Jūs esate
Pagrindinis > Author : Verslas ir Politika (Puslapis 58)

Autorius: Verslas ir Politika

Seimo ir PLB komisija priėmė devynias rezoliucijas

Balandžio 24–27 d. Seimo rūmuose posėdžiavusi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisija intensyviai, sutelktai, vieningai dirbo ir baigiamojoje spaudos konferencijoje pristatė 9 rezoliucijas: Rezoliucija „Dėl pasiruošimo 2018 m. šimtmečio dainų šventei „Vardan tos...“ Rezoliucija „Dėl vaiko teisių apsaugos“ Rezoliucija „Dėl pasaulio lietuvių dalyvavimo Lietuvos Respublikoje vykstančiuose rinkimuose“ Rezoliucija „Dėl lietuvių meno ir kultūros puoselėjimo“ Rezoliucija „Dėl lietuvių tautinės tapatybės išsaugojimo“ Rezoliucija „Dėl migracijos politikos“ Rezoliucija „Dėl pilietybės išsaugojimo“ Rezoliucija „Dėl „Globalios Lietuvos“ kūrimo programos“ Rezoliucija „Dėl lietuvių kalbos“ Komisijos pirmininkas Antanas Vinkus pabrėžė, kad komisija dirba ne tik posėdžių sesijos metu – šiuolaikinių technologijų pagalba bendraujama ir bendradarbiaujama nuolat.

Verslas kartu su mokslu galės pretenduoti į 76 tūkstančių eurų inovacinius čekius

Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonė „Inočekiai“ leis finansuoti iki 10 kartų didesnius, inovacijas kuriančius, mokslo ir verslo bendradarbiavimo projektus. Nuo šiol pagal atnaujintą priemonę „Inočekiai“ Iki šiol didžiausia vieno „Inočekio“ vertė siekė 7 tūkst. eurų. Tikimasi, kad tokie pokyčiai paskatins mokslinių tyrimų rezultatų komercinimą ir inovatyvių produktų kūrimą. Ūkio ministerija kartu su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) skelbia tris kvietimus – pradedantiesiems inovatoriams, brandiesiems inovatoriams ir pareiškėjams, turintiems Europos Komisijos suteiktą Kokybės ženklo sertifikatą pagal programos „Horizontas 2020“ priemonę „MVĮ instrumentas“ – teikti paraiškas naujiems inovacinių čekių projektams. „Iki šiol pradedančios įmonės

Laikraštis ŠIANDIEN: Ką veiktų be priešo mūsų valdžia?

Valdas Vasiliauskas, laikraštis ,,ŠIANDIEN” Spėriai blėsta iš visuomenės atminties buvusio Seimo nario Mindaugo Basčio paveikslas ir jo įkvėptas Andriaus Tapino mitingas. Visgi istorija dar nepasibaigusi – keisis tik jos veikėjai, nes priešo poreikis niekur nedingo. Ką veiktų be priešo mūsų valdžia ir ją aptarnaujanti žiniasklaida? Pirmas padėkoti M. Basčiui turėtų pats A. Tapinas, kuriam jis nukrito iš dangaus kaip keptas karvelis. Net publikos numylėtiniui A. Tapinui nėra lengva išlaikyti visuomenės dėmesį: tik atsipalaiduok – ir ji jau garbina kitus TV ir ,,Facebook’o“ stabus. M. Bastys ir Seimo balsavimas išaugino prigesusiam A. Tapinui naujus

Skelbiamos konsultacijos su visuomene dėl regionų kultūros finansavimo modelio

Lietuvos kultūros taryba (LKT) kartu su LR kultūros ministerija kviečia teikti pasiūlymus šiuo metu rengiamam regionų kultūros finansavimo modeliui – Tolygios kultūros ir meno raidos projektų regionuose sąrašo sudarymo tvarkos aprašui. Savo pasiūlymus ir komentarus galite pateikti skiltyje Konsultacijos su visuomene. Tolygios kultūros ir meno raidos regionuose modelio tikslas – užtikrinti kultūros prieinamumą ir jos įvairovę, mažinti kultūrinę atskirtį tarp didmiesčių ir atokiau nuo jų esančių miestų bei miestelių. Numatoma, kad prie LKT bus sudaryta 10 regioninių kultūros tarybų (RKT), kurių veikla aprėps apskričių geografines teritorijas. Į RKT sudėtį bus įtraukta po

„Savaitėje“ abiejų socialdemokratų partijų pirmininkai Gediminas Kirkilas ir Gintautas Paluckas

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt, Socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas trečiadienį pažadėjo paramą valstiečių žaliųjų kandidatui prezidento rinkimuose ir kalbėjo apie bendrą veikimą kitąmet vyksiančiuose rinkimuose (savivaldybių, merų ir Europos parlamento). Tuo metu Lietuvos socialdemokratų partija pranešė ketinanti kelti savo kandidatą. Maždaug mėnesį egzistuojančios dvi socialdemokratų partijos šiandien oponentės ir konkurentės. Dar vasario mėnesį Socialdemokratų partija turėjo šiek tiek didesnį nei dešimties (10,1) procentų reitingą ir partijų rikiuotėje tvirtai stovėjo trečioje pozicijoje – po konservatorių ir valstiečių. Kovą vaizdas visiškai pasikeitė – socialdemokratams liko mažiau nei penki (4,9) procentai

