Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia (Puslapis 35)

Pradžia

Tarpušvenčiu nuotaiką kels saulė ir pavasariški orai

LRT RADIJAS, LRT.lt Šią savaitę šalyje vyraus pavasariški orai. Nors savaitės pabaigoje numatomos permainos, tikros žiemos dar nesulauksime. Taip LRT RADIJUI sakė sinoptikė Alva Nagelytė. Trečiadienį ir kitomis dienomis į Lietuvą iš pietų keliaus šiltas oras. Trečiadienio diena numatoma be lietaus, pro debesis dažnai pasirodys saulė. Pūs nestiprus pietinis vėjas. Temperatūra kils iki 2–4, pajūryje – 5 laipsnių šilumos.      Ketvirtadienio naktį kritulių dar nesulauksime. Nakties pradžioje debesys dar bus retesni, temperatūra nukris iki 0 ar 1 laipsnio šalčio. Vėliau danguje kaupsis daugiau debesų, kils oro temperatūra – paryčiais neigiamos temperatūros jau

Prezidentė perdavė Popiežiui Pranciškui – mažiausią pasaulyje prakartėlę

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė perdavė Popiežiui Pranciškui lietuvių mokslininkų ir studentų sukurtą unikalią kalėdinę dovaną – mažiausią pasaulyje prakartėlę. Dešimt tūkstančių kartų sumažinta ir tik mikroskopu matoma Vilniaus Katedros aikštės prakartėlės kopija jau užregistruota Gineso pasaulio rekordų knygoje. Prakartėlė yra tokia maža, kad kūdikį Jėzų vaizduojanti figūra yra mažesnė ir už žmogaus ląstelę. „Didžiuojuosi, kad mūsų mokslininkai ir studentai sukūrė pačią mažiausią pasaulyje prakartėlę. Ypač džiaugiuosi, kad galime įteikti šią įdomią ir inovatyvią dovaną Popiežiui Pranciškui, kurio kitąmet laukiame Lietuvoje“, – sako Prezidentė. Prakartėlę kūrusių mokslininkų tikslas – garsinti Lietuvą kaip modernią, talentingų

Krescencijus Stoškus. GYVENIMAS TIK ČIA IR DABAR

Krescencijus STOŠKUS, laikraštis "ŠIANDIEN" Nr.9  Ėjimas... be krypties. Moderniais laikais visiems buvo aiški pagrindinė gyvenimo kryptis: iš barbarybės – į civilizaciją, iš civilizacijos – į laisvę, lygybę, brolybę. Dabar tokios krypties nebeliko. Mūsų krašte pinasi viskas: fantastinė mokslo pažanga ir moralinis nuosmukis, neišpasakytai spartus turtėjimas ir gluminantis nuskurdimas, veržimasis dangoraižiais į dangų ir apleistų sodybų dūlėjimas, kūrybinis veržlumas ir sąmoningas naikinimas, reklaminis daiktų bei patarnavimų šlovinimas ir tyčiojimasis visur ir iš visko. Ypač skaudu matyti, kai važiuoji per gimtąją žemę. Išgražinti, išblizginti, stiklu spindintys miestai (ypač didmiesčiai), naująjį religingumą įtvirtinančios prekybos šventyklos, akropoliai

Tarp sėkmingai dirbančių įmonių – Uosto direkcija

Tradiciškai baigiantis metams Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) pagerbia šalies įmones, dirbusias sėkmingai ir metus baigsiančias gerais rezultatais. „Sėkmingai dirbančios įmonės“ apdovanojimas įteiktas ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Kasmet LPK siekia įvertinti sėkmingai Lietuvoje kuriančias ir verslą vystančias įmones, jų vadovų ir specialistų pasiekimus. Yra vertinamos teikiamos paslaugos, pelningumas, investicijos, eksportas, darbo našumo rodikliai ir kiti kriterijai. Šiemet išrinkta ir pagerbta 15 sėkmingai dirbančių Lietuvos įmonių. Uosto direkcija yra atsakinga už uosto vystymą, infrastruktūros tobulinimą ir uosto veiklos administravimą. Uosto direkcija nuolat investuoja į uosto infrastruktūrą – kasmet investuojama dešimtis milijonų

Laikraštis ŠIANDIEN: Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus” rezoliucija

Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus” REZOLIUCIJA priimta steigiamojo suvažiavimo 2017 12 09 Raudondvaryje Lietuvos Respublikos Seimas šių metų pavasario sesijoje priėmė Miškų įstatymo pakeitimus, kurie iš pagrindų griauna beveik tris nepriklausomybės dešimtmečius kurtą ir tobulintą valstybinių miškų valdymo sistemą. Rengiant Miškų įstatymo pakeitimus buvo demonstratyviai ignoruojama miškininkų, mokslininkų, profsąjungų, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų nuomonė, nors įsigaliojus įstatymui regionuose bus sunaikinti keli tūkstančiai darbo vietų, sužlugdyti žmonių gyvenimai, gausinamos bedarbių ir emigrantų gretos. Nukentės ne tik miškininkai, bet ir miške dirbantys smulkieji verslininkai, smulkieji medienos perdirbėjai. Siekiant užgniaužti visuomenės pasipriešinimą neskaidriems politikų sprendimams,

