Jūs esate
Pagrindinis > Lietuvoje (Puslapis 45)

Lietuvoje

Nauja partija ir  nauja koalicijos sutartis?

Lietuvoje įkurta dar viena nauja partija - Socialdemokratų darbo partija. Suvažiavimo delegatai partijos pirmininku išrinko G. Kirkilą, pirmininko pavaduotojais – parlamentarus Ireną Šiaulienę, Juozą Bernatonį, Andrių Palionį, Petrą Čimbarą, Rimantę Šalaševičiūtę, buvusius „darbiečius“ Širvintų merę Živilę Pinskuvienę, Ingridą Baltušytę-Četrauskienę, Kęstutį Daukšį, kelias partijas pakeitusį verslininką Andrių Šedžių, dabartinį premjero patarėją buvusį vidaus reikalų viceministrą Elviną Jankevičių. Naujosios partijos lyderis pareiškė, kad sieks peržiūrėti valdančiosios koalicijos sutartį. siandien.info.

Asmenims, studijuojantiems ne Lietuvos aukštosiose mokyklose, galės būti skiriama parama

Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus (projektas Nr. XIIIP-1485(3), kuriais nuspręsta įtvirtinti galimybę suteikti paramą asmenims, studijuojantiems ne Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose. Už naujas nuostatas, kurios įsigalios balandžio 15 d., balsavo 107 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, susilaikė 2 parlamentarai. Pagal priimtas naujas nuostatas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka galės būti skiriama parama įstojusiems į aukštąsias mokyklas ne Lietuvos Respublikoje ir jose studijuojantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių, Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių piliečiams, dirbantiems ir (arba) turintiems teisę nuolat

N. Puteikis. Remigijus Šimašius nenori girdėti susirinkusių į piketą dėl naikinamo paveldo

Naglis Puteikis Seimo narys Apie 50 žmonių susirinkę į piketą prie Vilniaus savivaldybės, pareiškė protestą prieš planus užstatyti viešbučiu ir biurais Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčią bei Lukiškių dominikonų vienuolyno ansamblį, pareikalavo nutraukti sistemingą Vilniaus istorinei ir estetinei tapatybei svarbiausių kultūros paveldo vertybių naikinimą bei atsakyti į visuomenei kylančius klausimus, į kuriuos savivaldybė vengia atsakyti jau daugiau nei pusę metų. Nors savivaldybė ir meras Remigijus Šimašius buvo iš anksto informuoti apie piketą, nei pats meras, nei atsakingi administracijos darbuotojai neatėjo išklausyti piketo dalyvių. Dar daugiau, kai piketo dalyvių atstovai patys atėjo į savivaldybę,

Seimas nepritarė siūlymui surengti pirmalaikius rinkimus

Seimas po pateikimo atmetė siūlymą surengti pirmalaikius Seimo rinkimus 2018 m. birželio 3 d. Už nutarimą „Dėl pirmalaikių Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų“ (projektas Nr. XIIIP-1801) po pateikimo balsavo 52, prieš – 57, susilaikė 11 Seimo narių. Alternatyvaus balsavimo metu 45 parlamentarai balsavo už tai, kad projektas būtų grąžintas tobulinti, 71 – už tai, kad jis būtų atmestas. Projektas atmestas. siandien,info

Jau ketvirtas svarbus Lenkijos aukšto rango pareigūnų vizitas Lietuvoje šį mėnesį

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis susitiko su Vilniuje viešinčiu Lenkijos Senato pirmininku Stanislawu Karczewskiu. Tai – jau ketvirtas svarbus Lenkijos aukšto rango pareigūnų vizitas Lietuvoje šį mėnesį.Susitikimo metu paliestos kelios abiem šalim itin svarbios temos. „Šiuo metu Lenkija trečia pagal dydį mūsų prekybos partnerė, šešta pagal investicija. Matau visas galimybes, kad vietoje šių skaičių visus rašytume pirma“, - susitikimo metu teigė premjeras. S. Karczewskio teigimu, Lenkijos potencialas tikrai didelis ir jis nėra pilnai išnaudotas. Kaimynės investicijos Lietuvoje turėtų augti. Susitikimo metu paliestos švietimo temos. Lietuvos atstovai patikino Lenkijos delegaciją, kad Lietuvoje išliks ir polonistikos

Dėl ko šiandien turime vis dar nepabaigtą Lukiškių aikštę be memorialo?

