Jūs esate
Pagrindinis > Author : Verslas ir Politika (Puslapis 66)

Autorius: Verslas ir Politika

Eksperto įžvalgos PVM rizikų tema

LPK vyko mokymai įmonių vadovams, finansų vadovams, visiems, kuriems aktualūs prekių gabenimo į ES šalis klausimai. Su „Merits“ partneriu Gintaru Juškausku mokymų dalyviai aptarė itin aktualią PVM rizikų problematiką. Kadangi ne visi suinteresuoti įmonių atstovai galėjo dalyvauti, dalinamės eksperto įžvalgomis pokalbyje PVM rizikų tema, kurias aptarėme iš karto po mokymų. Kodėl ši tema tokia aktuali, nes sulaukėme rekordinio dalyvių mokymuose skaičiaus?Tai svarbi tema visoms, prekes į kitas ES valstybes nares tiekiančioms, LT įmonėms. Mokesčių administratoriui nuginčijus 0 proc. PVM tarifo pagrįstumą, LT įmonei „iš savo kišenės“ tenka sumokėti į biudžetą sumą

Be Lenkijos palaikymo Lietuvai bus sunku įgyvendinti savo planus Rytų politikoje

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Andrius Kubilius ir Žygimantas Pavilionis organizatorių kvietimu dalyvauja metiniame Krynicos ekonomikos forume Lenkijoje ir pasisako įvairiais regioninės lyderystės, pagalbos Ukrainai, Europos Sąjungos ateities klausimais bei išreiškia savo poziciją dėl dvišalių Lietuvos–Lenkijos santykių. A. Kubiliaus teigimu, Krynicos ekonomikos forume Lietuvos Seimas buvo pristatomas kaip efektyvios parlamentinės diplomatijos pavyzdys. Seimo patvirtintas paramos planas Ukrainai (Maršalo planas) šiuo metu yra vienintelė nauja pagalbos Ukrainai idėja, kuri susilaukia vis didesnės įvairių ES šalių paramos. Pasak A. Kubiliaus, ES šeima šiuo metu negali sustoti ir perleisti iniciatyvos Kremliui, kuris

M. Drunga. Politikos vėjai Europoje

Mykolas Drunga Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pateikė iš 36 atskirų punktų susidedantį darbo teisės reformų projektą. Kaip pranešė Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“, jį „ambicingu, subalansuotu ir teisingu“ pavadino ministras pirmininkas Eduaras Philippe`as ir pridūrė: „Prancūzija yra socialinių teisių valstybė, tokia ji ir liks, nes tai priklauso jos prigimčiai, tą liudija ir istorija. Tačiau privalome atsižvelgti į situaciją, kurioje mūsų šalis atsidūrusi, įskaitant jau kelis dešimtmečius tveriančią masinę bedarbyste.“ Pasak Madrido kairiųjų dienraščio „Pais“, daug kas E. Macrono planuose primena jau pradėtus pokyčius Ispanijoje. „Visų pirma Prancūzijoje bus trupučiuką lengvinamas atleidimas iš darbo bei toliau mažinama

Milijonierių išpažintys: kodėl A. Avulis namie negali kalbėti apie verslą

LRT.lt Jie įtakingi ir turtingi. Jų gyvenimas daugeliui kelia pavydą ir milžinišką susidomėjimą. Žmonės nori žinoti, ką reikia daryti, kad atsidurtum jų vietoje.  LRT TELEVIZIJOS laidoje „Svarbios detalės“ šalies turtingieji savęs nevaržė. 600 milijonų skolų ir staiga susirgusi žmona – apie juodžiausią krizę prabils statybų magnatas Arvydas Avulis, kurio turtas dabar vertinamas 130 mln. eurų. „Tai buvo vienas sunkiausių epizodų gyvenime: mano žmona viena koja jau buvo kitame pasaulyje ir tuo pačiu metu bankai reikalavo grąžinti daug milijonų kreditų“, – prisimena verslininkas. Kaip statybų magnatas išsikapstė iš krizės ir kodėl paskutiniais metais namuose

Kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministrą

Šiuo metu pacientai, patyrę įvairias traumas ar persirgę tam tikromis ligomis susiduria su problema, kad negali greitai gauti reabilitacijos procedūrų. Paprastai šeimos gydytojas ar specialistas, įvertinęs paciento būklę, tokias procedūras rekomenduoja, tačiau dažnai pacientas „užstringa“, kol užsiregistruoja pas reabilitologą, paskui kol sulaukia reikiamos procedūros. Be to, dažnos gydymo įstaigos piktnaudžiauja tokiais atvejais išeities neturinčiam pacientui pasiūlydamos greitas, bet mokamas reabilitologo paslaugas. Seimo socialdemokratų frakcijos narė Rimantė Šalaševičiūtė kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą ir siūlo papildyti Sveikatos apsaugos ministro įsakymą, kuriuo reglamentuojamas šeimos medicinos gydytojų, gydytojų ortopedų-traumatologų stacionarinių ir ambulatorinių

