Jūs esate
Pagrindinis > Author : Verslas ir Politika (Puslapis 53)

Autorius: Verslas ir Politika

Valstybės pavestą funkciją vykdantys antstoliai šiuo metu uždirba kelis kartus daugiau nei Lietuvos Respublikos Prezidentė

Antstoliai suinteresuoti savo uždarbiu ar skolų išieškojimu? "Skolininkai su manimi pasidalija antstolių vykdymo išlaidų apskaičiavimais, kurie sveiku protu sunkiai suvokiami. Tarkim,  kaip stebuklingai iš 40 eurų skolos, pridėjus antstoliams ranką, ji virsta į kelių šimtų skolą. Dažni skundai ir apie antstolių piktnaudžiavimą bei psichologinį smurtą, tad kalbėti ir ieškoti būdo, kaip išsiieškoti skolas nesužlugdant skolininkų yra būtina“, – sakė Seime spaudos konferenciją surengusi Seimo narė Dovilė Šakalienė. 30 milijonų eurų sumokama per metus antstoliams vien už skolų išieškojimą. Pusė šios sumos deklaruojama kaip išieškojimo išlaidos, kita pusė lieka antstoliams kaip pelnas.

Dar viena ministrų profesionalų išmintis

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pradėjo tyrimą dėl nedeklaruotų švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės vyro įmonės laimėtų viešųjų pirkimų. J. Petrauskienės viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje nurodyta, kad jos sutuoktinis Evaldas Petrauskas vadovauja įmonei „Ecotour“. Nuo 2015 m. ši sporto ir turizmo reikmenimis prekiaujanti įmonė laimėjo 12 viešųjų pirkimų konkursų, o dalis juos organizavusių institucijų yra pavaldžios Švietimo ir mokslo ministerijai. E. Petrauskas sakė nepagalvojęs, kad apie tai reikėtų įspėti žmoną, o premjeras pataria ministrei dažniau kalbėtis su vyru. Štai taip dirba ministrai profesionalai. siandien.info  

Festivalyje „Būtent!“ Birštone laukiama visa Lietuva

Rugsėjo 7-8 d. Birštone vykstantis diskusijų festivalis „Būtent!“ Lietuvoje organizuojamas antrą kartą. Vienas iš festivalio tikslų – parodyti, kad svarbūs sprendimai neatsiejami nuo požiūrių įvairovės ir skirtingų visuomenės grupių įtraukimo į jų svarstymą. Festivalio organizatoriai pernai sukūrė atvirą diskusijų erdvę, kuria prisidedama prie demokratiškos, vieningos bei pažangios visuomenės kūrimo, ugdoma diskusijų ir įsiklausymo kultūra, tolerancija kitai nuomonei ar požiūriui. Festivalio iniciatoriai įkvėpimo semiasi iš ilgametes tradicijas turinčio ir kasmet apie 30 tūkst. žmonių pritraukiančio Almedalen diskusijų forumo Švedijoje, sėkmingų pavyzdžių Danijoje, Suomijoje bei kitose Skandinavijos šalyse. Į rugsėjo 7–8

V. Vasiliauskas. LAIŠKAS NE MAN:logikos klaida

Valdas Vasiliauskas Tik šiandien prisiverčiau perskaityti Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų(TS- LKD) partijos pirmininko Gabrieliaus Labdsbergio laišką, nes labai ilgas, blankaus stiliaus, nė vienos naujesnės ar bent įdomesnės minties, kaip ir įprasta Lietuvos politikų tekstams. Be to - LAIŠKAS NE MAN. Tačiau atsiliepti į LAIŠKĄ NE MAN privertė jo logikos klaida: G.Landsbergis tvirtina , kad TS-LKD yra Sąjūdžio misijos tęsėja, kitaip tariant, Sąjūdis priklauso vienai partijai. Pirmiausia- Sąjūdis buvo nepartinis , suvienijantis įvairiausių pažiūrų žmones , taip pat partinius ir nepartinius. Antra,galima pamanyti, kad visi sąjūdiečiai tapo konservatoriais. Bet kur dėti Romualdą Ozolą, Aloyzą Sakalą,

V. Ušacko sprendimas: dalyvaus prezidento rinkimuose

Modesta Gaučaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt Ilgai aistras kurstęs konservatorius Vygaudas Ušackas pagaliau paskelbė savo sprendimą. Trečiadienio vidurdienį Kaune jis paskelbė, kad sieks šalies vadovo posto 2019-ųjų pavasarį vyksiančiuose rinkimuose. Tiesa, panašu, kad rinkimuose jis dalyvaus be Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) paramos. „Aš priėmiau atsakingą sprendimą dėl dalyvavimo 2019 m. vyksiančiuose Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose. Jį skelbiant norėsiu ne tik atvirai paaiškinti savo motyvus, bet ir atskleisti aplinkybes, paskatinusias mane apsispręsti būtent taip“, – dar prieš renginį, kuriame paskelbė savo sprendimą, socialiniame tinkle rašė V. Ušackas. Išklausyti V. Ušacko pareiškimo susirinko

