedė šio centro nepakeičiamas vadovas Vidmantas Valiušaitis, pasveikinęs žymiausią Lietuvos disidentę su neseniai praėjusiu 80-mečio jubiliejumi. Filmo autorių tėvynėje, Italijoje, Pezaro mieste premjera jau įvyko prieš metus. Filmo sukūrimo istorija nepaprasta – tikrai sadūnaitiška. Italė mokytoja Paola Ida Orlandi iš Pezaro, viešėdama Vilniuje, aplankė KGB rūmus –

Elito akimis žiniasklaidos lyderis nepasikeitė, visuomenė galvoja kitaip

Kaip rodo DELFI projekto „Lietuvos įtakingiausieji 2018“ rezultatai, šalies elito vertinimu, įtakingiausias Lietuvos žurnalistas yra E. Jakilaitis, antroje vietoje – šiemet LRT generaline direktore tapusi Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, trečioje – A. Tapinas. „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, visuomenės nuomone įtakingiausiu žurnalistu Lietuvoje šiuo metu yra A. Tapinas, antrą vietą užima Rūta Janutienė, trečią – E. Jakilaitis. Taip pat į dešimtuką, visuomenės vertinimu, patenka Rūta Mikelkevičiūtė, Edita Mildažytė, Rimvydas Valatka, Audrė Kudabienė, Algimantas Čekuolis, Rita Miliūtė, Daiva Žeimytė. Elito akimis įtakingiausiu žiniasklaidos atstovu išrinktas E. Jakilaitis sako šiuos rinkimus labiau vertinantis per matomumo, o

Visuomenė telkiasi prieš sprendimą didinti valstybinių miškų kirtimų normą

Sąjūdis ,,Už Lietuvos miškus“ kreipiasi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir prašo: Atšaukti 2018 m. rugpjūčio 8 d. priimtą LR Vyriausybės nutarimą 6 proc. didinti metinę valstybinių miškų kirtimų normą. Kirtimų apimtys valstybiniuose miškuose negali viršyti iki šiol galiojusios (2014-2018 m.) kirtimų normos,y. 11 168 ha ploto,  apskaičiuoto pagal plynojo miško kirtimo ekvivalentą, ir jame kertama iki 3 145 tūkst. kietmetrių likvidinės medienos. Prašome priimti  nutarimą, kuriame  maksimali metinė valstybinių miškų kirtimo norma būtų įtvirtinta būtent ta, apie kurią visuomenei pranešė Aplinkos ministerija t.y. 11 168 ha. Vykdyti rinkėjams ,,Darnios Lietuvos

Ministrai – profesionalai tyčiojasi iš mokesčių mokėtojų

"To Lietuvoje dar nėra buvę. Teismas trečiąkart pripažino, kad Automobilių kelių direkcijos vadovo pavaduotojas Daivis Zabulionis atleistas neteisėtai, ir vėl priteisė kompensaciją. Tačiau susisiekimo ministras Rokas Masiulis ramus – mokės ne jis, bet valstybė. Kaltas, bet nežinia dėl ko. Taip Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovams atrodo buvęs šios įstaigos direktoriaus pavaduotojas 53-ejų D.Zabulionis. Nors teismai vakar jau trečią kartą pripažino, kad aukštas pareigas ėjęs valdininkas buvo atleistas neteisėtai, buvusio kabineto durys jam uždarytos. Buvęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo pavaduotojas Daivis Zabulionis ir antrą kartą iš pareigų buvo atleistas neteisėtai, jam priteista

„MG Baltic“ byla : į teismo posėdį atvyko visi penki pagrindiniai veikėjai

Gytis Pankūnas, LRT.lt Vilniaus apygardos teismas antradienį grįžo prie „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos. Ankstesniuose posėdžiuose, birželį, kaltinamieji užvertė teismą įvairiais prašymais. Šis posėdis netapo išimtimi – buvusio „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio advokatas vėl kreipėsi į teismą su prašymu bylą grąžinti prokuratūrai, tačiau teismas šio prašymo netenkino. Į teismo posėdį antradienį ryte atvyko visi penki pagrindiniai bylos veikėjai – buvę liberalai, eksparlamentarai Eligijus Masiulis, Šarūnas Gustainis, Seimo narys Gintaras Steponavičius, buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys ir buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis. Prasidėjus teismo posėdžiui R. Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas pateikė teisėjams