Legendinio krepšininko prognozės išsipildė – Lietuva žais aštuntfinalyje

„Lietuvos rinktinė turi gerą branduolį, todėl gali planuoti aukštus tikslus. O pralaimėjimas Gruzijos rinktinei davė ženklą, jog kaip tik ateina laikas papildomai mobilizacijai“, – kalbėjo buvęs legendinio Kauno „Žalgirio“ žaidėjas. – Kaip apibendrintumėte pirmos čempionato dienos A ir B grupių rungtynes? – „Lietuvos žinios“ pasiteiravo Sergejaus Jovaišos. – Dėl lietuvių galiu pasakyti trumpai: gruzinams pralaimėjome lygioje kovoje nepanaudodami privalumų, jei juos turime. Turėdami minimalias pajėgas gruzinai jas išnaudojo maksimaliai. – Norite pasakyti, kad mūsų rinktinė neturi privalumų? – Turime neblogą sudėtį. Gal vieno kito žmogaus ir pasigendame, bet krepšininkai yra užgrūdinti įvairiose aukšto lygio

Prasideda didžiausias Vilniaus istorijoje viešojo transporto atnaujinimas

Vilnius mini tikrai istorinį įvykį – prasideda didžiausias, precedento neturintis Vilniaus viešojo transporto atnaujinimas. Į Vilnių atvažiuoja pirmas pusšimtis 250 naujų autobusų, kuriais nuo šiol kasdien po sostinę keliaus vilniečiai ir miesto svečiai. Paskutinis didesnis viešojo transporto atnaujinimas Vilniuje įvyko prieš dešimtmetį, kai autobusų parką papildė beveik 90 naujų autobusų. Pirmąjį iš 250 naujų autobusų, perrištą šventiniu kaspinu, Europos aikštėje vilniečiams šiandien pristatė Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Rugsėjo 6 d. juos išbandys kiekvienas, važiuosiantis 11 Žvėrynas–Senamiestis–Užupis, 15 Žolyno g.–Antakalnis–Turniškės ir 114 Antakalnis–Mileišiškių–S. Kerbedžio g.–Dvarčionys–Vinciūniškės autobusų maršrutais. „Net 6 iš 10 Vilniaus gatvėmis

V. Savukynas. Kaip biurokratai mūsų valstybę pavogė

V. Savukynas Palangą ilgą laiką kamavo XXI amžiui nebūdinga problema – tualetų trūkumas pajūryje. Niekam ne paslaptis, kad gamtiniai reikalai buvo atliekami kopose arba jūroje. Tai tikrai nehigieniška ir labai atgrasu. Ir štai Palangos savivaldybė išsprendė šią problemą (bent jau dalinai), – pastatė taip ilgai lauktus tualetus. Tačiau Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pareiškė, kad tai yra nelegalūs statiniai. Kaip suprantu, jie vadovaujasi planu, kuriame nėra numatyta tų tualetų ir kanalizacijos vamzdžių, kurie senų seniausiai patiesti. Tad reikalauja ne tik nugriauti tualetus, bet ir tuos vamzdžius iškasti. Tada tikriausiai bus galima pakeisti

Lenkai neparduoda „Mažeikių naftos“?

Edmundas Jakilaitis, LRT TELEVIZIJOS laida „Dėmesio centre“, LRT.lt „2011 m. mūsų partneriai iš Lenkijos buvo apgauti, buvo pažadėta viena, o padaryta atvirkščiai. Negalėčiau to įvardinti, kaip nuoskaudos, bet tie momentai yra prisimenami“, – sako ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, grįžęs iš vizito Lenkijoje, kur susitikęs su šios šalies politikais be kitų aktualijų aptarė ir vis dar daug diskusijų keliantį asmenvardžių rašybos klausimą lietuviškuose dokumentuose. Apie net tris valandas trukusį neskelbtą susitikimą su Jeroslavu Kaczynskiu ir kitas abi šalis siejančias aktualijas laidoje „Dėmesio centre“ pokalbis su premjeru S. Skverneliu. – Susitikimas su J. Kaczynskiu,

Seimo Pirmininkas: Lietuva rems ES sankcijas Šiaurės Korėjai

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis susitiko su Japonijos parlamento nariu, Japonijos – Lietuvos draugystės asociacijos pirmininku Hirofumiu Nakasone. Susitikime aptartos dvišalio bendradarbiavimo vystymo perspektyvos, regioninio saugumo aktualijos, Šiaurės Korėjos keliama grėsmė. „Svarbu pabrėžti, jog Lietuva ir Japonija priklauso tam pačiam demokratinių valstybių aljansui ir remia viena kitą, įveikiant saugumo iššūkius. Lietuva primygtinai ragina Šiaurės Korėją visiškai ir negrįžtamai nutraukti masinio naikinimo ginklų ir balistinių raketų programas, kurios kelia rimtą grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui bei pažeidžia pasaulio ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo režimą“, – teigė V. Pranckietis. ES taikomos sankcijos Šiaurės Korėjai yra vienos iš