„Lietuvos geležinkelių“ valdymo filosofija: rekordiškai ėmė augti krovinių pervežimai

,,Lygiai prieš metus prasidėję pokyčiai kardinaliai pakeitė situaciją vienoje didžiausių valstybės valdomų kompanijų. Pakeitus „Lietuvos geležinkelių“ valdymo filosofiją ėmė rekordiškai augti krovinių pervežimai, Lietuva pirmą kartą tapo regiono lydere, o 1,8 mln. Eur nuostolį vos per 11 mėnesių pakeitė 11,9 mln. Eur pelnas", - pranešė Susisiekimo ministerija. „Pirmiesiems metams kėlėme tikslus suburti stiprią komandą, pradėti dirbti skaidriai ir grįžti prie pelningos veiklos. Visus šiuos tikslus pavyko pasiekti ir žengėme dar toliau. Tapome lyderiais Baltijos šalių regione, pasiekėme susitarimus su strateginiais partneriais, pasiūlėme naujovių keleiviams ir parodėme didesnį dėmesį klientams“, - sako

Prezidento rūmuose pirmą kartą įžiebiama Chanukos žvakė

Sekmadienį, gruodžio 17 d., 17.30 val. Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų Kolonų salėje įžiebta 6-oji Chanukos žvakė. Šventiniame vakare  pristatyta Chanukos istorija, skambėjo dainos jidiš kalba, atliekamos tenoro Rafailo Karpio, kuris savo kūryboje daug dėmesio skiria žydų kultūrinei tradicijai ir siekia ją pristatyti visuomenei. Pagal hebrajų kalendorių Chanuka prasideda Kislev mėnesio 25 dieną, tačiau pagal Grigališkąjį – šventė kasmet minima skirtingomis dienomis, lapkričio arba gruodžio mėnesiais. Švenčiant Chanuką yra uždegama specialiai šiai šventei skirta devynšakė žvakidė. Pirmąjį Chanukos vakarą yra uždegama pagalbinė ir pirmoji žvakė, antrąjį vakarą degamos dvi žvakės, vėliau trys, kol

Europos Komisija išskyrė kitų metų ES ekonominius ir socialinius prioritetus

Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) posėdyje Europos Komisijos narys Vytenis Povilas Andriukaitis pristatė 2018 m. metinę augimo apžvalgą, kuri pradeda aštuntąjį Europos semestro ciklą, apimantį tris ekonominės politikos koordinavimo sritis: 1) struktūrines reformas, daugiausia dėmesio skiriant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimui pagal strategiją „Europa 2020“; 2) fiskalinę politiką, kad būtų užtikrintas viešųjų finansų tvarumas pagal Stabilumo ir augimo paktą; 3) perviršinio makroekonominio disbalanso prevenciją. Pristatydamas apžvalgą, V. P. Andriukaitis pažymėjo, kad remdamasi ankstesnėmis gairėmis ir atsižvelgdama į valstybių narių ekonomines situacijas, Europos Komisija išskyrė kitų metų ES ekonominius ir

Poilsiautojams iš Lietuvos vartus atvėrė populiariausias Portugalijos regionas

Jau ateinantį rudenį poilsiautojams iš Lietuvos taps lengviau pasiekiama dar viena šiltojo sezono kryptis – Portugalija. Ši iš vienos pusės Atlanto vandenyno skalaujama, o iš kitos – tik su Ispanija besiribojanti valstybė ilgus metus buvo kone izoliuota nuo pasaulio, tačiau šiandien Portugalijoje turizmas itin klesti. Ir nors keliautojų pamėgtame Algarvės regione, į kurį ir bus skraidinami lietuviai, gausu pasaulines turizmo tendencijas atliepiančių paslaugų, neseniai Lietuvoje viešėjęs Portugalijos turizmo departamento vadovas Oto Oliveira piečiausią šalies regioną ragina pažinti per autentiškus, unikalius patyrimus. Ragina ieškoti autentikos „Portugalijos turizmo sektoriui – 200 metų. Per šį laikotarpį

Strateginių projektų portfelio komisija patenkinta savo darbu

Vyriausybėje posėdžiavusi Strateginių projektų portfelio komisija paskutiniajame šių metų posėdyje aptarė darbo rezultatus.Komisijai pirmininkaujantis Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis pabrėžė, kad pirmą kartą nuo nepriklausomybės laikų šalies prioritetiniams pokyčiams įgyvendinti yra taikomas projektinis valdymas, atsakingi politinio pasitikėjimo asmenys turi reguliariai atsiskaityti už pasiektus rezultatus. „Siekiame, kad reformos būtų įvykdytos numatytu laiku, neviršijant suplanuoto biudžeto ir  nenukrypstant nuo pagrindinių tikslų. Džiaugiuosi, kad 90 proc. Komisijos prižiūrimų strateginių projektų vyksta pagal grafiką“, – sakė premjeras. Komisijos posėdyje buvo pristatyti 6 strateginių projektų ateinančių metų įgyvendinimo planai. Susisiekimo ministerijos viceministras Paulius Martinkus pristatė „Oro uostų ir