Lietuvos pašto grupė uždirbo 1,6 mln. eurų

Valstybės valdomos akcinės bendrovės Lietuvos pašto įmonių grupė, audituotais duomenimis, pernai uždirbo 1,6 mln. eurų grynojo pelno. 2016 metais grupės grynasis pelnas siekė 19 tūkst. eurų. 2017 m. grupės pardavimo pajamos buvo 76,9 mln. eurų, tai yra 7,0 proc. didesnės nei 2016-aisiais. Tačiau Lietuvos pašto įmonių grupės vadovybė ketina per einamuosius finansinius metus tikslinti dalies įmonės turto tikrąją vertę, dėl kurios auditas finansinėse ataskaitose yra pareiškęs sąlyginę nuomonę. Šio turto balansinė vertė siekia 2,97 mln. eurų. 2017 m. įmonių grupės pardavimo pajamos buvo 76,9 mln. eurų, iš kurių pajamos už pašto paslaugas

Pasveikino Kroatijos vadovę jubiliejaus proga

Sekmadienis, balandžio 29 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų šalies žmonių vardu pasveikino Kroatijos Respublikos Prezidentę Kolindą Grabar-Kitarović asmeninio jubiliejaus proga. Šalies vadovės teigimu, sukaktį Prezidentė pasitinka sėkmingai vesdama savo valstybę pripažinimo, klestėjimo ir sėkmės keliu, savo profesionaliu ir nuosekliu darbu pelniusi Kroatijos piliečių ir kolegų palaikymą bei pagarbą. Prezidentė pabrėžė, kad K. Grabar-Kitarović vadovaujama Kroatija tapo ypač artima Lietuvos partnere ir bendraminte stiprinant dvišalį valstybių dialogą ir piliečių draugystę, sprendžiant aktualiausius žemyno ir gynybos darbotvarkės klausimus ar drauge siekiant didesnės lyčių lygybės ir moterų įgalinimo. Anot šalies vadovės,

Eurolyga: Kauno „Žalgiris“ – finalo ketverte! 

Neįtikėtino palaikymo įkvėpti žalgiriečiai ketvirtosiose Eurolygos ketvirtfinalio serijos rungtynėse 101:91 (23:22, 28:15, 27:19, 23:35) nukauna praėjusio sezono finalininkus Pirėjo „Olympiacos“ krepšininkus, laimi seriją 3:1 bei gegužės 18-20 dienomis Belgrade sieks Eurolygos čempionų titulo! Rungtynėms startavus Kevino Pangoso dvitaškiu ir Pauliaus Jankūno tritaškiu, žalgiriečiai pirmavo 5:0, tačiau netrukus savo atsaką sudavė ir rezultatą išlyginę svečiai – 5:5. Tuomet Eurolygos vicečempionus tritaškiais užbombordavo K.Pangosas bei du suleidęs Vasilije Micičius, po kurio tolimo šūvio skirtumas išaugo iki 14:5. Po pasitarimo svečiai išsijudino, bet uraganinį „Žalgirio“ puolimą toliau aukštumoje išlaikė trečiąjį tolimą dūrį smeigęs K.Pangosas –

Laikraštis ŠIANDIEN: Tokia mokykla Lietuvoje – vienintelė

Birželio 9 d. Klaipėdos raj. Lapių pagrindinė mokykla ruošiasi švęsti savo 100-metį. Per tą laiką kelis kartus mokykla keitė savo veidą ir vaizdą: buvo lipdomi priestatai, gerinamos mokymosi ir darbo sąlygos. Keitėsi ir jos pavadinimas. Karolis Didžiulis 1918 m. Klaipėdos raj. Lapiuose, buvusio dvaro pastate, buvo įkurta Lapių pradžios mokykla. Apie čia buvusį dvarą liudija ir senoji liepų alėja. Mokykloje, kurioje šiemet mokosi 110 mokinių, veikia darželis, bendrabutis socialinės rizikos šeimoms iš Klaipėdos rajono, teikiama socialinė globa tėvų netekusiems vaikams. Šiuo metu jau vyksta paruošiamieji darbai pasitinkant mokyklos 100-ąjį jubiliejų. Vykdomos projektinės veiklos,

