Jūs esate
Pagrindinis > Author : Verslas ir Politika (Puslapis 68)

Autorius: Verslas ir Politika

Kauno apygardos teismo teisėją leista patraukti baudžiamojon atsakomybėn

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi Konstitucija, Teismų įstatymu bei atsižvelgdama į generalinio prokuroro Evaldo Pašilio teikimą, pasirašė dekretą, kuriuo leido Kauno apygardos teismo teisėją Ramūną Antanavičių patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Taip pat Prezidentė sustabdė teisėjo R. Antanavičiaus įgaliojimus iki galutinio sprendimo ikiteisminiame tyrime arba sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo. Atliekamo ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys leidžia manyti, kad Kauno apygardos teismo teisėjas R. Antanavičius šių metų birželio 4 dieną papirko Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėją, perduodamas jam 600 eurų dydžio kyšį. Tokiu būdu buvo siekiama, kad Mažeikių

Mokslas pateikė rekordinį skaičių idėjų technologijų projektams

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) gavo rekordinį skaičių idėjų dėl naujų technologinės plėtros projektų, kuriuos įgyvendins mokslas kartu su verslu. Mokslo ir studijų institucijos konkursui pagal Technologinės plėtros projektų priemonę pateikė 79 naujas idėjas projektams, kurių metu bus kuriami inovatyvūs produktai. „Technologijų progresas pasaulyje vystosi milžinišku greičiu, todėl Lietuva turi žengti naujų technologijų ir inovacijų vystymosi keliu. Valstybės prioritetas yra skatinti mokslo ir verslo partnerystę. Labai džiaugiuosi, kad tiek universitetai, tiek mokslinių tyrimų institutai parodė didelį susidomėjimą šia priemone ir nori bendradarbiauti su verslu bei kurti inovacijas“, – sako švietimo

Pakruojo verslininkė: prasigėrusio kaimo įvaizdis – skaudus

LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt Aplink Lietuvą keliaujantys LRT RADIJO žurnalistai Edvardas Kubilius ir Rūta Kupetytė artėja prie kelionės pabaigos ir šiuo metu lankosi šiaurinėje Lietuvos dalyje. Čia sutikti žmonės palietė opią temą – alkoholizmą. Žagarėje sutikta Jelena turėjo darbą, gyveno, kaip pati sako, labai gerai, tačiau šiandien moteris registruota darbo biržoje ir gauna 102 eurus. Ji pasakoja, kad kartais paravi darželius, taip užsidirba vieną kitą eurą ir sunkiai suduria galą su galu. Tačiau, kaip teigia žurnalistas E. Kubilius, moteris nusiteikusi optimistiškai, nepaisant to, kad gyvenimas sunkus. Be to, Jelena nesutinka su prasigėrusio

V. Sinica. Kalba ir istorija: kaip sunaikinti tautinę valstybę vardan atviros Lietuvos?

Nebus jokia naujiena, kad Sąjūdis siekė atkurti modernią tautinę valstybę. Taip pat nebus naujiena, kad tautinę valstybę kūrė ir Vasario 16-osios Akto signatarai. Tai nebuvo joks atsitiktinumas. Modernus pasaulis yra modernių tautinių valstybių pasaulis. 1918-ieji buvo tautų apsisprendimo teisės metai. Tautų apsisprendimo teisė skelbė, kad kiekviena to siekianti tauta turi teisę į nepriklausomybę ir teisę pati save valdyti. Neatsitiktinai XX a. pradžioje sukurtą pasaulinę sistemą apibrėžia būtent tautų, o ne klasių, rasių, religijų ar dar kokia apsisprendimo teisė. Moderniame pasaulyje tauta buvo ir yra vienintelis su prigimtimi susijęs ir politiškai telkiantis

Lietuvos paviljonas yra tarp dešimties populiariausių tarptautinės parodos „EXPO 2017“

Lietuvos paviljonas yra tarp dešimties populiariausių tarptautinės parodos „EXPO 2017“, kuri šiuo metu vyksta Kazachstano sostinėje Astanoje, paviljonų. Jis sulaukia vis didesnio ne tik parodos lankytojų, bet ir kitų šalių politikų, diplomatų, verslininkų dėmesio. Paviljonas tampa mūsų šaliai svarbių tarptautinių susitikimų vieta. Jame lankėsi oficiali Japonijos delegacija. Jai vadovaujantis ekonomikos, prekybos ir pramonės ministras Hiroshige Seko, Osakos prefektūros gubernatorius Ichiro Matsui, Kansai ekonominės federacijos prezidentas Masayoshi Matsumoto ir kiti delegacijos nariai susitiko su Lietuvos ambasadoriumi Kazachstane Vytautu Naudužu ir Lietuvos ekspozicijos „EXPO 2017“ parodoje komisaru, Aplinkos ministerijos Parodų skyriaus vedėju Romu

