Jūs esate
Pagrindinis > Švietimas (Puslapis 3)

Švietimas

2026-ieji – Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus metai

www.siandien.info Motiejus Valančius – viena svarbiausių XIX a. vidurio Lietuvos religinio, kultūrinio ir politinio gyvenimo figūrų: Žemaičių vyskupas, švietėjas, aktyvus visuomenininkas, politikas, istorikas, rašytojas. Laikomas pagrindiniu demokratinių lietuvių visuomenės judėjimų – blaivybės sąjūdžio ir knygnešystės – organizatoriumi. Seimas apsisprendė dėl 2026-ųjų atmintinų metų paskelbimo. Greta prieš kelerius metus paskelbtų Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus metų Seimas nusprendė 2026-uosius taip pat paskelbti Lietuvos radijo bei Lietuvos Helsinkio grupės metais. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIVP-3388(2) vieningai balsavo 85 Seimo nariai. Priimtu nutarimu siekiama pažymėti Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus 225-ąsias gimimo metines, Lietuvos

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Upė – pradžioje nedidelis upeliukas… „

www.siandien.info Upė - pradžioje nedidelis upeliukas, palaipsniui, įtekant intakams, didina savo vandeningumą... Rytoj - naujas ŠIANDIEN numeris. Laikraščio prenumerata 2024 m. - visuose Lietuvos pašto skyriuose, internetu www.prenumeruoti. lt www.prenumeruok.lt

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Patirtis ir žinios – prieš chaosą žemės ūkyje”

www.siandien.info Naujas ŠIANDIEN numeris: "Patirtis ir žinios - prieš chaosą žemės ūkyje". Šių metų gruodžio 7- 8 d. Vilniuje, kaip ir kasmet, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija rengia konferenciją ūkių vadovams, vyr. finansininkams ir specialistams. Kaip šiandien sekasi ūkininkauti žemės ūkio bendrovėms? ŠIANDIEN kalbina Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinį direktorių Joną SVIDERSKĮ. Gerbiamas direktoriau, ūkininkai vis dažniau kalba, kad chaosas Lietuvos žemės ūkyje įgauna pagreitį. Kaip Jūs vertinate situaciją, gal kituose kraštuose žemdirbiai nejaučia tokio valdžios abejingumo? Kita vertus, juk bartis šiais laikais lyg ir nederėtų – šalia Lietuvos vyksta karas, o

Naujas ŠIANDIEN numeris: per Lietuvą ritasi pieno ūkių naikinimo banga

Naujas ŠIANDIEN numeris. Per Lietuvą ritasi pieno ūkių naikinimo banga. Karvių laikytojų šalyje per ketverius metus sumažėjo net 45 procentai. Vilniuje vykusioje Europos pieno tarybos (EMB) asamblėjoje, kurioje dalyvavo 16 ES valstybių atstovai, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis sakė, kad šalyje situacija labai sunki, jeigu niekas nesikeis, ūkininkai važiuos blokuoti kelių. Asociacijos prezidentas negailėjo karčių žodžių žemės ūkio ministrui K. Navickui. Anot jo, ši valdžia vykdo genocidą žemės ūkyje. www.siandien.info

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris: tai kokia iš tikrųjų valstybinių miškų ateitis?

www.siandien.info "Neslėpsiu, rašyti šį komentarą paskatino pasirodęs Valstybinių miškų urėdijos pareiškimas spaudoje apie „priešiškas nevyriausybines organizacijas” ir tuo pagrindu kilusios diskusijos viešojoje erdvėje. Retai taip atsitinka, kad valstybės įmonė, patikėjimo teise valdanti mūsų visų turtą, taip agresyviai atsakytų į pareikštą kritiką. Pagrįstą kritiką, nes klaidų tikrai padaryta, tiek saugant mišką nuo kenkėjų, tiek kertant patį mišką ir tiekiant medieną. Manau, kad visas šias organizacijas ir atskirus miško gerove susirūpinusius piliečius vertėtų vadinti miško draugais. Ir vertėtų jiems dėkoti, net jei kartais jų susirūpinimas yra kiek perdėtas ar informacija pasirodė ne visai tiksli. Nieko nėra

Naujas ŠIANDIEN numeris: Valstybės kontrolė, atlikusi energetikos sektoriaus valdymo auditą, paskelbė šokiruojančias  išvadas

www. siandien.info, laikraštis ŠIANDIEN Valstybės kontrolė, atlikusi energetikos sektoriaus valdymo auditą, paskelbė šokiruojančias  išvadas. ESO direktorius R. Radvila ir energetikos ministras D. Kreivys kratosi atsakomybės,  kaltina kitus - valstybinį energetikos reguliuotoją (VERT) ,  Valstybės kontrolę (VK), tačiau savo kaltės, kad mausto ir apvaginėja elektros vartotojus,  neįžvelgia. Į ŠIANDIEN klausimus atsako Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto narys Artūras SKARDŽIUS.   Po auditorių išvadų, visuomenėje kilus pasipiktinimui, darbo pagaliau ėmėsi ir prokurorai. Ką energetikos sektoriuje atskleidė valstybinis auditas? VK auditas apnuogino ilgai nuo visuomenės akių slėptas problemas „Ignitis grupės“ monopolizuotame energetikos sektoriuje. Viešumoje energetikų atžvilgiu paprastai