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį ir Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto Pirmininką Ramūną Karbauskį, ragindami juos kuo skubiau imtis veiksmų ir išreikšti politinę valią, svarstant Lukiškių aikštės Vilniuje įstatymo projektą. „Istorikai, politikai ir aktyvūs visuomenės veikėjai, Lietuvos laisvės kovotojai ir gynėjai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, į postamento Lukiškių aikštėje vietą įkasė šimtus lietuvių tautos laisvės kovas ir priespaudos kančias įprasminančių relikvijų, reikalaudami virš jų pastatyti Lietuvos valstybingumo simbolį Vytį ir

Laikraštis ŠIANDIEN: tarpukario spauda

Laikraštis Šiandien Taupykime Kad mūsų tauta nepasižymi ypatingu taupumu, regis, ginčytis netenka. Tai liudija tie milijonai kasmet išmetamų litų į užsienių rinkas visokiems prabangos dalykams, t.y. tokioms prekėms, be kuriu mes anksčiau apsieidavome, o ir dabar lengvai galėtume pragyventi. Juk brangiausias gelumbes, šilkinius apdarus, įvairius kvepalus, brangius blizgučius – Šiandien nesunku pastebėti visur: ir miestuose ir tolimuose sodžių užkampiuose. Perka juos pasiturįs žmogus, perka pastarąjį pamėgdžiodamas ir eilinis pilietis ir gerai dar būtų, kad pirktų už savus, tačiau atsitinka ir taip, kad perka bereikalingą daiktą pinigų prisiskolinęs iš kaimyno ar banko. Sutaupo tas, kuris nedaro

Siūlo pasitikrinti visuomenės pasitikėjimą

Opozicinės Seimo partijos, tarp jų ir socialdemokratų partijos frakcijos narių dauguma pasisako, kad šis Seimas turi būti paleistas ir surengti pirmalaikiai rinkimai, nes valdantieji pažeidė parlamentinės demokratijos ir demokratijos principus apskritai bandydami kontroliuoti slapto balsavimo procedūrą, jie diskreditavo Seimo darbą ir instituciją. Remiantis Lietuvos Konstitucija, Seimas 3/5 narių dauguma gali paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus. Tai sudaro 85 balsus. Naujo Seimo rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo sprendimo dėl pirmalaikių rinkimų priėmimo. „Valstiečiai paviešino socialiniuose tinkluose įrodymus, kaip jų frakcijos nariai balsavo slapto balsavimo metu. Toks masinis biuletenių

M. Bastys traukiasi pats

"Jaučiu didelę atsakomybę prieš Lietuvos žmones, Šakių kraštui ir Zanavykų apygardai atstovauti mane delegavusius rinkėjus. Ačiū Jums visiems, kurie palaikė mane viso šio politinio proceso metu. Jūs ir mano artimųjų šeimos narių parama paskatino mane eiti iki galo ir įrodyti tiesą. Nepaisant įrodytos tiesios, atskiros politinės jėgos ir interesų grupės spjauna į Konstitucijoje įtvirtintas demokratines vertybes. Nešvarūs žaidimai tęsiasi ir gali tęstis dar ilgai. Tokioje situacijoje yra itin sudėtinga dirbti, mano trukdoma atstovauti Šakių krašto ir Lietuvos žmonių interesams“, – pranešime teigia M.Bastys. Pasitaręs su šeima priėmiau vienintelį teisingą šioje situacijoje sprendimą

Premjeras prasitaria girdėjęs apie planuojamą sąmokslą dėl M. Basčio

LRT TELEVIZIJOS laida „Dėmesio centre“, LRT.lt „Seimo statutas užtikrina ir reikalauja, kad ta procedūra būtų atlikta, ir svarbu, ar tų biuletenių viešinimas gali sukelti teisines pasekmes. Nes gali būti taip, kad jeigu buvo pažeistas slaptas balsavimas, atskleidžiant kaip balsuota, tai pati procedūra gali būti pripažinta ne visai teisėta. Gal tai irgi būtų išeitis? Tiesiog reikia tolesnio šios situacijos teisinio vertinimo“, – apie pakartotinio balsavimo dėl Mindaugo Basčio galimybę sako premjeras. – M. Bastys, kuris sulaužė duotą priesaiką, pagal Seimo patvirtintas išvadas – veikė prieš Lietuvos valstybę, lieka Seime. Ką jūs į

Seimas šiandien  balsuos dėl Mindaugo Basčio mandato panaikinimo

Seimas šiandien  balsuos dėl Mindaugo Basčio mandato panaikinimo. Konstitucinio Teismo pirmininkas teigė šį rytą Lietovos televizijai teigė, kad politikas r sulaužė priesaiką, kai nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika. M.Bastys savo kaltę neigia. Kad būtų panaikintas M. Basčio  mandatas, už  apkaltą  turi balsuoti  85 Seimo nariai. šiandien.info

