Jūs esate
Pagrindinis > Author : Verslas ir Politika (Puslapis 54)

Autorius: Verslas ir Politika

V. Putinas ir A. Merkel susitiko Berlyne

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, atvykęs į susitikimą su Vokietijos kanclere Angela Merkel, pareiškė žurnalistams, kad Maskva pasiruošusi bendradarbiauti konflikto Rytų Ukrainoje sureguliavimo srityje, pranešė Svoboda.org. „Mes neabejotinai kalbėsime apie Ukrainą krizės sureguliavimo kontekste. Norėčiau pabrėžti, kad Minsko susitarimų įgyvendinimas neturi alternatyvos, ir tai, kad esame suinteresuoti „Normandijos formato“ ir kontaktinės grupės veikla, bei pasiruošę paremti specialios Jungtinių Tautų stebėtojų misijos sukūrimą – sakė Rusijos prezidentas. V. Putinas kalbėjo tikįs, kad derybų metu pavyks „pajudėti šia kryptimi“. Vokietijos kanclerė A. Merkel pareiškė, kad ketina aptarti konfliktus Ukrainoje ir Sirijoje bei projektą „Nord Stream 2“. Kreipdamasi

Mirė Nobelio taikos premijos laureatas, buvęs JT vadovas Kofis Annanas

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė nuoširdžią užuojautą dėl iškilaus Ganos piliečio, diplomato ir Nobelio taikos premijos laureato, buvusio Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus Kofi Annano netekties. Pasak D. Grybauskaitės, savo gyvenimą K. Annanas paskyrė darbui ginant žmogaus teises ir taiką visame pasaulyje. Šalies vadovės užuojautos laiške Ganos prezidentui Nana Akufo-Addo pabrėžiama, jog K. Annanas išliks ryškiu pavyzdžiu visiems pasaulio žmonėms, diplomatams ir Jungtinių Tautų pareigūnams, siekiantiems taikos, ginantiems žmogaus teises ir lygybę. D. Grybauskaitė reiškia nuoširdžią užuojautą ir linki stiprybės K. Ananno šeimai ir artimiesiems, jo gausiems bendražygiams ir pasekėjams bei visiems Ganos

Fotografijų paroda „1988-ųjų rugpjūtis: Laisvės byla Vingio parke“

L. Skirpsto nuotr. Lietuvai minint Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio rugpjūčio 23-iosios dienos mitingo Vingio parke trisdešimtmetį, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su fotografu Leonardu Skirpstu maloniai kviečia apsilankyti fotografijų parodoje „1988-ųjų rugpjūtis: Laisvės byla Vingio parke“. Tai bene didžiausias mitingas šalies istorijoje, jame dalyvavo 250 000 žmonių. Jo metu ne tik prisimintas tragiškas mūsų šalies istorijos įvykis, bet ir raginta parengti naują respublikos Konstituciją, sugiedota „Tautiška giesmė“. Po renginio būsimasis Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus „Gimtajam kraštui“ sakė: „Tokio reginio, tokio dvasios nusiteikimo negalėjau tikėtis net susapnuoti.“ Prieš daugiau nei ketvirtį amžiaus į šį parką

Siūlymas iš Seimo prekybos tinklams: kainas žymėti didesniu šriftu

Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į didžiausių Lietuvos prekybos centrų UAB „Maxima LT“, UAB „Palink“, UAB „Rimi Lietuva“, UAB „Norfos mažmena“, UAB „Lidl Lietuva“ vadovus dėl maisto kainų nurodymo etiketėse. Kreipimesi parlamentarė siūlo plėtoti gerąją praktiką, ir savanoriškai prekybos centrams imtis iniciatyvos prekių standartinio vieneto kainą rašyti didesniu, lengvai įskaitomu šriftu, ant kontrastingo fono. „Dabar pirkėjui tenka arba itin atidžiai apžiūrinėti gaminių pakuotes, arba lyginti standartinio vieneto (pvz., kainos už kilogramą arba litrą) kainas. Standartinio vieneto kainos etiketėje privalomai nurodomos, tačiau jos dažnai rašomos ypač mažu šriftu, tad yra sunkiai įskaitomos, juolab

Laikraštis „ŠIANDIEN”: šalies gyventojai – už brangiausio Lietuvos turto – miškų – išsaugojimą

