Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia (Puslapis 29)

Pradžia

V. Ušacko sprendimas: dalyvaus prezidento rinkimuose

Modesta Gaučaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt Ilgai aistras kurstęs konservatorius Vygaudas Ušackas pagaliau paskelbė savo sprendimą. Trečiadienio vidurdienį Kaune jis paskelbė, kad sieks šalies vadovo posto 2019-ųjų pavasarį vyksiančiuose rinkimuose. Tiesa, panašu, kad rinkimuose jis dalyvaus be Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) paramos. „Aš priėmiau atsakingą sprendimą dėl dalyvavimo 2019 m. vyksiančiuose Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose. Jį skelbiant norėsiu ne tik atvirai paaiškinti savo motyvus, bet ir atskleisti aplinkybes, paskatinusias mane apsispręsti būtent taip“, – dar prieš renginį, kuriame paskelbė savo sprendimą, socialiniame tinkle rašė V. Ušackas. Išklausyti V. Ušacko pareiškimo susirinko

Mindaugo Survilos „Sengirė“ iš Italijos parsivežė auksą

Mindaugo Survilos (dešinėje) dokumentinė juosta „Sengirė“ Lesinjos filmų festivalyje įvertinta pagrindiniu prizu. Rugpjūčio 24–rugsėjo 2 dienomis Italijos Alpėse, Bosco Chiesanuova kalnų miestelyje, vyko Lesinjos filmų festivalis (Film festival della Lessinia). Mindaugo Survilos dokumentinė poema „Sengirė“ šiame festivalyje įvertinta pagrindiniu apdovanojimu – „Lesinjos auksu“ (Lessinia D’Oro). Šiame festivalyje žiūrovams buvo parodyti 63 filmai iš 37 šalių. Iš jų kruopščiai atrinkti 26 filmai dalyvavo konkursinėje programoje, tarp jų ir lietuvius jau spėjęs sužavėti dokumentinis filmas „Sengirė“. „Prieš vykstant į šį festivalį buvo tikrai neramu, nes italai neturi tradicijos dokumentiką žiūrėti kino teatruose. Ji, galima teigti, ten

Tėvynės Sąjunga įvardija save kaip Sąjūdžio misijos tęsėja, giriasi prisidėjusi prie urėdijų sunaikinimo ir kreipiasi į šalies vadovus

Atviras laiškas valstybės vadovams ir visuomenei ,,Dėl susitarimo vardan tvarios Lietuvos ateities” Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui Visuomenėje kylant iniciatyvoms dėl didesnio sutarimo ir konsensuso paieškų jaučiame pareigą pareikšti, kad Tėvynės Sąjunga kaip Sąjūdžio misijos tęsėja visada pasisakė už tai, kad būtų surastas sutarimas dėl svarbiausiųjų darbų Lietuvai. Nuo 1992-ųjų susitarimo dėl Konstitucijos, kuri padėjo pamatus tvariai Lietuvos raidai bei sparčiai transatlantinei integracijai, iki susitarimų dėl gynybos finansavimo Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai visada buvo valstybės pusėje. Svarbiausi sprendimai valstybėje yra tvaresni, jei priimami ieškant susitarimo. Mokesčių reforma, pensijų pertvarka

Milijoninės investicijos Lietuvos lankytinoms vietoms, kurių darbo laiko ribotas

Algis STRELČIŪNAS Vasara – kelionių, parkų, muziejų ir kitų lankytinų vietų pažinimo metas. Kasmet mūsų šalį aplanko vis daugiau svečių iš užsienio. O ir patys lietuviai dažnai atostogų kryptį renkasi ne šiltuosius kraštus, o savo gimtinę. Juolab, kad Lietuvoje veikti tikrai yra ką – trisdešimt penki parkai, šimtai muziejų bei kitų lankytinų vietų, kurias gyventojai mielai lanko. Tiesa, anaiptol ne visi parkai ar muziejai pasiruošę priimti gyventojus savaitgaliais, nors dar visai neseniai parkų bei lankytinų teritorijų atnaujinimui bei pritaikymui lankymui iš Europos struktūrinių fondų buvo skiriama daugiau nei 385 tūkst. eurų 2014–2020

Vyriausybės sprendimas pykdo gamtininkus: miškas – ne bulvių laukas

Novaraistis ir aplinkiniai miškai turtingi miško gėrybių ir retųjų paukščių.Modesta Gaučaitė, LRT.lt Nors Lietuvai šiuo metu vadovauja valstiečiai ir žalieji, šalies miškų tai, panašu, neapsaugo. Vyriausybė neseniai nutarė, kad turi būti didinama valstybinių miškų kirtimo norma. Nuspręsta, kad per artimiausius penkerius metus bus iškertama 6 proc. daugiau Lietuvos miškų. Vyriausybės patvirtintame dokumente rašoma, kad dar gegužės 22-ąją vykusiame Miškų ūkio konsultacinės tarybos posėdyje buvo pritarta vyriausybės miškų tarnybos pasiūlytai 11 850 ha valstybinių miškų kirtimo normai, kuri 6 proc. didesnė nei buvo 2014–2018 metais. Tiesa, tame pačiame dokumente nurodoma, kad Aplinkos ministerijoje, siekiant