Kliba K. Navicko kėdė: miškų kirtimą didina kito ministro rankomis

Liepos pabaigoje Aplinkos ministerija pateikė Vyriausybei nutarimo projektą, kuriame teigiama, kad valstybinių miškų kirtimo apimtys nebus didinamos, o K. Navickas išėjo atostogų. Rugpjūčio 8 d. Ministrų kabinetas miškų kirtimus padidino 6 proc., o nutarimo projektą už K. Navicką pasirašė jį pavaduojantis žemės ūkio ministras G. Surplys. Šis Vyriausybės nutarimas sukėlė didžiulį visuomenės pasipiktinimą. Daugiau kaip 80 proc. Žinių radijo klausytojų balsavimu patvirtino, kad miškų kirtimo didinti nereikia. Sąjūdis "Už Lietuvos miškus" kreipėsi į šalies vadovus prašydamas atšaukti minėtą Vyriausybės nutarimą. " Atkreipiame jūsų dėmesį, kad jeigu Vyriausybė ir  toliau nesiskaitys  su visuomenės

Akademikui Pranui Kūriui – 80

Pirmadienis, rugpjūčio 20 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino teisinės valstybės kūrėją, akademiką Praną Kūrį 80 metų jubiliejaus proga. Pasak šalies vadovės, P. Kūris buvo tarp pirmųjų, kuriems teko išskirtinė atsakomybė, formuojant Lietuvos savarankiškos valstybės teisinę sistemą. Sveikinime pabrėžiama, kad bėgant laikui tik dar aiškiau suvokiame, kiek darbo ir žinių, kiek įžvalgų ir intelektinės kūrybos pareikalavo pirmojo nepriklausomos Lietuvos teisingumo ministro pareigos. Anot Prezidentės, P. Kūris taip pat garbingai atstovavo valstybei ir teisei vadovaudamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, dirbdamas Europos Žmogaus Teisių Teismo, Europos Bendrijų Teisingumo Teismo teisėju ir diplomatu, užsiimdamas akademine

V. Putinas ir A. Merkel susitiko Berlyne

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, atvykęs į susitikimą su Vokietijos kanclere Angela Merkel, pareiškė žurnalistams, kad Maskva pasiruošusi bendradarbiauti konflikto Rytų Ukrainoje sureguliavimo srityje, pranešė Svoboda.org. „Mes neabejotinai kalbėsime apie Ukrainą krizės sureguliavimo kontekste. Norėčiau pabrėžti, kad Minsko susitarimų įgyvendinimas neturi alternatyvos, ir tai, kad esame suinteresuoti „Normandijos formato“ ir kontaktinės grupės veikla, bei pasiruošę paremti specialios Jungtinių Tautų stebėtojų misijos sukūrimą – sakė Rusijos prezidentas. V. Putinas kalbėjo tikįs, kad derybų metu pavyks „pajudėti šia kryptimi“. Vokietijos kanclerė A. Merkel pareiškė, kad ketina aptarti konfliktus Ukrainoje ir Sirijoje bei projektą „Nord Stream 2“. Kreipdamasi

Mirė Nobelio taikos premijos laureatas, buvęs JT vadovas Kofis Annanas

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė nuoširdžią užuojautą dėl iškilaus Ganos piliečio, diplomato ir Nobelio taikos premijos laureato, buvusio Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus Kofi Annano netekties. Pasak D. Grybauskaitės, savo gyvenimą K. Annanas paskyrė darbui ginant žmogaus teises ir taiką visame pasaulyje. Šalies vadovės užuojautos laiške Ganos prezidentui Nana Akufo-Addo pabrėžiama, jog K. Annanas išliks ryškiu pavyzdžiu visiems pasaulio žmonėms, diplomatams ir Jungtinių Tautų pareigūnams, siekiantiems taikos, ginantiems žmogaus teises ir lygybę. D. Grybauskaitė reiškia nuoširdžią užuojautą ir linki stiprybės K. Ananno šeimai ir artimiesiems, jo gausiems bendražygiams ir pasekėjams bei visiems Ganos