Dešimt progresyvių įmonių, ženkliai įtakojančių Lietuvos ūkio raidą

Technologijų startuolių parke „Vilnius Tech Park“ vyko Lietuvos pramonininkų konfederacijos Metinė konferencija. LPK prezidentas Robertas Dargis konferencijos delegatams pristatė Metinę veiklos ataskaitą, kurioje atspindėta Lietuvos pramonininkų konfederacijos veikla 2017 metais. Prezidentas akcentavo, kad praeitais metais LPK įvairioms Lietuvos ir Europos Sąjungos institucijoms pateikė net 131 pasiūlymą verslo aplinkos, energetikos, švietimo, aplinkosaugos, transporto, socialinių reikalų ir darbo, regioninės politikos, eksporto skatinimo bei sveikatos apsaugos srityse. Taip pat pateiktos 25 pozicijos įvairiais Lietuvos verslui aktualiais klausimais. 2017 m. Lietuvos pramonininkų konfederacija kaip šalies verslui atstovaujanti ir jį vienijanti organizacija su Lietuvos Respublikos Vyriausybe bei profesinių

Nepasitenkinimas gyvenimu Lietuvoje yra nulemtas anomijos – nepasitikėjimo vienas kitu ir susvetimėjimo

Jolanta Krumplytė Seimo Migracijos, Priklausomybių prevencijos bei Savižudybių ir smurto prevencijos komisijų bendrame posėdyje buvo pristatyti Žmogaus studijų centro atlikto „Lietuvos emocinės būsenos tyrimo“ rezultatai. Pranešimą skaitęs Žmogaus studijų centro prezidentas doc. dr. Gintaras Chomentauskas teigė, kad Lietuvos emocinę būseną rodo tai, kiek šalyje gyvena laimingų žmonių ir kiek ja didžiuojasi. Žmonių gyvenimo pokyčiai yra glaudžiai susiję su psichologiniais veiksniais – patiriamu stresu, nerimu, kintančiais socialiniais ryšiais, pasitikėjimu kitais ir tikėjimu ateitimi. Pranešėjo teigimu, žmonėms svarbiausia – socialinis saugumas. Akcentuota, kad visuomenės nario emocinės gerovės klausimas nėra individo, o visos visuomenės klausimas. Pasak

Iš pareigų traukiasi žemės ūkio ministras

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas traukiasi iš pareigų. Šių metų kovą po prezidentės kritikos atsistatydino teisingumo ministrė Milda Vainiutė. Premjeras norėtų, kad B.Markauskas dirbtų iki birželio 1-osios. B. Markauskui atsistatydinant iš Vyriausybės valdančioji valstiečių ir žaliųjų sąjunga neteko vieno iš dviejų turėtų partijos atstovų Vyriausybėje. Sąjungai priklauso ūkio ministras Virginijus Sinkevičius, kiti ministrai – nepartiniai. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), atsakydama į konservatorių paklausimą,  nurodė, kad B. Markausko ar jo motinos ūkininkės Sofijos Markauskienės veikloje nėra nustatyta nusikalstamos veikos požymių, tačiau galėjo būti neteisingai deklaruoti pasėliai siekiant gauti ES išmokas. siandien.info

Norvegijos verslas vienas pirmųjų įžengė į atgimusią Lietuvą

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su Norvegijos sosto įpėdiniu kronprincu Haakonu ir kronprincese Mette-Marit atidarė Lietuvos ir Norvegijos verslo forumą. Renginyje, kuriame dalyvauja per 200 abiejų šalių verslo atstovų, daugiausia dėmesio skiriama technologijoms, skatinančioms augimą ir pažangą. Prezidentės teigimu, Norvegijos verslas vienas pirmųjų įžengė į atgimusią Lietuvą – su gerokai didesne misija nei tik gauti pelną. Jis atėjo pasidalyti savo patirtimi, vertybėmis ir verslo etika. Šiandien Lietuva ir Norvegija yra lygiavertės partnerės, kurias sieja brandūs verslo ryšiai, pasitikėjimas ir bendra atviros, inovatyvios, dinamiškos ateities ekonomikos vizija. Jau kone tris dešimtmečius Norvegijos

Seimo TS-LKD frakcijos pranešimas: B. Markausko šeimai turi būti taikoma administracinė, o pačiam ministrui – politinė atsakomybė

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), atsakydama į Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovų Gabrieliaus Landsbergio ir Andriaus Kubiliaus paklausimą, ar žemės ūkio ministro Broniaus Markausko mama, galbūt su ministro žinia, vykdė galimai nusikalstamą veiką, baudžiamosios atsakomybės nenustatė, tačiau nurodė į administracinio nusižengimo galimybę. FNTT atsakyme teigiama: „Remiantis pareiškimo patikslinimo metu surinktais duomenimis, darytina išvada, kad tokie dokumentai galimai niekada neegzistavo ir nebuvo teikiami“. FNTT taip pat nurodė: „Nagrinėjamu atveju 2016 m. Administravimo taisyklėse yra numatytas „Neteisingas deklaravimas – didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba)

G. Kirkilas: Naujoji valdančiųjų partijų sutartis reglamentuos bendrą darbą

Balandžio 24 d. Seime Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas, LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcijos narys, LSDD partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas pasirašė partijų koalicijos sutartį. Ši sutartis pasirašyta po to, kai Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos atstovai įkūrė Lietuvos socialdemokratų darbo partiją. Pasak LSDD partijos pirmininko G. Kirkilo, sutartis tarp partijų apibrėžia bendradarbiavimo gaires valdančiojoje koalicijoje, darbui Seime, tik ji pasirašyta ne frakcijų, o partijų lygiu. „Valdančioji koalicija gerbia rinkėjų valią, tęsia bendrą darbą, siekiant užtikrinti politinį ir socialinį stabilumą bei ekonominį augimą Lietuvoje. Vyriausybė jau yra