Siūlo uždrausti bet kokius verslo ryšius

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrą Liną Antaną Linkevičių ir Lietuvos Respublikos ūkio ministrą Mindaugą Sinkevičių dėl papildomų sankcijų pritaikymo Šiaurės Korėjai ir bet tokių Lietuvos verslo ryšių su šia šalimi draudimo. L. Kasčiūno teigimu, po to, kai 2017 m. rugsėjo 3 d. Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (Šiaurės Korėja) paskelbė sėkmingai išbandžiusi raketai tinkamą vandenilinę bombą, tokį Pchenjano bandymą pasmerkė daugumą pasaulio lyderių. Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ėmė rengti ekonominių sankcijų paketą, kuriuo bus nutraukta visa prekyba su bet kuria šalimi,

TS-LKD vadovas įvardijo, kas stabdo V. Landsbergio įteisinimą valstybės vadovu

Joana Lapėnienė, Jovita Sukackaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt Valstybės vadovo statuso pripažinimas Vytautui Landsbergiui tampa neperžengiamu Rubikonu Lietuvos seimams. Šįkart, kai Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis vėl apie tai prabilo, paaiškėjo, kad tokia idėja nepatinka ne tik daliai parlamento, bet ir jo paties partijai, ir, pirmiausia, valstiečių žaliųjų vadovui. Politikai mosuoja Konstitucinio Teismo sprendimu ir komentuoja jį kiekvienas taip, kaip supranta. Nors konstitucinės teisės autoritetas sako, kad tuo metu galiojo Laikinasis pagrindinis įstatymas, aukščiausiu valstybės vadovu įteisinęs Aukščiausiosios Tarybos pirmininką. Jam buvo suteikti įgaliojimai pasirašyti įstatymus ir kitus Aukščiausiosios Tarybos priimtus teisės

Lietuviai Europos čempionate palaužė Italijos rinktinę

Lietuvos vyrų rinktinė iškovojo antrąją iš eilės pergalę Europos krepšinio čempionate. Lietuviai rezultatu 78:73 (23:23, 18:9, 16:17, 21:24) palaužė Ettore Messina treniruojamą Italijos rinktinę. Abi ekipos vakar iškovojo pergales. Lietuviai 88:73 įveikė šeimininkų Izraelio komandą, o italai 77:66 nugalėjo Ukrainos rinktinę. Dainiaus Adomaičio auklėtiniai mačą pradėjo tokia startine sudėtimi: Mantas Kalnietis, Marius Grigonis, Jonas Mačiulis, Donatas Motiejūnas, Jonas Valančiūnas. Rungtynes geriau pradėjo italai, kurie taikliais tritaškiais greitai įgavo solidų pranašumą – 2:11. Bet Jono Mačiulio tolimas metimas neleido italams nutolti per daug – 7:11. Po kelių sėkmingų atakų Italijos krepšininkai vėl kiek atitrūko

Ką siūlo Seimo rudens sesijai?  Registruoja pasiūlymus mokesčių pertvarkai

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime nariai pradėjo registruoti siūlymus planuojamai mokesčių pertvarkai. Pirma, bus siūloma iki 142 eurų didinti bazinį dydį, taikomą apskaičiuojant viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio dydį. Šiuo metu jis siekia 130,5 euro. Nuo šio dydžio priklauso valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, taip pat valstybės tarnautojų, teisėjų, politikų darbo užmokestis. Šis dydis 2008 m. siekė 490 litų, bet per krizę buvo sumažintas ir neatkurtas. Antra, socialdemokratai jau registravo siūlymą „vaiko pinigus“ mokėti visiems vaikams, taip pat ir globojamiems, iki sueis 18 metų. Išmokas vaikus auginančioms šeimoms didinti kasmet,

Vilniaus savivaldybė lėšų nepanaudojo ir nesiteikė paaiškinti, kodėl

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Sostinės savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamentas nepanaudojo 2,89 mln. eurų, todėl šie pinigai buvo perskirstyti, ir net milijonas eurų atiteko sporto klubams, LRT.lt aiškina miesto Tarybos narys Adomas Bužinskas. Tačiau savivaldybės atstovai nepanoro paaiškinti nei kodėl pinigai nebuvo panaudoti, nei kodėl minėtas departamentas neparodė iniciatyvos susigrąžinti bent dalį jų ir paskirti prastos būklės miesto gatvėms. „Nekomentuojame politinių sprendimų“, – laiške LRT.lt parašė savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Aidetytė. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje trečiadienį balsų dauguma nuspręsta skirti 1 mln. eurų dviem pagrindiniams sostinės sporto