Profesorius Arvydas Virgilijus Matulionis, laikraštis "ŠIANDIEN" Gegužės 4–12 dienomis, Lietuvoje beverdant aistroms dėl politinių lyderių susikompromitavimo, Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ nustatydama politikų reitingus paklausė ir keletą klausimų apie miškus. Sąjūdžiui „Už Lietuvos miškus“ yra neramu, kad Miškų ūkio konsultacinė taryba, kurią sudarė aplinkos ministras K. Navickas, pasiūlė 6 procentais padidinti miškų kirtimą, todėl  paprašė sociologų išsiaiškinti, ką apie tai galvoja Lietuvos žmonės. Kadangi „Vilmorus“ apklausos yra reprezentatyvios, taigi galime pagrįstai teigti, kad išryškintas tikrasis Lietuvos gyventojų požiūris. Buvo užduoti du klausimai: „Ar pritariate, kad Lietuvos miškų kirtimas būtų mažinamas,

VRK nusprendė: N. Puteikio padėjėja Seimo nario mandato siekti negalės

Naglis Puteikis. Modesta Gaučaitė, LRT.lt Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį ėmėsi spręsti, ar parlamentaro Naglio Puteikio padėjėja ir Centro partijos atstovė Laura Radzevičiūtė gali kandidatuoti į Seimą vienmandatėje Zanavykų rinkimų apygardoje. Rinkimai šioje apygardoje vyks rugsėjo 16-ąją. Zanavykų apygardos rinkimų komisija konstatavo, kad L. Radzevičiūtė nesurinko reikia kiekio rinkėjų parašų, todėl neturėtų būti registruojama, kaip kandidatė ir negali dalyvauti rinkimuose laisvai Seimo nario vietai užimti. Ketvirtadienį VRK pradėjus svarstyti L. Radzevičiūtės įtraukimo arba neįtraukimo į kandidatų sąrašą klausimo, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) deleguotas komisijos atstovas Vilius Semeška kreipėsi į kolegas su prašymu balsuoti

Laikraštis „ŠIANDIEN”.Bauginanti Klaipėdos uosto plėtra

Bauginanti Klaipėdos uosto plėtra. Pasekmės gamtai, Lietuvos pajūrio krantams, žmonių sveikatai ir pačiai miesto infrastruktūrai sprendžiami vienos ministerijos valdininkų kabinetuose Linas ANDRONOVAS, laikraštis "ŠIANDIEN" Asociacijos „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją“ (KIDE) atstovai drauge su Lietuvos žaliųjų partijos vadovu R. Lapinsku, sąjūdžio "Už Lietuvos miškus" pirmininku G. Kniukšta ir jūrinių mokslų specialistais lankėsi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje. Direkcijos vadovas parodė gero pusvalandžio trukmės prezentaciją apie uosto plėtros gerumus. Taip pat pakviestiesiems direkcija pateikė atsakymus į DUK‘us, į kuriuos atsakinėdami jie, neabejotina, pavargo – tad ir paruošė šią puikią prezentaciją. Tačiau dalyviams labiau rūpėjo

Žolinė, Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventė

Rugpjūčio viduryje lietuviai nuo seno šventė vasaros ir rudens sandūrą, kai svarbiausi lauko darbai jau buvo nudirbti. Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinių švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai

Gargžduose organizuojamas Lietuvos cepelinų virimo čempionatas

Šį šeštadienį, rugpjūčio 18 d. Gargždų Minijos upės slėnyje startuos 11-asis Gargždo festivalis, kurio programoje –visuomeninės organizacijos „Bendrai visi“ organizuojamas Lietuvos cepelinų virimo čempionatas. Dalyvauti ir išbandyti jėgas čempionate kviečiami visi norintys. Cepelinais  bus vaišinami ir festivalio svečiai, ir dalyviai. Pirmą kartą cepelinų virimo aprašymas randamas 1934 metais Žemės ūkio rūmų išleistoje E. Dargytės knygoje „Daržovių valgiai“. Gargždiškės farmacininkės ir kulinarės Valerijos Gedžienės cepelinų bei kitų bulvių valgių receptai 1960 metais buvo išspausdinti žurnaluose „Kooperatininkas“ ir „Tarybinė moteris“, jie bemat  išplito po visą Lietuvą. Gargždų „Bulvėje“ gaminamiems cepelinams kompozitorius Benjaminas Gorbulskis pagal

Laikraštis „ŠIANDIEN”. Dešimt Garliavos istorijos metų: ši byla turi pradžią, bet neturi pabaigos

Valdas VASILIAUSKAS, laikraštis "ŠIANDIEN" Daug kam Lietuvoje buvo neramu, koks bus JAV federalinio teismo Čikagoje sprendimas dėl Neringos Venckienės. Per užtrukusį teismo procesą Neringa sulaukė JAV kongresmenų Chriso Smitho ir Randy Hultgren’o rimtos paramos ir tokių pasaulio žiniasklaidos gigantų kaip “Associated Press” išskirtinio dėmesio. O Lietuvoje? Nors žiniasklaidos tonas sušvelnėjo, bet kol kas vyrauja vienkryptis judėjimas. Aš pasirengęs suprasti ir gerbti kitokią nuomonę dėl Garliavos nei mano: ši iškrypėliška istorija per daug tolima ir prieštaraujanti sveikam protui, kad normalus žmogus ja patikėtų (tuo iškrypėliai visame pasaulyje visuomet meistriškai naudojasi). Bet aš atsisakau

Laikraštis „ŠIANDIEN”. Kur šiandieniniai Lietuvos Oginskiai?

