Jūs esate
Pagrindinis > Verslas (Puslapis 32)

Verslas

Rekordinio ilgio povandeninė sienutė Klaipėdos uoste saugos Smeltės pusiasalį ir retus augalus

Aušra Pilkienė Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, Malkų įlankoje, palei Smeltės botaninio draustinio krantą kalamos 1,1 km ilgio apsauginės sienutės statybos darbai jau įpusėjo – artimiausiu metu turėtų būti baigti kalti visi povandeniniai poliai, liks tik juos suinkaruoti. Toks projektas, kai daugiau nei kilometro ilgio sienutė įrengiama išskirtinai tik nuo plaukiojančių platformų, Lietuvoje vyksta pirmą kartą. Praėjusiais metais prasidėjusios statybos nuo keturių plaukiojančių platformų vykdomos tam, kad nebūtų pakenkta krante Smeltės botaniniame draustinyje augantiems retiems, į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktiems augalams. Smeltės pusiasalio kranto linijos sutvirtinimo darbų imtasi, kad būtų galima pagilinti Malkų įlanką iki

„Kauno grūdams“ skirta 947 700 Eur bauda

Ieva Račickaitė, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba Konkurencijos taryba priėmė nutarimą, kad „Kauno grūdai“, įsigijusi apie 51 proc. Vievio paukštyno akcijų, įgijo pastarosios bendrovės kontrolę ir tokiu būdu įgyvendino koncentraciją, apie kurią nepranešė Konkurencijos tarybai bei negavo jos leidimo. Už šį Konkurencijos įstatymo pažeidimą „Kauno grūdams“ skirta 947 700 Eur bauda. Konkurencijos taryba tyrimą pradėjo 2014 m. spalio 15 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties pagrindu. Teismas nustatė, kad „Kauno grūdai“ apsimestiniais sandoriais, per statytinius 2011 m. balandžio 12 d. įgijo apie 51 proc. Vievio paukštyno akcijų. Tokiais sandoriais tikroji sandorio šalis – „Kauno grūdai“

Premjeras S. Skvernelis: nekilnojamojo turto išlaikymas valstybei kainuoja 180 mln. eurų kasmet

Pirmą kartą Lietuvoje suskaičiuota ir įvertinta, kiek valstybė valdo nekilnojamojo turto. „Stebėtina, kad per 27 metus nesugebėta šio turto inventorizuoti. Ne mažiau stebina ir neefektyvus turto naudojimas. Šią problemą pagaliau turime imti ir išspręsti“, - sako Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Premjero žodžiais,  ataskaitą ir siūlymus, kaip efektyviau valdyti valstybės valdomą nekilnojamąjį turtą, Finansų ministerija pristatys Vyriausybės posėdyje. Tuomet ir bus priimti reikiami sprendimai. Pirmąją metinę valstybės turto valdymo ataskaitą už 2016 metus parengęs centralizuoto valstybės nekilnojamojo turto valdytojas, valstybės įmonė Turto bankas, pateikia analizę, iš kurios matyti, kad dalis ministerijų valdo daugiau ploto,

2050 m. maisto produktų poreikis pasaulyje išaugs beveik dvigubai, tačiau jau dabar dirvožemis dykumėja

Prognozuojama, kad iki 2050 m. maisto produktų poreikis pasaulyje išaugs beveik dvigubai. Vadinasi, intensyvės ir žemės ūkio sektoriaus veikla. Tačiau jau dabar visuotinai pripažįstamas faktas, kad dirvožemis pasaulyje dykumėja. Kitaip tariant, daugėja plotų, kuriuose be mineralinių trąšų jau neauga niekas. Lietuvos mokslininkai taip pat konstatuoja, kad dėl itin aktyvaus mineralinių trąšų propagavimo bei naudojimo ir pačių ūkininkų kompetencijos stokos dirvožemio kokybės problema mūsų šalyje nuolat aštrėja. Ir situaciją į gerą galėtų pakeisti nebent ateinanti nauja, atitinkamą žinių bagažą įgijusi jaunųjų ūkininkų karta bei valstybės dėmesys dirvožemio kaip nacionalinio turto apsaugai. Geros būklės

Lietuvą ispanai mato kaip itin savo žemės ūkį mylinčią šalį

Žemės ūkio ministerijoje nuolat vykstančiuose susitikimuose su įvairiomis užsienio delegacijomis Lietuvos žemės ūkio produktai labai dažnai sulaukia pagyrų, tačiau tokio komplimento, koks nuskambėjo  susitikimo su Ispanijos delegacija metu, dar nėra buvę. Pasak Kanarų autonominio regiono ekonomikos ir santykių su Europa viceministro Ildefonso Socorro, vadovaujančio delegacijai, Lietuvą jie mato kaip itin savo žemės ūkį mylinčią šalį. Tokia nuotaikinga nata prasidėjusiame susitikime, kuriam vadovavo žemės ūkio viceministras Saulius Savickis, buvo aptarta ne tik lietuvių meilė žemės ūkiui, bet ir situacija pieno rinkoje, prekybos bei bendradarbiavimo klausimai. Pasak žemės ūkio viceministro S. Savickio, šis susitikimas