V. Landsbergis. Kovo 11-ąją gavome pareigą…

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko Vytauto Landsbergio kalba iškilmingame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime Malonūs kolegos, Lietuvos Seimo nariai ir aukštieji pareigūnai, sveikinu Jus mūsų didelės šventės – Lietuvos atgimimo, prisikėlimo ir Antrosios Respublikos gimtadienio – proga. Pasidalysiu mintimis ne tik apie tai, kas ir kaip anuomet buvo, bet ir apie tai, ko tada, 1990-aisiais, nespėjome apgalvoti ir sutvarkyti. Tai lieka jaunesniems, nes jie turės toliau ręsti Lietuvos valstybės pamatus, kurti jos politiką ir kuo švaresnę teisę. Turiu minčių būtent apie valstybės teisę fundamentum regnorum. Kovo 11-ąją gavome pareigą ir spėjome

Su valstybiniu vizitu Lietuvoje lankysis Popiežius Pranciškus

Penktadienis, kovo 9 d. (Vilnius). Šiandien Vatikanas oficialiai patvirtino, kad Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Katalikų Bažnyčios kvietimu rugsėjo 22–23 dienomis su valstybiniu vizitu Lietuvoje lankysis Popiežius Pranciškus. Valstybinis vizitas prasidės Vilniuje dvišaliu Popiežiaus susitikimu su Prezidente. Po jo Lietuvos ir Šventojo Sosto vadovai S. Daukanto aikštėje pasveikins šalies žmones, aukščiausius valstybės pareigūnus, užsienio diplomatus, akademinės, meno ir pilietinės visuomenės atstovus. Vizito metu Šventasis Tėvas taip pat susitiks su Lietuvos tikinčiųjų bendruomene, jaunimu, neįgaliaisiais, nuo sovietinių represijų nukentėjusiais tremtiniais ir politiniais kaliniais bei Holokaustą išgyvenusiais žydų tautos atstovais. Popiežius aplankys Aušros

Dauguma Lietuvos ir Lenkijos prioritetų sutampa

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lenkijos Respublikos Ministru Pirmininku Mateuszu Morawieckiu. Šalies vadovė kartu su Lenkijos Premjeru dalyvauja Europos Vadovų Tarybos posėdžiuose, todėl susitikime daug dėmesio skirta bendriems prioritetams naujame 7-erių metų ES biudžete, kitiems Lietuvai ir Lenkijai svarbiems europiniams klausimams. Susitikime taip pat aptartas regiono saugumas. Prezidentės teigimu, dauguma Lietuvos ir Lenkijos prioritetų naujame daugiamečiame ES biudžete sutampa. Abi valstybės sutaria, jog naujasis biudžetas turi prisidėti prie spartesnio regiono vystymosi, užtikrinti vienodas sąlygas visiems ES žemdirbiams ir padėti įgyvendinti strateginius jungčių projektus. Artėjant „Brexit“, kylant naujiems globaliems saugumo,

Seimo ir Vyriausybės vadovai aptarė pavasario sesijos prioritetus

Šiandien Seimo vadovai, komitetų pirmininkai, frakcijų seniūnai ir Vyriausybės atstovai aptarė svarbiausius kovo 10 d. prasidėsiančios Seimo IV (pavasario) sesijos darbus. Pagrindiniai sesijos darbų programos prioritetai: –Socialinės atskirties mažinimas: parama jaunoms šeimoms įsigyjant pirmąjį būstą, šeimos ir darbo santykių derinimas; –Demografijos, migracijos ir integracijos strategijos 2018–2030 priėmimas ir įgyvendinimas. –Neįgaliųjų integracija ir tinkamos jiems paramos užtikrinimas. Socialinių įmonių veiklos teisinio reglamentavimo tobulinimas; –Sveikatos sistemos finansavimo ir medicinos darbuotojų darbo užmokesčio didinimas, vaistų kainų mažinimas; –Idėjos – Mokytojas prestižinė profesija – įgyvendinimo pradžia. Etatinio darbo apmokėjimo sistemos įvedimas ir kitos mokymo procesą tobulinančios priemonės. Valstybinių aukštųjų mokyklų

