Jūs esate
Pagrindinis > Politika (Puslapis 16)

Politika

Prezidentė pateikė svarbiausių savo darbų apžvalgą

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį Seime skaitė metinį pranešimą, kuriame, kaip įpareigoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, apžvelgė padėtį Lietuvoje, šalies vidaus ir užsienio politiką. Prieš metinį pranešimą Prezidentė pateikė ir svarbiausių savo darbų apžvalgą, kurią taip pat galima skaityti.  Ketvirtųjų antros kadencijos metų Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės darbų apžvalga Statistika (2017 07 12–2018 06 11) 37 užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovų ir pareigūnų vizitai į Lietuvą. 86 susitikimai su užsienio šalių atstovais, iš jų – 34 su Prezidentais, 21 – su premjerais, 3 – su parlamentų pirmininkais, 22 – su tarptautinių organizacijų

Valdantieji susirūpino  sveikatos apsaugos ir aplinkos ministrų darbu

G. Kirkilo vadovaujami socialdarbiečiai sunerimo dėl kai kurių ministrų darbo. Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcija  priėmė sprendimą kitą savaitę kviestis į frakciją aplinkos ministrą Kęstutį Navicką ir sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą. „Kviesimės ministrus tų sričių, kuriose šiandien kyla daugiau klausimų. Opozicijos inicijuota interpeliacija aplinkos ministrui K. Navickui iškėlė nemažai klausimų, į kuriuos, mes kaip valdančiosios koalicijos partneriai, turime teisę žinoti atsakymus. Prašysime ministro paaiškinti savo ryšius su viešąją įstaiga „Baltijos aplinkos forumas“, klausime, ar tikrai yra pagrindo nuogąstauti dėl atliekų ir pakuočių tvarkymo, ir kokius sprendimus siūlo ponas K. Navickas.

G. Lansdbergis. Nuvilia, kad apsiribojama vieno lietuviško ir vieno rusiško koncerno veikla

Gabrielius Landsbergis, Seimo narys Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimą dėl verslo subjektų ir kitų interesų grupių neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir neteisėtos įtakos politiniams procesams vertina santūriai pozityviai. NSGK tyrime dalyvavo Seimo TS-LKD frakcijos nariai Rasa Juknevičienė, Arvydas Anušauskas ir Laurynas Kasčiūnas. Mūsų frakcija tiki,  kad po tyrimo išvadų bus imamasi tam tikrų žingsnių, kad panašios situacijos nesikartotų. Frakcija siūlo stiprinti Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), kuri atliktų gilesnį partijų ir politikų veiklos monitoringą. Būtina diskutuoti ir dėl partijų finansavimo kontrolės stiprinimo. Siūloma

Pradės parlamentinį tyrimą dėl D. Grybauskaitės laiškų

LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nusprendė pradėti parlamentinį tyrimą dėl žiniasklaidoje paviešintų prezidentės Dalios Grybauskaitės ir buvusio Liberalų sąjūdžio Eligijaus Masiulio susirašinėjimo. Kito posėdžio metu komitetas ketina parengti kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą leisti susipažinti su turima medžiaga. „Mes matome „Lietuvos ryto“ publikacijoje, kad yra prezidentės laiškai, kurie yra susiję su nurodymais dėl Tomo Dapkaus ir kartu su nurodymais dėl generalinio prokuroro skyrimo aplinkybių. Taip pat iš publikacijų mes matome, kad kitą dieną jau po tokių nurodymų pasiuntimo raštu, atsiranda garso įrašai tarnybų ir „Lietuvos rytas“ jas tiesiogiai cituoja. Mes

G. Kirkilas: Naujoji valdančiųjų partijų sutartis reglamentuos bendrą darbą

Balandžio 24 d. Seime Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas, LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcijos narys, LSDD partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas pasirašė partijų koalicijos sutartį. Ši sutartis pasirašyta po to, kai Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos atstovai įkūrė Lietuvos socialdemokratų darbo partiją. Pasak LSDD partijos pirmininko G. Kirkilo, sutartis tarp partijų apibrėžia bendradarbiavimo gaires valdančiojoje koalicijoje, darbui Seime, tik ji pasirašyta ne frakcijų, o partijų lygiu. „Valdančioji koalicija gerbia rinkėjų valią, tęsia bendrą darbą, siekiant užtikrinti politinį ir socialinį stabilumą bei ekonominį augimą Lietuvoje. Vyriausybė jau yra