5 ir 100 proc. mokesčių paskata, užsienio investuotojų pritraukimui – Sodros „lubos“

Siekdama nukreipti šalį inovacijų linkme ir užsitikrinti kvalifikuotų, gerai apmokamų ir ilgalaikių darbo vietų kūrimąsi, 17-oji Vyriausybė siūlo palankiausią visoje Europos Sąjungoje (ES) mokestinį režimą įmonėms, investuojančioms į mokslinius tyrimus, išradimų komercializavimą, naujas technologijas. Taip pat, siekiant paspartinti užsienio investicijų pritraukimą, jau kitąmet siūloma įvesti „lubas“ Sodros įmokoms. „Siūlome tokius mokestinius patobulinimus, kurie leistų stabdyti protų nutekėjimą ir iniciatyvius, turinčius idėjų ir žinančius, kaip jas realizuoti, žmones paskatintų tai daryti ne kažkur svetur, o būtent čia – Lietuvoje. Taip pat privalome užsitikrinti šalies patrauklumą užsienio investuotojams, galintiems kurti aukštos kvalifikacijos darbo

Finansų viceministrei įteiktas Lietuvos verslo konfederacijos apdovanojimas

Finansų viceministrei Loretai Maskaliovienei įteiktas Lietuvos verslo konfederacijos „Garbės ženklas“. Apdovanojimas skirtas už kryptingas Europos Sąjungos investicijas į inovacijas, indėlį į verslo konkurencingumo, produktyvumo didinimą bei verslo ir mokslo bendradarbiavimo puoselėjimą. L. Maskaliovienė finansų viceministre dirba nuo 2016-ųjų pabaigos, iki tol pastaruosius 6 metus – Finansų ministerijos Europos Sąjungos investicijų departamento direktore. Lietuvos verslo konfederacijos garbės ženklas gali būti skirtas asmeniui, kuris pasižymėjo propaguojant Lietuvos verslo konfederacijos veiklą, kuriant teigiamą įvaizdį Lietuvos verslo visuomenėje ir už kitus nuopelnus. „Investicijos į aukštesnę pridėtinę vertę kuriančius produktus yra ekonomikos augimo pagrindas. Šį įvertinimą priimu kaip

A. Butkevičiui – Seimo komiteto pirmininko pavaduotojo pareigos

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) nariai svarstė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos 2017 m. birželio 6 d. teikimą, kuriuo pasiūlyta komiteto pirmininko pavaduotoju vietoj LSDP frakcijos nario Andriaus Palionio skirti LSDP frakcijos narį Algirdą Butkevičių. Bendru BFK narių sutarimu komiteto pirmininko pavaduotoju išrinktas LSDP frakcijos narys Algirdas Butkevičius. Vadovaujantis Seimo statuto 46 straipsnio 4 dalimi, komiteto pirmininko pavaduotoją turės patvirtinti Seimas. Verslaspolitika.lt

Mokesčių sistemos sutvarkymas ir efektyvesnis jų administravimas – vienas iš Vyriausybės veiklos prioritetų

Vyriausybė pritarė Baudžiamojo ir Administracinio nusižengimų kodeksų pataisoms, kuriomis siūloma diferencijuoti baudžiamąją atsakomybę už mokesčių vengimą, priklausomai nuo siekiamos išvengti mokesčių sumos dydžio ir nuo to, ar buvo veikiama organizuotoje grupėje. Taip pat nustatyta vienoda riba, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė už mokesčių vengimą nepriklausomai nuo mokesčių vengimo būdo – nepaisant to, ar siekiant išvengti mokesčių pateikiami žinomai neteisingi duomenys ar jokie duomenys nėra pateikiami. „Mokesčių sistemos sutvarkymas ir efektyvesnis jų administravimas – vienas iš Vyriausybės veiklos prioritetų. Bausmių už mokesčių vengimą sugriežtinimas turėtų pagerinti mokesčių surinkimą, sumažinti šešėlinės ekonomikos mastus“, –

DNB siūlys į maksimalią grąžą orientuotą pensijų fondą

„Sodros“ 2017 m. birželio socialinių rodiklių duomenimis, šiuo metu į pensiją išėjęs žmogus vidutiniškai gali tikėtis gauti tik apie 35 proc. buvusių vidutinių darbo pajamų. Dabar vieną pensininką išlaiko 3,5 dirbantys asmenys, tuo tarpu ateities prognozės – niūrokos. Skaičiuojama, kad 2040-ais vieną pensininką išlaikys vos 1,8 dirbančio asmens. „Vidutinės pensijos ir vidutinių pajamų santykis su laiku prastės, todėl yra svarbu pradėti pensijai kaupti jau dabar“, – įspėja Rolandas Juteika, DNB Taupymo ir investavimo departamento vadovas. DNB bankas, atsižvelgdamas į ekspertų prognozes, savo klientams siūlo naują II pakopos pensijų fondą, kuris iki 100