Seniūnų rinkimuose dalyvaus ir gyventojai

Seimo narys Algis Strelčiūnas Seimas pritarė įstatymo projektui (pateikimas) jau kitais metais vyksiančiuose savivaldos rinkimuose Lietuvos gyventojams suteikti teisę pasirinkti, kurie seniūnai vertesni užimti vadovaujančius postus seniūnijose, kurių statusas – biudžetinė įstaiga. Šiuo įstatymo projektu nustatoma kitokia seniūnijos – biudžetinės įstaigos – vadovo seniūno, lyginant su seniūnijos – savivaldybės administracijos filialo – vadovu seniūnu, priėmimo į pareigas konkurso būdu tvarka. Konkurso į seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo – pareigas metu būtų tikrinamas ne tik pretendentų tinkamumas eiti šias valstybės tarnautojo pareigas, bet ir vykdoma seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų apklausa, siekiant sužinoti, kurį iš

Šalies vadovų žodžių mūšis: pabaigos dar nematyti…

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, jog Prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas neskirti advokato Giedriaus Danėliaus teisingumo ministru prasilenkia su teisinės valstybės principais. „Dar kartą tenka konstatuoti, kad sprendimą dėl savo pateiktos kandidatūros išgirdau iš žiniasklaidos – ne iš Prezidentės. O svarbiausia – akivaizdu, kad tokio sprendimo argumentai neatitinka teisinės valstybės principų ir gali diskriminuoti ne tik kandidatą, bet ir pačią advokato profesiją“, - sako premjeras. Jis įsitikinęs, jog Prezidentūros pateikiamas paaiškinimas, kad kandidatas nusprendė ginti klientą politinės korupcijos byloje, todėl nėra tinkamas būti ministru, nėra nei teisingas, nei teisėtas. „Galiu tik priminti, kad būtent

Daugiausia iš reformų išloš tie, kurie gauna didžiausias pajamas?

Struktūrinės reformos labai laukiamos ir reikalingos Lietuvai. Vis dėl to Vyriausybės pristatytos mokesčių, pensijų sistemos pertvarkos skirtos darbdavių ir daugiausia uždirbančiųjų gerovei, tuo tarpu mažai ir vidutiniškai uždirbantiems – „iš vienos kišenės perkelta į kitą“. „Dauguma dėl mokesčių pakeitimų apsidžiaugs 30–40 eurų didesne alga, tuo tarpu iš jų bus daugiau atimta, kai jie gaus mažiau kokybiškų viešųjų paslaugų. Į biudžetą žmonės sumokės mažiau pinigų, o vėliau dėl suprastėjusių, pavyzdžiui, gydymo ar švietimo paslaugų bus priversti pirkti privačias,“ – sako Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas. Vyriausybė paskelbusi, kad dėl pertvarkų milijonui žmonių

Vairavimo naujovės užsienyje: kas šiemet nustebins Lietuvos vairuotojus?

Raimonda Mailaitė Pavasarį atšilus orams padaugėja ir žmonių, savarankiškai automobiliais keliaujančių po Europą. Nors baziniai kelių eismo taisyklių principai daugelyje šalių panašūs, išimčių taip pat netrūksta. Draudikai savo ruožtu atkreipia dėmesį į vieną sudėtingiausių mūsų vairuotojams valstybių – Didžiąją Britaniją – ir naują eismo pakeitimą: britiškais greitkeliais šiemet jau važiuoja dar tik besimokantys vairuotojai. „Eismas mums neįprasta kairiąja kelio puse, sudėtingos žiedinės sankryžos bei daugiau aklųjų zonų mažiau įgudusiam vairuotojui Didžiojoje Britanijoje ir taip yra iššūkis. Tačiau jau nuo šių metų pradžios šios šalies greitkeliuose kartu su instruktoriais leidžiama važiuoti ir besimokantiems vairuoti. Tai

Laikraštis ŠIANDIEN: LRT – naujosios nomenklatūros tėvonija

Valdas Vasiliauskas, laikraštis "ŠIANDIEN" Viena iš mūsų valstybės viešojo gyvenimo keistenybių – konfliktas tarp Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) ir Seimo, kuris niekaip neįstengė išreikalauti iš LRT tarybos bei administracijos informacijos apie LRT ūkinę ir finansinę veiklą, todėl net buvo priverstas įkurti laikinąją parlamentinę komisiją. Kaip čia gali būti, kad valstybinė įmonė – viešoji įstaiga LRT, pagal įstatymą ir Seimo statutą tiesiogiai pavaldi parlamentui, jam privalanti kasmet atsiskaityti, siunčia Tautos atstovybę šunims šėko pjauti? Ko vertas Seimas? Gal Lietuva ne parlamentinė (su prezidentinės požymiais) respublika, kurios valdžios galios centras jau seniai persikėlė