Valdas VASILIAUSKAS, laikraštis "ŠIANDIEN" Jeigu ne garsioji Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia ir Nepriklausomybės paminklas prie savivaldybės, pamanytum, kad atsidūręs Belgijos, Vokietijos , Olandijos ar kitos Vakarų Europos atvirukinio grožio miestuke. Po administracinės Lietuvos reformos turbūt iš naujųjų mažųjų savivaldybių Rietavo savivaldybė vienintelė pasiteisino – miestas sutvarkytas ne prasčiau nei Druskininkai – visur jaučiama rūpestinga miestą mylinčio šeimininko ranka. Tikrai kunigaikštiškas miestas, tartum visur pleventų Rietavo statytojų ir Lietuvos patriotų Oginskių dvasia. Ištempęs ausis klausiau Rietavo savivaldybės tarybos nario, ilgamečio nepakeičiamo Rietavo žemės ūkio technikumo, vėliau kolegijos direktoriaus Jono Bačinskopasakojimo apie pirmosios Lietuvoje

Daugiau pasitikėjimo žmonės reiškia tiems, kurie nėra patvirtinę, kad dalyvaus rinkimuose

Joana Lapėnienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt 2019 metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose jau pareiškė dalyvausią šeši kandidatai: Naglis Puteikis, Aušra Maldeikienė, Valentinas Mazuronis, Petras Auštrevičius, Žygimantas Pavilionis ir Vygaudas Ušackas. Neabejotinas lyderis – Gitanas Nausėda, yra sakęs, kad sprendimą praneš rudenį. Sprendimą sakosi priėmęs ir Saulius Skvernelis, tačiau kol kas jo neatskleidžia. Kitas daug paramos sulaukiantis Visvaldas Matijošaitis tarsi davė suprasti, kad prezidento rinkimai jo nedomina. Kita vertus, reikia manyti, dar gali būti ir tokių, kurie šiandien nesvarstomi kaip kandidatai, ir patys jie kol kas tyli. Taigi, kaip atrodytų rinkimai, jeigu jie vyktų

Laikraštis „ŠIANDIEN”. Vaivos pranašystės: linai ne tik žydi mėlynai…

Vaiva BUDRAITYTĖ, laikraštis "ŠIANDIEN" Sveiki, mielieji, šiandien noriu papasakoti apie linų sėmenų naudą. Kai kurie iš jūsų pasakys: „oi, kas nežino, kad sėmenys sveika“, bet, kai paklausi konkrečiai, ką tie sėmenys gydo, dauguma sugeba pasakyti tik, kad labai sveika žarnynui, laisvina vidurius, na, ir sėmenų saldainiai labai skanūs... Kartą teko lankytis Bagaslaviškyje pas ūkininką Bronislovą Vošterį, kuris turi įkūręs „Lino namus“, ten ir suvokiau, kad neturiu jokio supratimo apie sėmenų naudą, nors daug metų renku žoleles ir tikrai mano žinios šiek tiek didesnės nei tūlo lietuvio. Taigi, linai nuo seno lietuviui buvo ir

M. Drunga. Gudijoje ir vėl kliūva žurnalistams

Šįkart užsienio spaudos apžvalgoje – apie spaudos laisvę. Nenuostabu, kad ji pavojuje tokiose šalyse kaip Baltarusija. Kaip pranešė Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ žurnalistė Marie Koppel, „Baltarusijoje po policijos reidų suimti keli žurnalistai, tarp jų ir Vokietijos tarptautinio radijo ir televizijos stočių „Deutsche Welle“ korespondentas Pavliukas Bykovskis“. Autoritariškai valdomoje buvusioje sovietinėje respublikoje suimti ir keli kiti žurnalistai. Visa tai pranešė „Deutsche Welle“ vyriausioji redaktorė Ines Pohl ir Baltarusijos žurnalistų asociacija Minske. Be to, dvi dienas anksčiau buvo suimti ir tardytojų apklausinėjami dar keli žurnalistai. Radijo ir televizijos bendrovės „Deutsche Welle“ rusų tarnybos vadovas Ingo

Laikraštis „ŠIANDIEN”:Vygaudas Ušackas norėtų remtis Vinstono Čerčilio išmintimi, mylėti žmones kaip Antanas Smetona