Mindaugo Survilos „Sengirė“ iš Italijos parsivežė auksą

Mindaugo Survilos (dešinėje) dokumentinė juosta „Sengirė“ Lesinjos filmų festivalyje įvertinta pagrindiniu prizu. Rugpjūčio 24–rugsėjo 2 dienomis Italijos Alpėse, Bosco Chiesanuova kalnų miestelyje, vyko Lesinjos filmų festivalis (Film festival della Lessinia). Mindaugo Survilos dokumentinė poema „Sengirė“ šiame festivalyje įvertinta pagrindiniu apdovanojimu – „Lesinjos auksu“ (Lessinia D’Oro). Šiame festivalyje žiūrovams buvo parodyti 63 filmai iš 37 šalių. Iš jų kruopščiai atrinkti 26 filmai dalyvavo konkursinėje programoje, tarp jų ir lietuvius jau spėjęs sužavėti dokumentinis filmas „Sengirė“. „Prieš vykstant į šį festivalį buvo tikrai neramu, nes italai neturi tradicijos dokumentiką žiūrėti kino teatruose. Ji, galima teigti, ten

Tėvynės Sąjunga įvardija save kaip Sąjūdžio misijos tęsėja, giriasi prisidėjusi prie urėdijų sunaikinimo ir kreipiasi į šalies vadovus

Atviras laiškas valstybės vadovams ir visuomenei ,,Dėl susitarimo vardan tvarios Lietuvos ateities” Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui Visuomenėje kylant iniciatyvoms dėl didesnio sutarimo ir konsensuso paieškų jaučiame pareigą pareikšti, kad Tėvynės Sąjunga kaip Sąjūdžio misijos tęsėja visada pasisakė už tai, kad būtų surastas sutarimas dėl svarbiausiųjų darbų Lietuvai. Nuo 1992-ųjų susitarimo dėl Konstitucijos, kuri padėjo pamatus tvariai Lietuvos raidai bei sparčiai transatlantinei integracijai, iki susitarimų dėl gynybos finansavimo Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai visada buvo valstybės pusėje. Svarbiausi sprendimai valstybėje yra tvaresni, jei priimami ieškant susitarimo. Mokesčių reforma, pensijų pertvarka

Milijoninės investicijos Lietuvos lankytinoms vietoms, kurių darbo laiko ribotas

Algis STRELČIŪNAS Vasara – kelionių, parkų, muziejų ir kitų lankytinų vietų pažinimo metas. Kasmet mūsų šalį aplanko vis daugiau svečių iš užsienio. O ir patys lietuviai dažnai atostogų kryptį renkasi ne šiltuosius kraštus, o savo gimtinę. Juolab, kad Lietuvoje veikti tikrai yra ką – trisdešimt penki parkai, šimtai muziejų bei kitų lankytinų vietų, kurias gyventojai mielai lanko. Tiesa, anaiptol ne visi parkai ar muziejai pasiruošę priimti gyventojus savaitgaliais, nors dar visai neseniai parkų bei lankytinų teritorijų atnaujinimui bei pritaikymui lankymui iš Europos struktūrinių fondų buvo skiriama daugiau nei 385 tūkst. eurų 2014–2020

Vyriausybės sprendimas pykdo gamtininkus: miškas – ne bulvių laukas

Novaraistis ir aplinkiniai miškai turtingi miško gėrybių ir retųjų paukščių.Modesta Gaučaitė, LRT.lt Nors Lietuvai šiuo metu vadovauja valstiečiai ir žalieji, šalies miškų tai, panašu, neapsaugo. Vyriausybė neseniai nutarė, kad turi būti didinama valstybinių miškų kirtimo norma. Nuspręsta, kad per artimiausius penkerius metus bus iškertama 6 proc. daugiau Lietuvos miškų. Vyriausybės patvirtintame dokumente rašoma, kad dar gegužės 22-ąją vykusiame Miškų ūkio konsultacinės tarybos posėdyje buvo pritarta vyriausybės miškų tarnybos pasiūlytai 11 850 ha valstybinių miškų kirtimo normai, kuri 6 proc. didesnė nei buvo 2014–2018 metais. Tiesa, tame pačiame dokumente nurodoma, kad Aplinkos ministerijoje, siekiant