R. Karbauskis: Lietuva būtų daug didesnė ir stipresnė, jeigu tas sprendimas nebūtų buvęs padarytas

Virginijus Savukynas, „Būk detektyvas“, LRT.lt  Valstiečių ir Žaliųjų partijos lyderis Ramūnas Karbauskis – vienas dažniausiai žiniasklaidos linksniuojamų Lietuvos politikų. Daug kalbėta ir rašyta apie šio politiko pažiūras, asmeninį gyvenimą, bet dar niekas nebandė pasiaiškinti to, kaip Ramūnas Karbauskis žvelgia į Lietuvos istoriją – kokius esminius lūžius ir problemas joje mato? – Pirmasis klausimas: su kurio istoriniu Lietuvos veikėju Jūs norėtumėte susimainyti vietomis ir kodėl? – Galbūt su Kaziu Griniumi. Prezidentu, kuris priiminėjo labai sunkius sprendimus ir galbūt dėl jo šeimos istorijos – žmonos ir vaiko žūties Rusijoje – tada, kai vyko sukilimas, Smetona

M. Drunga. Dėl pabėgėlių iš Afrikos į Europą srautų

Mykolas Drunga Šįkart – dar ne apie gamtos nelaimę Jungtinėse Amerikos Valstijose, uragano siaubiamą Teksasą, o apie migrantų antplūdį į Pietų Europą. Tai tema, kuri paskutinėmis dienomis audrina besibaigiančios vasaros spaudą Europoje. Pirmadienį kai kurių Europos ir Afrikos valstybių ir vyriausybių vadovai Paryžiuje, Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono sukviesti, aptarė, ką daryti su bandančiais bėgti ar jau bėgančiais ir pabėgusiais į Europą afrikiečiais. Dar šiai konferencijai nė neprasidėjus vyravo skeptiški balsai dėl jos sėkmės. Štai Štutgarto dienraštis „Stuttgarter Nachrichten“ rašė, jog „migrantų politikos klausimu vietos gyventojų lūkesčiai itin dideli, o, pvz., Vokietijos vyriausybės sprendimų

R. Vainienė. Sumažino administracinę naštą. O kiek padidino?

Rūta Vainienė Ūkio ministerija skelbia, kad per šių metų pirmą pusmetį pavyko sumažinti administracinę naštą verslui 1,3 mln. eurų. Labiausiai administracinę naštą sumažino pati Ūkio ministerija, supaprastinusi viešųjų pirkimų procesus. Prie administracinės naštos mažinimo reikšmingai prisidėjo ir Statistikos bei Muitinės departamentai. Administracinė našta nėra visa valdžios uždėtų reguliavimų našta, o tik ta jos dalis, kuri susijusi su įvairiausios informacijos pateikimu valdžios institucijoms. Tai – laiko sąnaudos ir finansinės išlaidos, kurias patiria gyventojai bei įmonės, kai jiems reikia vykdyti valdžios nustatytus įpareigojimus pateikti informaciją, ją kaupti ir saugoti. Ir nors administracinė našta apima tik

Indijos valdžios siekiai bendradarbiauti su Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis

Lietuvoje svečiavosi Indijos tarptautinės studijų akademijos ir Indijos Rai technologijos universiteto delegacija. Ji kartu su ES projektų vystymo ir tarptautinių investicijų bendrovės ,,Innoera Global" atstovais pristatė Indijos valdžios siekius bendradarbiauti su Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis žemės ūkio technologinių tyrimų, genetikos, maisto kokybės srityse, pagrindinį dėmesį skiriant praktinių, inovatyvių, verslui patrauklių rezultatų kūrimui ir diegimui. Vizito Lietuvoje metu svečiai lankėsi Aleksandro Stulginskio universiteto, Kauno technologijos universiteto bei Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės, Sodininkystės ir daržininkystės institutų laboratorijose, susipažino su ten vykdomais tyrimais. Indų nuomone, tokių eksperimentinių centrų potencialas turi

Strategiškai svarbių valstybės įmonių akcijų pardavimas gali kelti grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Žygimantas Pavilionis kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį dėl Vyriausybės suburtos darbo grupės pateiktų siūlymų, orientuotų į valstybės valdomų įmonių akcijų pardavimą, įmonių reorganizavimą ar likvidavimą. Minėta darbo grupė siūlo parduoti po trečdalį akcijų tokiose strateginėse valstybės įmonėse kaip „Lietuvos energija“, „EPSO-G“, „Lietuvos geležinkeliai“, „Klaipėdos nafta“, „Lietuvos paštas“. „Lietuvos geležinkelių“ įmonių grupę siūloma reorganizuoti atskiriant kai kurias veiklas, privatizuojant krovinių vežimo geležinkeliu paslaugas ir kai kurias dabar grupėje esančias bendroves. Komercinių veiklų atskyrimas ir pardavimas numatytas ir „Lietuvos pašto“ įmonių grupėje.