2019 m. Lietuvos Prezidento rinkimai Vygaudas Ušackas norėtų remtis Vinstono Čerčilio išmintimi, mylėti žmones kaip Antanas Smetona Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis "ŠIANDIEN" Kretingos rajono Jokūbavo miestelyje stovi paminklas Lietuvos prezidentui Aleksandrui Stulginskiui. Gali būti, kad ir šiame šimtmetyje Žemaitija turės paminklą Lietuvos prezidentui. „Jeigu konservatoriai mane reitinguos ir siūlys būti Lietuvos prezidentu, aš jiems tarsiu „ačiū“, tačiau noriu pabrėžti, kad aš sieksiu būti visų Lietuvos piliečių kandidatu į šalies vadovus“, – teigia iš Skuodo kilęs Kauno technologijos universiteto Europos instituto direktorius ambasadorius Vygaudas Ušackas. – Jau prieš dešimt metų kalbėta, kad jūs būsite kandidatas į

Lietuvos žaliųjų partija: apstu žaliesiems nerimą keliančių klausimų

www.siandien.info Antrąjį rugpjūčio savaitgalį vyko smagus ir didžiausias Lietuvos žaliųjų partijos renginys – vasaros sąskrydis. Šventė šiais metais surengta Molėtų rajone, poilsio komplekse „Tolieja“, kuris įsikūręs Labanoro regioniniame parke, prie Ešerinio ežero. Partiečiai jėgas išbandė futbolo bei krepšinio aikštelės, smagi nuotaika vyravo „gerų daiktų" aukcione. Vakaro programoje – gyvos muzikos koncertas. Puikią nuotaiką sukurė gitaros virtuozas Aurelijus Globys, jaunasis bardas Augustas Lapinskas ir įspūdingo balso savininkė, kylanti pop-scenos žvaigždė, įvairių TV projektų dalyvė (o taip pat ir LŽP Jonavos skyriaus atžala) Gabrielė Užkurytė. Na, o labiausiai visus domino diskusija „Vizija Lietuvai“, į kurią atvyko

Prezidento Valdo Adamkaus konferencijoje –  pasaulio politikos lyderiai

Žygimantas PAVILIONIS Rugpjūčio 22 d. Vilniaus universiteto Auloje nuo ankstyvo ryto rinksis iškilūs Lietuvos ir pasaulio politikos bei visuomenės lyderiai, žurnalistai, svečiai. Antrus metus iš eilės Vilniuje rengiama Prezidento Valdo Adamkaus tarptautinė konferencija „Europos ir transatlantinio atsparumo atkūrimas“. 2018 m. V. Adamkaus konferencijoje dalyvaus įtakingi politikai ir strategai iš visų svarbiausių NATO sostinių – JAV, Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, taip pat Belgijos, kaimyninės Latvijos, Čekijos, Ukrainos, Sakartvelo, Moldovos aukšti atstovai, Rusijos disidentai. Prezidento Valdo Adamkaus nuomone, esminis konferencijos tikslas – sustiprinti transatlantinės šeimos vienybę, kurią šiuo metu skaldo įvairūs, taip pat ir

Aplinkos viceministras nusišnekėjo: Biokuras nėra kaltas dėl Vyriausybės sprendimo didinti miškų kirtimus

Remigijus Lapinskas, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Vyriausybės priimto sprendimo didinti metinę miškų kirtimo normą neva siekiant užkirsti kelią biokuro ir malkų kainų kilimui motyvas yra absurdiškas. Biokuro gamybai naudojama mediena sudaro maždaug 16 proc. visų medienos pardavimų. Kitaip tariant, tai tas pats, kas kirsti medį dėl vienos šakos. Be to, didinami visai ne biokurui skirtos medienos kirtimai.  Pradėti reikėtų nuo to, kad dėl biokuro miškas nėra kertamas. Miškai kertami dėl gamybai tinkamos medienos, kuri ir sudaro didžiąją dalį nukertamos medienos kiekio ir, žinoma, vertės. Tai puikiai iliustruoja skaičiai – medienos pardavimų statistika rodo,

Eugenijui Gentvilui Klaipėdos apygardos teismui pateikto ieškinio suma – 1 907 004,12 Eur

Valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pateikė ieškinį buvusiam jos vadovui Eugenijui Gentvilui. Klaipėdos apygardos teismui pateikto ieškinio suma – 1 907 004,12 Eur. Šią sumą sudaro VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija rangovams sumokėtos baudos, delspinigiai, palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos. Žala buvo padaryta netinkamai vykdant VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašytas rangos sutartis su BUAB "Klaipėdos hidrotechnika", "Strabag Wasserbau GmbH" ir "Rohde Nielsen A/S". Teismai jau anksčiau konstatavo, kad uosto direkcija nepagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį su BUAB "Klaipėdos hidrotechnika" ir "Strabag Wasserbau GmbH" ir dėl to priteisė šalių