Lengvatos nekilnojamojo turto mokesčiui nėra efektyvios ir būtinos

Vyriausybė paskelbė mokesčių pertvarkos planą, kuriame numatytos lengvatos smulkiajam verslui, taip pat inovatyvioms bendrovėms ir mažas pajamas gaunantiems asmenims. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sveikina pirmuosius žingsnius, siekiant mokesčių sistemos pertvarkos ir atkreipia dėmesį, kad pateiktame priemonių sąraše trūksta esminių permainų – darbo jėgos apmokestinimo mažinimo, mokesčių administravimo naštos mažinimo, nėra realių lengvatų verslui ir verslumui skatinti ir kt. Mokesčių pertvarkos plane atsižvelgta į ilgametį pramonininkų siūlymą skatinti įmonių technologinį atsinaujinimą ir investicijas į MTEP, neapmokestinant jų pelno mokesčiu – tai paskatins įmones investuoti į modernesnes gamybos technologijas, kurios didins įmonių konkurencingumą

V. Gapšiui praplėsti įtarimai dėl kyšininkavimo ir prekyba poveikiu

LRT.lt Ikiteisminiam tyrimui politinės korupcijos byloje artėjant į pabaigą, 2012–2016 m. kadencijos Seimo nariui, buvusiam Darbo partijios pirmininko pirmajam pavaduotojui Vytautui Gapšiui įteiktas praplėstas pranešimas apie įtarimus kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, rašoma prokuratūros pranešime spaudai. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad buvęs Seimo narys iš Raimondo Kurklianskio už koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą Seime, priėmė 27 100 eurų kyšį. Už dalį šios sumos padarytos nuolaidos už per koncernui priklausančią televiziją transliuotą Darbo partijos politinę reklamą, kita dalis lėšų buvo užmaskuota kaip parama viešajai įstaigai. Praplėstame pranešime apie

Prastėjančios nuotaikos Kinijoje – pavojaus ženklas?

Povilas Stankevičius Analitikas Viso pasaulio investuotojų įdėmiai sekamas Kinijos Caixin gamybos lūkesčių indeksas gegužę nukrito iki 49,6. Toks indekso lygis parodo, jog gamybos apimtys Kinijoje mažėja, o šalies ekonomika artimuoju laikotarpiu gali dar labiau sulėtėti. Kinijai prarandant pagreitį, vėl gali pasirodyti investuotojų baimės dėl „sunkaus ekonomikos nusileidimo“ šalyje, beveik prieš dvejus metus sudrebinusios pasaulio finansų rinkas. Kinijos vyriausybė bando keisti ekonominės politikos kryptį. Šalies valdžios atstovai suprato, kad pernelyg dosni pinigų politika ir skola finansuojamos neefektyvios investicijos į infrastrūktūrą prives prie ateityje sprogsiančio ekonominio burbulo. Todėl šiuo metu Kinijos vyriausybė iš lėto suveržinėja pinigų politiką. Skolintis ir naujus verslo

Pritarta visoms Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos inicijuotoms alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms

Parengta pagal Seimo LVŽS frakcijos pranešimą. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Ketvirtadienį Seimo posėdyje pritarta visoms Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos inicijuotoms alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms. Svarstymo stadijoje palaikytos LVŽS inicijuotos pataisos, kurios leistų alkoholį vartoti nuo 20 metų, ribotų alkoholio prekybos laiką bei draustų visų formų alkoholio reklamą. Taip pat pritarta atskirų teritorijų alkoholinių gėrimų prekybos įrengimui viešuose nemokamuose renginiuose. Seime vyko ilgos diskusijos, tačiau priimti sprendimai leidžia tikėtis, kad einama teisingu keliu ir kad esminės reformos šalyje įmanomos. Diskusijų metu „valstiečiai“ atsakė į pagrindines oponentų dvejones. Liberalų atstovus neramino klausimas, kur tektų

Optimistinės nuotaikos pastebimos visuose apdirbamosios pramonės sektoriuose

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vienintelė šalyje kas ketvirtį atlieka ir pristato aukščiausio lygio 120 Lietuvos įmonių vadovų nuomonių ir prognozių apklausos analizę – Pramonės lūkesčių indeksą (PLI). 2017 m. II ketvirtį pramonininkų nuotaikos išlieka optimistinės. Plėtros tikimasi visuose pagrindiniuose apdirbamosios pramonės sektoriuose. Pozityvios nuotaikos pramonės įmonėse yra gerėjančių eksporto rodiklių ir teigiamos vidaus paklausos rezultatas. 2017 m. II-ąjį ketvirtį PLI rodo sąlyginai teigiamas pramonininkų nuotaikas – bendras indekso įvertis išlieka pozityvus ir siekia 68 punktus. Tai liudija apie nuosaikų šalies pramonės augimą. Optimistinės nuotaikos pastebimos visuose apdirbamosios pramonės sektoriuose. Apklausos duomenimis, didžiausias