Laikraštis „ŠIANDIEN”: V. Budraitytė. Pirmas vaistas ir maistas

Vaiva BUDRAITYTĖ, laikraštis "ŠIANDIEN" Astrologė Sveiki, mielieji, esu  laikraščio „Šiandien“ kūrybinėje grupėje, todėl  mėginsiu jums patarti, kaip neįdedant daug pastangų, naudojant paprasčiausius būdus pamėginti tapti sveikais ir laimingais. Šiandien noriu priminti apie kiaulpienių ir garšvų naudą jūsų organizmui – tai dvi žolės, kurios yra stiprus vaistas ir maistas. Apie kiaulpienių naudą net nepasakosiu, nes visi žino, kad tai vaistas nuo visų ligų. Kinų gydytojai sako, kad, jei kiaulpienių būtų tiek mažai, kaip ženšenio, jos kainuotų 1 000 kartų brangiau. Tai, ko turim daug ir kas mėtosi po kojomis, mes nevertinam, panašiai, kaip senieji inkai –

M. Drunga. Susidūrimai Karlo Markso paminklo papėdėje

Mykolas Drunga, LRT.lt Šį kartą užsienio spaudos apžvalgoje apie kelis pamąstyti verčiančius sutapimus. Kraštutiniams dešiniesiems ir kairiesiems demonstruojant Vokietijos miesto Chemnico centre prie Karlo Markso paminklo, Jungtinių Arabų Emyratų laikraštis „Gulf News“ rašė: „Kai užmirštame istorijos pamokas, esame pasmerkti kartoti jos klaidas. Chemnice siaučianti minia tykodama migrantų sužeidė bent vieną sirijietį ir afganistanietį. Tuo visur pasaulyje būtų peržengta raudona linija, tačiau Vokietijoje tai itin skaudus priminimas, jog civilizuotą visuomenę nuo teisės, įstatymo ir padorumo žlugimo skiria tik labai plona plėvelė. Italijoje valdžią perėmė vyriausybė, mananti, jog galima palikti bėglius nuskęsti jūroje. Nyderlanduose yra partija, reikalaujanti

Klaipėdos apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo oro teršimo uostamiestyje

Po to, kai rašėme Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūroje įvertinus ir patikslinus asociacijos „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją“ pareiškime pateiktą informaciją apie galimai viršytas oro taršos normas gyvenamuosiuose Klaipėdos miesto šiaurinės dalies rajonuose, besiribojančiuose su Klaipėdos uostu, priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 1 dalyje. T. y. pagal  požymius (aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimas). Ikiteisminio tyrimo metu bus siekiama

„”Dabar Jūsų laikas augti, ieškoti, atrasti, mokytis ir išmokti”

  Prezidentė Dalia Grybauskaitė  pabrėžia, kad šiemet nauji mokslo metai prasideda Lietuvai minint valstybės atkūrimo šimtmetį, „kai visi kartu sutinkame antrąjį mūsų laisvos ir nepriklausomos valstybės amžių“. Šeštadienį minint Mokslo ir žinių dieną, dalis šalies mokyklų pradeda mokslo metus. Švietimo ir mokslo ministerija rekomendavo mokslo metų pradžią nukelti į rugsėjo 3-ąją, pirmadienį. „Dabar Jūsų laikas augti, ieškoti, atrasti, mokytis ir išmokti, nes žinios taps tvirtu Lietuvos ateities pamatu. Visi, šiandien žengiantys į klases, turėsite ateityje priimti svarbius mūsų valstybei sprendimus. Tikiu, kad šią pareigą atliksite ne tik atsakingai, bet ir džiugiai“, – sakoma

D. Grybauskaitė: iššūkis LRT – išsaugoti kokybę sudėtingo politinio sezono ir rinkimų metu

Tai, kad LRT nusprendė surengti 100 valandų tiesioginę transliaciją būtent Lukiškių aikštėje, rodo nacionalinio transliuotojo atsinaujinimą, norą būti arčiau žmonių ir leisti jiems dalyvauti kartu, tiesioginėje transliacijoje sako Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kaip teigia ji, LRT laukia ir daugiau iššūkių, iš kurių vienas – būti kiek įmanoma objektyvesniam, nes politinis sezonas ir artėjantys rinkimai bus sudėtingi: „Nacionaliniam transliuotojui svarbu išsaugoti kokybę, o savo vardą įtvirtinti žmonių sąmonėje, kad žmonės labiau pasitikėtų tuo, ką sako LRT.“ „Lukiškių aikštė atrodo įspūdingai ir iššūkis, kurį LRT išsikėlė, įspūdingas. Aikštė mums asocijuojasi su daugeliu dalykų: ir

Kreipėsi į šalies saugumo, finansų priežiūros institucijas ir į prekybos tinklo „Walmart“ aukščiausio lygio vadovus