Ignas Vėgėlė. Kas liko iš Konstitucijos? Reikia nebijoti telktis. Ir veikti

Ignas VĖGĖLĖ, www.siandien.info Prieš 31-erius metus visa Lietuva referendumu priėmė Konstituciją. J. Marcinkevičiaus rašytoje preambulėje, lyg Konstitucijos esencija, išryškėja pilietinės Tautos, „išsaugojusios savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius“, gyvybingumo ir sugyvenimo Sutartis. Tautos, kuri savo Konstitucija siekia „atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės“. Pirmuosiuose KONSTITUCIJOS straipsniuose pabrėžiamas Tautai priklausantis suverenitetas, draudimas savintis visai Tautai priklausančias galias, teisė ir pareiga svarbiausius Tautos gyvenimo klausimus spręsti referendumu bei kiekvieno teisė priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Tautos priimtą konstitucinę santvarką. Ignas Vėgėlė. Redakcijos archyvo nuotrauka. Konstitucija įsakmiai nustato, kad valdžios

Krescencijaus Stoškaus mokslo darbų paroda

www.siandien.info; alkas.lt Vilniuje, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos  dr. Meilės Lukšienės vardo bibliotekoje (T. Ševčenkos 31; I a.), atidaryta garsaus filosofo doc. dr. Krescencijaus Stoškaus mokslo darbų paroda, skirta jo 85 metų sukakčiai paminėti. Filosofas dr. Krescencijus Stoškus | Alkas lt., J. Vaiškūno nuotr. Lietuvių meno ir kultūros filosofas, etikas, humanitarinių mokslų daktaras Krescencijus Antanas Stõškus gimė 1938 09 18 Vadžgiryje (Raseinių apskr.). 1946–1949 m. mokėsi Vadžgirio ir Bliūdžių pradžios mokyklose, 1949–1956 m. Vadžgirio vidurinėje mokykloje. 1956–1961 m. studijavo Vilniaus universiteto (VU) Istorijos ir filologijos fakultete. 1961–1963 m. dirbo Krikštonių vidurinės mokyklos mokytoju, 1963–1964 m. Laurų

Seime – tarptautinio tapybos plenero „Nidos ekspresija 2023“ dalyvių paroda

www.siandien.info, laikraštis ŠIANDIEN Sauliaus Kruopio paveikslas Spalio 17 – lapkričio 6 dienomis Seimo II rūmų parodų galerijoje (laisvas įėjimas nuo upės pusės) eksponuojama tarptautinio tapybos plenero „Nidos ekspresija 2023“ dalyvių kūryba. Ekspozicijoje – tapybos ir grafikos kūriniai iš Menininkų asociacijos „TILTAS“ kolekcijos. Paroda eksponuojama Seimo nario Antano Vinkaus iniciatyva. Pristatymo renginys – spalio 25 d. 14 val. Parodos ir plenero organizatorius – Menininkų asociacija „Tiltas“, plenero vadovas – Saulius Kruopis. Plenerą globoja Neringos miesto savivaldybė, Nidos kultūros ir informacijos centras „Agila“, L. Rėzos kultūros centras Juodkrantėje, Nidos viešbučiai. Partneriai: Lietuvos dailininkų sąjunga, ART city

Laikraštis ŠIANDIEN. Lietuvos ambasadorius Airijoje džiaugėsi Alytaus verslo konsultacinio centro iniciatyva

www.siandien.info, laikraštis ŠIANDIEN Alytaus verslo konsultacinio centro vykdomo  Erasmus+ programos  projekto “Skaitmeninė švietimo platforma minkštiesiems įgūdžiams ir darbo rinkos kultūrai” /DEPS-Skills/ partnerius priėmė LR nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Airijos Respublikoje Marijus Gudynas.  LR nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Airijos Respublikoje Marijus Gudynas džiaugėsi Alytaus iniciatyva ir linkėjo sėkmės projekto partneriams: Alytaus kolegijai, Lenkijos Euroregionui „Nemunas“ asociacijai, Rogolando lietuvių bendruomenei Norvegijoje ir Airijos lietuvių bendruomenei L.A.B.A.S. Ambasadorius džiaugėsi Alytaus verslo konsultacinio centro iniciatyva ir palinkėjo sėkmės projekto partneriams: Alytaus kolegijai, Lenkijos Euroregionui „Nemunas“ asociacijai, Rogolando lietuvių bendruomenei Norvegijoje ir Airijos lietuvių bendruomenei L.A.B.A.S. Kiekviena darbo rinka reikalauja specifinių įgūdžių.