Pramoninkų konfederacija remia EK ir komisarės M.Thyssen tikslus siekti didesnės sanglaudos

Šią savaitę Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio vadovaujama verslo delegacija dalyvavo susitikimuose su ES institucijų ir pramonės organizacijų atstovais, siekdamas aptarti Lietuvos pramonei aktualius klausimus pramonės, vidaus rinkos, transporto, aplinkosaugos, užimtumo ir prekybos srityse bei Lietuvos įmonių veiklai kylančius trukdžius Europos valstybėse. „Lietuvos pramonės sukuria virš 20 proc. BVP. Norėdami išlikti konkurencingi pasaulio rinkose turime spėti su globaliomis skaitmenizavimo tendencijomis, o tam reikia užtikrinti, kad ES ir Lietuvos politikai keistų požiūrį į švietimą, sąlygas inovacijoms ir įmonių patiriamą administracinę naštą “, – sakė R.Dargis gegužės 22 d. susitikime su

Prasideda vienintelio Lietuvoje burlaivio sezonas

Rasa Ramonaitė, Klaipėdos universitetas Klaipėdos universitetas (KU) yra vienintelė Lietuvoje aukštoji mokykla, turinti savo laivyną. Universitetas didžiuojasi mokslinių tyrimų laivų „Mintis“, laivu „Odisėja“ ir burlaiviu „Brabander“. Pastarasis yra vienintelis plaukiojantis klasikinio stiliaus burlaivis. Klaipėdos universitetas burlaivį „Brabander“, pastatytą 1977 m. Olandijoje, įsigijo lygiai prieš dešimtmetį. Išvykos į tarptautinę konferenciją „Brabander“ burlaiviui šiltasis metų sezonas yra pats darbymetis: KU dėstytojai su studentais plaukia į atvirą jūrą atlikti mokslinių praktikų, vyksta į tarptautines konferencijas. Be to, burlaivis, atstovaujantis Klaipėdos universitetui, uostamiesčiui ir Lietuvai, kaip jūrinei valstybei, dalyvauja tarptautinėse laivų regatose. Viena jų – prestižinė tarptautinė

Kodėl Seimas nenori girdėti miškininkų

Mantvydas Maciukevičius, Šakių girininkijos girininkas Vienu metu visa Lietuva pajuto, kad įsilingavo, galima sakyti, įsisiūbavo ne miškininkų pradėta reforma. Aplinkos ministerija (tarsi svetimos valstybės ruporas) skelbė, kad urėdijų nebereikia, reikia iš miškų paimti daugiau pinigo, užtat visus išgelbės vienos įmonės „Lietuvos miškai“ įkūrimas. Mes, girininkai, (taip, tie patys, kurių žada neišvaryti iš darbo ir didinti atlyginimus) svarstome visus šios reformos pliusus ir minusus. Kam kurti naują įmonę, jei bus atleista apie 1000 specialistų bei 2000 darbininkų? ,,Sodros‘ biudžetas negaus apie 7,5 mln eurų įmokų. Miestų ir rajonų savivaldybės negaus 70 proc. gyventojų pajamų mokesčio,

Indonezijos rinka atsiveria Lietuvai

Valstybinio vizito į Indoneziją išvykusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su šios šalies Prezidentu Joko Widodo. Tai – pirmasis istorijoje aukščiausių Lietuvos ir Indonezijos vadovų susitikimas, kuriame aptartas dvišalių ryšių stiprinimas, ES ir Indonezijos bendradarbiavimas, globalaus saugumo klausimai. Prezidentė taip pat susitiks su Indonezijos Parlamento Pirmininku Setya Novanto. Indonezija yra didžiausia Pietryčių Azijos valstybė ir ekonominė galia, G20 klubo narė, kuri, Prezidentės teigimu, gali tapti svarbia Lietuvos ekonomine partnere. Pirmasis istorijoje valstybinis vizitas – tai galimybė paskatinti dvišalį bendradarbiavimą ir atverti Lietuvos verslui bei žmonėms šią sparčiai augančią rinką. Šalies vadovė

Ugis Rotbergs. Latviams miškų ūkio pertvarka tapo lemtinga klaida

Rasa Liškauskaitė Ar valstybinė įmonė tikra šeimininkė? Valstybinius Latvijos miškus valdo viena įmonė - akcinė bendrovė „Latvijas valst meži" (LVM, Latvijos valstybės miškai) , kurios 100 proc. akcijų priklauso valstybei. Įmonė pati jokių darbų miške neatlieka, tik organizuoja konkursus darbams pirkti. Vieni rangovai mišką kerta, kiti matuoja, treti - medieną perka. Tačiau, pasak U. Rotbergso, „Latvijas valst meži" (LVM) toli nuo miško. Miškuose šeimininkauja privatus kapitalas. Valstybinės įmonės rūpestis - iš miško gauti kuo daugiau pinigų. Jų iš miško nori valstybė, jos įmonė ir miške dirbantys verslininkai. Tradiciniai padaliniai - miškų urėdijos, girininkijos su