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į Ministrą Pirmininką, Valstybės saugumo departamento direktorių ir Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkę reaguodama į viešumoje pateiktą tarptautinį žurnalistinį tyrimą apie Kremliaus propagandos ruporą „Baltnews“. Anot Seimo narės, galimai destruktyviai veikiantį trijose Baltijos šalyse, ir kitas įmones, organizacijas bei asmenis, kurie tyrime įvardijami kaip propagandos sklaidos ir finansavimo užsakovai, tarpininkai bei vykdytojai -  tokia veikla yra priešiška Lietuvos nacionaliniam saugumui bei valstybės interesams, ir tai buvo pabrėžta ne vienoje Valstybės saugumo departamento ataskaitoje. „Matome, kad tokia valstybei žalinga, destruktyvi veikla galimai vykdoma

Laikraštis „ŠIANDIEN”. Tikros tautos ir tikri žmonės negali gyventi be veido ir be tėvynės

Arvydas JUOZAITIS, laikraštis "ŠIANDIEN" Lietuviška savimonė, sveikas protas ir suvereniteto drąsa – trys jėgos, dėl jų nereikėjo nei tartis, nei ginčytis, keistas dalykas, – tai buvo sąžinės jėgos. Kai istorija sutampa su tomis jėgomis, kai žmonės nori šitų jėgų, istorija ir padaro savo. Kaip tos jėgos veikia dabar po 30 metų? Laisvės siekis – viena, vaisiai – antra, o laisvės turinys – trečia. Šiandien mes turime reikalo su laisvės turiniu, nes pirmi du tarsi jau aiškūs. Net šią valandą, kai mes čia šnekam, Lietuvą lietuviai palieka būriais. Skrenda iš Rygos oro uosto dabar,

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Ką kirsime iškirtę miškus?

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis "ŠIANDIEN" 2018 m. rugpjūčio 8 d. Vyriausybė priėmė nutarimą 6 procentais didinti metinę valstybinių miškų pagrindinių kirtimų normą penkeriems metams ir leidžiamą kirsti valstybės miško plotą padidino nuo 11 168 iki 11 850 hektarų. Kodėl visuomenė taip skausmingai sureagavo į šį sprendimą? Tiesiog mus visus apgavo aplinkos ministras. Pasirašė projektą, kad miškų kirtimą nedidins ir išėjo atostogauti, o ministrų kabinetas susirinko į posėdį ir tyliai nutarė miškus kirsti dar labiau. Kodėl tyliai? Kas parengė šį projektą? Jo tiesiog nėra. Vyriausybės 2018-08-08 priimto nutarimo projekto ,,Dėl metinės valstybinių miškų pagrindinių miško

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Neleiskime rugiams sulaukti linų likimo

Romaldas ABUGELIS, laikraštis "ŠIANDIEN" Be ruginės duonos daugelis iš mūsų neįsivaizduojame kasdieninio stalo. Deja, statistiniai duomenys liūdina ir kelia pagrįstą nerimą, kad rugius gali ištikti linų likimas, o mūsų stalas gali būti skurdesnis. 1932 – 1938 metais rugių Lietuvoje buvo auginama 503 tūkst. ha, 1990 m. – 168 tūkst. ha, o šiais metais deklaruota tik 21 tūkst. hektarų. Rugiai – svarbiausias duoninis augalas Lietuvoje, kitose Baltijos šalyse ir kituose artimuose regionuose. Rugiai yra nelepūs, gerai auga ir prastesnėje, rūgščioje lengvesnėje žemėje, o linai – vienas iš nedaugelio Lietuvoje auginamų pluoštinių augalų. Lino stiebeliai vartojami

Minėsime Laisvės dieną ir 25-ąsias okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos metines

Rugpjūčio 31 d., penktadienį, bus minima Laisvės diena, žyminti 25-ąsias Rusijos (okupacinės Sovietų Sąjungos) kariuomenės išvedimo iš Lietuvos metines. 1993 m. rugpjūčio 31 d. 23 val. 45 min. paskutinis okupacinės kariuomenės karinis ešelonas paliko Lietuvos teritoriją. Taip Lietuvos piliečių ir jų demokratiškai išrinktos valdžios pastangomis, remiantis tarptautinės teisės nuostatomis, buvo likviduota viena iš pagrindinių Lietuvos valstybės okupacijos ir aneksijos pasekmių. Lietuva tapo pirmąja Rytų Europos valstybe, išsivadavusia nuo Rusijos (okupacinės Sovietų Sąjungos) kariuomenės. 10.30–11.45 val. Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje (Seimo I r.) vyks Laisvės dienos susitikimas, kuriame kalbės Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis,

Abejonių dėl aplinkos ministro vis  daugėja

Aplinkos ministerija paskelbė Nacionalinį taršos mažinimo planą, kuriame skelbiama, kad ruošiamasi uždrausti naudoti malkas ar kitą kietą kurą vietovėse, kur yra centrinis šildymas. Maža to, malkomis kūrenamas krosnis ar židinius ketinama apmokestinti. „Neįtikėtini aplinkos ministro ir Vyriausybės sprendimai. Tai jie didina miškų kirtimus prisidengdami, kad pigins malkas ir biokurą, kurių kainos smarkiai išaugo, tai dabar iš viso malkas uždraus. Kam tada didinami kirtimai? Kieno interesai atstovaujami? Kas gali paneigti, kad ne medienos pramonės?“, – klausia Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnas Juozas Olekas. Socialdemokratai, nebe pirmą kartą keldami ministro Kęstučio Navicko kompetencijos