Naujas ŠIANDIEN numeris: leidimas kirsti medžius saugomoje teritorijoje – Švedijos kapitalo medienos įmonei

www.siandien.info Didžiulė pagarba Šimonių girios gynėjams, kurie apgynė mūsų visų turtą. Dar kartą galime įsitikinti, kaip skandinavai įžūliai naikina Lietuvos miškus, o aplinkos ministras nuleista galva aiškina, kad jis to nežinojęs - miško savininkė, kuriai išduotas leidimas kirsti medžius saugomoje teritorijoje, – Švedijos kapitalo medienos įmonė. *** „Šimonių giria juk nėra lentpjūvė, o medkirčiai elgiasi taip, kaip burokų darže. Išsikerta mišką, suaria po to jį. Girdėjau naujieną, kad neva išpurškia kažkuo, kad niekas kitas neaugtų, na, mus tai tikrai šokiruoja“, –sakė Šimonių girios bendruomenės pirmininkė Renata Umbrasienė. Gyventojai kreipėsi į įvairias institucijas, siekdami sustabdyti

Laikraštis ŠIANDIEN. Vydūno keliu -12 metų žygis į sveiką Lietuvą

www.siandien.info, laikraštis ŠIANDIEN Parlamentaro ir Lietuvos Sveikuolių sąjungos garbės prezidento Dainiaus Kepenio iniciatyva naujai išleista, visuomenei pristatyta Vydūno knyga „Sveikata. Grožė" bei Vydūno atvirukas „Pažadas Sau" yra platinami Lietuvos bibliotekose ir mokyklose. Dainius ir Regina Kepeniai jau 50 metų kartu. "Tai visiškai naujas knygos, pirmą kartą pasirodžiusios 1928 m., leidimas, kuris padeda geriau suprasti filosofo dėstomų minčių prasmę šių dienų skaitytojui. Šiandien, kada visuomenės sveikata Lietuvoje yra vis prastesnė, Vydūno išmintis yra kaip niekada aktuali. Knygos pristatymo metu Klaipėdoje buvo pristatytas visuomenės sveikatinimo planas dešimčiai metų, sudarytas remiantis Vydūno filosofija", - ŠIANDIEN sakė

Laikraštis ŠIANDIEN. Įspūdžiai po ekspedicijos į vaikiško kino sales

Petras STIRBYS, Niujorko mokslų akademijos narys, ŠIANDIEN apžvalgininkas. www.siandien.info      Esama dalykų, kurie ne tiek šokiruoja, kiek stebina ir ypač kai nepaisoma logikos. Tai nėra pasaulio pabaigos ženklai, tačiau žmogaus egzistencijai komforto jie neprideda, tad prabilti apie juos yra visiškai padoru. Sutikime, kad kai kurie gyvenimiški netikėtumai kartais išprovokuoja šūksnį Eureka (!), atseit, atradau! Šį kartą atradimas sveikinsis su negatyviu pažinimu.          Kai kurie ne itin linksmi kuriozai pasimatė apsilankius vaikiškuose kinuose, įsikūrusiuose Kauno “Akropolio” ir “Megos” prekybos ir pramogų centruose. Patirti įspūdžiai suintrigavo ir privertė susimąstyti apie tai, kokia ta

Valstybinis Ukrainos apdovanojimas – I laipsnio Kunigaikštienės Olgos ordinas – Lietuvos pirmąjai poniai Dianai Nausėdienei

www.siandien.info Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis valstybiniu Ukrainos apdovanojimu – I laipsnio Kunigaikštienės Olgos ordinu – už reikšmingą asmeninį indėlį stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą, už Ukrainos valstybės suvereniteto ir teritorinio vientisumo palaikymą, už Ukrainos valstybės populiarinimą pasaulyje apdovanojo Lietuvos pirmąją ponią Dianą Nausėdienę. Prasidėjus karui Ukrainoje Lietuvos Prezidento sutuoktinė ėmėsi lyderystės telkiant pagalbą nuo karo Ukrainoje nukentėjusiems žmonėms, ypač moterims ir vaikams. Kartu su Ukrainos pirmąja ponia Olena Zelenska D. Nausėdienė inicijavo Ukrainos centro Vilniuje steigimą. Donorų visame pasaulyje dėka Ukrainos centras galėjo operatyviai suteikti visokeriopą pagalbą ukrainiečiams, pasitraukusiems iš karo draskomos tėvynės, sustiprinti

Savivaldybės nepanaudojo 311 tūkst. eurų, skirtų ukrainiečių pabėgėlius mokyti lietuvių kalbos

www.siandien.info Lietuvoje įsidarbinusių užsieniečių „integracija stringa “, nes jie nemokomi lietuvių kalbos, nes valstybėje vis dar trūksta sisteminio požiūrio, teigė Ateities komiteto pirmininkas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Raimundas Lopata, susitikęs su Lietuvos pavežėjų profesinės sąjungos, Kurjerių ir vairuotojų asociacijos, platformos „Bolt“ vadovais ir susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu. R. Lopatos pastebėjimu, nors naujuoju Seime rengiamu Valstybinės kalbos konstituciniu įstatymu įtvirtinamas visiems, teikiantiems tiesiogines (kontaktines) viešąsias paslaugas, reikalavimas mokėti lietuvių kalbą, viešasis sektorius tokiai reguliavimo permainai ruošiasi per vangiai. „Niekas nemato bendro paveikslo, kokie yra dirbančių pabėgėlių ir kitų užsieniečių lūkesčiai ir kuo jiems galima padėti. Integracija vyksta