Ministras Pirmininkas S.Skvernelis: darome tai, ko kiti daryti nesiryžo

Vyriausybė visuomenei pristatė mokesčių, pensijų, švietimo, sveikatos apsaugos reformas, naujas inovacijų skatinimo ir kovos su šešėliu priemones. Premjero Sauliaus Skvernelio teigimu, Vyriausybė imasi problemų, apie kurias šnekėta jau ilgą laiką, tačiau politinės valios jas judinti iki tol buvusioms valdžioms taip ir neatsirasdavo. Pasak Ministro Pirmininko, esminis reformų tikslas – iš esmės pagerinti žmonių gyvenimo kokybę Lietuvoje. Reformomis siūloma mažinti darbo jėgos apmokestinimą, stabdyti įmokas iš „Sodros“ į privačius pensijų fondus ir mažinti fondų administravimo mokesčius, kelti Lietuvos gyventojų pajamas. Spaudos konferencijos metu Ministras Pirmininkas teigė, kad kiekviena struktūrines reformas daranti ministerija išsikėlė

Seimo Pirmininkas vyksta į Bukareštą

Balandžio 17 d., antradienį, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis vyksta į Bukareštą (Rumunija), kur dalyvaus B9 formato parlamentiniame viršūnių susitikime. Šio susitikimo tema – „Nuo Varšuvos iki Briuselio – NATO Rytų flango indėlis“. Devynių Baltijos ir Vidurio Europos valstybių parlamentų vadovai aptars regioninio saugumo ir gynybos klausimus, NATO priešakinių pajėgų vaidmenį, santykius su Rytų partnerėmis, taip pat su Rusija. Susitikime bus kalbama apie bendrą gynybos ir atgrasymo poziciją, stabilumo regione kūrimą, kovą su terorizmu. Bukarešto devintukas yra tradicinis daugiašalis formatas bendrai saugumo politikai aptarti. NATO Rytų flango valstybių (Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos,

„Vyriausybė prisiima nuopelnus už tai, ko dar nepadarė“

Seimo  narys  Žygimantas Pavilionionis Vyriausybė entuziastingai pristatė struktūrines mokesčių reformas, jas pavadindama beprecedentėmis ir prisiimdama nuopelnus už tai, ko dar nepadarė. Tačiau premjeras Saulius Skvernelis jau dabar giriasi tuo, kad padarė tai, ko nedrįso padaryti dar nė viena kita valdžia. Po devyniais užraktais slėptose ir pagaliau pristatytose reformose išties galima rasti dėmesio vertų pasiūlymų dėl reikalingų pokyčių. Pavyzdžiui, įvesti SODROS įmokų „lubas“, sumažinti darbo pajamų apmokestinimą, taip pat sveikintinos pastangos valstybėje sumažinti šešėlinę ekonomiką. Tačiau prisiminkime, kas išėjo iš švietimo reformos, kuri visuomenei taip pat buvo pristatyta kaip strateginės valstybės vizijos dalis, pagerinsianti švietimo

S. Skvernelis: B. Markauskui bus sunku dirbti

Šalies vadovė ketvirtadienį pasisakė dėl žemės ūkio ministro B. Markausko ir spaudžia valdančiuosius laikytis prieš rinkimus deklaruotų vertybių.Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė, kad žemės ūkio ministrui Broniui Markauskui po prezidentės Dalios Grybauskaitės ketvirtadienio pareiškimo bus sunku dirbti. „Tikrai sudėtinga ministrui būtų darbuotis bet kokiu atveju po tokio šalies vadovės pareiškimo, bet tuos sprendimus priimsime grįžę į Vilnių“, – sakė S. Skvernelis. Pasak premjero, žemės ūkis yra sudėtinga sritis. „Mes žinom ir finansavimas koks jo yra, reikšmė mūsų ūkiui ir apskritai gyventojams, dėl to nėra gerai, kai linksniuojama ministerija ir ministras, bet sakau,

„Pasaulio lietuvių metai – tai kokybiškai naujas Lietuvos diasporos ir valstybės dialogas“

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2019 metais minėsime istorinės Lietuvių Chartos, įsteigusios Pasaulio lietuvių bendruomenę (PLB), apibrėžusios lietuvių tautinio solidarumo principus, suvienijusios užsienio lietuvius kovai už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, ir siekdamas kokybiškai naujo dialogo su Lietuvos diaspora, paskelbė 2019 metus Pasaulio lietuvių metais. Už šį sprendimą balsavo 104 Seimo nariai, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo. Priimtame nutarime (Nr. XIIIP-1661(2) pabrėžiamas Pasaulio lietuvių bendruomenės indėlis išlaikant tautinį tapatumą, atkuriant nepriklausomą Lietuvos valstybę, kuriant šiuolaikinę modernią Lietuvą ir suvokiant „išskirtinį Pasaulio lietuvių bendruomenės vaidmenį šiuolaikinės Lietuvos diasporai, Lietuvos valstybingumui, nepriklausomos ir demokratinės

Politinė korupcija sumažėtų, jeigu verslininkai galėtų skaidriai finansuoti politinių partijų veiklą?