Dzūkijos grybų perdirbėjai susirūpinę: grybų Lietuvos miškuose nedaug

Dzūkijos grybų perdirbėjai susirūpinę: grybų Lietuvos miškuose nedaug, voveraičių kasdien superkama penkiskart mažiau nei pernai, baravykų kol kas į supirkimo punktus neatneša niekas. Grybų derliaus stygius juntamas ir pagrindinėse užsienio importo rinkose, iš kur jie įvežami – Rusijoje, Ukrainoje. Šiek tiek Lietuvos perdirbėjus gelbsti baltarusiai. Nors už kilogramą voveraičių mokama beveik dvigubai daugiau nei pernai- po 3,70 Eur, 2018 metais grybautojai jų atneša vos po kelis kilogramus. 2017 metais grybai augo kaip ant mielių, sako grybų perdirbėjai, trečdalis nesurinktų liko miškuose, o tokio prasto derliaus kaip šiemet jie neprisimenantys. Voveraitės Dzūkijos miškuose pradėjo

V. Savukynas. Ar jau Lietuvoje yra „Luhansko respublika“?

Virginijus Savukynas Kodėl lietuviai nusivylę valdžia, net savo valstybe? Dažnai ieškoma psichologinių priežasčių, pokomunistinių traumų. Tai ypač mėgsta sakyti politikai. Tačiau gal priežastis paprastesnė. Gal tiesiog valstybės institucijos yra smarkiai papuvusios. Imkime Pravieniškių kalėjimo pavyzdį. Po naujienų portalo DELFI.lt publikacijų sužinojome, kad ten Lietuvos valstybės nėra. Kodėl? Todėl, kad ten neveikia Lietuvos Respublikos įstatymai. Ten veikia zonos įstatymai, beje, susiformavę sovietmečiu ir sėkmingai tęsiami tris dešimtmečius. Pravieniškių teritorija yra maža, Lietuvos pareigūnai turi visas galimybes kontroliuoti ten sėdinčius kalinius. Tačiau, kaip pasirodo, jie gali laisvai girtauti, vartoti narkotikus ir, aišku, žiauriai smurtauti. Prižiūrėtojai

Eugenijus Gentvilas:„Rajonines ligonines siekiama sunaikinti administraciniais ir antikonstituciniais metodais“

Šiandien vykusioje opozicinių frakcijų spaudos konferencijoje skambėjo aštri kritika Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), sudariusiai „juodąjį“ rajoninių ligoninių sąrašą. Savivaldybių vadovai, medikų ir pacientų organizacijos bei politikai teigia, kad per pastaruosius kelerius A. Verygos vadovavimo ministerijai metus gydymo srityje niekas nepasikeitė, taip pat nepagerėjo gydymo prieinamumas. „Jau prieš pusmetį buvome atkreipę dėmesį į šį įstatymo projektą, kai jis dar nebuvo registruotas Seime. A. Veryga kartu su R. Karbauskiu turi viziją, kaip sunaikinti rajonines gydymo įstaigas administraciniais ir antikonstituciniais metodais. Optimizuoti tinklą jie siekia šantažu, melu ir administraciniais sprendimais. R. Karbauskis sako, kad veiksmai

Izraelis laukia lietuviško maisto

Ieškant naujų galimybių plėtoti dvišalį bendradarbiavimą žemės ūkio srityje, žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio vadovaujama verslo atstovų delegacija rugpjūčio 5–6 dienomis lankėsi Izraelyje. Didžiausias dėmesys tiek Lietuvos bei Izraelio žemės ūkio ministrų susitikime, tiek diskusijose su šios šalies žemės ūkio sektoriaus bei verslo atstovais buvo skirtas Lietuvos eksporto galimybėms į Izraelį. Izraelio žemės ūkio ministras Uri Arielis susitikimo metu pastebėjo, kad Lietuvos maisto produktų eksporto potencialas dar neišnaudotas, o aukščiausios kokybės žemės ūkio ir maisto produktai yra laukiami jų rinkoje. „Izraelis vis labiau vertina lietuviškų maisto produktų kokybę, ir kasmet sparčiai augantis jų

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Knygos „Kiek kartų gali atgimti tauta“ pristatymas Jurbarko krašte