Klaipėdos apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo oro teršimo uostamiestyje

Po to, kai rašėme Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūroje įvertinus ir patikslinus asociacijos „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją“ pareiškime pateiktą informaciją apie galimai viršytas oro taršos normas gyvenamuosiuose Klaipėdos miesto šiaurinės dalies rajonuose, besiribojančiuose su Klaipėdos uostu, priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 1 dalyje. T. y. pagal  požymius (aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimas). Ikiteisminio tyrimo metu bus siekiama

„”Dabar Jūsų laikas augti, ieškoti, atrasti, mokytis ir išmokti”

  Prezidentė Dalia Grybauskaitė  pabrėžia, kad šiemet nauji mokslo metai prasideda Lietuvai minint valstybės atkūrimo šimtmetį, „kai visi kartu sutinkame antrąjį mūsų laisvos ir nepriklausomos valstybės amžių“. Šeštadienį minint Mokslo ir žinių dieną, dalis šalies mokyklų pradeda mokslo metus. Švietimo ir mokslo ministerija rekomendavo mokslo metų pradžią nukelti į rugsėjo 3-ąją, pirmadienį. „Dabar Jūsų laikas augti, ieškoti, atrasti, mokytis ir išmokti, nes žinios taps tvirtu Lietuvos ateities pamatu. Visi, šiandien žengiantys į klases, turėsite ateityje priimti svarbius mūsų valstybei sprendimus. Tikiu, kad šią pareigą atliksite ne tik atsakingai, bet ir džiugiai“, – sakoma

Laikraštis „ŠIANDIEN”. Tikros tautos ir tikri žmonės negali gyventi be veido ir be tėvynės

Arvydas JUOZAITIS, laikraštis "ŠIANDIEN" Lietuviška savimonė, sveikas protas ir suvereniteto drąsa – trys jėgos, dėl jų nereikėjo nei tartis, nei ginčytis, keistas dalykas, – tai buvo sąžinės jėgos. Kai istorija sutampa su tomis jėgomis, kai žmonės nori šitų jėgų, istorija ir padaro savo. Kaip tos jėgos veikia dabar po 30 metų? Laisvės siekis – viena, vaisiai – antra, o laisvės turinys – trečia. Šiandien mes turime reikalo su laisvės turiniu, nes pirmi du tarsi jau aiškūs. Net šią valandą, kai mes čia šnekam, Lietuvą lietuviai palieka būriais. Skrenda iš Rygos oro uosto dabar,

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Ką kirsime iškirtę miškus?

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis "ŠIANDIEN" 2018 m. rugpjūčio 8 d. Vyriausybė priėmė nutarimą 6 procentais didinti metinę valstybinių miškų pagrindinių kirtimų normą penkeriems metams ir leidžiamą kirsti valstybės miško plotą padidino nuo 11 168 iki 11 850 hektarų. Kodėl visuomenė taip skausmingai sureagavo į šį sprendimą? Tiesiog mus visus apgavo aplinkos ministras. Pasirašė projektą, kad miškų kirtimą nedidins ir išėjo atostogauti, o ministrų kabinetas susirinko į posėdį ir tyliai nutarė miškus kirsti dar labiau. Kodėl tyliai? Kas parengė šį projektą? Jo tiesiog nėra. Vyriausybės 2018-08-08 priimto nutarimo projekto ,,Dėl metinės valstybinių miškų pagrindinių miško

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Neleiskime rugiams sulaukti linų likimo

Romaldas ABUGELIS, laikraštis "ŠIANDIEN" Be ruginės duonos daugelis iš mūsų neįsivaizduojame kasdieninio stalo. Deja, statistiniai duomenys liūdina ir kelia pagrįstą nerimą, kad rugius gali ištikti linų likimas, o mūsų stalas gali būti skurdesnis. 1932 – 1938 metais rugių Lietuvoje buvo auginama 503 tūkst. ha, 1990 m. – 168 tūkst. ha, o šiais metais deklaruota tik 21 tūkst. hektarų. Rugiai – svarbiausias duoninis augalas Lietuvoje, kitose Baltijos šalyse ir kituose artimuose regionuose. Rugiai yra nelepūs, gerai auga ir prastesnėje, rūgščioje lengvesnėje žemėje, o linai – vienas iš nedaugelio Lietuvoje auginamų pluoštinių augalų. Lino stiebeliai vartojami