Švietimas buvo ir išlieka svarbiausiu klausimu, lemiančiu valstybės pažangą visose srityse

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė sveikina visus šalies mokinius, studentus, mokytojus ir dėstytojus Mokslo ir žinių dienos – Rugsėjo 1-osios – proga. Šiuos naujus mokslo metus sutinkate į valstybės atkūrimo šimtmetį įžengiančioje Lietuvoje. Jūs tęsiate valstybės kūrėjų kelią – toliau savo žiniomis, laisvu ir kūrybingu mąstymu stiprinate ir auginate Tėvynę“, – sakoma Prezidentės sveikinime. Šalies vadovė pabrėžė, kad tai didelis tikslas, kuriam prireiks daug kantrybės ir išminties, tačiau tobulėjimas ir pažinimas bus prasmingiausia dovana mūsų valstybės ateičiai. Lietuvos Respublikos Prezidentė  apsilankė ir pasveikino sostinės Jono Basanavičiaus progimnazijos moksleivius ir mokytojus, šiemet mininčius 20

Didžiausios Baltijos jūros regiono konferencijos vinis – tvari inovacijų ekosistema

 verslaspolitika.lt, VšĮ Kauno mokslo ir technologijų parko inf. Spalio 26-27 dienomis Stokholme vyks didžiausia Šiaurės ir Baltijos šalių inovacijų konferencija, sukviesianti per 200 inovacijų skatintojų. Estijos Talino mokslo parko „Tehnopol“ su Švedijos inkubatorių ir mokslo parkų asociacija rengiama konferencija „Nordic-Baltic Dynamics: Building Resilience for a Stronger Tomorrow“ kvies ieškoti atsakymų, kas lemia tvarų inovacijų ekosistemų vystymą Baltijos jūros regione. Pritraukia vis daugiau investicijų įmonėms Prie renginio organizavimo prisideda ir lietuviai – Kauno mokslo ir technologijų parkas (Kauno MTP). Šiemet Europos inovacijų švieslentėje Lietuva parodė didelį spurtą kuriant inovacijoms palankią aplinką iš 24 vietos 2016

Aptartos „ketvirtosios pramonės revoliucijos“ vystymo galimybės Lietuvoje

Ūkio ministerijoje buvo surengtas pirmasis Nacionalinės pramonės konkurencingumo komisijos „Pramonė 4.0“ posėdis, kuriame aptartos vadinamosios „ketvirtosios pramonės revoliucijos“ vystymo galimybės Lietuvoje. Šios komisijos pirmininkas ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius posėdyje pažymėjo, kad labai svarbu jau dabar rengtis permainoms ir teikti motyvuotus pasiūlymus, kaip skaitmeninti pramonę nacionaliniu lygmeniu, kad Lietuva liktų konkurencinga tarp kitų valstybių. Iniciatyva „Pramonė 4.0“ – tai bendromis verslo, Vyriausybės, pramonės ir mokslo pastangomis sukurta platforma, kuri turi padėti įmonėms įsidiegti inovacijas į savo gamybos procesus. Lietuvoje „Pramonė 4.0“ turėtų paskatinti ir padėti visų Lietuvos pramonės sektorių įmonėms diegti skaitmenines technologijas,

Darbai Vilniuje: kuo gali pasigirti ir dėl ko nusipelnė kritikos

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Vilnius tapo miestu be ambicijos ir vizijos, ir neaišku, ar jo vadovui Remigijui Šimašiui užteks ryžto susitvarkyti su miesto problemomis, LRT.lt teigia parlamentarai, buvę Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai Mykolas Majauskas ir Aušra Maldeikienė. Savo ruožtu pats meras žada padaryti viską, ką žadėjo. Be to, R. Šimašius teigia, jog dirbti meru įdomu ir jis neatmeta galimybės kandidatuoti mero rinkimuose dar kartą. 2015-ųjų kovą tiesioginiuose mero rinkimuose gavęs beveik 63 proc. rinkėjų balsų, liberalas R. Šimašius tapo Vilniaus meru ir pakeitė ne vieną kadenciją sostinei vadovavusį Artūrą Zuoką. Ką šiam

Su KTU studentais patirtimi dalinsis žinomi žurnalistai

Įtakingiausias Lietuvos žurnalistas Edmundas Jakilaitis grįžta į KTU . „Aš tai matau kaip puikią galimybę sugrįžti į Kauną ir pasidalinti savo sukaupta patirtimi su Kauno studentais“, – apie bendradarbiavimą su Kauno technologijos universitetu (KTU) kalba žinomas Lietuvos žurnalistas Edmundas Jakilaitis. Žurnalo „Reitingai“ atlikto Lietuvos elito nuomonės tyrimo rezultatai rodo, kad E. Jakilaitis yra laikomas įtakingiausiu žiniasklaidos atstovu. Tą patį sako ir visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. KTU studentai vėl turės galimybę semtis patirties iš nepralenkiamų savo srities ekspertų. Tik aktualūs pavyzdžiai ir tų dienų įvykiai „Nesu