„Nacionalinių vertybių praradimas, depolitizacija, kartu su masine emigracija visada veda prie to, kad valstybės teritorija tampa „niekieno žeme“, kurią labai greitai „privatizuoja“, neužmiršę savo nacionalinės savimonės kaimynai.“ (ištrauka iš knygos „Kiek kartų gali atgimti tauta“) Saulius LAPĖNAS, laikraštis "ŠIANDIEN" Karštą ir neįprastai tvankią liepos pavakarę Jurbarko viešojoje bibliotekoje susirinko itin gausus būrys neabejingų Lietuvos ateičiai žmonių, kuriems norėjosi išgirsti tiesos žodį iš profesoriaus Vytauto Radžvilo lūpų apie tai, kas šiandien itin aktualu Lietuvai. Gal ne visiems patiko ir tiko tiesmuki knygos autoriaus teiginiai apie tai, ko trūksta ir ko reikia Lietuvai, kad jos pilietis galėtų čia, o ne

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Agronomo Edvardo Makelio tiesa

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis "ŠIANDIEN" AGRONOMO EDVARDO MAKELIO TIESA. Mokslas ir toliau lieka pagrindiniu ūkininko talkininku Prieš kurį laiką laikraščio „Ūkininko patarėjas“ redakcija išrinko dešimt iškiliausių šimtmečio agronomų, kurie ne tik rūpinosi javų derlingumu. Jie aktyviai dalyvavo formuojant valstybės žemės ūkio politiką, buvo aktyvūs ekonomikos žinių ir kultūros puoselėtojai kaime. Į dešimtuką buvo išrinkti šeši šviesaus atminimo agronomai ir keturi mūsų amžininkai – Edvardas Makelis, Zenonas Dabkevičius, Jeronimas Kraujelis ir Viktoras Pranckietis. Pasak Edvardo Makelio, agronomo duona tikrai nelengva, juk galima užauginti puikų derlių, tačiau gamta gali neleisti jo paimti iš laukų. Tada tarp

Konservatorių siekis pripažinti Lietuvos komunistų partiją nusikalstama organizacija nesulaukė bendražygių pritarimo

Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis rugpjūčio 1 d., vykusioje spaudos konferencijoje pristatė parengtą Lietuvos komunistų partijos (LKP) veiklos vertinimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama pripažinti LKP nusikalstama organizacija. Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Gvidas Rutkauskas bei sąjungos valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė. „2017 m. birželio 27 d. Seimas priėmė rezoliuciją, kuria pakvietė Vyriausybę, vadovaujantis susiklosčiusia Lietuvos įstatymų leidybos tradicija vertinant Sovietų Sąjungos represines struktūras Lietuvoje, parengti įstatymo, kuriuo LKP būtų pripažinta nusikalstama organizacija, projektą. Tačiau tokio įstatymo projekto Vyriausybė

M. Drunga. Kaista JAV prezidento aplinka

Mykolas Drunga Jei kalta prezidento aplinka, tai gal nekaltas pats prezidentas? Šia mintimi guodėsi įkaitę Donaldo Trumpo šalininkai, bet daugelis rimtų stebėtojų suabejojo, ar greit kaitra sumažės ir jiems teks gaivintis malonia vėsa. "Nors buvęs prezidento D. Trumpo rinkimų kampanijos vadovas Paulas Manafortas suimtas dėl įtarimų padaręs finansinius nusikaltimus, tai vis tiek labai susiję su pačiu prezidentu ir gali šiam labai pakenkti“, – rašė „New York Times“. „Juk P. Manafortas yra žvilgantis ir kartu itin apgailėtinas egzempliorius draugelių, kuriais D. Trumpas apsisupęs. Jiedu abu tiksi panašiai: abudu yra plutokratai ir grobstytojai. Ikiteisminio tyrimo duomenimis,

Ariogaloje – 28-asis Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovotojų sąskrydis

Kaip ir kasmet, pirmąjį rugpjūčio šeštadienį, rugpjūčio 4 d., Ariogalos Dubysos slėnyje rengiamas 28-asis Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“. Maironio apdainuotas Dubysos slėnis, tūkstančiai likimo bičiulių, tremtinių dainos ir prisiminimai, – atrodo, kad metai sustoja ir grįžtame į sunkius, bet tokius brangius jaunystės metus… Ariogalos sąskrydis turi nostalgišką trauką ne tik Sibiro vargus patyrusiems, bet ir visiems, Lietuvą mylintiems žmonėms. Dažniausiai sakome – susitiksime Ariogaloje, ir visi žino, kad tai ne tik vieta, bet ir neoficialus renginio pavadinimas, o kartu ir jo dvasia. Tradicinis, jau 28-asis

Kodėl europiečiams nerūpi, kas priims reikšmingus politinius sprendimus?