Pradėjo diskusijas dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“

www.siandien.info Seimas pradėjo neformalias diskusijas dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“. Rugsėjo 13 d. įvyko pirmoji Seimo Ateities komiteto surengta politikų ir akademikų diskusija „Kokiomis vertybėmis grįsime ateities Lietuvą“, skirta svarbiausiems valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ klausimams. Vertybės ir Lietuvos visuomenė Kolektyvinės monografijos „Lietuvos visuomenės vertybių kaita per dvidešimt nepriklausomybės metų“ autorės prof. Rūta Žiliukaitė ir dr. Aida Savicka apibrėžė termino „vertybės“ prasmę ir aptarė šiandienos Lietuvos vertybinę situaciją. Nusakiusios, kad vertybės – tai giliai įsišakniję, stabilūs žmonių gyvenimą reguliuojantys principai, mokslininkės pabrėžė, kad viešoji politika, kiek ji yra susijusi su visuomene ir

Mokytojai nesitraukia: streikas bus

www.siandien.info Švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas Andrius Navickas ELTAI patvirtino, kad mokytojai penktadienį planuojamo įspėjamojo streiko neatšaukia. Streikas vyks nuo 8 iki 10 valandos ryto, per pirmąsias dvi pamokas. Redakcijos archyvo nuotrauka. Nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) nusprendė rugsėjo 15 d. skelbti įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką. A. Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų. „Streikas vyks ryte nuo 8 iki 10 valandos – nebus vedamos dvi pamokos. Streikas yra kai nedirbama, tai gal

Į Seimo rudens sesijos darbotvarkę įtraukti 469 įstatymų projektai

www.siandien.info Į Seimo rudens sesijos darbotvarkę įtraukti 469 įstatymų projektai (be lydimųjų). Siūlymų dėl rudens sesijos darbų programos pateikė visi Seimo komitetai ir frakcijos, Respublikos Prezidentas siūlo svarstyti 10, o Vyriausybė - 82 teisės aktų projektų paketus. https://www.youtube.com/watch?v=DExlICtu8uk Tradiciškai svarbiausias Seimo rudens sesijos uždavinys – apsvarstyti ir priimti kitų metų valstybės ir savivaldybių, Valstybinio socialinio ir Privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetus. Su biudžeto tvirtinimu susijusi dar pavasario sesijoje pradėta svarstyti mokestinių įstatymų pertvarka, pasiūlyta Vyriausybės. Seimo nariai – tiek priklausantys daugumai, tiek ir opozicijai – pateikė jai pasiūlymų. Svarbus šios sesijos iššūkis ir

Laikraštis ŠIANDIEN. Atakos prieš valstybinę lietuvių kalbą tęsiasi

Stasys TUMĖNAS, kalbinininkas, Seimo LVŽS frakcijos narys   Kalbėsiu apie tai, ką matau ir girdžiu iš Lietuvos Respublikos Seimo varpinės. Dabartiniame Lietuvos Seime, ypač liberaliajame jo sparne, kai pritrūkstama dalykinių kompetencijų, mėgstama mesti paskutinę kortą - žmogaus teisių: "aš noriu, man reikia, aš turiu teisę"... Nesvarbu, kad ta korta nėra tūzas, nes argumentai paremti nepagrįstais norais, svajonėmis, pataikavimu daliai rinkėjų, pri(si)dengiant tariamomis žmogaus teisėmis, pragmatiniu požiūriu į gramatiką, tačiau užmerkiant akis ir nemąstant apie lietuvių kalbos sandarą, gramatiką, įstatymus ir užmirštant Seimo nario priesaiką, įpareigojusią ginti konstitucines vertybes, tarp kurių

Nebyliai pritarta Justino Marcinkevičiaus nukryžiavimui

www.siandien.info Naujas ŠIANDIEN numeris. Nebyliai pritarta Justino Marcinkevičiaus nukryžiavimui. “Antrasis puolimas prieš mylimiausią jaunystės laikų poetą Justiną Marcinkevičių. Tariamai dėl įvykusio konkurso paminklui Jam pastatyti. Ko gero, kai kuriems neįtiko siūloma vieta – prie šv. Jurgio bažnyčios šventoriaus, šalia Rašytojų Sąjungos. Atseit, poetas buvo per daug ateistiškas, nors nuolat rašė apieDievą”. www.prenumeruok.lt; www.siandien.info; www.prenumeruoti.lt

Paskutinis laikraštis paskutiniam lietuviui.Kaip mūsų laisvintojai tapo mūsų kalėjimo sargais