Buvęs premjeras teikia klausimus dabartiniam premjerui. Viešai

Andrius Kubilius, Seimo narys, buvęs premjeras Nieko naujo nepasakysiu, teigdamas, kad Ramūnas Karbauskis efektyviausiai demonstruoja didžiausią posovietinės Centrinės ir Rytų Europos problemą. Ta problema – tai ryškūs ir vis labiau ryškėjantys politinio cinizmo įsigalėjimo bruožai. Kas yra tikrasis politinis cinizmas šiais laikais posovietinėje mūsų kasdienybėje? Kai žodžiais ir net priimamais įstatymais mes stengiamės būti pažangūs europiečiai, o realiame gyvenime šio pasaulio „stiprieji“ (ar turtingieji, ar turintys politinės, ar teisinės galios) naudoja savo galią bei įtaką tam, kad tuos įstatymus ar draudimus apeitų. Tam pasitelkdami ciniškas formuluotes, kurių neriboja jokia fantazija. Pavyzdžiui, taip gaunama teisė

V. Bakas. Situacija migracijos srityje yra nenormali ir reikalauja skubių pokyčių

Vytautas Bakas, Seimo narys,NSGK pirmininkas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariams buvo pristatyta už migracijos politiką atsakingų institucijų informacija. Komiteto nariai išklausė Vidaus ir Užsienio reikalų ministerijos, Vyriausybės, Vidaus saugumo departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovų pateiktą informaciją. Dabartinė migracijos sistema nėra normali ir neša didžiulę naudą fiktyvios, taip vadinamos, ,,pilkosios“ migracijos tarpininkams. Šalyje už atlygį organizuojama nelegali „pilkoji“ migracija. Galimai Lietuvos piliečiai, užsieniečiai, juridiniai asmenys už atlygį rūpinasi ir gauna dokumentus trečiųjų šalių piliečiams būti ir gyventi Lietuvoje. Taip į Lietuvą neteisėtai atvyksta trečiųjų šalių piliečiai, kuriems sudaromos galimybės su išduotu

Prezidentė pagerbė V. Noreikos atminimą

Pirmadienis, kovo 5 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Nacionaliniame operos ir baleto teatre pagerbė įžymaus operos solisto Virgilijaus Noreikos atminimą.„Netektis labai skaudi – praradome Lietuvos šimtmečio legendą, nes daugelis kartų užaugo su Maestro balsu“, – sakė Prezidentė. Šalies vadovė prisiminė paskutinius V. Noreikos metus, kai dainininkas, nepaisydamas senkančių jėgų, vis tiek stengėsi dalyvauti visuomenės gyvenime ir būti scenoje – tai, kas jam buvo svarbiausia. V. Noreika, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, vienas garsiausių operos dainininkų, scenai atidavęs visą gyvenimą, išugdęs daug mokinių, mirė praėjusį šeštadienį, kovo 3 dieną. Prezidentės spaudos

Parlamentarai registravo įstatymų pataisas, kuriomis siekiama centralizuoti migracijos politiką

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas Seime registravo įstatymų pataisas, kuriomis siekiama esmines migracijos kontrolės funkcijas sukoncentruoti vienoje atsakingoje specializuotoje įstaigoje – Migracijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM). A. Ažubalio teigimu, pagrindinė Lietuvos institucija, atsakinga už migracijos politikos įgyvendinimą, yra Migracijos departamentas prie VRM, tačiau jam trūksta institucinio pajėgumo ir reikalaujamos institucinės atsakomybės lygį atitinkančių įgaliojimų ir resursų, kad departamentui keliami uždaviniai būtų įgyvendinami visa apimtimi. Dalis migracijos kontrolės funkcijų šiuo metu yra išskaidytos tarp trijų įstaigų (Migracijos departamento prie VRM, Policijos departamento

Ar žadėdama įvesti internetinį balsavimą, Vyriausybė įvertino visas rizikas?

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis kreipėsi į krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį ir vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną dėl balsavimo internetu perspektyvų ir kylančių grėsmių. Parlamentaras atkreipia dėmesį, kad vasario 28 d. vykusiame Vyriausybės posėdyje buvo svarstomas klausimas „Dėl patobulinto balsavimo internetu pagrindų įstatymo projekto ir Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. X-912 „Dėl balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose koncepcijos patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projekto (TAP-17-2113(2) (17-4179(3)“. Klausimo svarstymo metu pranešėjai teisingumo ministrei Mildai Vainiutei pristačius klausimą, pastebėjimų iš kitų

Vilniaus senamiesčio gatves užliejo šurmuliuojantis Kaziuko savaitgalis

Jis ateina kiekvienais metais kovo pirmomis dienomis Tai pats gausiausias tautodailininkų ir liaudies meistrų sambūris. Į Kaziuko mugę suguža ne tik atokiausių Lietuvos kampelių, bet ir kaimyninių šalių amatininkai. Be tradicinių mugės akcentų, Kaziuko mugėje prekiaujama socialiai remtinų asmenų, globos namų auklėtinių dirbiniais. Mugėje visada gausu ne tik liaudies meistrų pagamintų daiktų, bet ir renginių. Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero šventė gimė VII a., o XIX a. peraugo į mugę. Ji yra viena ryškiausių kalendorinių švenčių, turinti šimtmečių tradicijas, kiekvieną kartą pristatanti išmoningus rankų darbo gaminius ir neturinti lygių aplinkiniuose kraštuose. Mugė pritraukia