Fotografijų paroda „1988-ųjų rugpjūtis: Laisvės byla Vingio parke“

L. Skirpsto nuotr. Lietuvai minint Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio rugpjūčio 23-iosios dienos mitingo Vingio parke trisdešimtmetį, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su fotografu Leonardu Skirpstu maloniai kviečia apsilankyti fotografijų parodoje „1988-ųjų rugpjūtis: Laisvės byla Vingio parke“. Tai bene didžiausias mitingas šalies istorijoje, jame dalyvavo 250 000 žmonių. Jo metu ne tik prisimintas tragiškas mūsų šalies istorijos įvykis, bet ir raginta parengti naują respublikos Konstituciją, sugiedota „Tautiška giesmė“. Po renginio būsimasis Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus „Gimtajam kraštui“ sakė: „Tokio reginio, tokio dvasios nusiteikimo negalėjau tikėtis net susapnuoti.“ Prieš daugiau nei ketvirtį amžiaus į šį parką

Siūlymas iš Seimo prekybos tinklams: kainas žymėti didesniu šriftu

Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į didžiausių Lietuvos prekybos centrų UAB „Maxima LT“, UAB „Palink“, UAB „Rimi Lietuva“, UAB „Norfos mažmena“, UAB „Lidl Lietuva“ vadovus dėl maisto kainų nurodymo etiketėse. Kreipimesi parlamentarė siūlo plėtoti gerąją praktiką, ir savanoriškai prekybos centrams imtis iniciatyvos prekių standartinio vieneto kainą rašyti didesniu, lengvai įskaitomu šriftu, ant kontrastingo fono. „Dabar pirkėjui tenka arba itin atidžiai apžiūrinėti gaminių pakuotes, arba lyginti standartinio vieneto (pvz., kainos už kilogramą arba litrą) kainas. Standartinio vieneto kainos etiketėje privalomai nurodomos, tačiau jos dažnai rašomos ypač mažu šriftu, tad yra sunkiai įskaitomos, juolab

Laikraštis „ŠIANDIEN”: šalies gyventojai – už brangiausio Lietuvos turto – miškų – išsaugojimą

Profesorius Arvydas Virgilijus Matulionis, laikraštis "ŠIANDIEN" Gegužės 4–12 dienomis, Lietuvoje beverdant aistroms dėl politinių lyderių susikompromitavimo, Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ nustatydama politikų reitingus paklausė ir keletą klausimų apie miškus. Sąjūdžiui „Už Lietuvos miškus“ yra neramu, kad Miškų ūkio konsultacinė taryba, kurią sudarė aplinkos ministras K. Navickas, pasiūlė 6 procentais padidinti miškų kirtimą, todėl  paprašė sociologų išsiaiškinti, ką apie tai galvoja Lietuvos žmonės. Kadangi „Vilmorus“ apklausos yra reprezentatyvios, taigi galime pagrįstai teigti, kad išryškintas tikrasis Lietuvos gyventojų požiūris. Buvo užduoti du klausimai: „Ar pritariate, kad Lietuvos miškų kirtimas būtų mažinamas,

VRK nusprendė: N. Puteikio padėjėja Seimo nario mandato siekti negalės

Naglis Puteikis. Modesta Gaučaitė, LRT.lt Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį ėmėsi spręsti, ar parlamentaro Naglio Puteikio padėjėja ir Centro partijos atstovė Laura Radzevičiūtė gali kandidatuoti į Seimą vienmandatėje Zanavykų rinkimų apygardoje. Rinkimai šioje apygardoje vyks rugsėjo 16-ąją. Zanavykų apygardos rinkimų komisija konstatavo, kad L. Radzevičiūtė nesurinko reikia kiekio rinkėjų parašų, todėl neturėtų būti registruojama, kaip kandidatė ir negali dalyvauti rinkimuose laisvai Seimo nario vietai užimti. Ketvirtadienį VRK pradėjus svarstyti L. Radzevičiūtės įtraukimo arba neįtraukimo į kandidatų sąrašą klausimo, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) deleguotas komisijos atstovas Vilius Semeška kreipėsi į kolegas su prašymu balsuoti