R. Masiulis: ,,Miestai įpusėjo rengti darnaus judumo mieste planus”

Pusė savivaldybių jau turi parengtus ir patvirtintus darnaus judumo mieste planus (DJMP) ir netrukus pradės įgyvendinti plane numatytus sprendinius. Jonava, Druskininkai, Tauragė, Mažeikiai, Visaginas, Utena, Kėdainiai, Palanga, Birštonas – tai miestai, kurių DJMP šiuo metu jau yra parengti ir patvirtinti. Kiekvienas miestas turi savo plėtros viziją iki 2030 m. ir numatomų veiksmų planą iki 2020 m. „Darnaus judumo mieste planai – svarbus darnaus miesto plėtros dokumentas. Savivaldybės, kurios yra parengusios šiuos planus, jau gali teikti paraiškas numatytoms priemonėms įgyvendinti iš ES struktūrinių fondų. Neabejotinai, darnaus judumo skatinimas šalyje atneš teigiamų pokyčių susisiekimo

Vyčio paminklo reikia ir Marijampolei?

Šiomis dienomis plačiai aptarinėjamas valstybingumo simbolis – Vyčio paminklas – turi būti statomas Marijampolėje. Šis miestas 2018 metais yra paskelbtas Lietuvos kultūros sostine. Tokią idėją iškėlė Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariai Kęstutis Mažeika, Dainius Gaižauskas, Kęstutis Smirnovas, Aušra Papirtienė ir premjeras Saulius Skvernelis, priklausantys Sūduvos krašto bičiulių parlamentinei grupei. „Sūduva – tautinio atgimimo lopšys, net šeši iš 20-ies Valstybės atkūrimo, Vasario 16-osios akto, signatarų yra iš Sūduvos. Vienas jų – Lietuvos patriarchas Jonas Basanavičius. Iš šio krašto kilęs ir Lietuvos himno autorius Vincas Kudirka, o Sūduvos sostinė

Po gražiausia Europos egle – „Knygų Kalėdų“ skaitymai

Trečiadienis, gruodžio 6 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apsilankė sostinės Katedros aikštėje įsikūrusiame Kalėdų miestelyje ir kartu su Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ dienos centro „Vilties angelas“ vaikais dalyvavo „Knygų Kalėdų“ pasakų skaityme. „Vilniaus eglė – gražiausia Europoje, mes visi tuo didžiuojamės. Ji iš tiesų elegantiška, šviesi, nuostabi, ir tai yra Kalėdų laukimo eglė“, – sakė šalies vadovė. Po Kalėdų egle įsikūrūsiame Kalėdiniame miestelyje šalies vadovė apžiūrėjo šventines parduotuvėles, kur įsigijo meduolių. Pasak Prezidentės, džiugu, kad vilniečiai ir miesto svečiai ir ypač vaikai gali net ik jaukiai susiburti, bet ir išklausyti Kalėdinių

Konservatoriai siūlo galutinai atsisveikinti su komunistiniais simboliais

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas įregistravo įstatymo projektą, siūlydami eiti pastaraisiais metais Ukrainos ir Lenkijos pramintu keliu ir „išvalyti viešąsias erdves nuo komunistinių ir kitų totalitarinių ideologijų likučių“. Šis įstatymo projektas buvo pristatytas šiandien vykusioje spaudos konferencijoje. Lietuvos viešojoje erdvėje nuolat iškyla diskusijos dėl gatvių ar mokyklų pavadinimų, miestų aikštėse tebestovinčių paminklų, skirtų su komunistine ideologija ar sovietinės okupacijos režimu susijusiems veikėjams, Lietuvą okupavusiai Raudonajai armijai. Sprendimus dėl tokių objektų pervadinimo ar pašalinimo šiandien savarankiškai priima savivaldybės, tačiau dažnu atveju nusprendžiama nesiimti ryžtingesnių

Dėl pakitusių vaistų kainų ir generinių vaistų taikymo – vėl klausimai A. Verygai

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą dėl kompensuojamųjų vaistų kainų ir generinių vaistų. Sveikatos apsaugos ministerija ir ministras A. Veryga mėgsta pabrėžti, kad vaistų kainos Lietuvoje peržiūrėtos ir buvo sumažintos, o rezultatas pasiektas įpareigojant vaistininkus pacientams siūlyti pigesnius generinius vaistus. Visgi tokie apibendrinantys teiginiai neatspindi realios padėties, kadangi pacientų praktinė patirtis rodo, kad vienų vaistų kainoms mažėjant, pacientų priemokos kitiems vaistams be aiškių priežasčių išaugo – kai kuriais atvejais, žymiai. Parlamentarė kreipimesi sveikatos apsaugos ministro klausia, kokia yra procentinė dalis