Ankstyvą kovo 3-iosios rytą netekome Virgilijaus Noreikos – legendinio lietuvių operos solisto

Netekome operos solisto Virgilijaus Noreikos (1935.09.22 – 2018.03.03). Ankstyvą kovo 3-iosios rytą netekome Virgilijaus Noreikos – legendinio lietuvių operos solisto, kurio meninės, kūrybinės ir pedagoginės veiklos pervertinti neįmanoma. Tai, ką šis žmogus sukūrė Lietuvos operos scenoje – tebežavi ir stulbina mus, net ir pasaulinio operos meno kontekste. Jo balsu, kurio tembras tenorams tapo tarsi etaloniniu, gėrėjomės 60 metų – nuo 1957 pavasario, kai būdamas Lietuvos valstybinės konservatorijos IV kurso Kipro Petrausko dainavimo klasės studentas, Lenskio vaidmeniu jis debiutavo studentų spektaklyje Operos ir baleto teatro scenoje. Tų pačių metų rudenį V. Noreika

Konservatoriai apie T. Langaičio išėjimą: nuvylė

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Konservatorius Tadas Langaitis Seimo nario mandato galėjo atsisakyti vos patekęs į Seimą ir sužinojęs, kad teks dirbti opozicijoje, LRT.lt teigia komunikacijos konsultantas Linas Kontrimas. Jo teigimu, toks išėjimas kirs per Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos, kalbančios apie atsinaujinimo būtinybę, įvaizdį. Kalbinti TS-LKD frakcijos Seime nariai taip pat teigia, jog T. Langaitis nuvylė ir partiečius, ir rinkėjus. Konservatoriai ne tik analizuoja T. Langaičio išėjimo iš parlamento priežastis, bet ir pradeda kalbėti, kokią žalą tai gali atnešti partijos reputacijai. Konservatorius Paulius Saudargas įsitikinęs, kad pasitraukti iš tokių aukštų politinių pareigų,

J. Miliaus atleidimas neprieštarauja Konstitucijai

Ar buvusio Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo Jono Miliaus atleidimo aplinkybės neprieštarauja Konstitucijai. Į šį teismą pernai balandį kreipėsi Vilniaus apygardos administracinis teismas. Jis praneša, kad vyriausybei pasitarime svarstant J. Miliaus veiklos ataskaitą, jai nebuvo pritarta nesant ministrų kvorumo. Teisėsauga J. Miliui yra pateikusi įtarimus piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų klastojimu. Specialiųjų tyrimų tarnyba tiria įtarimus, kad šaldytus maisto produktus gaminanti Kauno bendrovė „Judex“ per parlamentarą Petrą Gražulį siekė paveikti tarnybą, jog ši neskirtų nuobaudų už pažeidimus. J. Milius savo kaltę kategoriškai neigia. Šiuo metu tarnybai vadovauja Darius Remeika. Konstitucinis Teismas pripažino, kad

Laikraštis ŠIANDIEN: Provincijos Lietuva

„Žymusis prieškario tautiškų tradicijų ir paveldo fotografas Balys Buračas šiandien apsilankęs Lietuvos kaime labai nustebtų čia pamatęs ryškias mūsų tautos genocido tendencijas: daug kur neliko tikrųjų kaimo gyventojų. Net ir vaizdingiausiose gamtos vietovėse jų beveik nėra. Sodybos tuščios, nutilę ir išmirę. Jas lanko ir prižiūri daugeliu atvejų tik miestiečiai, įsirengę čia poilsiavietes, arba kaimo turizmo verslininkai, kurie čia plėtoja viešbučių, baidarių verslus“, – sako žinomas fotografas, leidėjas Valentinas Juraitis. Nors jau keturis dešimtmečius jis gyvena sostinėje, tačiau savęs grynu vilniečiu nelaiko. Jam svarbūs Lietuvos regionai, nes jis – vienas iš tų,

Aušros Maldeikienės pranešimas: „Grasinimų nebijau – parlamentinė kontrolė yra mano prievolė“