Laikraštis „ŠIANDIEN”.Bauginanti Klaipėdos uosto plėtra

Bauginanti Klaipėdos uosto plėtra. Pasekmės gamtai, Lietuvos pajūrio krantams, žmonių sveikatai ir pačiai miesto infrastruktūrai sprendžiami vienos ministerijos valdininkų kabinetuose Linas ANDRONOVAS, laikraštis "ŠIANDIEN" Asociacijos „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją“ (KIDE) atstovai drauge su Lietuvos žaliųjų partijos vadovu R. Lapinsku, sąjūdžio "Už Lietuvos miškus" pirmininku G. Kniukšta ir jūrinių mokslų specialistais lankėsi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje. Direkcijos vadovas parodė gero pusvalandžio trukmės prezentaciją apie uosto plėtros gerumus. Taip pat pakviestiesiems direkcija pateikė atsakymus į DUK‘us, į kuriuos atsakinėdami jie, neabejotina, pavargo – tad ir paruošė šią puikią prezentaciją. Tačiau dalyviams labiau rūpėjo

Žolinė, Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventė

Rugpjūčio viduryje lietuviai nuo seno šventė vasaros ir rudens sandūrą, kai svarbiausi lauko darbai jau buvo nudirbti. Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinių švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai

Gargžduose organizuojamas Lietuvos cepelinų virimo čempionatas

Šį šeštadienį, rugpjūčio 18 d. Gargždų Minijos upės slėnyje startuos 11-asis Gargždo festivalis, kurio programoje –visuomeninės organizacijos „Bendrai visi“ organizuojamas Lietuvos cepelinų virimo čempionatas. Dalyvauti ir išbandyti jėgas čempionate kviečiami visi norintys. Cepelinais  bus vaišinami ir festivalio svečiai, ir dalyviai. Pirmą kartą cepelinų virimo aprašymas randamas 1934 metais Žemės ūkio rūmų išleistoje E. Dargytės knygoje „Daržovių valgiai“. Gargždiškės farmacininkės ir kulinarės Valerijos Gedžienės cepelinų bei kitų bulvių valgių receptai 1960 metais buvo išspausdinti žurnaluose „Kooperatininkas“ ir „Tarybinė moteris“, jie bemat  išplito po visą Lietuvą. Gargždų „Bulvėje“ gaminamiems cepelinams kompozitorius Benjaminas Gorbulskis pagal

Laikraštis „ŠIANDIEN”. Dešimt Garliavos istorijos metų: ši byla turi pradžią, bet neturi pabaigos

Valdas VASILIAUSKAS, laikraštis "ŠIANDIEN" Daug kam Lietuvoje buvo neramu, koks bus JAV federalinio teismo Čikagoje sprendimas dėl Neringos Venckienės. Per užtrukusį teismo procesą Neringa sulaukė JAV kongresmenų Chriso Smitho ir Randy Hultgren’o rimtos paramos ir tokių pasaulio žiniasklaidos gigantų kaip “Associated Press” išskirtinio dėmesio. O Lietuvoje? Nors žiniasklaidos tonas sušvelnėjo, bet kol kas vyrauja vienkryptis judėjimas. Aš pasirengęs suprasti ir gerbti kitokią nuomonę dėl Garliavos nei mano: ši iškrypėliška istorija per daug tolima ir prieštaraujanti sveikam protui, kad normalus žmogus ja patikėtų (tuo iškrypėliai visame pasaulyje visuomet meistriškai naudojasi). Bet aš atsisakau

Laikraštis „ŠIANDIEN”. Kur šiandieniniai Lietuvos Oginskiai?