Laikraštis „ŠIANDIEN”. V. Ušackas: „Pirmiausia – tarnauti savo kraštui, kiekvienam piliečiui, visiems be išimčių”

2019 m. Lietuvos Prezidento rinkimai Vygaudas Ušackas norėtų remtis Vinstono Čerčilio išmintimi, mylėti žmones kaip Antanas Smetona. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis "ŠIANDIEN" Kretingos rajono Jokūbavo miestelyje stovi paminklas Lietuvos prezidentui Aleksandrui Stulginskiui. Gali būti, kad ir šiame šimtmetyje Žemaitija turės paminklą Lietuvos prezidentui. „Jeigu konservatoriai mane reitinguos ir siūlys būti Lietuvos prezidentu, aš jiems tarsiu „ačiū“, tačiau noriu pabrėžti, kad aš sieksiu būti visų Lietuvos piliečių kandidatu į šalies vadovus“, – teigia iš Skuodo kilęs Kauno technologijos universiteto Europos instituto direktorius ambasadorius Vygaudas Ušackas. – Jau prieš dešimt metų kalbėta, kad jūs

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Prancūzai nusilenkė lietuvių teatrui

Valdas VASILIAUSKAS, laikraštis"ŠIANDIEN" Gerų naujienų, keliančių tautos ūpą, nebūna per daug. Viena tokių - Oskaro Koršunovo režisuoto Moliere’ö „Tartiufo“ triumfas Avinjone, viename garsiausių ir didžiausių pasaulio teatro festivalių, įkurtame 1947 m. legendinio prancūzų režisieriaus Jeano Vilaro. Lietuvių teatro sėkmė šiame Provanso mieste džiugina keleriopai. Pagrindinėje Avinjono festivalio programoje 900 vietų salėje buvo suvaidinti net penki lietuviško „Tartiufo“ spektakliai. Žinant, kokią reikšmę Moliere turi prancūzų kultūrai ir teatrui, kaip jie reikliai vertina savo klasiko scenines interpretacijas, , verta prisiminti, kad O.Koršunovo “Tartiufo “ kelias į sceną Lietuvoje buvo apipintas keistomis užkulisinėmis intrigomis ir gandais,

Seimo narys sunerimo dėl kiaulių maro

A. Matulas: „Nespręsdama kiaulių maro problemos Vyriausybė finansinę naštą dėl jo likvidavimo ketina užkrauti žmonėms.“ Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Antanas Matulas, šią vasarą intensyviai lankydamasis kaimiškuose rajonuose, gavo gyventojų nusiskundimų, kad Vyriausybė ne tik nesprendžia afrikinio kiaulių maro problemos, bet ir bando numesti gyventojams išlaidas, patiriamas kiaulių maro židinių likvidavimui. Parlamentaras kreipėsi į žemės ūkio ministrą Giedrių Surplį, reaguodamas į gautą informaciją, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Teisės ir Skubios veiklos skyriai parengė tvarką, pagal kurią planuojama reikalauti iš kiaulių laikytojų apmokėti VMVT patirtas išlaidas už

Konservatorai: „Politiko ir verslininko V. Matijošaičio verslas galimai pelnosi Rusijos okupuotame Kryme“

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį ir užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių atkreipdama dėmesį į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio verslą okupuotose Ukrainos teritorijose. Parlamentarė prašo įvertinti viešai skelbiamą informaciją ir pateikti oficialią valstybės poziciją dėl galimo nusižengimo ES teisei. „Jei tai, ką skelbia žiniasklaida yra tiesa – tai kelia susirūpinimą. Kuomet karas tęsiasi, Krymo totoriai negali grįžti į savo namus, režisierius Olegas Sentsovas ir kiti politiniai kaliniai uždaryti Sibiro kalėjimuose ilgiems metams, yra tokių, kurie pelnosi

Prezidentė pareiškė užuojautą dėl senatoriaus Johno McCaino netekties

Sekmadienis, rugpjūčio 26 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė nuoširdžią užuojautą dėl Jungtinių Amerikos Valstijų senatoriaus ir brangaus Lietuvos draugo Johno McCaino netekties ir palinkėjo stiprybės senatoriaus šeimai ir artimiesiems, kolegoms, draugams bei bendražygiams. Tiek karinės, tiek vėliau sekusios politinės karjeros ir tris dešimtmečius trukusio darbo metu Johnas McCainas ištikimai gynė savo šalį ir jos interesus, burdamas visuomenę, ieškodamas sutarimo tiek su bendraminčiais, tiek su politiniais oponentais, visada siekė apsaugoti jam brangias demokratijos vertybes, amerikiečių laisvę ir gyvenimo būdą. Šalies vadovė pabrėžė, kad didžiulė atsakomybė ir pasiaukojimas, moralinis autoritetas ir

Kas iš tikrųjų vyksta Susisiekimo ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose?