Linas Kojala  Kitais metais Lietuvoje vyks ne vieneri rinkimai. Ir jau aišku, kurie sulauks mažiausiai dėmesio – tai balsavimas dėl to, kas atstovaus šalį Europos parlamente. Nepanašu, kad tai domintų ką nors, išskyrus pačius kandidatus. Nors apklausos rodo, jog lietuvių parama Europos Sąjungai išlieka stipri – viena didžiausių visoje Europoje, praktinio įsitraukimo į žemyno lygmens politinius procesus ar jų aptarimą beveik nėra. Naujienos, susijusios su ES, yra ne tik sąlyginai retos, bet ir vienos mažiausiai skaitomų žiniasklaidoje. Šią tendenciją pagrindžia ir balsavimo aktyvumas: 2009 metais, kuomet Europos Parlamento rinkimai nevyko kartu su prezidento

Laikraštis „ŠIANDIEN” : Kodėl mes dar negyvename taip, kaip Švedijoje?

Graži savaitgalio šventė buvo surengta Klaipėdos rajono Lapių kaime. Mokykla šventė 100 metų jubiliejų, nuo pat ryto į senąją liepų alėją rinkosi buvę mokiniai, mokytojai, netrūko ir svečių. Tarp jų ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys, verslininkas Vaclovas Macijauskas. Skirtingai, negu rajono vadovai ir Seimo nariai, jis nesėdo į pirmą svečių eilę, nesakė sveikinimo kalbos, bet nuoširdžiai bendravo su žmonėmis ir iš mokyklos šventės išvažiavo vienas iš paskutiniųjų. Vaclovo Macijausko interviu laikraščiui „ŠIANDIEN“. – Vaclovai, prieš trisdešimt metų paslapčia pasvajodavome, kad ir mes gyvensime taip, kaip Švedijoje, tačiau kuo toliau, tuo

Parama jaunoms šeimoms galės augti iki 50 proc. pirmojo būsto vertės

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Vida Ačienė, dirbanti Seimo Biudžeto ir finansų komitete, registravo Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūlo sudaryti teisines prielaidas prie valstybės teikiamos finansinės paskatos prisidėti ir savivaldybėms bei verslo subjektams. „Dabar galiojanti tvarka numato valstybės paramą pradiniam įnašui už jaunos šeimos pirmąjį būstą padengti, tačiau daugelio regionų savivaldybės susiduria su problema, kai savivaldybių įstaigose trūksta šakinių specialistų, mokytojų, gydytojų ir kitų jaunų profesionalų. Todėl įstatymo pakeitimu siūloma, kad savivaldybės ir verslo įmonės turėtų galimybę papildomai prisidėti prie šios valstybės paramos

Atsisveikinome su  garsiu architektu Algimantu Nasvyčiu

  Šiandien į paskutinę kelionę palydėtas garsus architektas, pedagogas, buvęs Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys ir nepriklausomos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės ministras Algimantas Nasvytis. A. Nasvytis gimė 1928 balandžio 8 d. Kaune. 1936–1939 m. mokėsi Vilkaviškio pradžios mokykloje. 1939 m. su šeima apsigyveno Vilniuje. 1939–1940 m. lankė Vilniaus Petro Vileišio pradžios mokyklą, 1940–1946 m. mokėsi Vilniaus Vytauto Didžiojo I-ojoje berniukų gimnazijoje. 1946–1952 m. studijavo Lietuvos valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija), kur įgijo dailininko-architekto diplomą. 1952–1954 m. dirbo Respublikinėse architektūros dirbtuvėse, 1955–1959 m. – Mokslinėse restauracinėse gamybinėse dirbtuvėse, 1959–1961 m. – Vilniaus

Lietuva ir Latvija. Palaiminta sandrauga 

Arvydas Juozaitis Tuštuma. Dvi baltų tautos iš vienos šaknies, vieno kamieno, tačiau kokie skirtingi keliai! Dvi valstybės, nebendraujančios kaip dera bendrauti gentainiams, dvi viena kitos beveik nematančios ekonomikos ir viena kitą užmirštančios užsienio politikos. Norėčiau klysti, ir jeigu kas įrodytų, kad klystu – nuolankiai sutikčiau. Deja, neklystu. Kasmet Latvijos Saeimoje rengiamuose užsienio politikos debatuose, o greta to – ir jų nustatomose gairėse Latvija nemato Lietuvos. Dažniausiai atsiperkama keliomis bendromis frazėmis ir teiginiais apie vienybę. O Lietuvos Seime? Apskritai jokių debatų nėra. Lietuva „apsikuičia“ visai be Latvijos. Absurdas prie absurdo ir tame absurde – skylė. Egzistencinis