Abejonių dėl aplinkos ministro vis  daugėja

Aplinkos ministerija paskelbė Nacionalinį taršos mažinimo planą, kuriame skelbiama, kad ruošiamasi uždrausti naudoti malkas ar kitą kietą kurą vietovėse, kur yra centrinis šildymas. Maža to, malkomis kūrenamas krosnis ar židinius ketinama apmokestinti. „Neįtikėtini aplinkos ministro ir Vyriausybės sprendimai. Tai jie didina miškų kirtimus prisidengdami, kad pigins malkas ir biokurą, kurių kainos smarkiai išaugo, tai dabar iš viso malkas uždraus. Kam tada didinami kirtimai? Kieno interesai atstovaujami? Kas gali paneigti, kad ne medienos pramonės?“, – klausia Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnas Juozas Olekas. Socialdemokratai, nebe pirmą kartą keldami ministro Kęstučio Navicko kompetencijos

Laikraštis „ŠIANDIEN”. V. Ušackas: „Pirmiausia – tarnauti savo kraštui, kiekvienam piliečiui, visiems be išimčių”

2019 m. Lietuvos Prezidento rinkimai Vygaudas Ušackas norėtų remtis Vinstono Čerčilio išmintimi, mylėti žmones kaip Antanas Smetona. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis "ŠIANDIEN" Kretingos rajono Jokūbavo miestelyje stovi paminklas Lietuvos prezidentui Aleksandrui Stulginskiui. Gali būti, kad ir šiame šimtmetyje Žemaitija turės paminklą Lietuvos prezidentui. „Jeigu konservatoriai mane reitinguos ir siūlys būti Lietuvos prezidentu, aš jiems tarsiu „ačiū“, tačiau noriu pabrėžti, kad aš sieksiu būti visų Lietuvos piliečių kandidatu į šalies vadovus“, – teigia iš Skuodo kilęs Kauno technologijos universiteto Europos instituto direktorius ambasadorius Vygaudas Ušackas. – Jau prieš dešimt metų kalbėta, kad jūs

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Prancūzai nusilenkė lietuvių teatrui

Valdas VASILIAUSKAS, laikraštis"ŠIANDIEN" Gerų naujienų, keliančių tautos ūpą, nebūna per daug. Viena tokių - Oskaro Koršunovo režisuoto Moliere’ö „Tartiufo“ triumfas Avinjone, viename garsiausių ir didžiausių pasaulio teatro festivalių, įkurtame 1947 m. legendinio prancūzų režisieriaus Jeano Vilaro. Lietuvių teatro sėkmė šiame Provanso mieste džiugina keleriopai. Pagrindinėje Avinjono festivalio programoje 900 vietų salėje buvo suvaidinti net penki lietuviško „Tartiufo“ spektakliai. Žinant, kokią reikšmę Moliere turi prancūzų kultūrai ir teatrui, kaip jie reikliai vertina savo klasiko scenines interpretacijas, , verta prisiminti, kad O.Koršunovo “Tartiufo “ kelias į sceną Lietuvoje buvo apipintas keistomis užkulisinėmis intrigomis ir gandais,

Prezidentė pareiškė užuojautą dėl senatoriaus Johno McCaino netekties

Sekmadienis, rugpjūčio 26 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė nuoširdžią užuojautą dėl Jungtinių Amerikos Valstijų senatoriaus ir brangaus Lietuvos draugo Johno McCaino netekties ir palinkėjo stiprybės senatoriaus šeimai ir artimiesiems, kolegoms, draugams bei bendražygiams. Tiek karinės, tiek vėliau sekusios politinės karjeros ir tris dešimtmečius trukusio darbo metu Johnas McCainas ištikimai gynė savo šalį ir jos interesus, burdamas visuomenę, ieškodamas sutarimo tiek su bendraminčiais, tiek su politiniais oponentais, visada siekė apsaugoti jam brangias demokratijos vertybes, amerikiečių laisvę ir gyvenimo būdą. Šalies vadovė pabrėžė, kad didžiulė atsakomybė ir pasiaukojimas, moralinis autoritetas ir

Kas iš tikrųjų vyksta Susisiekimo ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose?

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema”, LRT.lt Automobilių kelių direkcija tikrai turėjo tapti susisiekimo ministro Roko Masiulio galvos skausmu. Tai direktoriaus pavaduotojo 2 nesėkmingi atleidimai, kainavę valstybei 43 tūkst. eurų, tai dabar konkursas Rusnės estakadai statyti, tapęs įrodymu, kad kai nukerti vieną galvą, sistema lieka veikti. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ – pokalbis su Kelių direkcijos laikinuoju vadovu Vitalijumi Andrejevu, Seimo Audito komiteto vadove Ingrida Šimonyte ir asociacijos „Lietuvos keliai“ prezidentu Rimvydu Gradausku. – Pone V. Andrejevai, pirmiausia klausimas jums. Tuo metu, kai ministras piktinasi, kad į Kelių direkciją neleistinas intervencijas darė

Laikraštis „ŠIANDIEN”: “Jeigu vyriausybė pažeidžia žmonių teises, tai sukilimas yra jų šventa teisė ir pareiga“