„Ačiū, Islandija“

Ketvirtadienis, lapkričio 30 d. (Reikjavikas). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Islandijos Respublikos Prezidentu Gudniu Thorlaciumi Johannessonu (Guðni Thorlacius Jóhannesson) ir su juo aptarė Lietuvos ir Islandijos santykius ekonomikos, verslo, mokslo, kultūros srityse, bendradarbiavimą NATO, Šiaurės ir Baltijos šalių ryšių stiprinimą. Šalies vadovė taip pat pakvietė Islandijos Prezidentą atvykti į atkurto Lietuvos valstybingumo šimtmečio minėjimo renginius kitais metais. Islandijos vadovas padėkojo už kvietimą ir pažadėjo kartu su pirmąja ponia dalyvauti 2018 m. Vasario 16-osios iškilmėse. Prezidentės teigimu, pirmoji pripažinusi atkurtą Lietuvos nepriklausomybę, Islandija parėmė mus tada, kai niekas nedrįso to padaryti.

A. Butkevičius ragina politikus nepritarti Loterijų ir lošimų įstatymo pataisoms

Seimo narys Algirdas Butkevičius ragina Seimo narius nepritarti Loterijų ir lošimų įstatymo pataisoms, kurios sumažins finansavimą Lietuvos sportui. Priėmus pataisas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), gaunantis didelę dalį savo pajamų iš loterijų, netektų net iki trečdalio savo pajamų – daugiau nei 2,5 mln. eurų. „Sutinku, kad loterijų mokesčio tarifas galėtų būti didinamas, tačiau visiškai nepritariu tam, kad dėl to nukentėtų LTOK ir Lietuvą pasaulyje garsinantys sportininkai. Pataisų įsigaliojimas reikš, kad jau nuo kitų metų sausio 1-osios mūsų olimpiečiai nebegalės deramai treniruotis ir ruoštis varžyboms. Turime ieškoti sprendimų, kurie nesumažintų Olimpinio komiteto

L. Klimka. Pažymint tautos patriarcho Jono Basanavičiaus gimimo sukaktį

Libertas Klimka Šios savaitės dienų istorinė atmintis sureikšminta tautos patriarcho daktaro Jono Basanavičiaus gimimo 166-ąja sukaktimi. Gal lapkričio 23-iąją tekančios saulės spinduliai praskirs rytmečio ūkanas ir apšvies aukuro akmenį ant Atgimimo ąžuolyno kalvos Ožkabaliuose; būtent tą jo pusę, kur iškalta tautos patriarcho gimimo data. O juk  „Aušra“ – tai ir J. Basanavičiaus sumanytas bei redaguotas leidinys, paskelbęs tautinio atgimimo idėjas. Pašiurenkime lapkričio darganų nublokštus ąžuolų lapus, vaikštinėdami šiuo nepaprastu parku; bent jau mintimis... Daktaro J. Basanavičiaus gimtoji Ožkabalių sodyba nuo pamato akmenų pakilo kaip stebuklas, su Sąjūdžio banga. O greta, 40-ies hektarų plote,

Kultūros ministerija skelbia Vyriausybės kultūros ir meno premijų pretendentų sąrašą

Kultūros ministerija skelbia asmenų, pretenduojančių 2018 metais gauti Vyriausybės kultūros ir meno premijas, sąrašą: pianistas Gabrielius Alekna, muzikantai Armonas-Uss Duo ( Irena Uss-Armonienė, Rimantas Armonas), grafikė  Sigutė  Chlebinskaitė, architektas Gintaras Balčytis, kompozitorė Zita Bružaitė, baleto artistė Anastasia Chumakova, aktorius Arvydas Dapšys, dailininkai Algirdas ir Remigijus Gataveckai, skulptorius, medalininkas Petras Gintalas, teatrologė Audronė Girdzijauskaitė, vitražistė Rasa Grybaitė, rašytojas Teodoras Laimonas Inis, choreografas Vytis Jankauskas, menotyrininkė Kristina Jokubavičienė, tekstilininkė Lina Jonikė, kultūros veikėja Liudmila Jonušienė, baleto artistas Nerijus Juška, skulptorius Juozas Kalinauskas, muziejininkė Vida Kanapkienė, operos solistė, kultūros veikėja Nomeda Kazlauskaitė (Kazlaus), kino