Derybose dėl bendros žemės ūkio politikos ateities – stiprus šešių valstybių balsas

Šią savaitę Briuselyje susitiko Lietuvos, Latvijos ir Vyšegrado grupės šalių – Čekijos, Lenkijos, Slovakijos ir Vengrijos – žemės ūkio ministrai. Šių šalių požiūris į ES bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) po 2020 m. buvo įtvirtintas bendroje deklaracijoje, kurios pasirašymą inicijavo Lietuva. „Šis susitikimas labai svarbus įsibėgėjant parengiamosioms diskusijoms dėl BŽŪP ateities. Savo nuomonę šiuo klausimu jau yra pareiškę Europos Komisijos (EK) vykdytų viešųjų konsultacijų dalyviai. EK taip pat inicijuoja diskusijas dėl ES finansų, įskaitant ir BŽŪP finansavimo perspektyvas, ir yra jau pateikusi savo nuomonę šia tema“, – pradėdamas ministrų diskusiją sakė

Auditas VĮ „Utenos regiono keliuose“ iš postų išvertė 7 interesus supainiojusius darbuotojus

Susisiekimo ministerijos iniciatyva atliktas auditas, nustatyti pažeidimai ir jų viešinimas privertė VĮ „Utenos regiono keliai“ kolektyvą atsisveikinti su giminystės ryšiais susijusiais ir viešuosius bei privačius interesus supainiojusiais darbuotojais. Tyrimo metu atleisti 7 darbuotojai. Iš darbo išėjo įmonės direktoriaus pavaduotojas kelių priežiūrai Gintautas Bilaišis ir Molėtų kelių tarnybos viršininkas Marius Paulauskas. Susisiekimo ministerija dėl padarytos materialinės žalos įmonei ir valstybei kreipsis į teisėsaugos institucijas. „Pradėję auditą Utenoje aptikome itin blogą situaciją. Giminystės ryšiais susiję darbuotojai, konkrečių įmonių protegavimas, netoleruotinas aplaidumas, valstybės pinigų švaistymas – buvo tiesiog įprasta praktika šioje įmonėje. Tokia padėtis tęstis

Briuselis bando užkirsti kelius Lenkijos nuslydimui autoritarinės valstybės link

Lenkija dar neprarasta?Šįkart užsienio spaudos komentaruose viena vyraujančių temų yra poslinkiai Lenkijoje. Joje, pasak itin būdingo požiūrio, „demokratija – pavojuje“, nes „per mažiau nei dvejus metus Varšuvos vyriausybė sugebėjo sistemingai sugriauti šalies modernizavimo pasiekimus“. Tai ne vien Madrido kairiųjų dienraščio „Pais“ nuomonė. „Kokia vis dėlto užnuodyta Lenkijoje atmosfera, – rašė Lidvigshafeno prie Reino laikraštis „Rheinpfalz“, – rodo tai, kaip partijos „Teisė ir teisingumas“ pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis, artėjant antrai valandai nakties, Seime šturmavo podiumą ir leido laisvai išlsilieti susikaupusiems savo jausmams. Ogi, jo žodžiais, opozicijoje pilna išdavikų, žudikų, šunsnukių. Tai toks neapykantos

Valstybės vadovė pasveikino Švedijos Ministrą Pirmininką su jubiliejumi

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Švedijos Karalystės Ministrą Pirmininką Stefaną Löfveną 60-ojo jubiliejaus proga. Pasak šalies vadovės, savo sukaktį Ministras Pirmininkas pasitinka eidamas atsakingas pareigas ir pelnęs Švedijos piliečių pasitikėjimą bei įvertinimą. Sveikinime linkima ir toliau nestokoti ryžto, piliečių ir kolegų paramos siekti užsibrėžtų tikslų ginant visų Švedijos žmonių interesus, dirbant dėl savo šalies ir visos Europos ateities. Prezidentė Ministrui Pirmininkui taip pat palinkėjo laimės, sėkmės ir sveikatos, o Lietuvos partnerei Švedijos Karalystei – saugumo, vienybės ir klestėjimo. Prezidentūros ir verslaspolitika.lt inf.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderį stebina G. Palucko pareiškimai, socialdemokratų ministras išsako savo nuomonę