Dainius PAUKŠTĖ Laikraštis  „ŠIANDIEN“ Islandų pavyzdys imponuoja… Priešais Islandijos parlamentą – Altingą stovi didelis perskeltas akmuo. Kaip sako islandai, tai - „Monumentas pilietiniam nepaklusnumui“. Ant akmens įtvirtintoje lentelėje parašyta: “Jeigu vyriausybė pažeidžia žmonių teises, tai sukilimas yra jų šventa teisė ir pareiga“. Gal ir mums, kaip islandams, reikėtų Lukiškių aikštėje kažko primenančio, kad stipresni būname tik tuomet, kai veikiame kartu? Islandai nesigėdija pastatytu monumentu įprasminti savo tautos vidinių problemų ir parodo jų įgyvendinimo būdą. Seniausią pasaulyje parlamentą įkūrusi tauta žino ką sako: lagaminais ir balsavimu kojomis Tėvynėje esamų problemų neišspręsi, – tik jas dar labiau

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Kelias į Okajamos universitetą

Lietuva japonams – egzotiškas kraštas. O lietuviams Japonija? Kristupas PUODŽIUKAS Specialiai laikraščiui „ŠIANDIEN“ iš Japonijos Noras išmokti japonų kalbą Daugiau apie Japoniją sužinojau gimnazijos laikais, kai laisvalaikiu pradėjau domėtis jų populiariąja kultūra – japoniškąja animacija (anime) ir komiksais (manga). Laikui bėgant susiradau bendraminčių ir pradėjau skaityti daugiau apie šią šalį, jos kultūrą ir istoriją. 12 klasėje nusprendžiau išmokti japonų kalbą, bet dėl artėjančių egzaminų visą laiką teko skirti mokslams. Panaši situacija tęsėsi ir universitete, kadangi Lietuvos sveikatos mokslų universitete studijavau mediciną, negalėjau skirti daug laiko šiems pomėgiams. Atostogų metu neretai teko susitikti su pagal mainų programą

„Esu suinteresuotas subalansuoti ne visai draugišką Europos Sąjungos požiūrį į Izraelio valstybę”

Lietuvoje  vizitą tęsiantis Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu penktadienį susitiks su prezidente, visų trijų Baltijos šalių premjerais bei pagerbs Holokausto aukų atminimą Panerių memoriale. Su premjeru Sauliumi Skverneliu susitikęs B. Netanyahu ketvirtadienį sakė besitikintis, kad glaudūs santykiai su Lietuva padės atsverti, jo paties teigimu, neteisingą kitų Europos šalių kritiką dėl Izraelio veiksmų palestiniečų atžvilgiu „Su Izraeliu Europos Sąjunga ir Briuselis dažnai elgiasi netinkamai, esama daug iškraipymų mūsų atžvilgiu, ir džiugu matyti, kad jūs laikotės aiškumo, tiesos ir drąsos pozicijos“, – teigė jis. Europos Sąjungai nepritariant dėl Jungtinių Valstijų sprendimui išstoti iš vadinamosios Irano branduolinės

Baltijos kelią primins simbolinių laužų grandinė pajūryje

Jau šį šeštadienį visų trijų Baltijos valstybių pajūrį nušvies liepsnojančių šimtmečio laužų grandinė. Iki Baltijos kelio 30-mečio likus lygiai metams, tokiu išskirtiniu ir simboliniu būdu bus paminėta gilias šaknis turinti Baltijos šalių draugystė. Šimtmečio laužų grandinė – tarptautinio projekto „Senovinė ugnies naktis“, kuris vyksta jau nuo 2009-ųjų, dalis. Šiemet, likus metams iki Baltijos kelio 30-mečio ir visoms trims Baltijos valstybėms švenčiant savo valstybingumo atkūrimo 100-mečius, Lietuva pirmą kartą dalyvaus šiame projekte. Organizatorių teigimu, daugiau nei 30 Lietuvos pakrantėje įsižiebsiančių laužų bus skirti atkurtos Lietuvos šimtmečio sėkmės istoriją kūrusiems herojams – tiems, kurie

V. Vasiliauskas. Šviesos spindulys tamsos karalystėje 

Valdas Vasiliauskas Rugpjūčio 21 d.,Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos didžiausia salė lūžo nuo šviesuolių – o kur kitur inteligentams glaustis, jeigu ne čionai? Adolfo Damušio demokratijos studijų centro surengtai filmo „Dangus lageryje“ apie Nijolę Sadūnaitę premjerai Lietuvoje nesutrukdė nei vasaros atostogos, nei gražus oras, nei platesnės reklamos nebuvimas. Vakarą vedė šio centro nepakeičiamas vadovas Vidmantas Valiušaitis, pasveikinęs žymiausią Lietuvos disidentę su neseniai praėjusiu 80-mečio jubiliejumi. Filmo autorių tėvynėje, Italijoje, Pezaro mieste premjera jau įvyko prieš metus. Filmo sukūrimo istorija nepaprasta – tikrai sadūnaitiška. Italė mokytoja Paola Ida Orlandi iš Pezaro, viešėdama Vilniuje, aplankė KGB rūmus –