Seimo narė Aušra Maldeikienė praneša gavusi finansų ministro Viliaus Šapokos atsakymą į parlamentinės priežiūros rėmuose keltus klausimus dėl jo galimo naudojimosi išskirtinėmis paslaugomis Santaros klinikose. Ministras rašo, jog „atsakymas į visus Jūsų klausimus [dėl naudojimosi privilegijomis – A. M.] yra NE“. Toliau ministras atkreipia parlamentarės dėmesį į Konstitucijos 25 straipsnį apie tai, kad „laisvė reikšti savo įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – [...] šmeižtu ir dezinformacija“. Pastaroji pastaba nėra susijusi su užklausų turiniu ir ganėtinai aiškiai reiškia grasinimą Seimo nariui, kuris dirba savo tiesioginį darbą – vykdo parlamentinės priežiūros funkciją. Seimo

R. Karbauskis nori žinoti kas ir kiek šalyje valdo žemės ūkio paskirties žemės

Vasario 28 d., trečiadienį, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos. NŽT jis prašo Seimo nariams pateikti informaciją apie fizinių ir juridinių asmenų disponavimą žemės ūkio paskirties žeme, žemės ūkio paskirties žemės koncentraciją, fizinių ir juridinių asmenų valdomų ūkių dydį. Seimo narys taip pat prašo pasidalinti Nacionalinės žemės tarnybos turimais Lietuvos Respublikos žemės fondo, Nekilnojamojo turto registro suvestiniais duomenimis apie žemės sklypus, teisių į juos ir juridinių faktų įregistravimą nuo 1993 iki

Kartokime kaip maldą – Lietuva geriausia

Gintautas Kniukšta, laikraštis ŠIANDIEN „Jokio sprogimo nebus, nes lietuviai – veršių tauta. Tik mitinguoti mokėjo ir Maskvai kumščius rodyti. Nežinau, kokia valdžia sugebėtų įvesti tvarką? Mes jau pasiekėme idiotizmo viršūnę. Į ją eiti pradėta dar Sąjūdžio laikais, kai vyko patriotizmo gryninimas ir skirstymasis į gerus ir blogus...“ Šiuos žodžius 1996 metais ištarė pirmosios atkurtos Lietuvos finansų ministras šviesaus atminimo Romualdas Sikorskis. Prabėgo dvidešimt metų. Kas pasikeitė? Mūsų prezidentė Dalia Grybauskaitė Davoso turtuolių forume vėl planavo akcentuoti Rusijos keliamas grėsmes... Klausosi tos kalbos koks milijardierius iš užjūrio ir kraipo galvą, galvoja, kad mes visi čia

Pirmoji Vyriausybė: kaip ji veiktų šiandien?

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis ŠIANDIEN Šiemet sukanka 100 metų, kai pradėjo dirbti pirmoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Augustino Voldemaro sudarytas ministrų kabinetas išsilaikė pusantro mėnesio, jame dirbo šeši ministrai. Pirmoji po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Vyriausybė dirbo beveik dešimt mėnesių. Ministre Pirmininke 1990 m. kovo 17 d. Aukščiausios Tarybos nutarimu buvo paskirta Kazimira Danutė Prunskienė, o atleista 1991 m. sausio 10 d. – taip pat Aukščiausios Tarybos nutarimu. Ministrės pirmininkės pavaduotojais tapo Algirdas Mykolas Brazauskas ir Romualdas Ozolas. Kabinete be jų dirbo dar 17 ministrų. Didžiausias šios Vyriausybės nuopelnas tas, kad buvo išsaugota šalies nepriklausomybė, padėtas

Laikraštis ŠIANDIEN. Iš žemdirbių suvažiavimo tribūnos: bėdos tos pačios ir po šimto metų?

Kalbėsiu apie melioraciją, nes be jos neįsivaizduojama ir Lietuvos žemės ūkio ateitis. Melioracijos statinių vertė - daugiau kaip 1,1 mlrd. Eurų, bet šio turto nusidėvėjimas tragiškas. Statiniai susidėvėję 70 proc. , o magistraliniai grioviai - net 84 proc.. Iš 2,5 mln. ha nusausintų žemės ūkio naudmenų - 2 mln. ha būklė kritiška. Ir dabar valstybė, o konkrečiai buvę mūsų kovų bendražygiai, atėję į Seimą ir į kitą valdžią nutarė visą šį nugyventą turtą Šv. Velykų proga padovanoti žemdirbiams. Tam pasamdė Lietuvos agrarinės ekonomikos institutą (LAEI), kad kuo greičiau parengtų šios dovanos