Pokyčiai profesinėse mokyklose: mažiau „mirusių sielų“, skaidresnė ir efektyvesnė sistema

Gintautas Kvietkauskas, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA direktorius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos LPK viceprezidentas Šių metų stojimo į profesinio mokymo įstaigas rezultatuose akivaizdžiai matomi teigiami pokyčiai, kurių ilgą laiką trūko. Pirmiausiai, šiuos pokyčius nulėmė pirmą kartą vykęs centralizuotas mokinių priėmimas į profesinio mokymo mokyklas per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti skirtą sistemą (LAMA BPO). Nuo pat pradžių tokiai LR Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytai priėmimo tvarkai pritarė ne visos profesinio mokymo srityje veikiančios šalys, tačiau šio sprendimo pirmuosius rezultatus po pirmojo priėmimo etapo jau galima apčiuopti ir įvertinti teigiamai. Savotiška technologinė revoliucija

Laidos kūrėjams įspūdį paliko prezidentės jautrumas paprastam žmogui

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“ naująjį sezoną pradėjo su ypatinga žinia: pirmąją laidą pristatė kartu su prezidente Dalia Grybauskaite ir 50-metį švenčiančiu dainininku Andriumi Mamontovu. „Klauskite daktaro“ komanda jungiasi prie prezidentės inicijuotos nacionalinės socialinio saugumo kampanijos „Už saugią Lietuvą“. „Iš pradžių jaudinausi, bet labai greitai įtampa nuslūgo. D. Grybauskaitė nustebino draugiškumu ir jautrumu. Nors mes kalbėjomės sudėtingomis socialinėmis temomis, tokiomis kaip priklausomybė ir savižudybės, per interviu ji buvo atvira. Neliko nė lašo mums visiems įprastai per televiziją matomo šalies vadovo oficialumo“, – pasakoja A. Unikauskas. Laidos kūrėjams įspūdį paliko prezidentės jautrumas paprastam

,,Dergliavą ant senelio atsimenu nuo vaikystės”…

Seimo narys Gabrielius Landsbergis kritiškai įvertino  Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio siūlymą suteikti buvusiam Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) pirmininkui prof. Vytautui Landsbergiui „Aš nežinau, ar Seimo Pirmininkas turi piktų kėslų, bet tikrai išmintingas politikas pasitikrintų, ar jo iškeltai idėjai pritaria, pavyzdžiui, bent jau jo frakcija. Jei nepritaria, tai ar verta jos imtis? O jei žino, kad nepritaria, tada jo veiksmas tėra elementarus pasityčiojimas iš buvusio valstybės vadovo. O juk ir laikas tokiai patyčiai tinkamas. Retu atveju tai yra draugiškas veiksmas. Susirūpinusiu veidu pranešama, kad bus svarstomas statuso suteikimas. Praeina kelios savaitės svarstymų ir

Lietuvai Vokietija yra viena artimiausių valstybių

Lietuvą su Vokietija sieja ir aktyvus mokslo, švietimo, kultūrinis ir regioninis bendradarbiavimas, artimi žmonių tarpusavio kontaktai. Beveik 60 Lietuvos miestų ir regionų yra sudarę dvynių partnerystes su Vokietijos miestais bei žemėmis. Ši valstybė taip pat pirmauja pagal į Lietuvą atvykstančių turistų skaičių, kurių kasmet mūsų šalyje apsilanko daugiau nei 170 tūkstančių. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikusi su Vokietijos Federaliniu Prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu aptarė dvišalius santykius, bendradarbiavimą Europos Sąjungoje ir NATO. Tai pirmasis oficialus Vokietijos vadovo vizitas Lietuvoje jam pradėjus eiti Prezidento pareigas. Antrąją vizito dieną Prezidentas F. W. Steinmeieris kartu su

Ukrainiečiai mini Nepriklausomybės dienos šventę

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Ukrainos Prezidentą Petro Porošenką ir visus ukrainiečius minint Nepriklausomybės dienos šventę. Savo ir visos Lietuvos žmonių vardu sveikindama Ukrainą Nepriklausomybės metinių proga Prezidentė palinkėjo drąsos bei veržlumo, visokeriopos sėkmės ir klestėjimo, taikos bei vienybės. Šalies vadovė pabrėžė, kad, nepaisant daugelio iššūkių, Ukraina gali didžiuotis reikšmingais pasiekimais nuosekliai stiprinant santykius su Europos Sąjunga. Anot Prezidentės, tai naujo dvišalio bendradarbiavimo etapas, ne tik atveriantis Europos duris stipresniam ekonominiam ir politiniam dialogui tarp abiejų valstybių, bet ir sukuriantis svarbų pamatą dar spartesnei asmeninių ryšių, visuomeninio, kultūrinio, akademinio bendradarbiavimo plėtrai. „Jūsų