R. Karbauskis per atostogas užsimojo taisyti ankstesnių valdžių sprendimus

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis teikia Seimui dar vieną projektą, kuriuo taisomi ankstesnių valdžių priimti sprendimai. Šį kartą Seimo nario siūlomas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektas padės mamoms ir tėvams, kurie prarado dalį darbo stažo vien dėl to, kad valstybė, deklaruodama pagalbą neturtingiems vaikus auginantiems tėvams, nesiėmė būtinų finansinių priemonių jiems padėti. „Ankstesnių valdžių priimti sprendimai įkaitais pavertė pačius pažeidžiamiausius, t.y. mažas pajamas gaunančius asmenis. Gėdinga, kad prieš mus buvę Seimai atsuko nugarą tiems, kuriems valstybės pagalba yra labiausiai reikalinga. Mes artėjančią Seimo sesiją skirsime šių

Laikraštis „ŠIANDIEN”. LYDERIŲ SPINDESYS IR SKURDAS

Krescencijus STOŠKUS, laikraštis "ŠIANDIEN" Lyderystė. Jau seniai aimanuojama, kad Lietuvoje nėra lyderių. Ir visai be reikalo. Yra kaip tik atvirkščiai: jų turime daug. Net perdaug. Kiekviena partija ir organizacija, kiekvienas būrelis, kiekvienas klanelis, klasė mokykloje, komanda aikštelėje ar stalas kavinėje turi savo lyderį, apsuptą priekabių konkurentų. Ir visi jie tokie dideli, taip ryškiai žvelgia iš aukšto žemyn, kad Lietuvoje net nesutelpa. Todėl daug jų jau įsikūrę už Lietuvos ribų. Ir iš ten siunčia pamokymus, kaip gyventi pasilikusiems Lietuvoje. Prasčiau yra nebent su intelektualiniais lyderiais. Ypač humanitarinių ir socialinių mokslų. Jų tikrai mažoka.

Laikraštis ‘ŠIANDIEN”.Geidžiamiausias investuotojas Lietuvoje

Saulius LAPĖNAS Jurbarko rajono mero pavaduotojas Bendrauju su potencialiais investuotojais iš Skandinavijos, Vokietijos ir kitų ES šalių. Neapleidžia įspūdis, kad vyraujanti nuomonė Lietuvoje apie investuotojus neatitinka realybės. To pasekmė pasireiškia tuo, kad bet kokie svarstymai baigiasi beprasme magiška fraze „reikia pritraukti investuotojus“. Tačiau kiek bekartotum žodį „šokoladas“, burnoje nuo to saldžiau nebus. Investuotojas ne mitinė būtybė iš kitos galaktikos, kuri atlekia ištarus burtažodį „reikia pritraukti investuotojus“. Svarbiausia, kad nesupratus ko nori investuotojas, jo neįmanoma pritraukti. Kaip supranta investuotojo portretą Seimo nariai, valdžioje esantys politikai, žinomi ekonomistai ir patys potencialūs investuotojai. Man asmeniškai nėra abejonių, kad

Jau pradeda rengtis visuotiniam šalies gyventojų surašymui

  "Lietuvos institucijos jau pradeda ruoštis po 3 metų vyksiančiam visuotiniam šalies gyventojų surašymui",- pranešė Lietuvos radijas. Planuojama pirmą kartą jį vykdyti automatiškai, panaudojant duomenis, gautus iš valstybės registrų bei informacinių sistemų. 2011-aisiais vykusiame surašyme gyventojus lankė statistikai, kurie pildė surašymo lapus. Statistikos departamentas taip pat ruošiasi atlikti bandomąjį surašymą. Jis vyks 2019–2020 metais. siandien.info primena, kad 2013 m. Lietuvos statistikos departamentas paskelbė išsamius galutinius Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatus apie nuolatinių gyventojų sudėtį pagal tautybę, gimtąją kalbą ir savęs priskyrimą religinei bendruomenei. 2011 m. kovo 1 d. Lietuvoje gyveno 154

Laikraštis „ŠIANDIEN“. Aušros Maldeikienės slenkstis

Gerbiama Aušra, nemažai žmonių jau patikėjo, kad jūs būsite kandidatė į šalies prezidentus. Neapsigalvosite? Iki prezidento rinkimų liko dar  metai... Rinkimų kampanijos pradžiai pradėjau ruoštis pernai rugsėjį. Tai dariau kryptingai, motyvuotai ir nuosekliai. Priėmus sprendimą ir jį gerai apmąsčius, nesuprantu, kodėl turėčiau keisti savo poziciją ir abejoti, juo labiau kad reakcija į mano kampanijos pradžią buvo geresnė nei tikėjausi. Manau, kad į Lietuvą politiką privalu grąžinti politiką, t.y. debatus dėl viešųjų reikalų, ir mano tezių kritikai tai pastebėjo ir įvertino. Mano tikslas priversti kandidatus diskutuoti rimtai, remiantis esamos padėties analize, faktais ir

Top