Vilniuje atidarytas naujas verslo centras „Narbuto 5“

Vilniuje duris atvėrė naujas verslo centras „Narbuto 5“. Naujajame 4700 kv.m. pastate jau kuriasi nuomininkai – beveik visas šio pastato plotas buvo išnuomotas dar prieš oficialią statybų pabaigą. Verslo centras gali didžiuotis strategiškai patogia vieta, patrauklia architektūra, optimaliu pastato dydžiu, lanksčiu biurų išplanavimu bei pažangiomis technologijomis. Didžiausią dėmesį plėtodami „Narbuto 5“ verslo centrą vystytojai skyrė nuomininkų komfortui ir produktyvumui, pastato tvarumui bei gamtai. Verslo centro projektuotojai numatė gryno oro padavimą į vėdinimo sistemas iš atokiausios nuo automobilių stovėjimo aikštelių ar gatvių vietos, pastate pritaikyti sudėtingi maksimalų dienos šviesos naudojimą numatantys inžineriniai fasado

R. Valatka. Vargas dėl aikštės ar dėl proto?

Rimvydas Valatka Prieš pat Adventą Lietuvą užklupo vargas dėl aikštės. Vos tik paskelbta, kad konkursą dėl Lukiškių aikštės paminklo laimėjo kalnelis partizanams atminti, paaiškėjo, kad Lietuvą užklupo dar ir vargas dėl demokratijos. Tuo metu, kai antivytininkai šaukė „Vivat!“ A.Labašausko kalneliui ir demokratijai, pralaimėjimu springdami Vyčio fanai klykė, kad čia jokia ne tautos valia, o neoliberalmarksistinės paminklo komisijos užgaidos. Jei būtų laimėjęs Vytis, tą sunkiai suvokiamą ir dar sunkiau ištariamą abrakadabrą būtų kartoję pikti antivytininkai. Nes demokratinės procedūros yra sudilusio grašio nevertos, jei laimi ne tie. Bet ir tai dar buvo ne paskutinis vargas, užklupęs

Priimtas Pranešėjų apsaugos įstatymas

Agnė Bilotaitė Seimas  priėmė Pranešėjų apsaugos įstatymą. Jis nustato apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, taip pat skatinimo ir pagalbos priemones, siekiant sudaryti tinkamas galimybes asmenims pranešti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją ir atskleidimą. Vieno įstatymo, kuris užtikrintų asmenų, pranešančių apie korupciją ir kitus įstatymų pažeidimus, Lietuvoje iki šiol nebuvo. Įstatymas priimtas skubos tvarka. Šį mėnesį priimti Pranešėjų apsaugos įstatymą Lietuva įsipareigojo siekdama tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare. Įstatymo projektą parengusios darbo grupės pirmininkė Seimo narė Agnė Bilotaitė teigė, kad šio įstatymo

Socialdemokratų pozicija dėl „vaiko pinigų“: priemonės nepakankamos“

Eglė Samoškaitė Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos nuomone, valdančiosios mažumos apsisprendimas nustatyti vos 30 eurų „vaiko pinigus“ yra neišbaigtas ir nepakankamas. Į vaiką orientuota politika turėtų reikšmingiau prisidėti prie šeimos galimybių stiprinimo, nes daugeliui tėvų Lietuvoje „neįkandamas“ papildomas vaikų ugdymas ar užimtumas. Socialdemokratai norėtų, kad: • universaliai mokami „vaiko pinigai“ palaipsniui turėtų pasiekti apie 100 eurų vaikui; • būtų atsisakoma vertinimo pagal pajamas; • papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (PNPD) dirbantiems tėvams nebūtų naikinamas tol, kol „vaiko pinigai“ nepasieks užsibrėžtos ribos. Ką siūlo valdančioji mažuma: • įvesti 30 eurų „vaiko pinigus“ už visus vaikus; • atsisakyti papildomo neapmokestinamojo

Į Lietuvą išvyko pirmasis Kroatijos karinių pajėgų kontingentas

iš Kroatijos Petrinja mieste įsikūrusios karinės bazės į Lietuvą išvyko pirmasis Kroatijos karinių pajėgų kontingentas, kuris prisijungs prie Vokietijos vadovaujamų NATO priešakinių pajėgų. Iškilmingoje karių palydos ceremonijoje į Kroatijos karius kreipęsis Lietuvos ambasados skyriaus vadovas Donatas Žiugžda išreiškė Lietuvos padėką Kroatijai už jos indėlį stiprinant bendros NATO valstybių erdvės saugumą bei konkrečiais darbais rodomą solidarumą su Lietuva ir kitais sąjungininkais. „Lietuva ir Kroatija yra artimos sąjungininkės susaistytos daugybės glaudaus bendradarbiavimo ryšių, o Lietuvos ir Kroatijos karių draugystė ypač sustiprėjo bendros tarnybos NATO ISAF misijos Ghoro provincijoje Afganistane metu. Lietuvoje gerai žinomi Kroatijos