Kategoriški pareiškimai dėl mokesčių supykdė ir suskaldė kaimo žmones

Atėjus į valdžią Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, pasigirdo kategoriškų pareiškimų dėl žemdirbių mokamų mokesčių ir įmokų. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA), jungianti apie 40 proc. potencialių žemės ūkio veikla užsiimančių bendrovių, pakankamai atspindi žemės ūkio juridinių asmenų ekonomikos apimtis, pokyčius bei tendencijas, nes LŽŪBA nariai naudoja per 60 proc. juridinių asmenų deklaruoto žemės ploto ir augina apie 2/3 šių ūkių galvijų. LŽŪBA prezidentas, Šakių rajono Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis atsakė į žurnalo ww.verslaspolitika.lt klausimus. − Gerbiamas prezidente, kaip trumpai pristatytumėte Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociaciją? − Šių metų

Ignalinos atominės elektrinės uždarymas turi būti saugus

Dalia Vencevičienė Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis susipažino su Ignalinos atominės elektrinės (IAE) eksploatavimo nutraukimo projektų eiga. „Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo darbai turi vykti saugiai, pagal nustatytą grafiką, kad turimi ištekliai būtų naudojami taupiai ir būtų užtikrinamas veiklos skaidrumas. Svarbu įgyvendinti visas efektyvų IAE eksploatavimo nutraukimą užtikrinančias priemones. Tik taip pavyks sėkmingai įgyvendinti šį sudėtingą projektą“, – sako Seimo Pirmininkas. Pasak jo, stabiliam tolesniam progresui ir sėkmingam IAE eksploatavimo nutraukimui yra būtina, jog Europos Sąjungos (ES) finansinė parama būtų tęsiama ir po 2020 m. IAE eksploatavimo nutraukimo darbams užbaigti reikės dar apytiksliai 1,2 mlrd.

Ekonomika šiandien. Pelno mokesčio lengvatos

Ekonomika šiandien. Pelno mokesčio lengvatos  Žinių radijas,llri.lt Praėjusią savaitę Vyriausybė pateikė pristatė planuojamas pelno mokesčio permainas, kurios turėtų paskatinti investicijas į aukštąsias technologijas. Lietuvos laisvosios rinkos instituto rengiamoje Žinių radijo laidoje „Ekonomika šiandien“ Žilvinas Šilėnas apie tai diskutavo su LR Ūkio viceministre Lina Sabatiene ir Verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininku Mariumi Dubnikovu. Pirmas siūlymas – įvesti 100 proc. pelno mokesčio lengvatą investicijoms į technologinį atsinaujinimą. Šiuo metu riba yra 50 proc. M. Dubnikovas pritaria technologinio tobulėjimo idėjai. „Gyvename ant pramonės revoliucijos lūžio. Šalys, kurios sugebės atsinaujinti dabar, galės konkuruoti ateityje. Tai gali paskatinti didesnius

Anykštėnas ūkininkas Audrius Juška metė iššūkį ir olandų šiltnamių verslui, ir emigracijai

Pavasarį, kai ant prekystalio pasirodo švieži lietuviški agurkai ar pomidorai, dažnas pirkėjas net nesvarsto, ką rinktis, nes žino – Lietuvoje užaugintos produkcijos kokybė garantuota. Tačiau, kodėl mūsiškiai daržovių augintojai pajėgūs aprūpinti tik 35 procentus visos šalies rinkos?  Kodėl remiame lenkų, ispanų, olandų verslą, užuot iki soties kirtę lietuviškas daržoves ir vaisius?Atsakymo pabandėme ieškoti Anykščių rajono ūkininko Audriaus Juškos šiltnamių versle. Gintaras MINIJA, www.verslaspolitika.lt Pirkėjų stalui – aukštos kokybės produkcija Anykščių pašonėje esantys ūkininko Audriaus Juškos daržovių šiltnamiai jau iš tolo traukia akį. Ūkis per keliolika metų nuo smulkios įmonės išaugo į stambiausią privatų Anykščių verslą.

Seimas turi atmesti skubotai ir nekompetentingai parengtą Miškų įstatymo pakeitimo projektą

Komentaras Seimas turi atmesti skubotai ir nekompetentingai parengtą Miškų įstatymo pakeitimo projektą Į žurnalo www.verslaspolitika.lt leidinio „ŠIANDIEN“ klausimus atsako Kauno miškų urėdas Saulius LAZAUSKAS Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nepritarė siūlymui, kad valstybinių miškų ūkio valdymo reformos nepriklausomą ekspertinį vertinimąatliktų ne tik Aplinkos ministerijos ir komiteto vadovybės siūlomi teisės,verslo ir vadybos srities išsilavinimą turintys specialistai, bet ir miškotyros srities mokslininkai. Kaip vertinate šį komiteto sprendimą, taip pat, kad šią ,,namų užduotį“ turėjo atlikti Vyriausybė? Tai ciniškas pasityčiojimas iš teisingumo ir iš mūsų, miškininkų. Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8,