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema”, LRT.lt Automobilių kelių direkcija tikrai turėjo tapti susisiekimo ministro Roko Masiulio galvos skausmu. Tai direktoriaus pavaduotojo 2 nesėkmingi atleidimai, kainavę valstybei 43 tūkst. eurų, tai dabar konkursas Rusnės estakadai statyti, tapęs įrodymu, kad kai nukerti vieną galvą, sistema lieka veikti. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ – pokalbis su Kelių direkcijos laikinuoju vadovu Vitalijumi Andrejevu, Seimo Audito komiteto vadove Ingrida Šimonyte ir asociacijos „Lietuvos keliai“ prezidentu Rimvydu Gradausku. – Pone V. Andrejevai, pirmiausia klausimas jums. Tuo metu, kai ministras piktinasi, kad į Kelių direkciją neleistinas intervencijas darė

Laikraštis „ŠIANDIEN”: “Jeigu vyriausybė pažeidžia žmonių teises, tai sukilimas yra jų šventa teisė ir pareiga“

Dainius PAUKŠTĖ Laikraštis  „ŠIANDIEN“ Islandų pavyzdys imponuoja… Priešais Islandijos parlamentą – Altingą stovi didelis perskeltas akmuo. Kaip sako islandai, tai - „Monumentas pilietiniam nepaklusnumui“. Ant akmens įtvirtintoje lentelėje parašyta: “Jeigu vyriausybė pažeidžia žmonių teises, tai sukilimas yra jų šventa teisė ir pareiga“. Gal ir mums, kaip islandams, reikėtų Lukiškių aikštėje kažko primenančio, kad stipresni būname tik tuomet, kai veikiame kartu? Islandai nesigėdija pastatytu monumentu įprasminti savo tautos vidinių problemų ir parodo jų įgyvendinimo būdą. Seniausią pasaulyje parlamentą įkūrusi tauta žino ką sako: lagaminais ir balsavimu kojomis Tėvynėje esamų problemų neišspręsi, – tik jas dar labiau

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Kelias į Okajamos universitetą

Lietuva japonams – egzotiškas kraštas. O lietuviams Japonija? Kristupas PUODŽIUKAS Specialiai laikraščiui „ŠIANDIEN“ iš Japonijos Noras išmokti japonų kalbą Daugiau apie Japoniją sužinojau gimnazijos laikais, kai laisvalaikiu pradėjau domėtis jų populiariąja kultūra – japoniškąja animacija (anime) ir komiksais (manga). Laikui bėgant susiradau bendraminčių ir pradėjau skaityti daugiau apie šią šalį, jos kultūrą ir istoriją. 12 klasėje nusprendžiau išmokti japonų kalbą, bet dėl artėjančių egzaminų visą laiką teko skirti mokslams. Panaši situacija tęsėsi ir universitete, kadangi Lietuvos sveikatos mokslų universitete studijavau mediciną, negalėjau skirti daug laiko šiems pomėgiams. Atostogų metu neretai teko susitikti su pagal mainų programą

„Esu suinteresuotas subalansuoti ne visai draugišką Europos Sąjungos požiūrį į Izraelio valstybę”

Lietuvoje  vizitą tęsiantis Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu penktadienį susitiks su prezidente, visų trijų Baltijos šalių premjerais bei pagerbs Holokausto aukų atminimą Panerių memoriale. Su premjeru Sauliumi Skverneliu susitikęs B. Netanyahu ketvirtadienį sakė besitikintis, kad glaudūs santykiai su Lietuva padės atsverti, jo paties teigimu, neteisingą kitų Europos šalių kritiką dėl Izraelio veiksmų palestiniečų atžvilgiu „Su Izraeliu Europos Sąjunga ir Briuselis dažnai elgiasi netinkamai, esama daug iškraipymų mūsų atžvilgiu, ir džiugu matyti, kad jūs laikotės aiškumo, tiesos ir drąsos pozicijos“, – teigė jis. Europos Sąjungai nepritariant dėl Jungtinių Valstijų sprendimui išstoti iš vadinamosios Irano branduolinės