Valdas VASILIAUSKAS, laikraštis "ŠIANDIEN" Jeigu ne garsioji Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia ir Nepriklausomybės paminklas prie savivaldybės, pamanytum, kad atsidūręs Belgijos, Vokietijos , Olandijos ar kitos Vakarų Europos atvirukinio grožio miestuke. Po administracinės Lietuvos reformos turbūt iš naujųjų mažųjų savivaldybių Rietavo savivaldybė vienintelė pasiteisino – miestas sutvarkytas ne prasčiau nei Druskininkai – visur jaučiama rūpestinga miestą mylinčio šeimininko ranka. Tikrai kunigaikštiškas miestas, tartum visur pleventų Rietavo statytojų ir Lietuvos patriotų Oginskių dvasia. Ištempęs ausis klausiau Rietavo savivaldybės tarybos nario, ilgamečio nepakeičiamo Rietavo žemės ūkio technikumo, vėliau kolegijos direktoriaus Jono Bačinskopasakojimo apie pirmosios Lietuvoje

Daugiau pasitikėjimo žmonės reiškia tiems, kurie nėra patvirtinę, kad dalyvaus rinkimuose

Joana Lapėnienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt 2019 metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose jau pareiškė dalyvausią šeši kandidatai: Naglis Puteikis, Aušra Maldeikienė, Valentinas Mazuronis, Petras Auštrevičius, Žygimantas Pavilionis ir Vygaudas Ušackas. Neabejotinas lyderis – Gitanas Nausėda, yra sakęs, kad sprendimą praneš rudenį. Sprendimą sakosi priėmęs ir Saulius Skvernelis, tačiau kol kas jo neatskleidžia. Kitas daug paramos sulaukiantis Visvaldas Matijošaitis tarsi davė suprasti, kad prezidento rinkimai jo nedomina. Kita vertus, reikia manyti, dar gali būti ir tokių, kurie šiandien nesvarstomi kaip kandidatai, ir patys jie kol kas tyli. Taigi, kaip atrodytų rinkimai, jeigu jie vyktų

Laikraštis „ŠIANDIEN”. Vaivos pranašystės: linai ne tik žydi mėlynai…

Vaiva BUDRAITYTĖ, laikraštis "ŠIANDIEN" Sveiki, mielieji, šiandien noriu papasakoti apie linų sėmenų naudą. Kai kurie iš jūsų pasakys: „oi, kas nežino, kad sėmenys sveika“, bet, kai paklausi konkrečiai, ką tie sėmenys gydo, dauguma sugeba pasakyti tik, kad labai sveika žarnynui, laisvina vidurius, na, ir sėmenų saldainiai labai skanūs... Kartą teko lankytis Bagaslaviškyje pas ūkininką Bronislovą Vošterį, kuris turi įkūręs „Lino namus“, ten ir suvokiau, kad neturiu jokio supratimo apie sėmenų naudą, nors daug metų renku žoleles ir tikrai mano žinios šiek tiek didesnės nei tūlo lietuvio. Taigi, linai nuo seno lietuviui buvo ir

M. Drunga. Gudijoje ir vėl kliūva žurnalistams

Šįkart užsienio spaudos apžvalgoje – apie spaudos laisvę. Nenuostabu, kad ji pavojuje tokiose šalyse kaip Baltarusija. Kaip pranešė Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ žurnalistė Marie Koppel, „Baltarusijoje po policijos reidų suimti keli žurnalistai, tarp jų ir Vokietijos tarptautinio radijo ir televizijos stočių „Deutsche Welle“ korespondentas Pavliukas Bykovskis“. Autoritariškai valdomoje buvusioje sovietinėje respublikoje suimti ir keli kiti žurnalistai. Visa tai pranešė „Deutsche Welle“ vyriausioji redaktorė Ines Pohl ir Baltarusijos žurnalistų asociacija Minske. Be to, dvi dienas anksčiau buvo suimti ir tardytojų apklausinėjami dar keli žurnalistai. Radijo ir televizijos bendrovės „Deutsche Welle“ rusų tarnybos vadovas Ingo