Neišvengiamai į žmogaus kasdienybę besiveržiantys robotai vis plačiau naudojami ir ugdymo procese

Ar galite patikėti, jog kiekvieną dieną jus supančioje aplinkoje susiduriate su robotais patys to nežinodami? „Robotų panaudojimo galimybės vis labiau praplečiamos – pradedant buitimi, baigiant kosminių laivų pilotavimu“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) doc. dr. Gintaras Dervinis. Pasak jo, ir pačios visuomenės domėjimasis robotika pastarąjį dešimtmetį ženkliai išaugo. „Robotai būna labai skirtingi. Galime susidurti tiek su itin dideliais pramoniniais robotais, tiek su nano robotais, kurie naudojami medicinoje. Gali skirtis ir jų išvaizda: vieni būna gremėzdiški, apkrauti įvairiais techniniais elementais, kiti kuriami arti realios žmogaus ar gyvūno išvaizdos“, - teigia G.

M. Drunga. Teroras Europoje ir begalvystė Amerikoje

Mykolas Drunga Po pertraukos vėl žvelgiame į užsienio spaudą, kurioje, deja, vyrauja ne besibaigiančios vasaros, o nesibaigiančio teroro įkarštis Europoje, taip pat ir tebesitęsianti politinė sumaištis Amerikoje. Po išpuolių Barselonoje ir Kambrilse Belgijos dienraštis „Gazet van Antwerpen“ pasidžiaugė, kad „Ispanijos policija greitai išaiškino teroristų kuopelę ir taip atliko puikų darbą. Tačiau tuo pačiu baimę kelia ne tik tai, kad ši grupelė taip ilgai sugebėjo reikštis nepastebėta, bet ir tai, kad jos dvasinis įkvėpėjas nesukėlė tyrėjų įtarimų. Šis imamas policijai buvo žinomas, tačiau, matyt, jis nebuvo įvardytas kaip radikalas. Dabar žinome, kad ieškodamas darbo jis

R. Valatka. Paslaugus kvailys – pavojingesnis už priešą

Rimvydas Valatka, politikos apžvalgininkas Lietuvos gynimo taryba pirmadienį nusprendė į karą su „Islamo valstybės“ (IS) teroristais siųsti Lietuvos specialiąsias pajėgas. Sprendimas pagrįstas ir politiškai svarbus. Tai Vilniaus signalas sąjungininkams, kad Lietuva yra ne tik išlaikytinė ir vartotoja, bet ir labai rimtai žiūrinti į savo įsipareigojimus NATO. Laikas tokiam sprendimui taip pat tinkamas. Po serijos teroro atakų Ispanijoje nežengusi tokio žingsnio, o tik apie Rusijos grėsmę nuolat kalbanti Lietuva sąjungininkams būtų atrodžiusi keistai. Ypač Prancūzijai, Ispanijai ir Italijai. Nebūtų reikalo išvis apie tai kalbėti, jei ne viena keista reakcija. Tą patį vakarą TV3 žinių

Oficialaus vizito atvyksta Vokietijos Prezidentas F. W. Steinmeieris

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė šią savaitę, ketvirtadienį, rugpjūčio 24 d., susitiks su Vokietijos Federaliniu Prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu. Vokietijos vadovas į Lietuvą atvyksta su oficialiu vizitu. Tai pirmasis naujojo Prezidento vizitas mūsų šalyje jam pradėjus eiti pareigas šį pavasarį. Valstybių vadovai aptars dvišalius santykius, bendradarbiavimą Europos Sąjungoje ir NATO. Didelis dėmesys bus skiriamas saugumo situacijai regione ir visame pasaulyje aptarti. Bus kalbama apie priemones Rusijos keliamai grėsmei atgrasyti, tolesnes saugumo užtikrinimo priemones NATO rytiniame flange. Prezidentės teigimu, Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos partnerių, su kuria mus sieja tiek visapusiškas bendradarbiavimas beveik visose

Minima Baltijos kelio diena

Prieš 28-erius metus daugiau nei 2 milijonai Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonių rankomis susijungė į gyvą eilę, taip pasmerkdami Europą padalijusį Ribentropo–Molotovo paktą ir vieningai išreikšdami tvirtą valią atkurti savo šalių laisvę. Praėjus penkiasdešimčiai metų po pakto pasirašymo, 1989-aisiais Baltijos kelias tapo reikšmingu simboliu, išreiškusiu laisvės ir demokratijos reikalavimus. Ši vienybės iniciatyva taip pat atkreipė viso pasaulio dėmesį į Baltijos valstybių siekį susigrąžinti nepriklausomybę. Lietuvos Sąjūdis surengė mitingo prie A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje trisdešimtmečio paminėjimą. 1987 metų rugpjūčio 23 dieną prie A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje įvyko Molotovo–Ribentropo slaptųjų protokolų pasirašymo 48­osioms metinėms