Baltijos kelią primins simbolinių laužų grandinė pajūryje

Jau šį šeštadienį visų trijų Baltijos valstybių pajūrį nušvies liepsnojančių šimtmečio laužų grandinė. Iki Baltijos kelio 30-mečio likus lygiai metams, tokiu išskirtiniu ir simboliniu būdu bus paminėta gilias šaknis turinti Baltijos šalių draugystė. Šimtmečio laužų grandinė – tarptautinio projekto „Senovinė ugnies naktis“, kuris vyksta jau nuo 2009-ųjų, dalis. Šiemet, likus metams iki Baltijos kelio 30-mečio ir visoms trims Baltijos valstybėms švenčiant savo valstybingumo atkūrimo 100-mečius, Lietuva pirmą kartą dalyvaus šiame projekte. Organizatorių teigimu, daugiau nei 30 Lietuvos pakrantėje įsižiebsiančių laužų bus skirti atkurtos Lietuvos šimtmečio sėkmės istoriją kūrusiems herojams – tiems, kurie

Žmogus, kuriam šalies laisvė brangesnė už gyvenimą

Ketvirtadienis, rugpjūčio 23 d. (Kasčiūnų kaimas, Varėnos r.). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, minėdama Juodojo kaspino dieną, aplankė Varėnos krašto Dainavos apygardos partizaną Juozą Jakavonį-Tigrą ir apžiūrėjo jo sodyboje įkurtą Pietų Lietuvos partizanų vadų vadavietę. Juozas Jakavonis-Tigras, kuriam šiuo metu 93-eji, yra paskutinis likęs gyvas Varėnos krašto Dainavos apygardos partizanas. Būdamas vos 19 metų jis aktyviai įsitraukė į Lietuvos partizaninį judėjimą, buvo Pietų Lietuvos partizanų vadų J. Vitkaus-Kazimieraičio ir A. Ramanausko-Vanago ryšininkas, kovų su NKVD ir vietinės Merkinės stribais dalyvis. Suimtas 1946 m. gruodžio mėnesį nešant partizanų spaudą, kankintas Lietuvoje, vėliau išsiųstas

Laikraštis „ŠIANDIEN”: „Imlitex Holdings“ investicijos Kretingoje atvėrė Lietuvos ūkininkams dar didesnes galimybes

Kretingos miesto pramoniniame rajone Tiekėjų gatvėje jau daugiau kaip mėnuo dirba naujas grūdų elevatorius, kurio talpos yra pajėgios vienu metu sutalpinti apie 28 tūkst. tonų grūdų. Investuota keli milijonų eurų, sukurtos naujos darbo vietos.  Objekto užsakovas – IMLITEX HOLDINGS įmonių grupė. Grūdus čia superka  UAB „Imlitex Agro“. "Imlitex Holdings“ – viena iš didžiausių žaliavų tiekimo grupė Rytų Europoje, vienijanti kelias dešimtis bendrovių Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Vengrijoje bei Rumunijoje. Įmonių grupėje dirba apie 500 darbuotojų, o verslo santykiai vystomi 70 pasaulio valstybių. Daugiau nei 3000 pavadinimų žaliaviniai produktai tiekiami beveik visoms pramonės

V. Vasiliauskas. Šviesos spindulys tamsos karalystėje 

Valdas Vasiliauskas Rugpjūčio 21 d.,Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos didžiausia salė lūžo nuo šviesuolių – o kur kitur inteligentams glaustis, jeigu ne čionai? Adolfo Damušio demokratijos studijų centro surengtai filmo „Dangus lageryje“ apie Nijolę Sadūnaitę premjerai Lietuvoje nesutrukdė nei vasaros atostogos, nei gražus oras, nei platesnės reklamos nebuvimas. Vakarą vedė šio centro nepakeičiamas vadovas Vidmantas Valiušaitis, pasveikinęs žymiausią Lietuvos disidentę su neseniai praėjusiu 80-mečio jubiliejumi. Filmo autorių tėvynėje, Italijoje, Pezaro mieste premjera jau įvyko prieš metus. Filmo sukūrimo istorija nepaprasta – tikrai sadūnaitiška. Italė mokytoja Paola Ida Orlandi iš Pezaro, viešėdama Vilniuje, aplankė KGB rūmus –

Elito akimis žiniasklaidos lyderis nepasikeitė, visuomenė galvoja kitaip

Kaip rodo DELFI projekto „Lietuvos įtakingiausieji 2018“ rezultatai, šalies elito vertinimu, įtakingiausias Lietuvos žurnalistas yra E. Jakilaitis, antroje vietoje – šiemet LRT generaline direktore tapusi Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, trečioje – A. Tapinas. „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, visuomenės nuomone įtakingiausiu žurnalistu Lietuvoje šiuo metu yra A. Tapinas, antrą vietą užima Rūta Janutienė, trečią – E. Jakilaitis. Taip pat į dešimtuką, visuomenės vertinimu, patenka Rūta Mikelkevičiūtė, Edita Mildažytė, Rimvydas Valatka, Audrė Kudabienė, Algimantas Čekuolis, Rita Miliūtė, Daiva Žeimytė. Elito akimis įtakingiausiu žiniasklaidos atstovu išrinktas E. Jakilaitis sako šiuos rinkimus labiau vertinantis per matomumo, o