Prezidentė pasirašė dekretą, kuriuo paskyrė V. Sinkevičių ūkio ministru

Pirmadienis, lapkričio 27 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, gavusi Ministro Pirmininko teikimą, susitiko su kandidatu į ūkio ministrus Virginijumi Sinkevičiumi ir aptarė svarbiausius šalies ekonomikos augimui reikalingus darbus. Valstybei būtina išsigryninti svarbiausius ekonomikos sektorius ir nuspręsti, kur bus skiriami didžiausi resursai ir dėmesys. Dabar Lietuva turi net 20 prioritetų aukštųjų technologijų srityse, pradedant agroinovacijomis ir baigiant statybų technologijomis, tačiau realaus proveržio nėra nė viename iš jų. Todėl svarbu nesiblaškyti ir skirti didžiausią dėmesį ten, kur Lietuva turi didžiausią potencialą, – tai gyvybės mokslai, lazeriai, finansinės technologijos. Taip pat Prezidentė akcentavo,

Dėl akcizų tarifo pakeitimo vežėjai jau dairosi į kaimyninę Lenkiją

Lietuvos Vyriausybė nuo kitų metų siūlo didinti akcizų tarifą dyzeliniam kurui. Šiuo metu galiojantis tarifas nuo 330,17 eurų už 1000 litrų būtų padidintas iki 347 eurų už 1000 litrų. Dėl šio akcizų įstatymo pakeitimo vežėjai jau dairosi į kaimyninę Lenkiją, kur degalų kaina pasidarys konkurencingesnė. Penkios verslo įmones vienijančios organizacijos kreipėsi į Premjerą Saulių Skvernelį ir Seimo komitetus dėl numatomų pokyčių. Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, Lietuvos darbdavių konfederacija (LDK), Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), Lietuvos verslo konfederacija (LVK) ir Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija nepritaria numatytiems pokyčiams ir teigia,

Sparčiausias Europoje kainų augimas apkarpė Lietuvos BVP plėtrą

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, trečiąjį 2017 m. ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvos BVP išaugo 3,4 proc. Tai – lėčiausias BVP augimo tempas šiemet (pirmąjį ir antrąjį šių metų ketvirtį BVP išaugo atitinkamai 4,2 ir 4,1 proc.). Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomikos patarėjas Aleksandras Izgorodinas komentuoja, kad „nors Statistikos departamentas dar nepateikė atskirų Lietuvos BVP komponentų dinamikos už šių metų trečiąjį ketvirtį, tačiau galima daryti prielaidą, kad labiausiai prie BVP sulėtėjimo prisidėjo tas komponentas, kuris dar visai neseniai labiausiai skatino BVP plėtrą, t.y. vartojimas.“ Lėtėjančią vidaus vartojimo plėtrą puikiai atspindi

L. Klimka. Šio mėnesio kaimo darbai daugiausiai jau po stogu

Jau turbūt prasidėjo antroji rudens pusė. Jos pradžia, aukštaičiai pasakytų, – kai palyja keletą dienų tokiu smulkiu, bet kiaurai permerkiančiu, na, tiesiog „kiauliniu“ lietumi. Rudens darganos ir šlapdribos priplos prie žemės nukritusius lapus, tik nuogos medžių šakos tiesis į dangų. Išties – koks gi lapkritis, tokiu vardu kalendoriuje įrašytas, jeigu tik vienas kitas lapelis ant medžių šakų palikęs. Pripažinkime, suklydo lietuviško kalendoriaus tėvas Laurynas Ivinskis, mėnesius rikiuodamas. O gal 1845-aisiais ruduo pasitaikė šiltesnis... Tačiau juk neimsime taisyti įprastinių dalykų; štai bemaž pusė pasaulio šio mėnesio pavadinimą kildina iš romėniškojo novemberio, reiškiančio

Laikraštis ,,ŠIANDIEN”: „Lietuvos klausimas“ 1990 metais

,,Katalonijos nepriklausomybės tarptautinė bendruomenė nepripažins,“- pareiškė Prancūzijos Europos reikalų ministrė Nathalie Loiseau „Esame Ispanijos sąjungininkai ir partneriai, Ispanija yra brandi demokratinė valstybė, taigi nežadame kištis į jos vidaus reikalus“, – sakė ministrė. ,,Katalonijos situacija man primena 1990 metus, kai paskelbus Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo aktą ne tik JAV, bet ir kitos Vakarų Europos valstybių vadovai neskubėjo susitikti su Lietuvos Respublikos vadovybe. Tuomet tai buvo TSRS vidaus reikalas...“, - sakė laikraščiui ,,ŠIANDIEN“ buvęs Seimo Tarptautinių ryšių skyriaus vedėjas Rimantas Stankevičius. Kokie buvo pirmieji susitikimai su Vakarų valstybių lyderiais atkūrus Lietuvos nepriklausomybę? Rimantas Stankevičius