Žemės grąžinimas miestuose – savivaldybių rankose

Karolis DIDŽIULIS Pastaruoju metu vis dažniau pasirodantys kai kurių valstybės ir savivaldybių politikų siūlymai naikinti Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) ir jos funkcijas pavesti savivaldybėms gali būti vertinami tik kaip siekis silpninti valstybinės žemės administravimą, jos naudojimo kontrolę bei priežiūrą ir sukurti palankią terpę galimiems piktnaudžiavimams ir korupcijai. Be to, kai kurie politikai sąmoningai klaidina visuomenę teigdami, kad panaikinus NŽT paspartėtų žemės grąžinimo procesas. Ši problema ypač opi Vilniaus mieste. Kiek žemės jau grąžinta? Lietuvos miestuose iki 2017 m. balandžio 1 d. 51,80 tūkst. piliečių pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į 39,98 tūkst. ha

Pradėjo tyrimą dėl situacijos valstybės įmonėje „Automagistralė“

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) dėl VĮ „Automagistralė“, prižiūrinčios Lietuvos Respublikos automagistrales, prieš mėnesį pradėjo ikiteisminį tyrimą. Įmonė įtariama galimai piktnaudžiavusi vykdydama viešuosius pirkimus kelių remonto srityje. STT pareiškė įtarimus „Automagistralės“ vadovui V. Moliui ir jo pavaduotojui K. Eirošiui, jų namuose buvo atliktos kratos. Susisiekimo ministro Roko Masiulio nurodymu Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) pradėjo vidinį tyrimą dėl situacijos valstybės įmonėje „Automagistralė“ ir dėl įmonės direktoriaus Vladislovo Molio bei jo pavaduotojo Kazimiero Eirošiaus veiksmų. „Turime daug nerimą keliančios informacijos dėl situacijos šioje įmonėje. Privalome nedelsdami inicijuoti tyrimą dėl galimo valstybės

Regionų ateitis yra pačių regiono lyderių rankose

Pramonininkai susitiko su Vyriausybės nariais ir pateikė savo pasiūlymus, kokius sprendimus reikia priimti artimiausiu metu, siekiant užtikrinti valstybės konkurencingumą. Bendrame Vyriausybės kabineto ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidiumo posėdyje atkreiptas dėmesys į regioninės politikos, verslo aplinkos, aplinkosaugos, energetikos, švietimo, eksporto, valstybės modernizavimo, transporto ir kt. sektoriuose kylančius opiausius klausimus ir pateikė konkrečius pasiūlymus, įgyvendinus kuriuos būtų užtikrinta Lietuvos valstybės tvari ateitis. „Lietuvos pramonininkų konfederacija yra vienas didžiausių socialinių partnerių, kuris jau ne vienerius metus kartu su Vyriausybe siekia spręsti ne tik verslui, bet ir valstybės tvariai ateičiai svarbius klausimus. Lietuvos pramonininkų

Suniokojo valstiečių siūlomą susitarimą didinti atlyginimus

Algirdas Igorius, LRT Televizijos laida „Savaitė“, www.lrt.lt Vyriausybės priemonių plane yra punktas, kuriame iki šių metų 3 ketvirčio vyriausybė įsipareigoja pasiekti nacionalinį susitarimą dėl darbo užmokesčio. Į klausimą, kas jį turėtų pasirašyti, prieš porą mėnesių premjeras Saulius Skvernelis mūsų laidai yra sakęs: „Aš manau, tai turėtų apimti verslą, kaip pagrindinį darbdavį, politikus, kaip sprendimo priėmėjus, kurie gali įtakoti verslo sąlygas, investicinę aplinką, darbo jėgos apmokėjimo mažinimą, darbo vietų kūrimą. Ir trečia pusė – svarbiausi socialiniai partneriai – darbuotojų atstovai. Tai yra daugiau socialinis įsipareigojimas. Jis parodytų vien visų mūsų valią – tiek politikų,

Tyrimas: pusė šalies gyventojų norėtų, kad jų vaikai būtų verslininkai

48 procentai šalies gyventojų savo vaikams linki verslininko karjeros. O pačius verslininkus žmonės sieja su rizika, inovacijomis ir sunkiu darbu. Tai parodė Lietuvos laisvosios rinkos instituto užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai” atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Pats kurti verslą norėtų kas trečias lietuvis – 36 procentai apklaustųjų. Verslininkais būti labiau nori jaunimas iki 25 metų, taip pat turintieji aukštąjį išsilavinimą ir didesnes pajamas. „Savas verslas daugumai žmonių pirmiausia siejasi su savirealizacija, noru pačiam būti savo gyvenimo kūrėju, ypač tai būdinga jaunesniems žmonėms. Jaunimas nebijo rizikuoti, nebijo „užplaukti ant seklumos“. Vyresniame amžiuje savo verslo