Visuomenė telkiasi prieš sprendimą didinti valstybinių miškų kirtimų normą

Sąjūdis ,,Už Lietuvos miškus“ kreipiasi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir prašo: Atšaukti 2018 m. rugpjūčio 8 d. priimtą LR Vyriausybės nutarimą 6 proc. didinti metinę valstybinių miškų kirtimų normą. Kirtimų apimtys valstybiniuose miškuose negali viršyti iki šiol galiojusios (2014-2018 m.) kirtimų normos,y. 11 168 ha ploto,  apskaičiuoto pagal plynojo miško kirtimo ekvivalentą, ir jame kertama iki 3 145 tūkst. kietmetrių likvidinės medienos. Prašome priimti  nutarimą, kuriame  maksimali metinė valstybinių miškų kirtimo norma būtų įtvirtinta būtent ta, apie kurią visuomenei pranešė Aplinkos ministerija t.y. 11 168 ha. Vykdyti rinkėjams ,,Darnios Lietuvos

Ministrai – profesionalai tyčiojasi iš mokesčių mokėtojų

"To Lietuvoje dar nėra buvę. Teismas trečiąkart pripažino, kad Automobilių kelių direkcijos vadovo pavaduotojas Daivis Zabulionis atleistas neteisėtai, ir vėl priteisė kompensaciją. Tačiau susisiekimo ministras Rokas Masiulis ramus – mokės ne jis, bet valstybė. Kaltas, bet nežinia dėl ko. Taip Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovams atrodo buvęs šios įstaigos direktoriaus pavaduotojas 53-ejų D.Zabulionis. Nors teismai vakar jau trečią kartą pripažino, kad aukštas pareigas ėjęs valdininkas buvo atleistas neteisėtai, buvusio kabineto durys jam uždarytos. Buvęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo pavaduotojas Daivis Zabulionis ir antrą kartą iš pareigų buvo atleistas neteisėtai, jam priteista

„MG Baltic“ byla : į teismo posėdį atvyko visi penki pagrindiniai veikėjai

Gytis Pankūnas, LRT.lt Vilniaus apygardos teismas antradienį grįžo prie „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos. Ankstesniuose posėdžiuose, birželį, kaltinamieji užvertė teismą įvairiais prašymais. Šis posėdis netapo išimtimi – buvusio „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio advokatas vėl kreipėsi į teismą su prašymu bylą grąžinti prokuratūrai, tačiau teismas šio prašymo netenkino. Į teismo posėdį antradienį ryte atvyko visi penki pagrindiniai bylos veikėjai – buvę liberalai, eksparlamentarai Eligijus Masiulis, Šarūnas Gustainis, Seimo narys Gintaras Steponavičius, buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys ir buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis. Prasidėjus teismo posėdžiui R. Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas pateikė teisėjams

Kliba K. Navicko kėdė: miškų kirtimą didina kito ministro rankomis

Liepos pabaigoje Aplinkos ministerija pateikė Vyriausybei nutarimo projektą, kuriame teigiama, kad valstybinių miškų kirtimo apimtys nebus didinamos, o K. Navickas išėjo atostogų. Rugpjūčio 8 d. Ministrų kabinetas miškų kirtimus padidino 6 proc., o nutarimo projektą už K. Navicką pasirašė jį pavaduojantis žemės ūkio ministras G. Surplys. Šis Vyriausybės nutarimas sukėlė didžiulį visuomenės pasipiktinimą. Daugiau kaip 80 proc. Žinių radijo klausytojų balsavimu patvirtino, kad miškų kirtimo didinti nereikia. Sąjūdis "Už Lietuvos miškus" kreipėsi į šalies vadovus prašydamas atšaukti minėtą Vyriausybės nutarimą. " Atkreipiame jūsų dėmesį, kad jeigu Vyriausybė ir  toliau nesiskaitys  su visuomenės

Akademikui Pranui Kūriui – 80

Pirmadienis, rugpjūčio 20 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino teisinės valstybės kūrėją, akademiką Praną Kūrį 80 metų jubiliejaus proga. Pasak šalies vadovės, P. Kūris buvo tarp pirmųjų, kuriems teko išskirtinė atsakomybė, formuojant Lietuvos savarankiškos valstybės teisinę sistemą. Sveikinime pabrėžiama, kad bėgant laikui tik dar aiškiau suvokiame, kiek darbo ir žinių, kiek įžvalgų ir intelektinės kūrybos pareikalavo pirmojo nepriklausomos Lietuvos teisingumo ministro pareigos. Anot Prezidentės, P. Kūris taip pat garbingai atstovavo valstybei ir teisei vadovaudamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, dirbdamas Europos Žmogaus Teisių Teismo, Europos Bendrijų Teisingumo Teismo teisėju ir diplomatu, užsiimdamas akademine

Top