Naisiuose po  partijos tarybos posėdžio Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad bus klausiama skyrių nuomonės dėl valdančiosios koalicijos su socialdemokratais. Tačiau R. Karbauskis pabrėžia, jog su socialdemokratų frakcija Seime bendradarbiaujama konstruktyviai, o socdemų lyderio Gintauto Palucko kritiška nuomonė dėl koalicijos su „valstiečiais“ neatspindi nuotaikų socialdemokratų frakcijoje. „Nereikėtų šnekėti apie santykių gerinimą, tiesiog yra darbinis režimas. Kad partijos pirmininkas pasisako taip, kaip jis pasisako... Kartais atrodo, kad jis šneka ne tai, ką galvoja frakcija. [...] Kai su frakcija šnekame apie tai, ką darysime rudenį ir kodėl tai yra labai

Lietuvos lenkų rinkimų akcija: apklausos neatspindi visų gyventojų nuomonės

Renata Sobieska, Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga Apklausas atliekančios bendrovės Lietuvoje dažnai sumažina tikruosius LLRA-KŠS populiarumą atspindinčius rezultatus. Taip yra dėl ypatumų atliekant tyrimus regionuose bei tam tikro asmenų bei įstaigų, užsakančių tyrimus, nusistatymo. Paskutiniuose rinkimuose į Seimą LLRA-KŠS sulaukė 5,8 proc. rinkėjų palaikymo, nors apklausas atliekančios bendrovės prognozavo vos 3-4 proc. palaikymą. Naujausios apklausos duomenimis, jeigu rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) sulauktų 8,1 proc. rinkėjų palaikymo. LLRA-KŠS yra tarp 6 populiariausių partijų šalyje ir išlaiko stabilią balsuojančiųjų paramą. Apklausą naujienų agentūros ELTA užsakymu birželio

D.Kepenis. Ginče tarp aplinkosaugos ir naudotų automobilių importuotojų reikia ieškoti kompromiso

Dainius  Kepenis, Seimo narys Šių metų liepą pradėjus taikyti 2016 metais aplinkos ministro Kęstučio Trečioko patvirtintą tvarką kyla ginčas dėl galimai perteklinių ir griežtų Europos Sąjungos teisės aplinkosaugos principų aiškinimo Lietuvoje. Inicijuoju diskusiją tarp aplinkos apsaugos specialistų ir naudotų automobilių importuotojų verslo atstovų ir kviečiu ieškoti kompromiso. Kiekvieną mėnesį vien per Klaipėdos uostą į Lietuvą įvežama daugiau nei pusė tūkstančio naudotų automobilių iš JAV ir kitų šalių. Šie automobiliai remontuojami, tvarkomi ir parduodami Lietuvoje arba eksportuojami į kaimynines valstybes – tai didelė Lietuvos automobilių verslo šaka, kurioje dirba tūkstančiai Lietuvos gyventojų. Pastarosiomis savaitėmis

„Reikia mažinti ne tik skurdą, bet ir nelygybę“

Tomas Tomilinas,  Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Lietuva yra prasčiausia visoje Europos Sąjungoje pagal pastangas sumažinti turtinę nelygybę ir tas vertinimas suteiktas sisteminėms mūsų mokestinės, švietimo, sveikatos, socialinės ir darbo rinkos politikos sprendimams, suformuotiems dešimtmečiais. Gera žinia yra tai, kad turtinė nelygybė tapo ne tik ekspertų, vertinančių mus, žodyno dalimi, bet ir mūsų pačių viešojo diskurso esmine tema. Mes pagaliau suvokiame, kad reikia mažinti ne tik skurdą, bet ir nelygybę. Skurdo mažinimui turime sukūrę Piniginės socialinės paramos sistemą, kuri nemažina nelygybės, o tik gesina gaisrą. Ji remiasi griežta pajamų testavimo

D.Trumpas per rinkimus švaistėsi pažadais, tačiau nesugeba jų paversti realybe

l.rytas.lt Prieštaringai vertinamas JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo poste jau šešis mėnesius, tačiau jis beveik nieko nepasiekė. Amerikos vadovo pirmojo pusmečio įvertinamai labai neigiami, jis klimspta vis giliau į Rusijos skandalą ir nesugeba pildyti esminių rinkimų pažadų. D.Trumpo bėdos atsispindi jo populiarume: jo reitingas toliau smunka, o anot naujausios apklausos, jį remia vos 36 proc. amerikiečių, rašo CNN. Be to, D.Trumpas po šešių mėnesių prezidento poste neturi kuo girtis: jo ketinimai pertvarkyti šalies sveikatos apsaugos sistemą užstrigo, mokesčių reformos tėra tolima svajonė, o išsvajotos sienos su Meksika statybos net nepajudėjo iš vietos.