Seimo narys Bronislovas Matelis įregistravo Politinių partijų įstatymo pataisas, kurios turėtų sukelti nemažai diskusijų – politikas siūlo leisti juridiniams asmenims finansuoti partijų veiklą. Tačiau siūloma tvarka nesudarytų preteksto neskaidriems verslininkų ir politikų susitarimams. B. Matelio komentaras:  Net atvirkščiai – patys verslininkai nedalyvautų dalijant partijoms skirtas lėšas, būtų neįmanoma suskaičiuoti, kiek ir kieno skirtų pinigų kuriai partijai atiteko, o ilgesnis pinigų skirstymo ir įsisavinimo laikas neleistų verslininkams ir politikams susitarti dėl galimų politinės korupcijos schemų. Priimtos įstatymo pataisos taptų tikru lakmuso popierėliu, kuris leistų visuomenei geriau suprasti, kokių tikslų siekia finansiškai stiprūs ir

Socialdemokratai: „Valstiečių“ Vyriausybė kol kas džiaugiasi ankstesnių Vyriausybių įdirbiu“

Seimas ėmėsi svarstyti šios Vyriausybės pateiktą veiklos ataskaitą. Socialdemokratų vertinimu, daugeliu atvejų Vyriausybės veiklos rezultatai yra tiesiog ankstesnių Vyriausybių pradėtų darbų tąsa. Pavyzdžiui, pensijų kėlimas juk buvo suprojektuotas dar ankstesnės Vyriausybės. Kol kas dabartinės Vyriausybės įgyvendinamos priemonės neatspindi jos programos. Kai kurių gyventojų pajamos padidėjo ir gyvenimo kokybė pagerėjo sostinėje, keliuose didžiuosiuose miestuose, tačiau skirtumai ir nelygybė tarp didmiesčių ir regionų žmonių gyvenimo kokybės – akivaizdūs ir didėjantys. Skirtumai tarp žmonių pajamų ir socialinė atskirtis vis skaudžiau juntama, todėl kad Vyriausybė nesiima esminio įrankio – mokesčių pertvarkos. „Ministrų kabineto prisiimti nuopelnai dėl

Seimui pristatyta Vyriausybės metinė veiklos ataskaita: ekonomika auga, skurdas nesitraukia

Šiandien Seimui Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis pristatė Vyriausybės metinę veiklos ataskaitą, kurioje pažymima, kad 2017 m. Lietuvos ekonomikai buvo ypač sėkmingi, o Vyriausybės planuojami 2018 m. darbai ir struktūrinės reformos (mokesčių, inovacijų, švietimo, sveikatos, pensijų sistemos bei naujos šešėlinės ekonomikos mažinimo srityse) padės žymiai pagerinti kiekvieno žmogaus gyvenimo kokybę Lietuvoje. Vyriausybės vadovo tvirtinimu, pernai itin daug dėmesio skirta kovai su skurdu ir turtine nelygybe ir šioms problemos spręsti panaudota daugiau nei 600 mln. eurų. „Pirmą kartą priimtas politinis sprendimas mokėti universalią išmoką vaikui, vadinamuosius vaiko pinigus. <...> Per 2017 m., palyginti

Lietuvos Respublikos Prezidentės ir Prancūzijos Prezidento susitikimai

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Eliziejaus rūmuose susitiko su Prancūzijos Prezidentu Emmanueliu Macronu. Šalies vadovė dalyvavo trijų Baltijos valstybių Prezidentų ir Prancūzijos lyderio darbo pietuose. Eliziejuje valstybių vadovai aptarė Prancūzijos Prezidento pasiūlymus dėl ES ateities reformų, saugumo stiprinimą, dvišalį bendradarbiavimą. Šalies vadovės teigimu, Prancūzija su veržlia europine Prezidento E. Macrono lyderyste rodo ypatingą dėmesį Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims. Bendrijai atgimstant su nauja energija ir idėjomis, kartu su Prancūzija įsitraukiame į visos Europos ateičiai svarbių sprendimų priėmimą. O tai galimybė Lietuvai būti dar geriau girdimai ir ginti savo interesus. Prezidentė taip pat

V. Mazuronis: „Einu į Prezidentus, nes sakau „PRIEŠ“ baimę, intrigas, socialinę nelygybę ir korupciją’

Lina Gorbačiovienė, EP nario V. Mazuronio biuras Lietuva, šiemet pasitikusi savo nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį, kuris lyg lakmuso popierėlis turėtų ženklinti mūsų valstybės, grįžusios prie demokratinių valdymo vertybių, atsinaujinimą ir sustiprėjimą, iš tiesų, apnuogino tai, ko daug kas nenori, negali ar nemoka matyti. Tai – emigracija, kiekvienais metais prilygstanti dar vienos Marijampolės praradimui; skurdas, vedantis į gyvenimo užribį beveik 600 t. Lietuvos žmonių; korupcija, kaip aštuonkojis apraizgiusi valdžios ir teisėsaugos bei teisėtvarkos struktūras; dvigubi standartai, leidžiantys vieniems daryti viską ir gauti, ko nori už nieką, kitiems – būti persekiojamiems, baudžiamiems be galimybės pasinaudoti