Ragina VRK pirmininkę L. Matjošaitytę trauktis iš pareigų

Seimo opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Lietuvos socialdemokratų partijos, Liberalų sąjūdžio frakcijų ir frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovai kreipėsi į Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį, atkreipdami dėmesį į Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkės Lauros Matjošaitytės veiksmus. Kreipimesi pabrėžiami epizodai, kai VRK pirmininkė veikė vienasmeniškai, neteikdama klausimų svarstyti komisijai. Pirmiausia – L. Matjošaitytė iki šiol nėra pateikusi VRK svarstyti komisijos išvadų „Dėl juridinių asmenų skirtos paramos mecenatu (globėju) įvardijant Ramūną Karbauskį“, nors išvados buvo baigtos rengti dar praėjusių metų birželį. Antra, Seimo frakcijų atstovai priminė, kad L. Matjošaitytė nepaisė komisijos veiklos kolegialumo principo

VTEK siūloma papildomai įvertinti aplinkos ministro K. Navicko sąsajas su buvusia darboviete

Seimo narės Ingrida Šimonytė ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininką dr. Virginijų Kanapinską, prašydamos įvertinti, ar aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Navickas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, kuriame reikalaujama vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų jokių abejonių, jog toks konfliktas yra. Kreipimąsi parlamentarės formuluoja po Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) 2018 m. vasario 7 d. sprendimo „Dėl Kęstučio Navicko“ ir po viešumoje pasirodžiusios naujos informacijos, kurioje keliama daugiau abejonių dėl Kęstučio Navicko, buvusio VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“ eksperto, dalininko, o tam

Laikraštis ŠIANDIEN. Savanorė iš Kipro: Lietuva, žvelgiu į tave kaip į namus

Laikraštis ŠIANDIEN 2018 m. vasario 18 - kovo1 d. Savanorė Ana Parpa iš Kipro į Lietuvą atvyko praėjusių metų spalio mėnesį. Jai 23 metai, studijavo lotynų kalbą, filosofiją. Dar turi brolį ir sesę. Šiuo metu Ana savanoriauja Vilniaus Balsių progimnazijoje. Mūsų šalyje ji ketina pabūti iki vasaros vidurio. Ana mielai sutiko pasidalinti savo pirmaisiais įspūdžiais mūsų šalyje laikraščiui ŠIANDIEN. Kai nusprendžiau dalyvauti Europos savanorių tarnybos (EST) veikloje, turėjau apgalvoti du dalykus – kur ir kada? Man nebuvo sunku pasirinkti veiklos kryptį, nes visada svajojau bent trumpam pabūti mokytoja. EST yra tam, kad

Proginė pašto ženklų serija

Vasario 16-osios išvakarėse Signatarų namuose pristatyta proginių pašto ženklų serija, sudaryta iš 2016 – 2018 m. leistų pašto ženklų blokų ir proginių vokų. Filatelistas, profesorius L. Mažylis atkreipė dėmesį, kad pašto ženklai – tai būdas dalintis svarbiausiais tautos istorijos įvykiais. „Filatelija yra viena iš didžiausių ir įdomiausių mano aistrų. Kolekcionuoju pašto ženklus ir vertinu juos kaip šaltinį, reprezentuojantį šalį, įamžinantį svarbiausius jos istorinius įvykius, sukaktis bei asmenybes. Itin malonu matyti, kad Lietuvos šimtmečiui skirtoje ypatingoje pašto ženklų serijoje yra ir Vokietijoje prieš beveik metus mano atrastas Vasario 16-osios aktas. Tai – labai

Kauno „Žalgiris“ – Karaliaus Mindaugo taurės čempionas!

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai sekmadienio vakarą Klaipėdoje apgynė SIL-Karaliaus Mindaugo taurės čempionų titulą finale 81:62 (20:19, 13:16, 27:18, 21:9) nukaudami Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkus. SIL-Karaliaus Mindaugo taurės finalą atkovotais kamuoliais puolime ir puikiais epizodais po krepšiu pradėjo Brandonas Daviesas – 4:0. Griaunant vilniečių derinius sausą atkarpą iki 8:0 tęsė aštriai sužaidęs Kevinas Pangosas bei vagystę greitu išpuoliu įtvirtinęs Axelis Toupane. Po pasitarimo varžovai pralaužė ledus finale, tačiau atstumui mažėti neleido iš distancijos keletą metimų sumetęs K.Pangosas – 12:5. Pirmajam kėliniui persiritus į antrą pusę darbo ėmėsi šešis taškus paeiliui kauniečiams surinkęs Edgaras Ulanovas,

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Tauta nebuvo pakviesta į šimtmečio šventę