Valdas VASILIAUSKAS, ŠIANDIEN apžvalgininkas Nuo mokyklos suolo žinome, kada ir kur išleistas pirmasis Didžiosios Lietuvos laikraštis ( Mažojoje Lietuvoje lietuviška spauda iki tol jau gyvavo 35 metus). „Aušra“ nušvito 1883 metų kovą Ragainėje( vėliau perkelta į Tilžę). Kol kas negalime nuspėti, kada ir kur išeis paskutinis lietuviškas laikraštis paskutiniam lietuviui. “Tik nereikia mūsų gąsdinti savo hiperbolėmis“,- pasakysite, bet atžanga akivaizdi, sparti ir nesustabdoma : vis mažiau lietuvių, kuriems būtų reikalingas lietuviškas laikraštis. Naujųjų laikų istorija Tautos likimą supynė į vieną giją su lietuvišku žodžiu ir spauda. Neatsitiktinai tautinio atgimimo žadintojai, nacionalinio išsivadavimo vedliai

Laikraštis ŠIANDIEN. Aukščiausios kokybės dešra – su augalų parazitais

Romaldas ABUGELIS ŠIANDIEN apžvalgininkas, www.siandien.info                       Ne viskas auksas, kas auksu žiba, - byloja lietuvių liaudies išmintis. Tuo įsitikinau artimiau susipažinęs su aukščiausios kokybės virta dešra EKSTRA su lašinukais.                                                                                       Lašiniai, pieno miltai, sirupas, mielės...                       Produkto etiketėje puikuojasi ne tik storulis žodis EKSTRA, bet ir kuklesnėmis raidėmis dešros kokybę giriantis žodžių duetas „aukščiausia rūšis“. Tokia nesaikinga kalbos raiška neturėtų stebinti – juk visi vaikosi pelno. Tad gamintojas, siekdamas pritraukti neišmanų pirkėją sąmoningai daugžodžiauja. Juk žodis „ekstra“ ir reiškia „aukščiausios rūšies“, „geriausias“, „nepaprastas“.                       Kokia iš tikrųjų yra ta „aukščiausia kokybė“ nesunku įsitikinti perskaičius šio

Laikraštis ŠIANDIEN. „Sprogdina ne tiltą – sprogdina Lietuvą“. Vytautui Šustauskui atminti, Vytautui Landsbergiui priminti

www.siandien.info Naujausiame ŠIANDIEN numeryje ne vienas puslapis skiriamas NATO viršūnių susitikimui, lietuvių kalbos išsaugojimui. Prisimenama ir tautos istorija. Straipsnis „Sprogdina ne tiltą – sprogdina Lietuvą“. Vytautui Šustauskui atminti, Vytautui Landsbergiui priminti. "Birželio 24 dieną amžinajam poilsiui išlydėtas Vytautas Šustauskas. Kauno miesto savivaldybė leido jį laidoti prestižinėse Petrašiūnų kapinėse, tačiau paties Vytauto valia jis palaidotas gimtuose Kražiuose. Velionio gyvenimas persipynė su kito Vytauto – Landsbergio - gyvenimu. Vytauto Landsbergio valia dėl jo laidojimo vieto dar neskelbta. Ir urna su Gražinos Ručytės-Landsbergienės, mirusios 2020 m. kovo 10 d., iki šiol, matyt, nerado amžino poilsio vietos. Anot Arvydo

Konferencijos-diskusijos „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“ rezoliucija

www.siandien.info Konferencija-diskusija „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“. Lietuvos Respublikos Prezidentui J.E. Gitanui Nausėdai Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei p. Viktorijai Čmilytei-Nielsen Lietuvos Respublikos Seimo nariams Lietuvos Respublikos Vyriausybei Žiniasklaidai                                            Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo ir savaitraščio ŠIANDIEN organizuotos šalies visuomenės veikėjų konferencijos-diskusijos „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“, vykusios 2023 m. birželio 16 d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seime, Konstitucijos salėje   REZOLIUCIJA Konferencijos dalyviai pažymi, kad vis dažniau politikai ignoruoja 14 Konstitucijos straipsnį, kuriame nusakyta, jog  "Valstybinė kalba - lietuvių kalba" ir Konstitucijos 10 straipsnį - "Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedalijama į jokius valstybinius

Naujas ŠIANDIEN numeris: nacionalinės žiniasklaidos saulėlydis per prezidentės Dalios Grybauskaitės dešimtmetį

www.siandien.info Rytoj – naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris. „Viskas pakrypo į nuokalnę apie 2008 metus. Pirmiausia – dėl objektyvių priežasčių. Užgriuvusi 2008 -2009 m. pasaulinė finansinė krizė kirto per žiniasklaidos reklamos pajamas, o tradicinė popierinė žiniasklaida, gavusi mirtiną smūgį nuo interneto ir medijų skaitmeninės revoliucijos, jau niekad neatsigavo visame pasaulyje. Bet Lietuvoje politikai besikapanojančiai nekenčiamai tradicinei žiniasklaidai parišo po kaklu dar ne vieną papildomą akmenį. Andriaus Kubiliaus Vyriausybės iniciatyva buvo priimtos PVM ir Viešųjų pirkimų įstatymų pataisos, pagal kurias leidinys, pažeidęs etiką, praranda teisę į PVM lengvatą ir negali dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose. Korumpuoti valdininkai,