Ministras Pirmininkas S.Skvernelis: darome tai, ko kiti daryti nesiryžo

Vyriausybė visuomenei pristatė mokesčių, pensijų, švietimo, sveikatos apsaugos reformas, naujas inovacijų skatinimo ir kovos su šešėliu priemones. Premjero Sauliaus Skvernelio teigimu, Vyriausybė imasi problemų, apie kurias šnekėta jau ilgą laiką, tačiau politinės valios jas judinti iki tol buvusioms valdžioms taip ir neatsirasdavo. Pasak Ministro Pirmininko, esminis reformų tikslas – iš esmės pagerinti žmonių gyvenimo kokybę Lietuvoje. Reformomis siūloma mažinti darbo jėgos apmokestinimą, stabdyti įmokas iš „Sodros“ į privačius pensijų fondus ir mažinti fondų administravimo mokesčius, kelti Lietuvos gyventojų pajamas. Spaudos konferencijos metu Ministras Pirmininkas teigė, kad kiekviena struktūrines reformas daranti ministerija išsikėlė

S. Skvernelis: B. Markauskui bus sunku dirbti

Šalies vadovė ketvirtadienį pasisakė dėl žemės ūkio ministro B. Markausko ir spaudžia valdančiuosius laikytis prieš rinkimus deklaruotų vertybių.Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė, kad žemės ūkio ministrui Broniui Markauskui po prezidentės Dalios Grybauskaitės ketvirtadienio pareiškimo bus sunku dirbti. „Tikrai sudėtinga ministrui būtų darbuotis bet kokiu atveju po tokio šalies vadovės pareiškimo, bet tuos sprendimus priimsime grįžę į Vilnių“, – sakė S. Skvernelis. Pasak premjero, žemės ūkis yra sudėtinga sritis. „Mes žinom ir finansavimas koks jo yra, reikšmė mūsų ūkiui ir apskritai gyventojams, dėl to nėra gerai, kai linksniuojama ministerija ir ministras, bet sakau,

Seimui pristatyta Vyriausybės metinė veiklos ataskaita: ekonomika auga, skurdas nesitraukia

Šiandien Seimui Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis pristatė Vyriausybės metinę veiklos ataskaitą, kurioje pažymima, kad 2017 m. Lietuvos ekonomikai buvo ypač sėkmingi, o Vyriausybės planuojami 2018 m. darbai ir struktūrinės reformos (mokesčių, inovacijų, švietimo, sveikatos, pensijų sistemos bei naujos šešėlinės ekonomikos mažinimo srityse) padės žymiai pagerinti kiekvieno žmogaus gyvenimo kokybę Lietuvoje. Vyriausybės vadovo tvirtinimu, pernai itin daug dėmesio skirta kovai su skurdu ir turtine nelygybe ir šioms problemos spręsti panaudota daugiau nei 600 mln. eurų. „Pirmą kartą priimtas politinis sprendimas mokėti universalią išmoką vaikui, vadinamuosius vaiko pinigus. <...> Per 2017 m., palyginti

V. Mazuronis: „Einu į Prezidentus, nes sakau „PRIEŠ“ baimę, intrigas, socialinę nelygybę ir korupciją’

Lina Gorbačiovienė, EP nario V. Mazuronio biuras Lietuva, šiemet pasitikusi savo nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį, kuris lyg lakmuso popierėlis turėtų ženklinti mūsų valstybės, grįžusios prie demokratinių valdymo vertybių, atsinaujinimą ir sustiprėjimą, iš tiesų, apnuogino tai, ko daug kas nenori, negali ar nemoka matyti. Tai – emigracija, kiekvienais metais prilygstanti dar vienos Marijampolės praradimui; skurdas, vedantis į gyvenimo užribį beveik 600 t. Lietuvos žmonių; korupcija, kaip aštuonkojis apraizgiusi valdžios ir teisėsaugos bei teisėtvarkos struktūras; dvigubi standartai, leidžiantys vieniems daryti viską ir gauti, ko nori už nieką, kitiems – būti persekiojamiems, baudžiamiems be galimybės pasinaudoti

VĮ Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimas – didelę pridėtinę vertę kuriantis ES projektas