„Doing Business 2018“: Lietuva – verslui palankiausių pasaulio valstybių 20-tuke

Pasaulio banko tyrime „Doing Business 2018“ Lietuva užima 16 vietą ir yra palankiausių pasaulio valstybių 20-tuke tarp 190 šalių. Palyginti su 2017 metais, Lietuva pagerino savo pozicijas per 5 vietas – pernai ji buvo 21-a. Tarp Europos Sąjungos valstybių narių mūsų šalis užima 6 vietą ir aplenkia tokias valstybes kaip Airija (17 vieta), Latvija (19 vieta), Vokietija (20 vieta). Pasaulio bankas, vertindamas šalių pažangą pagal dešimt rodiklių, pripažino, kad Lietuva per vertinamąjį laikotarpį įgyvendino teigiamas reformas keturiose srityse: statybos leidimų gavimo, prisijungimo prie elektros tinklų, smulkiųjų investuotojų apsaugos ir mokesčių mokėjimo

Europos Komisijos narys V. P. Andriukaitis pristatė Europos Komisijos 2018 m. darbo programą

Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetai bendrame posėdyje išklausė Europos Komisijos nario Vytenio Povilo Andriukaičio pristatymą apie Europos Komisijos 2018 m. darbo programą, kuri bus perduota svarstyti Seimo komitetams. Darbo programos svarstymas Seime ir Seimo prioritetų šios programos pagrindu nustatymas užtikrina Seimo komitetams galimybę metų eigoje išsakyti savo nuomonę svarbiausiais ES darbotvarkės klausimais. Komisijos narys atkreipė dėmesį į tai, kad kitų metų darbo programoje nurodytos ne tik svarbiausios ateinančiais metais numatomos iniciatyvos, bet ir veiksmai, siūlomi jau dabar mąstant apie 27 valstybių narių Sąjungos ateitį iki 2025 m. ir vėliau. Iš svarbiausių trumpojo laikotarpio

TS-LKD  frakcija siūlo 2019-uosius paskelbti Lietuvos Žydų metais

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Mantas Adomėnas, Gabrielius Landsbergis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Andrius Kubilius ir Edmundas Pupinis siūlo 2019 m. paskelbti Lietuvos Žydų metais. „Lietuvos žydai yra neatskiriama mūsų visuomenės dalis dar nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų. Po Antrojo pasaulinio karo ir jo metu išgyventų skaudžių tragedijų būtina įtvirtinti nedviprasmišką visuomenės ir valstybės santykį su Holokausto tragedija ir Lietuvos žydų bendruomene, juolab, kad pastaroji Lietuvai suteikė daug iškilių asmenybių. Siekdami parodyti pagarbą žydų bendruomenei ir kurdami artimesnę bendrystę su žydų tauta siūlome 2019 m. paskelbti Lietuvos žydų metais“, –

Siūlo išmoką studijuojančių tėvų vaikams didinti nuo 152 iki 380 eurų

Seimo nariai Rimantas Jonas Dagys ir Gintarė Skaistė užregistravo Išmokų vaikams pakeitimo įstatymo pataisą, kuria siūlo išmoką besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai didinti nuo 152 iki 380 eurų per mėnesį. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys R. J. Dagys tvirtina, kad tokia suma yra per maža. „Kiek vaiko poreikių už tokią sumą galima patenkinti? Natūralu, kad tokiomis sąlygomis retas ryžtasi bandyti derinti mokslus ir vaikų auginimą. Jeigu norime, kad ši priemonė efektyviai veiktų, o ne tiesiog būtų, šias išmokas reikia didinti. Valstybės biudžetas tai tikrai gali leisti“, – teigia

,,Poliarizuoti stiklai“ – protesto dainomis prieš mūsų prastą gyvenimą…

,,Poliarizuoti stiklai“ jau daugiau kaip tris dešimtmečius sėkmingai tęsia ir puoselėja lietuviškojo roko tradicijas. Grupė liko ištikima tikrosioms roko vertybėms. Į lietuviškos muzikos aukso fondą įrašyto kūrinio „Medžiai be lapų“ autorius Šarūnas Mačiulis laikraščiui ,,Šiandien“ pasakojo, kad rokas po Romo Kalantos susideginimo Lietuvoje buvo faktiškai uždraustas. Grupės atsiradimas buvo protestas prieš sovietinę santvarką, galima sakyti, priartinęs Sąjūdį, tautos atgimimą. ,,Koncertai mums visada didžiulis iššūkis ir išbandymas, nes lietuviai yra tikri roko muzikos melomanai ir žinovai. Visos mus supančios problemos rado atspindį mūsų dainose, o labiausiai įsiminė grupės koncertai Sąjūdžio laikais

Laikraštis ,,ŠIANDIEN” : Nepamirški, Lietuva, linų

Spalio 21 d. Bagaslaviškio miestelyje, ūkininkų Bronislavo ir Janinos Vošterių ūkyje, vyko „Lino šventė”. Tądien ūkininkų sodybos link skubėjo ir bagaslaviškiai, ir svečiai iš visos Lietuvos, ypač jų daug atkako iš Vilniaus, Širvintų. Ūkininko B. Vošterio darbų įkvėptas poetas Stasys Žlibinas perskaitė savos kūrybos eiles „Nepamirški, Lietuva, linų.“ Gintauto Kniukštos nuotrauka.