„Nameja Balva“ apdovanojimų ceremonija pradėjo Latvijos dienas Vilniuje

Moderniame verslo centre „Quadrum” Vilniuje išdalinti kasmetiniai „Nameja Balva“ apdovanojimai. Keturiose nominacijose apdovanojimus pelnė šešios Latvijos ir Lietuvos įmonės. „Nameja Balva“ apdovanojimus nuo 2006-ųjų metų organizuoja Latvijos investicijų ir plėtros agentūra, Latvijos Įmonių rūmai Lietuvoje ir Latvijos Respublikos ambasada Lietuvoje, siekiant skatinti Latvijos ir Lietuvos įmonių bendradarbiavimą. Susirinkusiems sveikinimo žodį tarė Latvijos ekonomikos ministras Arvils Ašeradens, Lietuvos ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius ir Latvijos investicijų ir plėtros agentūros vadovas Andris Ozols. Garbūs svečiai paskelbė oficialią Latvijos dienų Vilniuje pradžią, pakvietė dalyvauti organizuojamuose renginiuose bei pasidžiaugė glaudžiais, verslo ir strateginės partnerystės santykiais, puoselėjamais kaimyninių

Pramonininkai: politinė situacija akivaizdžiai įtakoja verslo sąlygas

Pramonininkai susitiko su Vyriausybės nariais ir pateikė savo matymą, kokius sprendimus reikia priimti artimiausiu metu, siekiant užtikrinti valstybės konkurencingumą. Bendrame Vyriausybės kabineto ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidiumo posėdyje atkreiptas dėmesys į regioninės politikos, verslo aplinkos, aplinkosaugos, energetikos, švietimo, eksporto, valstybės modernizavimo, transporto ir kt. sektoriuose kylančius opiausius klausimus ir pateikė konkrečius pasiūlymus, įgyvendinus kuriuos būtų užtikrinta Lietuvos valstybės tvari ateitis. „Lietuvos pramonininkų konfederacija yra vienas didžiausių socialinių partnerių, kuris jau ne vienerius metus kartu su Vyriausybe siekia spręsti ne tik verslui, bet ir valstybės tvariai ateičiai svarbius klausimus. Lietuvos pramonininkų

L. Balsys: „Ekspertizę dėl miškų valdymo reformos atliks ekspertai, nieko neišmanantys apie miškus?“

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nepritarė Seimo nario Lino Balsio siūlymui, kad valstybinių miškų ūkio valdymo reformos nepriklausomą ekspertinį vertinimą atliktų ne tik Aplinkos ministerijos ir komiteto vadovybės siūlomi teisės, verslo ir vadybos srities išsilavinimą turintys specialistai, bet ir miškotyros srities mokslininkai. Pasak parlamentaro, skelbiant ekspertų atrankos konkursą ir į miškų ūkio valdymo reformos ekspertinį įvertinimą neįtraukus miškotyros srities mokslininkų, studija gali būti atlikta nepakankamai kvalifikuotai ir šališkai, „pritempiant“ išvadas prie ministerijos itin stumiamo vienos valstybinės miškų valdymo įmonės modelio. „Manęs jau nebestebina tai, kaip kelią skinasi valstybinių miškų ūkio valdymo reforma.  Miškotyros

Apsipirkimas internete: ką perka ir kiek išleidžia lietuviai?

LRT.lt Lietuvos gyventojai vis labiau įpranta pirkti internete ir čia išleidžia vis daugiau pinigų. Tačiau ką perkame dažniausiai ir kiek vidutiniškai sumokame už savo pirkinius? Į šiuos klausimus padėjo atsakyti atlikto tyrimo rezultatai. Ką lietuviai dažniausiai perka internete? Atsakymas paprastas – drabužius, papuošalus ir aksesuarus – visą tai, ką apima kategorija „mada“. Daugiau nei pusė (51 proc.) internetu perkančių lietuvių yra įsigiję šios kategorijos prekių. O 16 proc. iš jų tokias prekes perka bent kartą per mėnesį, rašoma pranešime žiniasklaidai. Grožio ir sveikatos priežiūros prekės – antroje vietoje. Jas elektroniniu būdu įsigyja daugiau

Verslas sveikina ketinimus pertvarkyti mokesčių sistemą ir viešąjį sektorių

Daiva Rimašauskaitė, lpk.lt Verslas sveikina ketinimus pertvarkyti mokesčių sistemą ir viešąjį sektorių. Premjerui Sauliui Skverneliui pristatant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 metų veiklos ataskaitą didelis dėmesys buvo skirtas būsimiems ir jau vykdomiems Vyriausybės darbams. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sveikina ketinimus pertvarkyti mokesčių sistemą ir viešąjį sektorių, kas prisidėtų prie Lietuvos konkurencingumo pritraukiant investicijas. „Nors Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo tyrimo duomenimis, Lietuva pakilo viena pakopa ir 2016 m. užėmė 35 vietą, tačiau pastebimas lėtėjantis augimas. Siekiant didinti Lietuvos konkurencingumą, būtina atkreipti dėmesį į daugiausia sunkumų verslui sukeliančius faktorius: mokesčių dydis, ribojantys darbo reglamentai ir