Teismai turi tapti atviresni

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Teismų įstatymo ir susijusių įstatymų pataisas, kuriomis siekiama didesnio teismų atvirumo ir jų veiklos viešumo. Priėmus šias pataisas, teismuose bus leidžiama daryti garso ir vaizdo įrašus teisėjams skelbiant sprendimus. Pateikus prašymą teismas leis visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais teismo sprendimo paskelbimą transliuoti, filmuoti, fotografuoti, jo metu daryti garso ar vaizdo įrašą. Iki šiol teismų procesus fiksuoti techninėmis priemonėmis buvo draudžiama, išskyrus garso įrašų darymą išimtiniais atvejais. Tai ribojo visuomenės galimybes susipažinti su teismų priimamais sprendimais ir jų motyvais. Įstatymų pataisos, kurios įsigalios 2018 m. liepos

Rasa Tapinienė: „Netikrų naujienų fenomenas baugina savo mastais“

„Kiekvieną mėnesį „Facebook'u“ vidutiniškai naudojasi 2 milijardai žmonių. Tad sukurtos istorijos bei sąmokslo teorijos plinta žaibišku greičiu ir yra neišnaikinamos kaip tarakonai“, – teigia televizijos žurnalistė Rasa Tapinienė. Pasak jos, šiandien, kaip niekada, svarbus tampa gebėjimas atsirinkti informaciją ir tikrinti jos šaltinius. „Jeigu tai puslapis, kokia jo misija? Jeigu autorius – ar jis patikimas? Ar skelbiamą informaciją patvirtina kiti solidūs šaltiniai ir tos srities specialistai? Ar skelbiama žinia nėra dešimtmečio senumo ir šiandieninė situacija visiškai kitokia? Kitaip tariant, jei internetas yra informacijos rinka, turime būti išrankūs ir sąmoningi klientai“, – pataria

V. Landsbergis: mes pametame pačią didžiausią gėrybę

Richardas Jonaitis, LRT RADIJO laida „Švelnūs tardymai“, LRT.lt Mažai kas galvoja, kad didžiausia dovana – Lietuva, todėl ji iškeičiama į materialią gerovę ir tiesioginę naudą. Iš tikrųjų, taip pametama didžiausia gėrybė, LRT RADIJUI sako profesorius Vytautas Landsbergis. Anot jo, žiauriai besielgiantys žmonės tokiu būdu keršija aplinkai, nes patys yra pasiklydę, nelaimingi. – Kaip atrodo jūsų dienos – ką jūs veikiate, kas jus domina? O gal susikaupęs ruošiatės M. K. Čiurlionio koncertui? Ar sekate naujienas, aktualijas ir politinius klausimus? – Šiek tiek domiuosi, bet turėčiau būti susikaupęs koncertui. Kaip gali būti nesvarbu? Tai visiems

,,Man gaila, kad mes susirenkame kalbėtis tokiomis temomis, kai valstybėje yra daug daugiau svarbių klausimų”

Edmundas Jakilaitis, LRT TELEVIZIJOS laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Kaip suprasti pastarojo meto Ramūno Karbauskio nuotykius ir viešus pasisakymus? Kaip įtakingiausi „valstiečių“ frakcijos nariai vertina savo vado žygius? Apie tai – pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime seniūno pavaduotoju Virginijumi Sinkevičiumi ir frakcijos nariu Povilu Urbšiu. – Pone Sinkevičiau, kaip jūs vertinate pastarojo meto viešą turinį, susijusį su ponia Kildišiene ir Ramūnu Karbauskiu? V. Sinkevičius: Pirmiausiai, aš norėčiau atskirti du dalykus. Labai daug kalbama yra apie G. Kildišienės knygą. Nei frakcija, nei partija nėra susijusi su knyga. Pirmininkas tvirtina,

Vis daugiau užsieniečių, atvykstančių į Lietuvą, draudimo kreipiasi į mūsų šalies draudimo bendroves

„Atvykdami į Lietuvą užsieniečiai dažniausiai renkasi kelionių medicininių išlaidų draudimą. Viena vertus, toks draudimas dažnai yra reikalingas gauti leidimą gyventi mūsų šalyje. Kita vertus, jis užtikrina, kad susirgęs užsienietis Lietuvoje nemokamai gaus būtinąją medicininę pagalbą. Tiek pernai, tiek ir šiemet beveik 30 proc. tokių kitų valstybių piliečių dalį mūsų draudimo bendrovėje sudarė ukrainiečiai, po 10 proc. – baltarusiai ir rusai, po 5 proc. – gruzinai ir izraeliečiai. Apie 40 proc. visų besidraudžiančių užsieniečių yra atvykėliai iš kitų užsienio šalių, kurie dažniausiai nėra nei turistai, nei mūsų šalyje dirbantys asmenys. Didžiąją šios