SEIMO Europos reikalų komitete (ERK) vykusiame susitikime su Europos Parlamento (EP) Biudžeto kontrolės komiteto delegacija, kur aptarta VĮ Ignalinos atominė elektrinės (IAE) eksploatacijos nutraukimo projektų eiga, dalyvavę Europos reikalų komiteto ir Seimo komitetų vadovai pabrėžė šiuo metu IAE įgyvendinamų projektų pažangą bei svarbą nacionaliniam Lietuvos ir visos Europos Sąjungos (ES) saugumui. Susitikime dalyvavo ERK pirmininkas ir pirmininko pavaduotojai, Seimo Ekonomikos, Nacionalinio saugumo ir gynybos, Biudžeto ir finansų, Audito komitetų pirmininkai ir Energetikos komisijos pirmininkas. EP Biudžeto kontrolės komiteto, Europos Komisijos (EK), Audito rūmų atstovų delegacija, vadovaujama EP Biudžeto kontrolės komiteto pirmininkės Ingeborgos

„Visi už vieną ir vienas už visus“

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Baltuosiuose rūmuose susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentu Donaldu Trumpu ir kartu su Latvijos bei Estijos valstybių vadovais dalyvavo Baltijos šalių ir JAV viršūnių susitikime. Keturių valstybių vadovai priėmė bendrą politinę deklaraciją, kuria įtvirtino nepalaužiamą visų keturių valstybių įsipareigojimą Vašingtono sutarties 5-ajam straipsniui, kuris apibrėžia pamatinį NATO kolektyvinės gynybos principą: „visi už vieną ir vienas už visus“. „Lietuva išgirdo labai konkrečias Amerikos garantijas. Tai reiškia, kad mus siejantis ryšys išlieka tvirtas, o Baltijos šalių ir JAV saugumas yra nedalomas“, - pabrėžė Prezidentė. Lietuva taip pat prisideda prie tarptautinės

Seimas nepritarė siūlymui surengti pirmalaikius rinkimus

Seimas po pateikimo atmetė siūlymą surengti pirmalaikius Seimo rinkimus 2018 m. birželio 3 d. Už nutarimą „Dėl pirmalaikių Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų“ (projektas Nr. XIIIP-1801) po pateikimo balsavo 52, prieš – 57, susilaikė 11 Seimo narių. Alternatyvaus balsavimo metu 45 parlamentarai balsavo už tai, kad projektas būtų grąžintas tobulinti, 71 – už tai, kad jis būtų atmestas. Projektas atmestas. siandien,info

Jau ketvirtas svarbus Lenkijos aukšto rango pareigūnų vizitas Lietuvoje šį mėnesį

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis susitiko su Vilniuje viešinčiu Lenkijos Senato pirmininku Stanislawu Karczewskiu. Tai – jau ketvirtas svarbus Lenkijos aukšto rango pareigūnų vizitas Lietuvoje šį mėnesį.Susitikimo metu paliestos kelios abiem šalim itin svarbios temos. „Šiuo metu Lenkija trečia pagal dydį mūsų prekybos partnerė, šešta pagal investicija. Matau visas galimybes, kad vietoje šių skaičių visus rašytume pirma“, - susitikimo metu teigė premjeras. S. Karczewskio teigimu, Lenkijos potencialas tikrai didelis ir jis nėra pilnai išnaudotas. Kaimynės investicijos Lietuvoje turėtų augti. Susitikimo metu paliestos švietimo temos. Lietuvos atstovai patikino Lenkijos delegaciją, kad Lietuvoje išliks ir polonistikos

Ar žadėdama įvesti internetinį balsavimą, Vyriausybė įvertino visas rizikas?

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis kreipėsi į krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį ir vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną dėl balsavimo internetu perspektyvų ir kylančių grėsmių. Parlamentaras atkreipia dėmesį, kad vasario 28 d. vykusiame Vyriausybės posėdyje buvo svarstomas klausimas „Dėl patobulinto balsavimo internetu pagrindų įstatymo projekto ir Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. X-912 „Dėl balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose koncepcijos patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projekto (TAP-17-2113(2) (17-4179(3)“. Klausimo svarstymo metu pranešėjai teisingumo ministrei Mildai Vainiutei pristačius klausimą, pastebėjimų iš kitų

Aušros Maldeikienės pranešimas: „Grasinimų nebijau – parlamentinė kontrolė yra mano prievolė“

Seimo narė Aušra Maldeikienė praneša gavusi finansų ministro Viliaus Šapokos atsakymą į parlamentinės priežiūros rėmuose keltus klausimus dėl jo galimo naudojimosi išskirtinėmis paslaugomis Santaros klinikose. Ministras rašo, jog „atsakymas į visus Jūsų klausimus [dėl naudojimosi privilegijomis – A. M.] yra NE“. Toliau ministras atkreipia parlamentarės dėmesį į Konstitucijos 25 straipsnį apie tai, kad „laisvė reikšti savo įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – [...] šmeižtu ir dezinformacija“. Pastaroji pastaba nėra susijusi su užklausų turiniu ir ganėtinai aiškiai reiškia grasinimą Seimo nariui, kuris dirba savo tiesioginį darbą – vykdo parlamentinės priežiūros funkciją. Seimo