Pienininkystės sektorių gelbės augantis eksportas

Lietuvoje primelžiama ir perdirbama dukart daugiau pieno, nei šalies gyventojai suvartoja. Likusią pagamintą produkciją, sudarančią iki 60 proc., perdirbimo įmonės turi realizuoti eksporto rinkose. Pieno produktai yra strateginė Lietuvos eksporto prekė, o prognozuojamas pasaulinės pieno gaminių paklausos augimas ilgalaikėje perspektyvoje sudaro palankias sąlygas sektoriaus plėtrai. „Pienininkystė yra viena perspektyviausių ūkinių veiklų, galinčių stipriai prisidėti prie ekonomikos augimo. Dabar Lietuvos pieno produktų vartojimas vidaus rinkoje yra gana pastovus, pieno pramonės augimą užtikrinti gali tik pieno gaminių eksporto didinimas. Valstybės indėlis, stiprinant viso pieno sektoriaus konkurencingumą bei kuriant palankias sąlygas eksporto plėtrai, –

Kauno technologijos universiteto mokslininkų atradimu susidomėjo Japonijos kompanija

Paulina Kuzmickaitė, Kauno technologijos universitetas Bendradarbiaudama su Šveicarijos fizikais Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų komanda susintetino medžiagą, skirtą naujos kartos saulės baterijų elementams. Atradimu susidomėjo Japonijos kompanija „Tokyo Chemical Industry“, kuri įsigijo patento licenciją. Pasak KTU chemijos tyrėjų grupės vadovo Vytauto Getaučio, šie organiniai puslaidininkiai yra pigesni, bet savybėmis nenusileidžia žinomoms alternatyvoms. Jų kūrimo procesas prasidėjo 2014 m. spalį, kai drauge su partneriais KTU mokslininkai ėmėsi Europos sąjungos 7-ojo bendrosios programos projekto. Procesas truko apie keturis mėnesius, o komandoje dirbo daktaro laipsnius turintys mokslininkai Marytė Daškevičienė ir Tadas Malinauskas, bei doktorantas Artiomas Magomedovas. Pagrindiniai

Aptarė ES prekybos apsaugos priemones

Ieva Petuškaitė, Lietuvos pramonininkų konfederacija Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (URM), surengė diskusiją, kurioje su Europos Komisijos Prekybos apsaugos direktorato direktoriumi Leopoldo Rubinacci ir URM viceministru Albinu Zananavičiumi  aptarė ES prekybos apsaugos priemones ir planuojamus antidempingo metodikos pakeitimus. LPK viceprezidento Arūno Laurinaičio teigimu, Konfederacija visada pasisakė už paramą sąžiningai prekybai, tačiau tai įmanoma tik sukūrus visiems vienodas konkurencines sąlygas. „Lietuvos pramonininkai teigiamai vertina ir palaiko EK iniciatyvas dėl prekybos priemonių apsaugos. Tačiau norime atkreipti dėmesį, kad yra būtina užtikrinti visų šių procesų prognozuojamumą, ypatingai įgyvendinimo etape. Labai

Vilniaus meras nori atnaujinti viešojo transporto parką

LRT.lt Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, vicemeras Linas Kvedaravičius ir savivaldybės įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ direktorius Gintaras Maželis susitiko su didžiausių Olandijos elektrinių autobusų gamintojų, kompanijų „Ebusco“ ir VDL atstovais. Susitikime dalyvavę verslininkai pristatė galimybes Vilniui įsigyti naujos kartos elektrinius autobusus. Meras susitikime pabrėžė, kad Vilnius domisi galimybėmis atnaujinti savo viešojo transporto parką moderniausiomis ir aukščiausius ekologijos standartus atitinkančiomis transporto priemonėmis, tačiau netrukus planuojamas skelbti konkursas neužkerta kelio jame dalyvauti ir kitų, ne tik elektrinių transporto priemonių gamintojams, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Miesto taryba praėjusią savaitę palaimino 150 naujų autobusų techninę specifikaciją, o tai

FNTT nusitaikė į mėsos perdirbėjus

,,Juodoji rinka: bendrovė 220 tonų kiaulienos pardavė šešėlyje – į turgavietę be dokumentų pateko produkcijos už pusę milijono eurų", - pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Šešėlinė prekyba mėsa ir jos gaminiais FNTT Kauno valdybos akiratyje atsiduria ne pirmą kartą. Pavyzdžiui, pernai metų pabaigoje FNTT išsiaiškino, kad Kaune įsikūrusi viena stambiausių Lietuvos mėsos perdirbimo bendrovių daliai savo klientų pusę pagamintos rūkytos ir kitokios produkcijos realizuodavo be apskaitos dokumentų. Tyrimo duomenys parodė, kad mėsos perdirbimo įmonės atsakingi darbuotojai susitarė su mėsos produkciją perkančiomis Kauno, Klaipėdos bendrovėmis ir asmenimis, prekiaujančiais mėsos produkcija turgavietėse. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos

Top