Naujas ŠIANDIEN numeris. Apie dešrą „EKSTRA” su lašinukais. Ne viskas auksas, kas auksu žiba…

www.siandien.info Ne viskas auksas, kas auksu žiba, - byloja lietuvių liaudies išmintis. Tuo įsitikinau artimiau susipažinęs su aukščiausios kokybės virta dešra EKSTRA su lašinukais. Lašiniai, pieno miltai, sirupas, mielės... Daugiau kaip pusė dešros sudedamųjų dalių – maisto priedai. Jų net penkiolika. Keturi iš jų yra tirštikliai. Tai natrio alginatas, saldžiųjų ceratonijų derva, guaro derva ir ksantano derva. Produkto etiketėje puikuojasi ne tik storulis žodis EKSTRA, bet ir kuklesnėmis raidėmis dešros kokybę giriantis žodžių duetas „aukščiausia rūšis“. Tokia nesaikinga kalbos raiška neturėtų stebinti – juk visi vaikosi pelno. Tad gamintojas, siekdamas pritraukti neišmanų pirkėją sąmoningai

Nematomi Lietuvos žmonės. Jų – beveik 410 tūkstančių, o pagalbos sistemos negali užtikrinti jų oraus gyvenimo

www.siandien.info; pranešimas spaudai Kas penktas Lietuvos gyventojas yra socialiai atskirtas dėl menkų pajamų ar per menko išsilavinimo ir gali būti pavadintas „nematomu“, nes nepatenka į valstybės socialiai remiamų žmonių apibrėžimus, rodo Baltijos šalių mastu atliktas tyrimas. Ekspertai teigia, jog visuomenei tokių žmonių nematant, pagalbos sistemos negali užtikrinti jų oraus gyvenimo. Statistiniai rodikliai riboti Sociologinis tyrimas atskleidė 14 „nematomais“ žmones paverčiančių charakteristikų, padėjusių įvardinti ekonomiškai ir socialiai nukenčiančias socialines grupes bei suskaičiuoti pažeidžiamiausius mūsų šalies gyventojus. Lietuvoje beveik 410 tūkst. (20 proc.) 18-74 m. amžiaus gyventojų pagal tyrimą laikytini nematomais, nes neturi galimybių gyventi visaverčio

Naujas ŠIANDIEN numeris: Kodėl pirmoji nepriklausomos Lietuvos vyriausybė švietimą laikė vienu kertinių dalykų?

www.siandien.info Rytoj – naujas ŠIANDIEN numeris. Kodėl pirmoji nepriklausomos Lietuvos vyriausybė švietimą laikė vienu kertinių dalykų, o švietimo sistema buvo kuriama pagal Suomijos, Šveicarijos ir kai kurių kitų valstybių patirtį? „Lietuvių kalba yra vienas svarbiausių valstybės suverenumo ir tęstinumo požymių. Deja, dabar vykdoma valstybinės kalbos politika neugdo sąmoningo visuomenės požiūrio į lietuvių kalbos vartojimą ir jos vertės suvokimą. Atvirkščiai - patyčios, nukreiptos į lietuvių kalbą, vis labiau įsibėgėja. Ypač skaudu, kai švietimo židiniai gęsta regionuose ir dar labiau didina atskirtį. Bendrojo ugdymo mokyklų nuo 2016 metų kaime sumažėjo bemaž dviem šimtais arba apie 40

Naujas ŠIANDIEN numeris: atsisveikinimas su linais

www.siandien.info Rytoj - naujas ŠIANDIEN numeris ir Bronislavo Liubomiro Vošterio, Širvintų r. ūkininko mintys apie linus, kurie jį lydi visą gyvenimą. „2020 metais Širvintų r. Bagaslaviškio kaime pastatytas linui skirtas koplytstulpis buvo pašventintas lino šventės metu, dalyvaujant ne tik Širvintų krašto žmonėms, bet ir lino mylėtojams iš visos Lietuvos. Su linais buvo atsisveikinta, kaip ir dera, žmoniškai, giedant Lietuvos himnui, skambant varpams. Linų plotus šiandien deklaruoja tik kelios dešimtys ūkininkų, kurie augina tik sėmeninius linus. Tuo tarpu net ir pirmos Nepriklausomybės metais - 1927 m. vien tik iš linų buvo gauta trečdalis valstybės pajamų.