Visuomenė telkiasi prieš sprendimą didinti valstybinių miškų kirtimų normą

Sąjūdis ,,Už Lietuvos miškus“ kreipiasi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir prašo: Atšaukti 2018 m. rugpjūčio 8 d. priimtą LR Vyriausybės nutarimą 6 proc. didinti metinę valstybinių miškų kirtimų normą. Kirtimų apimtys valstybiniuose miškuose negali viršyti iki šiol galiojusios (2014-2018 m.) kirtimų normos,y. 11 168 ha ploto,  apskaičiuoto pagal plynojo miško kirtimo ekvivalentą, ir jame kertama iki 3 145 tūkst. kietmetrių likvidinės medienos. Prašome priimti  nutarimą, kuriame  maksimali metinė valstybinių miškų kirtimo norma būtų įtvirtinta būtent ta, apie kurią visuomenei pranešė Aplinkos ministerija t.y. 11 168 ha. Vykdyti rinkėjams ,,Darnios Lietuvos

Ministrai – profesionalai tyčiojasi iš mokesčių mokėtojų

"To Lietuvoje dar nėra buvę. Teismas trečiąkart pripažino, kad Automobilių kelių direkcijos vadovo pavaduotojas Daivis Zabulionis atleistas neteisėtai, ir vėl priteisė kompensaciją. Tačiau susisiekimo ministras Rokas Masiulis ramus – mokės ne jis, bet valstybė. Kaltas, bet nežinia dėl ko. Taip Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovams atrodo buvęs šios įstaigos direktoriaus pavaduotojas 53-ejų D.Zabulionis. Nors teismai vakar jau trečią kartą pripažino, kad aukštas pareigas ėjęs valdininkas buvo atleistas neteisėtai, buvusio kabineto durys jam uždarytos. Buvęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo pavaduotojas Daivis Zabulionis ir antrą kartą iš pareigų buvo atleistas neteisėtai, jam priteista

Kliba K. Navicko kėdė: miškų kirtimą didina kito ministro rankomis

Liepos pabaigoje Aplinkos ministerija pateikė Vyriausybei nutarimo projektą, kuriame teigiama, kad valstybinių miškų kirtimo apimtys nebus didinamos, o K. Navickas išėjo atostogų. Rugpjūčio 8 d. Ministrų kabinetas miškų kirtimus padidino 6 proc., o nutarimo projektą už K. Navicką pasirašė jį pavaduojantis žemės ūkio ministras G. Surplys. Šis Vyriausybės nutarimas sukėlė didžiulį visuomenės pasipiktinimą. Daugiau kaip 80 proc. Žinių radijo klausytojų balsavimu patvirtino, kad miškų kirtimo didinti nereikia. Sąjūdis "Už Lietuvos miškus" kreipėsi į šalies vadovus prašydamas atšaukti minėtą Vyriausybės nutarimą. " Atkreipiame jūsų dėmesį, kad jeigu Vyriausybė ir  toliau nesiskaitys  su visuomenės

V. Putinas ir A. Merkel susitiko Berlyne

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, atvykęs į susitikimą su Vokietijos kanclere Angela Merkel, pareiškė žurnalistams, kad Maskva pasiruošusi bendradarbiauti konflikto Rytų Ukrainoje sureguliavimo srityje, pranešė Svoboda.org. „Mes neabejotinai kalbėsime apie Ukrainą krizės sureguliavimo kontekste. Norėčiau pabrėžti, kad Minsko susitarimų įgyvendinimas neturi alternatyvos, ir tai, kad esame suinteresuoti „Normandijos formato“ ir kontaktinės grupės veikla, bei pasiruošę paremti specialios Jungtinių Tautų stebėtojų misijos sukūrimą – sakė Rusijos prezidentas. V. Putinas kalbėjo tikįs, kad derybų metu pavyks „pajudėti šia kryptimi“. Vokietijos kanclerė A. Merkel pareiškė, kad ketina aptarti konfliktus Ukrainoje ir Sirijoje bei projektą „Nord Stream 2“. Kreipdamasi

Mirė Nobelio taikos premijos laureatas, buvęs JT vadovas Kofis Annanas

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė nuoširdžią užuojautą dėl iškilaus Ganos piliečio, diplomato ir Nobelio taikos premijos laureato, buvusio Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus Kofi Annano netekties. Pasak D. Grybauskaitės, savo gyvenimą K. Annanas paskyrė darbui ginant žmogaus teises ir taiką visame pasaulyje. Šalies vadovės užuojautos laiške Ganos prezidentui Nana Akufo-Addo pabrėžiama, jog K. Annanas išliks ryškiu pavyzdžiu visiems pasaulio žmonėms, diplomatams ir Jungtinių Tautų pareigūnams, siekiantiems taikos, ginantiems žmogaus teises ir lygybę. D. Grybauskaitė reiškia nuoširdžią užuojautą ir linki stiprybės K. Ananno šeimai ir artimiesiems, jo gausiems bendražygiams ir pasekėjams bei visiems Ganos