Derybos dėl Lietuvos narystės EBPO baigtos

Pirmadienis, balandžio 9 d. (Paryžius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generaliniu sekretoriumi Angeliu Gurria ir dalyvavo EBPO Tarybos sesijoje, kur formaliai buvo baigtos derybos dėl mūsų šalies narystės šioje organizacijoje. Derybas dėl narystės EBPO Lietuva pradėjo prieš trejus metus. Prezidentei pristačius Lietuvos pažangą, derybos yra formaliai baigtos. Lietuva įvykdė visas esmines reformas ekonomikos augimui skatinti ir žmonių gerovei stiprinti. Gegužės pabaigoje EBPO Ministrų Taryba turėtų priimti galutinį sprendimą dėl Lietuvos narystės. Lietuva taps 36-ąja šios organizacijos nare. Prezidentės teigimu, esame viena sparčiausiai narystės keliamus reikalavimus

VĮ Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimas – didelę pridėtinę vertę kuriantis ES projektas

SEIMO Europos reikalų komitete (ERK) vykusiame susitikime su Europos Parlamento (EP) Biudžeto kontrolės komiteto delegacija, kur aptarta VĮ Ignalinos atominė elektrinės (IAE) eksploatacijos nutraukimo projektų eiga, dalyvavę Europos reikalų komiteto ir Seimo komitetų vadovai pabrėžė šiuo metu IAE įgyvendinamų projektų pažangą bei svarbą nacionaliniam Lietuvos ir visos Europos Sąjungos (ES) saugumui. Susitikime dalyvavo ERK pirmininkas ir pirmininko pavaduotojai, Seimo Ekonomikos, Nacionalinio saugumo ir gynybos, Biudžeto ir finansų, Audito komitetų pirmininkai ir Energetikos komisijos pirmininkas. EP Biudžeto kontrolės komiteto, Europos Komisijos (EK), Audito rūmų atstovų delegacija, vadovaujama EP Biudžeto kontrolės komiteto pirmininkės Ingeborgos

„Kreipiausi į VPT ir STT dėl milijoninių viešinimo kontraktų Žemės ūkio ministerijoje“

Seimo nario R. Žemaitaičio pranešimas : „Kreipiausi į VPT ir STT dėl milijoninių viešinimo kontraktų Žemės ūkio ministerijoje“ Po žiniasklaidoje paviešintos informacijos apie tai, kad Broniaus Markausko vadovaujamoje Žemės ūkio ministerijoje už 6 milijonus eurų (beveik 21 mln. litų) perkamos viešinimo paslaugos, kurių kaina gerokai viršija vidutines rinkos kainas, Seimo narys ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT) bei Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) su prašymu ištirti ir įvertinti ministerijoje vykdomus viešuosius pirkimus. „Aš suprantu, kad artėja rinkimai ir kai kam kyla pagundos pasinaudoti administraciniais resursais,

Zabieliškio sąvartyno plėtra – potenciali aplinkosauginė katastrofa

Remigijus LAPINSKAS* Jau dabar dvoką, triukšmą ir kitas taršos problemas keliantis Zabieliškio sąvartynas planuojamas plėsti – jame norima pašalinti apie 950 000 tonų atliekų. Tačiau tokie Kauno regiono atliekų tvarkymo centro planai kertasi ne tik su aplinkos apsaugos interesais, visuomenės teise į švarią ir sveiką gyvenamąją aplinką, bet ir su Lietuvos bei Europos Sąjungos atliekų tvarkymo strategijomis. Kaina aplinkai ir visuomenei Dar gruodį reaguodama į Kėdainių rajono gyventojų susirūpinimą dėl Zabieliškio sąvartyno eksploatavimo ir planuojamos plėtros, Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į Aplinkos ministeriją, Aplinkos apsaugos agentūrą (AAA) ir Kauno regiono atliekų tvarkymo centrą

Laikraštis ŠIANDIEN: Atstatykime lietuviškas pilis, pirmiausia – savo širdyse

Gintaras Karosas Laikraštis ŠIANDIEN Lietuva pasitinka valstybingumo atkūrimo šimtmetį. Mums pasisekė: taip susiklostė aplinkybės, kad esame laisvi. Bet ar įtvirtiname savo Laisvę taip, kad jos niekad daugiau neprarastume? Dabar, kaip niekad anksčiau, valstybių naikinimui naudojami kiti, išmanūs būdai. Dažnai jie įgyvendinami pagal principą: sunaikinti valstybę savo piliečių rankomis, sujaukiant jų vertybines nuostatas. Tarsi taip ir turėtų būti. Prisidengiant demokratijos ar žmogaus teisių, lygybės ir net tolerancijos principų gynimu. Pasitelkiant žiniasklaidos priemones, formuojant madingą ar neva pažangų požiūrį, tradiciškai vertybes apibrėžiančios sąvokos panaudojamos egoistiniams tikslams. Deja, šis minkštasis ir pavojingas valstybingumui karas įsismarkavo mūsų, o ir