Švęsk savo gerumą – skirk 1,2 proc. laikraščio ŠIANDIEN leidybai

www.siandien.info Kauniečių Editos ir Mindaugo Rumševičių šeima įvairiuose renginiuose kviečia Lietuvos žmones skaityti ir prenumeruoti ŠIANDIEN,  prisipažino, kad net tik nekantriai  laukia kiekvieno naujo savaitraščio numerio, bet ir pasidžiaugė  ŠIANDIEN skleidžiamomis tauriomis idėjomis, įdomia ir vertinga informacija įvairaus amžiaus skaitytojams.  Mieli nacionalinio savaitraščio ŠIANDIEN  skaitytojai,               skirkite 1,2 proc. Gyventojų pajamų mokesčio, paremkite ŠIANDIEN leidybą Laikraštis ŠIANDIEN išsikovojo skaitytojų pasitikėjimą ir jau gyvuoja septintus metus. Tik nuo mūsų priklauso, kokioje Lietuvoje gyvens mūsų vaikai ir anūkai. Tik kartu veikdami galime išsaugoti tikėjimą, šeimą ir tautinę valstybę.                   Pandemija, karas Ukrainoje ir kitos krizės apsunkino laikraščio

Naujas ŠIANDIEN numeris ir naujas laikraščio priedas „Lietuvos vietos savivalda“

www. siandien.info Naujas ŠIANDIEN numeris ir naujas laikraščio priedas „Lietuvos vietos savivalda“. Tauragės rajono savivaldybėje šią savaitę vyko paskutinis šios kadencijos tarybos posėdis. Kitą trečiadienį, balandžio 26-ąją, prisieks naujai rajono gyventojų išrinkti tarybos nariai ir antrą kadenciją rinkimus laimėjęs meras Dovydas Kaminskas. Jis yra Liberalų sąjūdžio narys. Tauragės rajono savivaldybės taryboje daugumą taip pat laimėjo liberalai. Laimėjo liberalizmas ar žmonės? Aktyvus tauragiškis, Ekstremalų asociacijos prezidentas Vidas Stašaitis sako, kad mero ir savivaldybės tarybos rinkimus laimėjo ne liberalizmas, o patys kandidatai – žmonės: „Ir labiausiai dėl paties mero. Dovydas Kaminskas yra daug kam priimtinas kaip žmogus.

Anapilin iškeliavo ryški kultūros asmenybė, talentingas žodžio meistras Markas Zingeris

www.siandien.info Mirė Lietuvos rašytojas, daugelio knygų apie Lietuvos žydų gyvenimą autorius, ilgametis Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktorius Markas Zingeris, pranešė muziejus. „Anapilin iškeliavo ryški kultūros asmenybė, talentingas žodžio meistras ir originalus mus supančio pasaulio stebėtojas Markas Zingeris. Jo kūryboje užkoduoti gyvenimo paradoksai yra svarbus palikimas išminties ieškantiems ateities kartų žmonėms. Vadovaudamas Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejui, jis nutiesė daug kelių į atmintį ir padėjo mums suvokti skaudžias istorijos pamokas. Nuoširdžiai užjaučiu velionio šeimą, artimuosius, bičiulius ir visus tuos, kuriems teko laimė pažinoti šį intelektualą“, – sakoma Vyriausybės vadovės Ingridos Šimonytės

Išeivijos atstovai ketina pateikti siūlymus valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ projektui

www.siandien.info Nors pasaulis ir sparčiai keičiasi, galima neabejojant tvirtinti, kad ir 2050-aisiais apie trečdalis lietuvių gyvens už Lietuvos ribų. Diaspora visada buvo tvirta Lietuvos nepriklausomybės atrama, visus lietuvius vienijančios lietuviškosios tapatybės kūrėja, Lietuvos ekonominio klestėjimo ramstis. Todėl būtina ir toliau vystyti Lietuvos, kaip diasporinės valstybės sampratą, ir tokią nuostatą įtraukti į valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“, – teigė pasaulio lietuvius vienijančių organizacijų atstovai, susirinkę į Seimo Ateities komiteto surengtą nuotolinę diskusiją „Diaspora 2050“. Lietuvių diaspora pasižymi išskirtiniu lojalumu savo tėvynei, todėl ji suvaidino esminį vaidmenį atkuriant Lietuvos nepriklausomybę tiek praėjusio amžiaus pradžioje,

Naujas ŠIANDIEN numeris ir jo priedas „Žemaitija“ (Mona Žemaitėjė)

www.siandien.info Rytoj-naujas ŠIANDIEN numeris ir jo priedas „Žemaitija“ (Mona Žemaitėjė). Žemaitijos kūrėjai. Kiekvienas kūrėjas visuomenės kultūroje yra svarbi asmenybė, besidalinanti tuo, ką turi savyje tauriausio. O kas tauriau už meilę gimtai kalbai ir savam kraštui – Žemaitijai? Laikraščiui ŠIANDIEN džiugu pristatyti dvi naujas Žemaitijos kūrėjos Irenos Stražinskaitės-Glinskienės knygas, pirmuosius skaitytojus pasiekusias š. m. vasario mėnesio pabaigoje – Knygų mugėje-2023. Tai žemaičių kalba parašyta knyga šeimai „Augo so žemaitiu kalbo“ ir iliustruota pasakų knygelė „Boružėlės pasakėlės“. Idėja žemaičių kalba parašytas pasakas išversti į lietuvių kalbą gimė neatsitiktinai. Pasakų iliustratorei palangiškei Rūtai Savickienei paapgailestavus, jog tokių gražių