Fotografijų paroda „1988-ųjų rugpjūtis: Laisvės byla Vingio parke“

L. Skirpsto nuotr. Lietuvai minint Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio rugpjūčio 23-iosios dienos mitingo Vingio parke trisdešimtmetį, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su fotografu Leonardu Skirpstu maloniai kviečia apsilankyti fotografijų parodoje „1988-ųjų rugpjūtis: Laisvės byla Vingio parke“. Tai bene didžiausias mitingas šalies istorijoje, jame dalyvavo 250 000 žmonių. Jo metu ne tik prisimintas tragiškas mūsų šalies istorijos įvykis, bet ir raginta parengti naują respublikos Konstituciją, sugiedota „Tautiška giesmė“. Po renginio būsimasis Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus „Gimtajam kraštui“ sakė: „Tokio reginio, tokio dvasios nusiteikimo negalėjau tikėtis net susapnuoti.“ Prieš daugiau nei ketvirtį amžiaus į šį parką

Laikraštis „ŠIANDIEN”: šalies gyventojai – už brangiausio Lietuvos turto – miškų – išsaugojimą

Profesorius Arvydas Virgilijus Matulionis, laikraštis "ŠIANDIEN" Gegužės 4–12 dienomis, Lietuvoje beverdant aistroms dėl politinių lyderių susikompromitavimo, Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ nustatydama politikų reitingus paklausė ir keletą klausimų apie miškus. Sąjūdžiui „Už Lietuvos miškus“ yra neramu, kad Miškų ūkio konsultacinė taryba, kurią sudarė aplinkos ministras K. Navickas, pasiūlė 6 procentais padidinti miškų kirtimą, todėl  paprašė sociologų išsiaiškinti, ką apie tai galvoja Lietuvos žmonės. Kadangi „Vilmorus“ apklausos yra reprezentatyvios, taigi galime pagrįstai teigti, kad išryškintas tikrasis Lietuvos gyventojų požiūris. Buvo užduoti du klausimai: „Ar pritariate, kad Lietuvos miškų kirtimas būtų mažinamas,

VRK nusprendė: N. Puteikio padėjėja Seimo nario mandato siekti negalės

Naglis Puteikis. Modesta Gaučaitė, LRT.lt Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį ėmėsi spręsti, ar parlamentaro Naglio Puteikio padėjėja ir Centro partijos atstovė Laura Radzevičiūtė gali kandidatuoti į Seimą vienmandatėje Zanavykų rinkimų apygardoje. Rinkimai šioje apygardoje vyks rugsėjo 16-ąją. Zanavykų apygardos rinkimų komisija konstatavo, kad L. Radzevičiūtė nesurinko reikia kiekio rinkėjų parašų, todėl neturėtų būti registruojama, kaip kandidatė ir negali dalyvauti rinkimuose laisvai Seimo nario vietai užimti. Ketvirtadienį VRK pradėjus svarstyti L. Radzevičiūtės įtraukimo arba neįtraukimo į kandidatų sąrašą klausimo, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) deleguotas komisijos atstovas Vilius Semeška kreipėsi į kolegas su prašymu balsuoti

Laikraštis „ŠIANDIEN”.Bauginanti Klaipėdos uosto plėtra

Bauginanti Klaipėdos uosto plėtra. Pasekmės gamtai, Lietuvos pajūrio krantams, žmonių sveikatai ir pačiai miesto infrastruktūrai sprendžiami vienos ministerijos valdininkų kabinetuose Linas ANDRONOVAS, laikraštis "ŠIANDIEN" Asociacijos „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją“ (KIDE) atstovai drauge su Lietuvos žaliųjų partijos vadovu R. Lapinsku, sąjūdžio "Už Lietuvos miškus" pirmininku G. Kniukšta ir jūrinių mokslų specialistais lankėsi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje. Direkcijos vadovas parodė gero pusvalandžio trukmės prezentaciją apie uosto plėtros gerumus. Taip pat pakviestiesiems direkcija pateikė atsakymus į DUK‘us, į kuriuos atsakinėdami jie, neabejotina, pavargo – tad ir paruošė šią puikią prezentaciją. Tačiau dalyviams labiau rūpėjo