Laikraštis „ŠIANDIEN”:Vygaudas Ušackas norėtų remtis Vinstono Čerčilio išmintimi, mylėti žmones kaip Antanas Smetona

2019 m. Lietuvos Prezidento rinkimai Vygaudas Ušackas norėtų remtis Vinstono Čerčilio išmintimi, mylėti žmones kaip Antanas Smetona Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis "ŠIANDIEN" Kretingos rajono Jokūbavo miestelyje stovi paminklas Lietuvos prezidentui Aleksandrui Stulginskiui. Gali būti, kad ir šiame šimtmetyje Žemaitija turės paminklą Lietuvos prezidentui. „Jeigu konservatoriai mane reitinguos ir siūlys būti Lietuvos prezidentu, aš jiems tarsiu „ačiū“, tačiau noriu pabrėžti, kad aš sieksiu būti visų Lietuvos piliečių kandidatu į šalies vadovus“, – teigia iš Skuodo kilęs Kauno technologijos universiteto Europos instituto direktorius ambasadorius Vygaudas Ušackas. – Jau prieš dešimt metų kalbėta, kad jūs būsite kandidatas į

Lietuvos žaliųjų partija: apstu žaliesiems nerimą keliančių klausimų

www.siandien.info Antrąjį rugpjūčio savaitgalį vyko smagus ir didžiausias Lietuvos žaliųjų partijos renginys – vasaros sąskrydis. Šventė šiais metais surengta Molėtų rajone, poilsio komplekse „Tolieja“, kuris įsikūręs Labanoro regioniniame parke, prie Ešerinio ežero. Partiečiai jėgas išbandė futbolo bei krepšinio aikštelės, smagi nuotaika vyravo „gerų daiktų" aukcione. Vakaro programoje – gyvos muzikos koncertas. Puikią nuotaiką sukurė gitaros virtuozas Aurelijus Globys, jaunasis bardas Augustas Lapinskas ir įspūdingo balso savininkė, kylanti pop-scenos žvaigždė, įvairių TV projektų dalyvė (o taip pat ir LŽP Jonavos skyriaus atžala) Gabrielė Užkurytė. Na, o labiausiai visus domino diskusija „Vizija Lietuvai“, į kurią atvyko

Prezidento Valdo Adamkaus konferencijoje –  pasaulio politikos lyderiai

Žygimantas PAVILIONIS Rugpjūčio 22 d. Vilniaus universiteto Auloje nuo ankstyvo ryto rinksis iškilūs Lietuvos ir pasaulio politikos bei visuomenės lyderiai, žurnalistai, svečiai. Antrus metus iš eilės Vilniuje rengiama Prezidento Valdo Adamkaus tarptautinė konferencija „Europos ir transatlantinio atsparumo atkūrimas“. 2018 m. V. Adamkaus konferencijoje dalyvaus įtakingi politikai ir strategai iš visų svarbiausių NATO sostinių – JAV, Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, taip pat Belgijos, kaimyninės Latvijos, Čekijos, Ukrainos, Sakartvelo, Moldovos aukšti atstovai, Rusijos disidentai. Prezidento Valdo Adamkaus nuomone, esminis konferencijos tikslas – sustiprinti transatlantinės šeimos vienybę, kurią šiuo metu skaldo įvairūs, taip pat ir

Aplinkos viceministras nusišnekėjo: Biokuras nėra kaltas dėl Vyriausybės sprendimo didinti miškų kirtimus

Remigijus Lapinskas, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Vyriausybės priimto sprendimo didinti metinę miškų kirtimo normą neva siekiant užkirsti kelią biokuro ir malkų kainų kilimui motyvas yra absurdiškas. Biokuro gamybai naudojama mediena sudaro maždaug 16 proc. visų medienos pardavimų. Kitaip tariant, tai tas pats, kas kirsti medį dėl vienos šakos. Be to, didinami visai ne biokurui skirtos medienos kirtimai.  Pradėti reikėtų nuo to, kad dėl biokuro miškas nėra kertamas. Miškai kertami dėl gamybai tinkamos medienos, kuri ir sudaro didžiąją dalį nukertamos medienos kiekio ir, žinoma, vertės. Tai puikiai iliustruoja skaičiai – medienos pardavimų statistika rodo,