Premjeras: nėra galimybės išvengti korupcijos nusikaltimų

Alvyda Bajarūnaitė, Artūras Matusas, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt Šiandien nėra galimybės išvengti rezonansinių politinės korupcijos nusikaltimų, nes, net ir skyrus laisvės atėmimo bausmę, ji atidedama. Taip LRT RADIJUI sako ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. „Tai reiškia, ypač kalbant apie politinės korupcijos bylas, toks asmuo, buvęs politikas, realiai išvengia atsakomybės ir dėl to baudžiamasis įstatymas kuris numato atsakomybę už korupcines veiklas, nepasiekia tikslų“, – tvirtina premjeras. – Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketina pateikti baudžiamojo kodekso pataisas – didinti baudas už visus nusikaltimus, o korupciniuose nusikaltimuose baudas susieti su žalos dydžiu, nusikaltėlių gauta nauda

Prezidentė siūlo Seimui kelti atsakomybės už korupciją kartelę

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė į Seimo rudens sesijos darbotvarkę siūlo įtraukti įstatymų pataisas, kurių tikslas – toliau didinti skaidrumo ir atsakomybės reikalavimus, kad būtų efektyviau kovojama su korupciniais nusikaltimais ir mokesčių vengimu. Mažinant šešėlinės ekonomikos lygį ir siekiant pažaboti korupciją, būtina riboti bet kurias nesąžiningos ir neskaidrios veiklos prielaidas. Griežtos atsakomybės privalo sulaukti visi neteisėto praturtėjimo atvejai. Šalies vadovė inicijuoja Mokesčių administravimo įstatymo pataisas, kurių tikslas – pareikalauti adekvačios mokestinės atsakomybės iš visų mokesčių mokėtojų, kurių pajamų kilmė yra neaiški ir kurios jie negali pagrįsti. Atitinkamai turi būti įvertinti ir piktybiškai

Seimo nariai nenori įteisinti savo atostogų

LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt Dar 2005 metais gautas Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad parlamentarams reikia įstatymu įteisinti atostogas, tačiau 13 metų viskas baigiasi tik pasvarstymais. Naujai atėjusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pasiūlė įteisinti 40 dienų atostogas, tačiau didelės paramos nesulaukė net iš koalicijos partnerių. Problema ne trukmė, kodėl 40 dienų, jei eilinis pilietis jų gauna vos 20, problema ta, kad esą Seimo narys ir po palmėmis Seimo narys, ir net vandenyne gali rengti susitikimus su rinkėjais. Nors niekas to ir neginčija. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal Konstituciją „per kasmetines atostogas Seimo narys

R. Sotvarė-Šemetienė. Įtakingiausiųjų sąraše pilkųjų kardinolų neieškokite

Trečius metus portalo „Delfi“ skelbiamas įtakingiausiųjų Lietuvos žmonių reitingas didelių netikėtumų nepateikė. Jį patyrinėjus nesunku pastebėti, jog šįmet, kaip ir anksčiau, vietą įtakingiausiųjų politikų sąraše daugiausia nulemia dvi aplinkybės – užimamas postas bei viešosios komunikacijos intensyvumas ir turinys. Šiuo požiūriu sunkiai pralenkiama prezidentė Dalia Grybauskaitė trečią kartą įvardyta kaip įtakingiausia šalies politikė. Ji eina aukščiausias pareigas valstybėje, komunikuoja gal ir ne dažniausiai, tačiau visada kietai. Nė vienas jos komentaras nelieka nepastebėtas, o metinis pranešimas, geresnis ar prastesnis, tampa įvykiu ir su kaupu padengia bendrą viešojo bendravimo stygių. Būtų labai keista, jeigu antrąją

Ministrą sužavėjo Alytaus rajono savivaldybės pagalba žmonėms

Alytaus rajono savivaldybėje lankėsi socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Savivaldybė sulaukė pagyrų už socialinių problemų sprendimą. Ministras liko sužavėtas savivaldybės teikiama pagalba priklausomybę alkoholiui turintiems asmenims, asmens higienos paslaugomis ir kitomis socialinėmis iniciatyvomis. Vizitas – pažintinis Ministras pažymėjo, kad Alytaus rajono meras A. Vrubliauskas pirmasis meras, kuris socialinius klausimus pristatė pats, o ne specialistai. „Tai rodo jūsų santykį į socialinius klausimus. Tada ir specialistai, ir darbuotojai jaučiasi kitaip, kai meras išmano dalykus“, – pažymėjo socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis. Ministras sakė, kad lankymasis savivaldybėse yra pažintinis, tačiau išvažiuoja iš

Top