Gargžduose organizuojamas Lietuvos cepelinų virimo čempionatas

Šį šeštadienį, rugpjūčio 18 d. Gargždų Minijos upės slėnyje startuos 11-asis Gargždo festivalis, kurio programoje –visuomeninės organizacijos „Bendrai visi“ organizuojamas Lietuvos cepelinų virimo čempionatas. Dalyvauti ir išbandyti jėgas čempionate kviečiami visi norintys. Cepelinais  bus vaišinami ir festivalio svečiai, ir dalyviai. Pirmą kartą cepelinų virimo aprašymas randamas 1934 metais Žemės ūkio rūmų išleistoje E. Dargytės knygoje „Daržovių valgiai“. Gargždiškės farmacininkės ir kulinarės Valerijos Gedžienės cepelinų bei kitų bulvių valgių receptai 1960 metais buvo išspausdinti žurnaluose „Kooperatininkas“ ir „Tarybinė moteris“, jie bemat  išplito po visą Lietuvą. Gargždų „Bulvėje“ gaminamiems cepelinams kompozitorius Benjaminas Gorbulskis pagal

Laikraštis „ŠIANDIEN”. Dešimt Garliavos istorijos metų: ši byla turi pradžią, bet neturi pabaigos

Valdas VASILIAUSKAS, laikraštis "ŠIANDIEN" Daug kam Lietuvoje buvo neramu, koks bus JAV federalinio teismo Čikagoje sprendimas dėl Neringos Venckienės. Per užtrukusį teismo procesą Neringa sulaukė JAV kongresmenų Chriso Smitho ir Randy Hultgren’o rimtos paramos ir tokių pasaulio žiniasklaidos gigantų kaip “Associated Press” išskirtinio dėmesio. O Lietuvoje? Nors žiniasklaidos tonas sušvelnėjo, bet kol kas vyrauja vienkryptis judėjimas. Aš pasirengęs suprasti ir gerbti kitokią nuomonę dėl Garliavos nei mano: ši iškrypėliška istorija per daug tolima ir prieštaraujanti sveikam protui, kad normalus žmogus ja patikėtų (tuo iškrypėliai visame pasaulyje visuomet meistriškai naudojasi). Bet aš atsisakau

Laikraštis „ŠIANDIEN”. Kur šiandieniniai Lietuvos Oginskiai?

Valdas VASILIAUSKAS, laikraštis "ŠIANDIEN" Jeigu ne garsioji Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia ir Nepriklausomybės paminklas prie savivaldybės, pamanytum, kad atsidūręs Belgijos, Vokietijos , Olandijos ar kitos Vakarų Europos atvirukinio grožio miestuke. Po administracinės Lietuvos reformos turbūt iš naujųjų mažųjų savivaldybių Rietavo savivaldybė vienintelė pasiteisino – miestas sutvarkytas ne prasčiau nei Druskininkai – visur jaučiama rūpestinga miestą mylinčio šeimininko ranka. Tikrai kunigaikštiškas miestas, tartum visur pleventų Rietavo statytojų ir Lietuvos patriotų Oginskių dvasia. Ištempęs ausis klausiau Rietavo savivaldybės tarybos nario, ilgamečio nepakeičiamo Rietavo žemės ūkio technikumo, vėliau kolegijos direktoriaus Jono Bačinskopasakojimo apie pirmosios Lietuvoje

Daugiau pasitikėjimo žmonės reiškia tiems, kurie nėra patvirtinę, kad dalyvaus rinkimuose

Joana Lapėnienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt 2019 metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose jau pareiškė dalyvausią šeši kandidatai: Naglis Puteikis, Aušra Maldeikienė, Valentinas Mazuronis, Petras Auštrevičius, Žygimantas Pavilionis ir Vygaudas Ušackas. Neabejotinas lyderis – Gitanas Nausėda, yra sakęs, kad sprendimą praneš rudenį. Sprendimą sakosi priėmęs ir Saulius Skvernelis, tačiau kol kas jo neatskleidžia. Kitas daug paramos sulaukiantis Visvaldas Matijošaitis tarsi davė suprasti, kad prezidento rinkimai jo nedomina. Kita vertus, reikia manyti, dar gali būti ir tokių, kurie šiandien nesvarstomi kaip kandidatai, ir patys jie kol kas tyli. Taigi, kaip atrodytų rinkimai, jeigu jie vyktų

Laikraštis „ŠIANDIEN”. Vaivos pranašystės: linai ne tik žydi mėlynai…

Vaiva BUDRAITYTĖ, laikraštis "ŠIANDIEN" Sveiki, mielieji, šiandien noriu papasakoti apie linų sėmenų naudą. Kai kurie iš jūsų pasakys: „oi, kas nežino, kad sėmenys sveika“, bet, kai paklausi konkrečiai, ką tie sėmenys gydo, dauguma sugeba pasakyti tik, kad labai sveika žarnynui, laisvina vidurius, na, ir sėmenų saldainiai labai skanūs... Kartą teko lankytis Bagaslaviškyje pas ūkininką Bronislovą Vošterį, kuris turi įkūręs „Lino namus“, ten ir suvokiau, kad neturiu jokio supratimo apie sėmenų naudą, nors daug metų renku žoleles ir tikrai mano žinios šiek tiek didesnės nei tūlo lietuvio. Taigi, linai nuo seno lietuviui buvo ir