R. Karbauskis nori žinoti kas ir kiek šalyje valdo žemės ūkio paskirties žemės

Vasario 28 d., trečiadienį, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos. NŽT jis prašo Seimo nariams pateikti informaciją apie fizinių ir juridinių asmenų disponavimą žemės ūkio paskirties žeme, žemės ūkio paskirties žemės koncentraciją, fizinių ir juridinių asmenų valdomų ūkių dydį. Seimo narys taip pat prašo pasidalinti Nacionalinės žemės tarnybos turimais Lietuvos Respublikos žemės fondo, Nekilnojamojo turto registro suvestiniais duomenimis apie žemės sklypus, teisių į juos ir juridinių faktų įregistravimą nuo 1993 iki

Kerštas už laidą?

Seimo sudaryta komisija toliau narplioja nacionalinio transliuotojo veiklą ir finansus. „Aš manau, kad viskas prasidėjo pernai, iš karto po rinkimų. Ir kai R.Karbauskis atėjo į laidą „Dėmesio centre“. Ir iš ten atėjo šlapias“, – sako R.Paleckis, vienas iš LRT vadovų. R.Paleckiui  situacija primena Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno situaciją. „Žinote, kai A.Navalną Rusijoje persekioja valdžia, tai jie nedaro to už kritiką. Jį Kremlius persekioja už finansus. Jie ieško visokių menamų pažeidimų. Ir už tai jis sodinamas ir vaikšto į teismus. Bet iš tikrųjų mes visi suprantame, kad tai vyksta dėl kritikos“, – sakė

Seimo narys siūlo keisti donorystės tvarką Lietuvoje

Šiuo metu Lietuvoje rakto į naują gyvenimą laukia 502 žmonės. Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis, širdies laukia 46, plaučių – 10, širdies ir plaučių komplekso – 4, kepenų – 73, inksto – 168, kasos ir inksto komplekso – 8, ragenų – 99, o laukiančiųjų kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos skaičius siekia 94. Už šių skaičių slepiasi mirštantys, bet gyventi trokštantys suaugę žmonės ir vaikai. Su mirtimi kovojantys Lietuvos piliečiai donoro dažnai laukia ne vienerius metus. Taip ir negavę organo kasmet Lietuvoje miršta apie 20 žmonių. Dar bent keli šimtai nesulaukę donoro negali turėti visaverčio

Ragina VRK pirmininkę L. Matjošaitytę trauktis iš pareigų

Seimo opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Lietuvos socialdemokratų partijos, Liberalų sąjūdžio frakcijų ir frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovai kreipėsi į Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį, atkreipdami dėmesį į Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkės Lauros Matjošaitytės veiksmus. Kreipimesi pabrėžiami epizodai, kai VRK pirmininkė veikė vienasmeniškai, neteikdama klausimų svarstyti komisijai. Pirmiausia – L. Matjošaitytė iki šiol nėra pateikusi VRK svarstyti komisijos išvadų „Dėl juridinių asmenų skirtos paramos mecenatu (globėju) įvardijant Ramūną Karbauskį“, nors išvados buvo baigtos rengti dar praėjusių metų birželį. Antra, Seimo frakcijų atstovai priminė, kad L. Matjošaitytė nepaisė komisijos veiklos kolegialumo principo

Siūlo naują požiūrį tautinėms mažumoms

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seimo nariai parengė Tautinių mažumų įstatymo projektą, kuriuo siūloma tautinės mažumos gausiai gyvenamoje vietovėje leisti vietovardžius rašyti ne tik lietuvių, bet ir tautinės mažumos kalba. „Lietuvoje iki šiol vyravo gana sudėtingas požiūris į tautines mažumas. Vieni nori tautines mažumas asimiliuoti, priešina jas lietuviams ir nuolat įtaria valstybės interesų išdavyste. Toks požiūris žemina ir atstumia. Joks tautinės mažumos atstovas negalės visa širdimi mylėti Lietuvos, jei Lietuvos valdžia, kad ir netiesiogiai, įtars kitakalbius kokiais nors kėslais. Mes, atvirkščiai, manome, kad kultūros turi sugyventi kartu, o tautinės mažumos turi

Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį šventė ir Lenkija

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir  Lenkijos Prezidentas Andrzejus Duda aptarė dvišalių santykių stiprinimą, bendradarbiavimą ekonomikos, energetikos ir saugumo srityse, bendrus interesus NATO ir Europos Sąjungoje. Prezidentūroje pasirašyta dvišalė sutartis, kurią ratifikavus bus baigtas valstybės sienos tarp Lietuvos ir Lenkijos teisinis įforminimas. Šalies vadovė pabrėžė, kad Lenkija yra artimiausia kaimynė, labai svarbi Lietuvai tiek gynybos, saugumo, tiek ekonomikos srityse. Abipusis supratimas ir bendradarbiavimas NATO, ES ir dvišaliu pagrindu yra vienas iš mūsų gerovės ir saugumo garantų. Artėjant NATO viršūnių susitikimui šių metų liepą, Prezidentai sutarė suderinti bendrą Lietuvos ir Lenkijos poziciją dėl

Lietuvos Valstybė žengia į naują šimtmetį!

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijoje S. Daukanto aikštėje Gerbiami Lietuvos žmonės, brangūs svečiai, sveikinu visus su švente! Lietuvos Valstybė žengia į naują šimtmetį! Šįryt trispalvė kilo prie daugelio laisvę branginančių namų. O tai reiškia vis stipresnę Valstybę, kurios žmonės supranta atsakomybę už savo Laisvės kūrinį, kurios dvasios nesuvaržys nei savi draudimai, nei svetimi reikalavimai. Šiandien su dėkingumu ir pasididžiavimu prisimename visus, kurie kėlė mūsų šalį iš užmaršties, kurie klojo mūsų dabarties pamatus. Tai buvo nepaprastai veržlus skrydis į ateitį, į šviesą – į laisvą pasaulį. Mus mėgino stabdyti ir naikinti. Jėga

E.Gentvilas. Sprendimais dėl LRT „valstiečiai“ žengia antikonstituciniu keliu

Eugenijus Gentvilas Liberalų sąjūdžio pirmininkas, frakcijos seniūnas Seime Seimas sausio 12 d. nutarimu sudarė laikinąją tyrimo komisiją ir pavedė jai atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą. Mano manymu, toks parlamentinis tyrimas yra antikonstitucinis. Lietuvos Konstitucinis teismas dar 2006 m. gruodžio 21 d. byloje ,,Dėl nacionalinio transliuotojo statuso, valdymo ir teisių“ priėmė nutarimą, kuriuo nustatė, kad politikai, jų grupės ar institucionalizuotos grupės (pvz., Seimas ar Vyriausybė) negali atlikti LRT veiklos kontrolės. Taip pat šiuo nutarimu Konstitucinis teismas pasisakė, kad LRT nepriklausomumą užtikrina esamas valdymo modelis –

V. Pranckiečio pozicija nacionalinio saugumo klausimais liberalams kvepia prorusiškumu

Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio pozicija samprotaujant apie Lietuvos nacionalinį saugumą kelia daugiau klausimų nei turi atsakymų. Keista, kad vienas iš valstybės vadovų įžvelgia problemą, kas galimas kandidatas į prezidentus dirba draugiškos užsienio šalies banko atstovybėje Lietuvoje, tačiau jau po kelių minučių kategoriškai atsisako kalbėti apie koncerną, bendradarbiaujantį su įmone, kurios savininkas – JAV nepageidaujamų asmenų sąraše. „Vienas šalies lyderių įžvelgia problemą ar kažkokias hipotetines grėsmes, kad geras ekonomistas dirba ne Lietuvos bankams. Ar jis mato patį banką kaip grėsmę nacionaliniam saugumui? Ar pačią Švedijos karalystę kaip galinčią pakenkti mūsų šaliai?“, –

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė: lėšas ministrai buvusioms darbovietėms skirti gali, jei patys nepasirašo paraiškų

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, kad aplinkos ministras Kęstutis Navickas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimo vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti (11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų nepažeidė). Tyrimo metu VTEK vertino aplinkybes, susijusias su Aplinkos ministerijoje tvirtintu lėšų skyrimu buvusios ministro darbovietės – VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“ (BAF) – projektui. Tiriant nustatyta, kad ministras K.Navickas 2017 m. sausį Ministrui Pirmininkui įteikė rašytinį nusišalinimą nuo klausimų, susijusių su BAF, svarstymo bei sprendimų priėmimo procedūrų. Ministras Pirmininkas K.Navicko nusišalinimą priėmė ir potvarkiu