Eugenijui Gentvilui Klaipėdos apygardos teismui pateikto ieškinio suma – 1 907 004,12 Eur

Valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pateikė ieškinį buvusiam jos vadovui Eugenijui Gentvilui. Klaipėdos apygardos teismui pateikto ieškinio suma – 1 907 004,12 Eur. Šią sumą sudaro VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija rangovams sumokėtos baudos, delspinigiai, palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos. Žala buvo padaryta netinkamai vykdant VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašytas rangos sutartis su BUAB "Klaipėdos hidrotechnika", "Strabag Wasserbau GmbH" ir "Rohde Nielsen A/S". Teismai jau anksčiau konstatavo, kad uosto direkcija nepagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį su BUAB "Klaipėdos hidrotechnika" ir "Strabag Wasserbau GmbH" ir dėl to priteisė šalių

Dzūkijos grybų perdirbėjai susirūpinę: grybų Lietuvos miškuose nedaug

Dzūkijos grybų perdirbėjai susirūpinę: grybų Lietuvos miškuose nedaug, voveraičių kasdien superkama penkiskart mažiau nei pernai, baravykų kol kas į supirkimo punktus neatneša niekas. Grybų derliaus stygius juntamas ir pagrindinėse užsienio importo rinkose, iš kur jie įvežami – Rusijoje, Ukrainoje. Šiek tiek Lietuvos perdirbėjus gelbsti baltarusiai. Nors už kilogramą voveraičių mokama beveik dvigubai daugiau nei pernai- po 3,70 Eur, 2018 metais grybautojai jų atneša vos po kelis kilogramus. 2017 metais grybai augo kaip ant mielių, sako grybų perdirbėjai, trečdalis nesurinktų liko miškuose, o tokio prasto derliaus kaip šiemet jie neprisimenantys. Voveraitės Dzūkijos miškuose pradėjo

V. Savukynas. Ar jau Lietuvoje yra „Luhansko respublika“?

Virginijus Savukynas Kodėl lietuviai nusivylę valdžia, net savo valstybe? Dažnai ieškoma psichologinių priežasčių, pokomunistinių traumų. Tai ypač mėgsta sakyti politikai. Tačiau gal priežastis paprastesnė. Gal tiesiog valstybės institucijos yra smarkiai papuvusios. Imkime Pravieniškių kalėjimo pavyzdį. Po naujienų portalo DELFI.lt publikacijų sužinojome, kad ten Lietuvos valstybės nėra. Kodėl? Todėl, kad ten neveikia Lietuvos Respublikos įstatymai. Ten veikia zonos įstatymai, beje, susiformavę sovietmečiu ir sėkmingai tęsiami tris dešimtmečius. Pravieniškių teritorija yra maža, Lietuvos pareigūnai turi visas galimybes kontroliuoti ten sėdinčius kalinius. Tačiau, kaip pasirodo, jie gali laisvai girtauti, vartoti narkotikus ir, aišku, žiauriai smurtauti. Prižiūrėtojai

Eugenijus Gentvilas:„Rajonines ligonines siekiama sunaikinti administraciniais ir antikonstituciniais metodais“

Šiandien vykusioje opozicinių frakcijų spaudos konferencijoje skambėjo aštri kritika Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), sudariusiai „juodąjį“ rajoninių ligoninių sąrašą. Savivaldybių vadovai, medikų ir pacientų organizacijos bei politikai teigia, kad per pastaruosius kelerius A. Verygos vadovavimo ministerijai metus gydymo srityje niekas nepasikeitė, taip pat nepagerėjo gydymo prieinamumas. „Jau prieš pusmetį buvome atkreipę dėmesį į šį įstatymo projektą, kai jis dar nebuvo registruotas Seime. A. Veryga kartu su R. Karbauskiu turi viziją, kaip sunaikinti rajonines gydymo įstaigas administraciniais ir antikonstituciniais metodais. Optimizuoti tinklą jie siekia šantažu, melu ir administraciniais sprendimais. R. Karbauskis sako, kad veiksmai