M. Drunga. Gudijoje ir vėl kliūva žurnalistams

Šįkart užsienio spaudos apžvalgoje – apie spaudos laisvę. Nenuostabu, kad ji pavojuje tokiose šalyse kaip Baltarusija. Kaip pranešė Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ žurnalistė Marie Koppel, „Baltarusijoje po policijos reidų suimti keli žurnalistai, tarp jų ir Vokietijos tarptautinio radijo ir televizijos stočių „Deutsche Welle“ korespondentas Pavliukas Bykovskis“. Autoritariškai valdomoje buvusioje sovietinėje respublikoje suimti ir keli kiti žurnalistai. Visa tai pranešė „Deutsche Welle“ vyriausioji redaktorė Ines Pohl ir Baltarusijos žurnalistų asociacija Minske. Be to, dvi dienas anksčiau buvo suimti ir tardytojų apklausinėjami dar keli žurnalistai. Radijo ir televizijos bendrovės „Deutsche Welle“ rusų tarnybos vadovas Ingo

Laikraštis „ŠIANDIEN”:Vygaudas Ušackas norėtų remtis Vinstono Čerčilio išmintimi, mylėti žmones kaip Antanas Smetona

2019 m. Lietuvos Prezidento rinkimai Vygaudas Ušackas norėtų remtis Vinstono Čerčilio išmintimi, mylėti žmones kaip Antanas Smetona Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis "ŠIANDIEN" Kretingos rajono Jokūbavo miestelyje stovi paminklas Lietuvos prezidentui Aleksandrui Stulginskiui. Gali būti, kad ir šiame šimtmetyje Žemaitija turės paminklą Lietuvos prezidentui. „Jeigu konservatoriai mane reitinguos ir siūlys būti Lietuvos prezidentu, aš jiems tarsiu „ačiū“, tačiau noriu pabrėžti, kad aš sieksiu būti visų Lietuvos piliečių kandidatu į šalies vadovus“, – teigia iš Skuodo kilęs Kauno technologijos universiteto Europos instituto direktorius ambasadorius Vygaudas Ušackas. – Jau prieš dešimt metų kalbėta, kad jūs būsite kandidatas į

Lietuvos žaliųjų partija: apstu žaliesiems nerimą keliančių klausimų

www.siandien.info Antrąjį rugpjūčio savaitgalį vyko smagus ir didžiausias Lietuvos žaliųjų partijos renginys – vasaros sąskrydis. Šventė šiais metais surengta Molėtų rajone, poilsio komplekse „Tolieja“, kuris įsikūręs Labanoro regioniniame parke, prie Ešerinio ežero. Partiečiai jėgas išbandė futbolo bei krepšinio aikštelės, smagi nuotaika vyravo „gerų daiktų" aukcione. Vakaro programoje – gyvos muzikos koncertas. Puikią nuotaiką sukurė gitaros virtuozas Aurelijus Globys, jaunasis bardas Augustas Lapinskas ir įspūdingo balso savininkė, kylanti pop-scenos žvaigždė, įvairių TV projektų dalyvė (o taip pat ir LŽP Jonavos skyriaus atžala) Gabrielė Užkurytė. Na, o labiausiai visus domino diskusija „Vizija Lietuvai“, į kurią atvyko

Aplinkos viceministras nusišnekėjo: Biokuras nėra kaltas dėl Vyriausybės sprendimo didinti miškų kirtimus

Remigijus Lapinskas, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Vyriausybės priimto sprendimo didinti metinę miškų kirtimo normą neva siekiant užkirsti kelią biokuro ir malkų kainų kilimui motyvas yra absurdiškas. Biokuro gamybai naudojama mediena sudaro maždaug 16 proc. visų medienos pardavimų. Kitaip tariant, tai tas pats, kas kirsti medį dėl vienos šakos. Be to, didinami visai ne biokurui skirtos medienos kirtimai.  Pradėti reikėtų nuo to, kad dėl biokuro miškas nėra kertamas. Miškai kertami dėl gamybai tinkamos medienos, kuri ir sudaro didžiąją dalį nukertamos medienos kiekio ir, žinoma, vertės. Tai puikiai iliustruoja skaičiai – medienos pardavimų statistika rodo,

Eugenijui Gentvilui Klaipėdos apygardos teismui pateikto ieškinio suma – 1 907 004,12 Eur

Valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pateikė ieškinį buvusiam jos vadovui Eugenijui Gentvilui. Klaipėdos apygardos teismui pateikto ieškinio suma – 1 907 004,12 Eur. Šią sumą sudaro VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija rangovams sumokėtos baudos, delspinigiai, palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos. Žala buvo padaryta netinkamai vykdant VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašytas rangos sutartis su BUAB "Klaipėdos hidrotechnika", "Strabag Wasserbau GmbH" ir "Rohde Nielsen A/S". Teismai jau anksčiau konstatavo, kad uosto direkcija nepagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį su BUAB "Klaipėdos hidrotechnika" ir "Strabag Wasserbau GmbH" ir dėl to priteisė šalių

Top