Seimo LSDD  frakcija kreipėsi į Ministrą Pirmininką S. Skvernelį

Evelina Butkutė-Lazdauskienė Seimo LSDD frakcijos atstovė Viešojoje erdvėje nebe pirmus metus keliamas klausimas dėl Seimo nario Gabrieliaus Landsbergio šeimos verslo bei su juo susijusių galimų viešųjų ir privačiųjų interesų pažeidimų. Ne kartą šia tema kalbėta informaciniuose leidiniuose, klausimą dėl parlamentaro G. Landsbergio galimo viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto viešai yra kėlę Seimo nariai, tačiau iki šiol situacija nėra aiški. Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcija dėl galimų grėsmių, susijusių su šia tema, pateikė klausimus Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui. „2017 metų gruodžio mėnesį Seimo LSDD frakcija kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, o ši

Ragina nebepolitizuoti tyrimo ir leisti komisijai dirbti

Ramūnui Karbauskiui paskelbus dalį Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) pateiktų atsakymų į klausimus, kuriuos jiems pateikė Seimo nariai, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovai LRT veiklą tiriančioje komisijoje Andrius Navickas, Žygimantas Pavilionis ir Agnė Bilotaitė ragina Ramūną Karbauskį liautis politizavus LRT tyrimą ir leisti komisijai dirbti. „Ramūnas Karbauskis, skelbdamas LRT atsakymus, sąskaitas, sutartis ir kitus dokumentus labai aktyviai bando paversti tai politiniu šou, asmenine kova prieš LRT. Negana to, R. Karbauskis imperatyviai bando nurodinėti, kaip turėtų dirbti, į ką turėtų kreiptis LRT veiklą tirianti komisija. Nurodinėja, ką turi daryti

K. Bacvinka. Medžių kirtimo planai miestuose nesibaigia

Kęstutis Bacvinka Aplinkos ministerija jau kelinti metai bando patvirtinti teisės aktą, kuriame saugotinais medžiais pripažįstami tik tam tikro skersmens 1,3 m aukštyje medžiai. Pagal šį Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintą „Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašas“ teisės aktą nustatoma, kuriems medžiams, norint juos iškirsti ar kitaip tvarkyti, reikia gauti iš savivaldybės leidimą, o kuriuos galima tvarkyti ir savo nuožiūra. Kai miestų teritorijose, vykstant nuolatiniams gatvės želdinių tvarkymo darbams, iškirtus pakankamai sveikus medžius, sodinami nauji, visuomenėje dažnai kyla pasipiktinimas. Net

Socialdemokratų pastangomis rezidentų atlyginimų klausimas grįžta į darbotvarkę

Eglė Samoškaitė Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija surinko 47 parlamentarų parašus, kad jaunųjų medikų rezidentų darbo užmokesčio klausimas būtų sugrąžintas į Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę. Po dokumentu pasirašė Lietuvos socialdemokratų partijos atstovai, taip pat Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio, „Tvarkos ir teisingumo“ parlamentarai bei vienas Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys. Remiantis Seimo Statutu, trečdalio Seimo narių grupės reikalavimas įrašyti klausimą į kitos dienos darbotvarkę yra privalomas, todėl rezidentų darbo užmokesčio klausimas bus svarstomas sausio 18 dieną planuojamame plenariniame Seimo posėdyje. Medicinos praktikos įstatymą siūloma papildyti nuostata, kad jaunesniajam gydytojui rezidentui taikomas

Nuo Seimo iki Japonijos

Seimas Seime registruotas Seimo nutarimo projektas, kuriuo ketinama sudaryti laikinąją tyrimo komisiją ir pavesti jai atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymo, finansinės bei ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą. Pagal projektą komisija būtų įpareigojama ištirti 12 klausimų dėl racionalaus valstybės biudžeto lėšų naudojimo, palyginimo su nacionaliniams transliuotojams taikoma europine praktika, LRT veiklos atskaitingumo, viešumo garantijos, Vyriausybės 2003 m. priimto nutarimo atitikties pasikeitusiam Viešųjų pirkimų įstatymui ir atitinkamiems ES teisės aktams, 2013-2017 metais Viešųjų pirkimų tarnybos teiktos pastabos dėl vykdytų viešųjų pirkimų, LRT valdomo turto nuomos ar kitokio naudojimo atitikties rinkos sąlygoms ir