Tauta nebuvo pakviesta į šimtmečio šventę Valdas Vasiliauskas Laikraštis "ŠIANDIEN", 2018 m.vasario 16 - kovo 1 d. Mūsų kartai teko išskirtinė laimė sulaukti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio. Tai tikra likimo dovana, kuria galime džiaugtis ir didžiuotis laisvoje nepriklausomoje Lietuvoje. Tačiau, ar džiaugiamės? Ar didžiuojamės? Ar Tauta, tikroji ir vienintelė Lietuvos valstybės steigėja, didžiuojasi savo kūriniu? Juk nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo idėja prieš šimtą metų subrendo ir iškilo iš pačių Tautos gelmių. Todėl iš karto nieko vertos buvo abejonės, ar Lietuvos Valstybės Taryba, paskelbusi Lietuvos nepriklausomybės aktą, išreiškė visos Tautos valią. Šį aktą kūnu pavertė Tauta,

Lietuvos Valstybė žengia į naują šimtmetį!

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijoje S. Daukanto aikštėje Gerbiami Lietuvos žmonės, brangūs svečiai, sveikinu visus su švente! Lietuvos Valstybė žengia į naują šimtmetį! Šįryt trispalvė kilo prie daugelio laisvę branginančių namų. O tai reiškia vis stipresnę Valstybę, kurios žmonės supranta atsakomybę už savo Laisvės kūrinį, kurios dvasios nesuvaržys nei savi draudimai, nei svetimi reikalavimai. Šiandien su dėkingumu ir pasididžiavimu prisimename visus, kurie kėlė mūsų šalį iš užmaršties, kurie klojo mūsų dabarties pamatus. Tai buvo nepaprastai veržlus skrydis į ateitį, į šviesą – į laisvą pasaulį. Mus mėgino stabdyti ir naikinti. Jėga

Prezidentė kviečia į interaktyvią šimtmečio kelionę

Trečiadienis, vasario 14 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Valstybės pažinimo centre atidarė parodą „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“. Lietuvos atkurto valstybingumo jubiliejų Valstybės pažinimo centras sutinka unikalia paroda, pasakojančia apie ryškiausias šimtmečio idėjas ir ambicingus vizionierių užmojus, atskleidžiančius, ko siekė, apie ką svajojo Lietuvą kūrę žmonės, taip pat apie naujausias dabarties idėjas ir jų įgyvendinimą. Mūsų valstybės nepriklausomybė 20-ojo amžiaus pradžioje taip pat buvo vizija – šviesių žmonių svajonė, į kurią vedė ilgas ir sunkus kelias. Prezidentė, atidarydama parodą, sakė, kad Lietuvoje niekad netrūko nei svajotojų, nei drąsių idėjų, nors

Jaunųjų biržiečių kūryba – valstybės atkūrimo šimtmečiui

Savaitė prieš Vasario 16-ąją Biržus pasiekė šventinė dovana knyga-albumas „GIMTINEI IR LIETUVAI Jaunieji biržiečiai atkurtos Lietuvos 100-mečiui“. Idėjos iniciatorius Seimo narys Viktoras Rinkevičius. Tai jau antras toks Seimo nario inicijuotas Biržų rajono vaikų kūrybos knygos leidimas. Pirmasis buvo prieš dešimtmetį, 2007 metais. Kaip ir prieš tai, taip ir dabar knyga išleista jo asmeninėmis lėšomis ir yra nekomercinis leidinys. Seimo narys šiai didingai progai pažymint, norėjo paskatinti Biržų rajono vaikus ir jaunimą domėtis mūsų Valstybės istorija ir dabartimi, įvertinti pasikeitimus joje, ugdyti savo kūrybiškumą ir jį išreikšti piešiniais, rašiniais, poezija ir proza. Jaunųjų biržiečių

Visi kalba, bet nieko nedaro… Kainų politika Lietuvoje: ką turime keisti?“

ŠIANDIEN kylančias maisto produktų kainas Lietuvos gyventojai įvardija kaip aktualiausią problemą. Didelės kainos lemia ir tai, kad šalies gyventojai maisto produktams vidutiniškai išleidžia kiek daugiau nei ketvirtadalį savo pajamų – beveik daugiausiai Europoje. Aukštos maisto produktų kainos neigiamai veikia mažiausias pajamas gaunančių šalies gyventojų perkamąją galią, skatina dar didesnę socialinę nelygybę ir atskirtį. Tai patvirtina ir Lietuvos banko neseniai atliktas kainų raidos tyrimas. Kas lemia tokį spartų kainų augimą? Ar Lietuvos politikai padarė viską, kad tai sustabdytų? Kaip turėtų keistis kainų politika? Šiuos ir kitus klausimus SEIME aptarė diskusijos dalyviai: ūkio viceministras

Top