„Visi už vieną ir vienas už visus“

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Baltuosiuose rūmuose susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentu Donaldu Trumpu ir kartu su Latvijos bei Estijos valstybių vadovais dalyvavo Baltijos šalių ir JAV viršūnių susitikime. Keturių valstybių vadovai priėmė bendrą politinę deklaraciją, kuria įtvirtino nepalaužiamą visų keturių valstybių įsipareigojimą Vašingtono sutarties 5-ajam straipsniui, kuris apibrėžia pamatinį NATO kolektyvinės gynybos principą: „visi už vieną ir vienas už visus“. „Lietuva išgirdo labai konkrečias Amerikos garantijas. Tai reiškia, kad mus siejantis ryšys išlieka tvirtas, o Baltijos šalių ir JAV saugumas yra nedalomas“, - pabrėžė Prezidentė. Lietuva taip pat prisideda prie tarptautinės

Ateities naujienos parodoje „Namų pasaulis 2018“

Ilma Gibavičienė, UAB "Ekspozicijų centras" Balandžio 5–8 d., Kauno „Žalgirio“ arenoje statybų sezoną atidarys kasmetinė statybų, interjero bei baldų paroda „Namų pasaulis 2018“. Šiemet renginys vyks jau 25-ąjį kartą ir žada išties daug įspūdžių: naujausios statybų technologijos, nekilnojamojo turto pasiūlymai bei praktiški interjero sprendimai. Pastebimas padidėjęs aktyvumas statybų rinkoje ir parodoje paskatino sujudimą. Šiemet dalyvaus rekordinis skaičius – net 222 dalyviai, tad visi, statantys ar remontuojantys savo namus, sulauks išsamios specialistų konsultacijos ir patarimų. Pirmąją parodos dieną, tie, kurie negalės ištrūkti iš darbų ar namų, Facebook socialiniame tinkle galės stebėti interaktyvų šou –

Tikrai gera žinia Šiauliams: į oro uostą ateina naujos investicijos.

Vitalis Lebedis, Šiaulių miesto savivaldybė Tikrai gera žinia Šiauliams, į oro uostą ateina naujos investicijos. Šiaulių miesto savivaldybei pavaldžią įmonę „Šiaulių oro uostas“ miestas ne kartą gelbėjo nuo bankroto, pasirodo – ne veltui. Savivaldybės vadovai jau sukirto rankomis su investuotojais. Po kelių metų veiklą pradėsianti įmonė investuos milijonus, sukurs dešimtis naujų darbo vietų, o darbuotojams žada mokėti vieną didžiausių mieste vidutinį atlyginimą. Prie bendro stalo susėdę Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis, UAB „Termicom“ direktorius Povilas Padaiga ir investuotojų atstovas Dmitrij Čeliadin patvirtino, kad derybos dėl investicijų Šiauliuose

Ilgojo savaitgalio kelionės po Lietuvą – galimybė stebėti ir tobulinti saugaus vairavimo įgūdžius

Raimonda Mailaitė Trys laisvos dienos šį savaitgalį gali tapti puikia galimybe vairuotojams stebėti ir tobulinti saugaus vairavimo įgūdžius ilgesniuose maršrutuose. Kol Lietuvoje dar tik testuojami sektoriniai greičio matuokliai, vairuotojai jau gali pasitikrinti savo saugaus greičio palaikymo įgūdžius bei pradėti keisti vairavimo įpročius, jeigu šie yra netinkami. Išmaniosios programėlės jau perspėja apie ruožus, kuriuose ateityje bus matuojamas vidutinis greitis. „25-iuose eismo ruožuose ruošiamas vadinamasis sektorinis greičio matavimas, kuomet fiksuojamas ne momentinis automobilio greitis, bet vidutinis greitis tam tikrame kelių kilometrų ilgio ruože. Jau testuojant sistemą gruodį pranešta, kad greitį viršijo net kas trečias

Apie verslą ir mokesčius

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) nariai susitiko su Valstybinės Mokesčių Inspekcijos (VMI) vadove Edita Janušiene ir viršininkės pavaduotoju Artūru Klerausku. LPK direkcija periodiškai rengia Konsultacinius posėdžius, kurių tikslas – detaliau susipažinti su ministerijose, joms pavaldžiose institucijose vykdoma verslui aktualia veikla, naujomis teisėkūros iniciatyvomis, bet svarbiausia – formuoti konstruktyvaus dialogo tarp valdžios institucijų ir verslo praktiką. Šis susitikimas buvo skirtas VMI veiklos 2017 m. rezultatams aptarti, padiskutuoti, kokius santykius siekia ir nori kurti VMI su klientais, partneriais, suinteresuotomis šalimis. Taip pat auditorijai buvo svarbu išgirsti, kokie planuojami mokestinių prievolių užtikrinimo prioritetai 2018 m. Kaip

Top