M. Drunga. Ką galime išmokti iš Winstono Churchillio?

Mykolas Drunga Iš tėvo pusės lietuvių kilmės amerikiečių politologas, karo istorikas, daugelio knygų ir straipsnių autorius, Bostono universiteto profesorius emeritas, pulkininkas Andrew Bacevichus, laikantis save kataliku konservatoriumi ir pasisakantis prieš JAV kišimąsi į kitų šalių reikalus, svetainėje „American Conservative“ svarstė, ką galima išmokti iš W. Churchillio. „Naujųjų metų išvakarėse, – rašo jis, – su žmona kine žiūrėjome „Tamsiausią valandą“. Tai naujas filmas apie Winstono Churchillo pirmąsias darbo savaites Britanijos ministro pirmininko poste 1940 m. gegužę. Kaip istorijos dramatizacija, šis kinas tikrai vertas bilieto kainos. Bet ką jis mums gali pasakyti šiandien? W. Churchilliui

Kada R. Karbauskis nebegalėtų ignoruoti klausimų

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Visuomenės veikėjų, žurnalistų kova socialiniame tinkle „Facebook“ Lietuvoje yra naujas reiškinys, tačiau kol kas tai – lokalus konfliktas, kurio dalyviai gali patogiai ir selektyviai pateikti atsakymus arba nuo jų išsisukti. Taip LRT.lt sako viešųjų ryšių specialistai Orijana Mašalė ir Arijus Katauskas. „Situacija galėtų pasikeisti, jei atsirastų nors vienas žmogus, kuris buvo fiziškai nuvarytas nuo žemės, ir pasakytų, jog tai tiesa. Tuomet Ramūnas Karbauskis nebeturėtų galimybės tiesiog pigiai atrašyti arba ignoruoti klausimus“, – komentuoja A. Katauskas. „Facebook“ erdvėje jau kurį laiką nesiliauja keitimasis klausimais ir atsakymais. Lietuvos valstiečių ir

A. Kubilius ir M. Majauskas užduoda klausimus žemės ūkio ministrui  

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Andrius Kubilius ir Mykolas Majauskas kreipėsi į žemės ūkio ministrą Bronių Markauską dėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo įgyvendinimo ir pateikė ministrui rašytinius klausimus. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo, galiojančio nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki šių metų pabaigos, 3 straipsnis numato, jog asmuo ar susiję asmenys (fiziniai ir juridiniai) gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis žemės plotas nebūtų didesnis nei 500 ha. Pagal įstatymą susijusiais asmenimis laikomi sutuoktiniai, tėvai (įtėviai) ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai).

Apie tai kalba Lietuva. Kaip turėjome pasielgti?

Vašingtonui atrodo, kad Lietuva metė pirštinę. Ir jau ne pirmą kartą. „Laiko ženklai“„Lietuvos rytas“.lrytas.lt Lietuva nelauktai paslydo balsuodama dėl Jungtinių Tautų (JT) rezoliucijos, kurioje neteisėtu vadinamas JAV prezidento D.Trumpo sprendimas pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine.REKLAMAPritardamas šiam dokumentui Vilnius supykdė savo svarbiausias strategines partneres JAV ir apkartino pastaruoju metu gerėjusius santykius su Izraeliu. Žinoma, apsispręsti nebuvo lengva – didžiosios ES šalys dar nuo 1967 metų karo nuosekliai laikosi nuostatos, kad Izraelis okupavo Rytų Jeruzalę, o vėliau neteisėtai ją aneksavo ir paskelbė visą miestą savo sostine. Briuselis jau keletą dešimtmečių siūlo, kad šis konfliktas būtų sprendžiamas dvišalėse

Neringos meras Darius Jasaitis: „Kuršių nerijos nelegalūs statiniai –  klausimas, išsprendžiamas per kelias valandas“

Neringos meras Darius Jasaitis: „Kuršių nerijos nelegalūs statiniai -  klausimas, išsprendžiamas per kelias valandas“ Laisvė Aužbikavičienė, laikraštis ŠIANDIEN Nr. 9 Atokesniems šalies regionams ir toliau išsiskiriant nepatrauklia aplinka verslui, pagal verslo laisvės indeksą pirmaujančių savivaldybių trejetas šiemet, palyginti su pernai, liko nepakitęs – viršuje atsidūrė Neringa, Vilnius ir Kaunas. Tai atskleidė „Citadele“ banko antrus metus iš eilės inicijuotas tyrimas „Verslo kliūčių žemėlapis 2017“. ,,Optimistinės nuotaikos vyrauja toli gražu ne visoje Lietuvoje – regionų atskirtis išlieka didelė, savivaldos institucijos dažnai nėra susipažinusios su vietos verslo poreikiais, o apie ilgalaikę plėtrą galvojančius verslininkus labiausiai gąsdina