Izraelis laukia lietuviško maisto

Ieškant naujų galimybių plėtoti dvišalį bendradarbiavimą žemės ūkio srityje, žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio vadovaujama verslo atstovų delegacija rugpjūčio 5–6 dienomis lankėsi Izraelyje. Didžiausias dėmesys tiek Lietuvos bei Izraelio žemės ūkio ministrų susitikime, tiek diskusijose su šios šalies žemės ūkio sektoriaus bei verslo atstovais buvo skirtas Lietuvos eksporto galimybėms į Izraelį. Izraelio žemės ūkio ministras Uri Arielis susitikimo metu pastebėjo, kad Lietuvos maisto produktų eksporto potencialas dar neišnaudotas, o aukščiausios kokybės žemės ūkio ir maisto produktai yra laukiami jų rinkoje. „Izraelis vis labiau vertina lietuviškų maisto produktų kokybę, ir kasmet sparčiai augantis jų

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Knygos „Kiek kartų gali atgimti tauta“ pristatymas Jurbarko krašte

„Nacionalinių vertybių praradimas, depolitizacija, kartu su masine emigracija visada veda prie to, kad valstybės teritorija tampa „niekieno žeme“, kurią labai greitai „privatizuoja“, neužmiršę savo nacionalinės savimonės kaimynai.“ (ištrauka iš knygos „Kiek kartų gali atgimti tauta“) Saulius LAPĖNAS, laikraštis "ŠIANDIEN" Karštą ir neįprastai tvankią liepos pavakarę Jurbarko viešojoje bibliotekoje susirinko itin gausus būrys neabejingų Lietuvos ateičiai žmonių, kuriems norėjosi išgirsti tiesos žodį iš profesoriaus Vytauto Radžvilo lūpų apie tai, kas šiandien itin aktualu Lietuvai. Gal ne visiems patiko ir tiko tiesmuki knygos autoriaus teiginiai apie tai, ko trūksta ir ko reikia Lietuvai, kad jos pilietis galėtų čia, o ne

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Agronomo Edvardo Makelio tiesa

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis "ŠIANDIEN" AGRONOMO EDVARDO MAKELIO TIESA. Mokslas ir toliau lieka pagrindiniu ūkininko talkininku Prieš kurį laiką laikraščio „Ūkininko patarėjas“ redakcija išrinko dešimt iškiliausių šimtmečio agronomų, kurie ne tik rūpinosi javų derlingumu. Jie aktyviai dalyvavo formuojant valstybės žemės ūkio politiką, buvo aktyvūs ekonomikos žinių ir kultūros puoselėtojai kaime. Į dešimtuką buvo išrinkti šeši šviesaus atminimo agronomai ir keturi mūsų amžininkai – Edvardas Makelis, Zenonas Dabkevičius, Jeronimas Kraujelis ir Viktoras Pranckietis. Pasak Edvardo Makelio, agronomo duona tikrai nelengva, juk galima užauginti puikų derlių, tačiau gamta gali neleisti jo paimti iš laukų. Tada tarp

Konservatorių siekis pripažinti Lietuvos komunistų partiją nusikalstama organizacija nesulaukė bendražygių pritarimo

Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis rugpjūčio 1 d., vykusioje spaudos konferencijoje pristatė parengtą Lietuvos komunistų partijos (LKP) veiklos vertinimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama pripažinti LKP nusikalstama organizacija. Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Gvidas Rutkauskas bei sąjungos valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė. „2017 m. birželio 27 d. Seimas priėmė rezoliuciją, kuria pakvietė Vyriausybę, vadovaujantis susiklosčiusia Lietuvos įstatymų leidybos tradicija vertinant Sovietų Sąjungos represines struktūras Lietuvoje, parengti įstatymo, kuriuo LKP būtų pripažinta nusikalstama organizacija, projektą. Tačiau tokio įstatymo projekto Vyriausybė

Top