Pristatyta Europos Audito Rūmų metinė ataskaita  

Bendrame Seimo Europos reikalų ir Audito komitetų posėdyje Europos Audito Rūmų (EAR) narys Rimantas Šadžius pristatė EAR metinę ataskaitą apie 2016 finansinių metų Europos Sąjungos biudžeto vykdymą. R. Šadžius pažymėjo, jog EAR pirmą kartą nuo 1994 m. pateikia ne neigiamą, o sąlyginę nuomonę dėl 2016 m. finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų tvarkingumo. Tai reiškia, jog ES finansų valdymas pagerėjo. Konstatuojama, kad didelė audituotų 2016 m. išlaidų dalis nebuvo paveikta reikšmingo klaidų lygio ir nustatytas reikšmingas pagerėjimas, susijęs su įvertintu klaidų lygiu mokėjimuose iš ES biudžeto trejus pastaruosius metus (nuo 4,4 % 2014

Ukraina galės nekartoti Lietuvos klaidų

Jonas Jarutis, Seimo narys Esu  Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Asamblėjoje pirmininkas, todėl tęsdamas konkretų bendradarbiavimą su Ukraina, organizavau susitikimą-diskusiją su Ukrainos ir Lietuvos mokslo bei verslo sričių atstovais. Ukrainai ruošiantis stoti į Europos Sąjunga (ES), diskutavome apie vandentvarkos ir nuotekų bei žemės ūkio politiką Lietuvoje, ES reikalavimų bei paramos naudą ir didžiausias Lietuvos padarytas klaidas, kurių kaimynams ukrainiečiams patarėme vengti. Susitikime-diskusijoje dalyvavęs Ukrainos pramonininkų ir verslininkų sąjungos (USPP) prezidentas Anatolijus Kinachas, USPP pirmasis viceprezidentas Sergejus Prochorovas, USPP viceprezidentas, Ukrainos parlamentaras Leonidas Kozačenko bei organizacijos „Ukrainos transformacijos centras“ atstovas

G. Landsbergis. ,,Žiūrėdami į naująjį biudžetą, mes nematėme nė vienos programos, kuri spręstų skurdo problemą”

„Visai nesena Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaita viena pagrindinių problemų Lietuvoje įvardino socialinę atskirtį bei augantį skurdą. Taip pat organizacija išskyrė 400 000 gyventojų, kurių pajamos, dažniausiai gaunamos iš valstybės, auga kur kas lėčiau, nei auga infliacija. Kasmet šie gyventojai vis labiau artėja prie skurdo ribos. Jeigu kalbėtume apie turtinę nelygybę, žmonių nuskurdinimas didina ir ją. Žiūrėdami į naująjį biudžetą, mes nematėme nė vienos programos, kuri spręstų skurdo problemą. Daugiausia tai yra burtažodžiai, skirti nuraminti visuomenei, kad bus išleista tam tikros sumos pinigų, tačiau konkrečios ir aiškios strategijos nėra. Todėl

Lietuviškos kilmės prekių eksportas išaugo beveik dešimtadaliu

Šių  metų eksporto dinamika atrodo itin pozityviai: per 2017 m. sausio-rugpjūčio mėn., lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, lietuviškos kilmės prekių eksportas (be naftos ir tabako produktų) išaugo beveik dešimtadaliu – tai yra gerokai sparčiau nei per visus 2016 m. (3,5 proc.). Ypač džiugina LT eksporto rezultatai ES rinkoje, kuriai tenka 80 proc. LT kilmės prekių eksporto apimčių: eksporto augimas į ES rinką paspartėjo iki 11,3 proc. (pernai buvo pasiektas 3,4 proc. augimas). Taip pat, šiemet po ilgos, kelerių metų pertraukos, pagaliau stebime pirmus eksporto į NVS atsigavimo požymius: per

V. Pranskietis. Svarbu skatinti kuo didesnį Rytų partnerių suartėjimą su ES

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis su oficialiu vizitu lankėsi Bukarešte, Rumunijoje, kur susitiko su vietos parlamento vadovais ir vyriausybės atstovais. Seimo vadovas susitiko su Rumunijos Senato Pirmininku Kelinu Popesku Teričianu (Călin Popescu-Tǎriceanu) ir Deputatų Rūmų Pirmininku Liviu Dragnia (Liviu Dragnea), taip pat su Ministro Pirmininko pavaduotoja, aplinkos ministre Graciela Gavrilesku (Grațiela Gavrilescu) ir užsienio reikalų ministru Teodoru Meleškanu (Teodor Meleșcanu). Susitikimuose buvo kalbama apie glaudesnį dvišalį valstybių bendradarbiavimą saugumo ir ekonomikos srityse, aptarti Europos Sąjungos bendradarbiavimo su Rytų partnerystės šalimis, svarbiausi energetikos, saugumo, politikos ir ekonomikos klausimai. Vizito metu Viktoras Pranckietis taip pat

Top