Politikas liko vadovauti Sveikatos apsaugos ministerijai, oponentai kritikuoja

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija mano, kad sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos atsakymai į interpeliacijos klausimus buvo neišsamūs ir nepakankami, nors politikas liko vadovauti Sveikatos apsaugos ministerijai. Seimo LSDP frakcijos seniūnas Juozas Olekas teigia, kad ministrui neužtenka pasakyti, jog jis sieks didinti darbo užmokestį arba paves paruošti darbo užmokesčio didinimo tvarką iki tam tikros datos. „Medikų darbo užmokesčio didinimo eilė jau yra atėjusi ir mes negalime nespręsti problemos. Neužtenka, kaip kad ministras daro, įrašyti „sieksime“ iki 2020 m. padidinti vidutinį slaugytojų atlyginimą iki 1,5 šalies vidutinio darbo užmokesčio lygio, o gydytojų

Mažinama mokesčių našta

Seimas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-1237(3), kuriomis nutarta nuo 2018 m. mažinti mokesčių naštą mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams padidinant neapmokestinamųjų pajamų dydžius (NPD), atsisakyti papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (PNPD) taikymo modelio, tolygiau paskirstyti mokesčių naštą smulkiajam verslui patikslinant individualios veiklos pajamoms taikomų pajamų mokesčio tarifų taikymo principus. Priimtais pakeitimais nuspręsta didinti bendrą NPD nuo 310 iki 380 eurų ir taip mažinti darbo apmokestinimo naštą mažiausiai uždirbantiems asmenims. NPD riboto darbingumo asmenims atitinkamai bus keliamas nuo 320 iki 390 eurų ir nuo 380 iki 450 eurų. Seimas taip pat atsisakė

Vyčio paminklo reikia ir Marijampolei?

Šiomis dienomis plačiai aptarinėjamas valstybingumo simbolis – Vyčio paminklas – turi būti statomas Marijampolėje. Šis miestas 2018 metais yra paskelbtas Lietuvos kultūros sostine. Tokią idėją iškėlė Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariai Kęstutis Mažeika, Dainius Gaižauskas, Kęstutis Smirnovas, Aušra Papirtienė ir premjeras Saulius Skvernelis, priklausantys Sūduvos krašto bičiulių parlamentinei grupei. „Sūduva – tautinio atgimimo lopšys, net šeši iš 20-ies Valstybės atkūrimo, Vasario 16-osios akto, signatarų yra iš Sūduvos. Vienas jų – Lietuvos patriarchas Jonas Basanavičius. Iš šio krašto kilęs ir Lietuvos himno autorius Vincas Kudirka, o Sūduvos sostinė

Konservatoriai siūlo galutinai atsisveikinti su komunistiniais simboliais

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas įregistravo įstatymo projektą, siūlydami eiti pastaraisiais metais Ukrainos ir Lenkijos pramintu keliu ir „išvalyti viešąsias erdves nuo komunistinių ir kitų totalitarinių ideologijų likučių“. Šis įstatymo projektas buvo pristatytas šiandien vykusioje spaudos konferencijoje. Lietuvos viešojoje erdvėje nuolat iškyla diskusijos dėl gatvių ar mokyklų pavadinimų, miestų aikštėse tebestovinčių paminklų, skirtų su komunistine ideologija ar sovietinės okupacijos režimu susijusiems veikėjams, Lietuvą okupavusiai Raudonajai armijai. Sprendimus dėl tokių objektų pervadinimo ar pašalinimo šiandien savarankiškai priima savivaldybės, tačiau dažnu atveju nusprendžiama nesiimti ryžtingesnių

„Ačiū, Islandija“

Ketvirtadienis, lapkričio 30 d. (Reikjavikas). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Islandijos Respublikos Prezidentu Gudniu Thorlaciumi Johannessonu (Guðni Thorlacius Jóhannesson) ir su juo aptarė Lietuvos ir Islandijos santykius ekonomikos, verslo, mokslo, kultūros srityse, bendradarbiavimą NATO, Šiaurės ir Baltijos šalių ryšių stiprinimą. Šalies vadovė taip pat pakvietė Islandijos Prezidentą atvykti į atkurto Lietuvos valstybingumo šimtmečio minėjimo renginius kitais metais. Islandijos vadovas padėkojo už kvietimą ir pažadėjo kartu su pirmąja ponia dalyvauti 2018 m. Vasario 16-osios iškilmėse. Prezidentės teigimu, pirmoji pripažinusi atkurtą Lietuvos nepriklausomybę, Islandija parėmė mus tada, kai niekas nedrįso to padaryti.

Top