Naujas ŠIANDIEN numeris. Ne visi ūkininkai išgins karves į laukus

www.siandien.info Naujas ŠIANDIEN numeris. Atėjo pavasaris - su kokiomis nuotaikomis pieno gamintojai pasitinka artėjančias Jurgines? „Nuotaikos prastos. Ne visi ūkininkai išgins karves į laukus. Dalis jų dar palaikys kol turi žiemai sukaupto pašaro, o po to ruošiasi parduoti. Užsidarys kelios dešimtys fermų, kurios laiko po 50 – 300 karvių. Laukia labai skaudūs išsiskyrimai, gaila įdėtų investicijų ir ilgamečio triūso, neskaičiuojant darbo valandų. Kai kurie pieno ūkiai gauna už pieno kilogramą net ir mažiau nei 20 eurocentų už kilogramą. Be to, jau girdisi kalbų, kad žaliavinio pieno kaina gali sumažėti dar kokiais penkiais centais. Tokios tendencijos ūkininkus

Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris.  Apie etninės kultūros griovimą

www.siandien.info Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris.  Apie etninės kultūros griovimą. Etninė kultūra yra mūsų tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė, nacionalinės kultūros pamatas. Valstybės vidaus politika privalo ugdyti tautinę savimonę, globoti etninę kultūrą ir vietos tradicijas. Kuo didesnį ryšį asmuo jaučia su savo kultūrinėmis šaknimis, tuo gilesniu patriotizmu pasižymi ir visuomenė, tuo ji yra atsparesnė. Vilniuje, Užgavėnių šventės metu, Morė šiemet nebuvo sudeginta, bet išsiųsta … į povestuvinę kelionę, į Tailandą. Taip ši tautos tradicija buvo įžūliai iškreipta, pakeista jos giluminė prasmė. Bet juk tradicijos gali gyvuoti tik esant tradicijų tęstinumui ! Labai

Naujas ŠIANDIEN numeris: ekologinis ūkininkavimas – nuo Latvijos atsiliekame beveik du, o nuo Estijos – beveik tris kartus

www.siandien.info „Ekologiškų produktų pardavimas nuolat auga. Covid – 19 pandemija taip pat paskatino žmones rinktis natūralesnius, sveikesnius produktus ir taip stiprinti savo imunitetą. Vartotojai reaguoja ir į prastėjančią maisto kokybę, kurią lemia itin gausus cheminių priemonių naudojimas įprastiniuose ūkiuose bei maisto priedų naudojimas gaminant maisto produktus. Daugumą žmonių atgraso ir šių metų pradžioje pasirodžiusi informacija apie svirplių miltelių naudojimą maisto produktuose. Lietuva pagal ekologišką žemės ūkio naudmenų dalį (9 proc.) pasaulyje yra 23 vietoje, ES vidurkis yra 10 procentų. Taigi, esame vidutiniokai ir turime dar daug galimybių augti šioje srityje. Pagal minėtą santykinį rodiklį nuo

Naujas ŠIANDIEN numeris: „A. Smetona buvo pernelyg didelė ir ryški asmenybė, kad šiandien galėtume ją palikti nuošalyje”

 Šiandien prekyboje – naujas ŠIANDIEN numeris.                      "A. Smetona buvo pernelyg didelė ir ryški asmenybė, kad šiandien galėtume ją palikti nuošalyje. Kaskart, kai imame kalbėti apie tarpukario Lietuvos gimimą, brendimą ir skaudų likimą, neišvengiamai esame priversti paminėti ir A. Smetoną. Visa savo esybe jis tebėra nepakeičiama praėjusio amžiaus pirmosios pusės Lietuvos istorijos figūra ir tikras mūsų šalies valstybingumo simbolis. Neatsitiktinai liberalus išeivijos istorikas ir sociologas Vytautas Kavolis – tikras nepriklausomybės kartos atstovas – yra pabrėžęs „smetonišką įsipareigojimą savo valstybei“, kaip vieną kertinių lietuvių tautinio sąmoningumo raidos elementų. Iš tiesų A. Smetona,

Pasaulis sparčiais žingsniais artėja prie naujos pinigų formos

www.siandien.info Pasaulis sparčiais žingsniais artėja prie naujos pinigų formos. Skaitmeninis euras jau netolimoje ateityje gali pakeisti ir mums įprastą eurą. Lietuvos bankas dar 2019 m. suaktyvino savo veiklą centrinių bankų skaitmeninių valiutų kūrimo srityje. Svarbių su tuo susijusių sprendimų priėmimas Europoje planuojamas jau šiais metais. 1922 m. spalio mėn. pasaulio valiutų sąrašą papildė Lietuvos nacionalinis pinigas Litas. Pinigų pavadinimas buvo renkamas iš daugelio pasiūlymų: doleris, markė, muštukas, vytis, lyra, arfa ir kai kurių kitų. Galiausiai buvo pasirinktas litas, kaip artimas mūsų šalies lotyniškam pavadinimui. Kelis dešimtmečius Lietuvoje cirkuliavo rubliai, kol 1993 m. birželio mėn. litas

Top