Už nuopelnus Šaulių sąjungai – apdovanojimas Alytaus rajono savivaldybės merui Algirdui Vrubliauskui

Liepos 18 d. vykusio Alytaus rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas už svarų asmeninį indėlį, stiprinant Lietuvos šaulių sąjungą, apdovanotas III laipsnio Šaulių sąjungos pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus Šaulių sąjungai“. Sąjungos vado ats. plk. ltn. Liudo Gumbino įsakymą perskaitė ir pasižymėjimo ženklą įteikė Lietuvos šaulių sąjungos Alytaus apskrities karininko A. Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės vadas Skirmantas Valatkevičius. Įteikdamas apdovanojimą S. Valatkevičius pasidžiaugė ilgamete draugyste su rajono savivaldybės meru, šio indėliu stiprinant Šaulių sąjungą. „Alytaus rajonas – pavyzdys, čia Šaulių sąjungos veikloje veikia net 20 procentų jaunimo, tai

Įmonių grupę DOJUS papildys dvi naujos įmonės

Tarptautinė žemės ūkio technikos pardavimo ir aptarnavimo įmonių grupė DOJUS, siekdama efektyvinti ir intensyviau plėtoti šiuo metu vykdomas veiklas, imasi esamų veiklų atskyrimo. Po pertvarkos DOJUS grupę papildys dvi naujos įmonės. „DOJUS rental“ teiks ilgalaikės ir trumpalaikės žemės ūkio technikos nuomos paslaugas, o įmonėje „DOJUS invest“ bus sutelktas turimo įmonės nekilnojamojo turto valdymas ir investicinių nekilnojamojo turto projektų plėtojimas Lietuvoje. Pasak Donato Dailidės, įmonių grupės DOJUS vadovo, šiuo metu grupė vykdo daug veiklų, tokių kaip žemės ūkio, vejų ir komunalinės, kelių priežiūros, miškų technikos pardavimas, jos aptarnavimas, žemės ūkio technikos nuoma.

Orkestras pasikeitė, dainelės liko tos pačios

Audrius Jurgelevičius, Lietuvos švietimo profesinė sąjunga Neretai tenka girdėti, kad 2016 m. Seimo rinkimuose laimėjusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga į LR Vyriausybę atvedė „profesionalus“, tačiau bendravimo kultūra plėtojant socialinį dialogą niekuo nesiskiria nuo prieš tai buvusių vyriausybių. Visi su Lietuvos švietimo sistema susiję klausimai sprendžiami už uždarų durų, dažniausiai vasarą, kai dauguma pedagogų atostogauja, apskritai net nebandoma slėpti, kad švietimo darbuotojų atstovai „profesionalų“ kabinetuose yra nepageidaujami. 2017 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė raštą dėl įsakymo projekto „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2010 M.

Žmogaus teisių gynėjų ir akademikų sąjungos išplatino pranešimą dėl V. Radžvilo

Lietuvos žmogaus teisių organizacijų, Lietuvos mokslininkų sąjungos ir Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) išplatino pareiškimą dėl prof. Vytauto Radžvilo diskriminavimo pažiūrų ir įsitikinimų pagrindu: ,,2017 m. gegužės 15 d. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) Europos studijų magistro programos pirmojo kurso studentų grupė (I. Galkytė. Ž. Damošius P. Palaikytė, S. Žukauskaitė, J. Albertavičienė, J. Ražanaitė, T. Pipiras, I. Miklaševskaja, M. Glinskytė) pateikė TSPMI administracijai prašymą pakeisti prof. V. Radžvilo dėstomo kurso „Europos idėja: tapatumai ir reprezentacijos“ statusą iš privalomojo į pasirenkamąjį. Prašyme teigiama, kad dauguma prof. V.

Lietuviai, lyginant su kaimynais, geriausiai vertina savo verslumą ir verslininkus

Lietuviai mano, kad verslo pradžiai svarbiausia turėti pakankamai santaupų ir puikią idėją (76 proc.), latviai – kad svarbiausia yra žinios (73 proc.), o estams svarbiausia idėja ir žinios (79 proc.). Tai rodo DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Baltijos šalių gyventojų verslumo tyrimas. „Visose trijose Baltijos šalyse žinios, idėja ir santaupos yra vertinamos kaip trys svarbiausi dalykai norint pradėti verslą. Bendrame kontekste labiausiai išsiskiria estai, aukščiausiai įvertindami žinių ir idėjų svarbą verslo startui. Tai, iš tiesų, ir yra pamatas verslui pradėti, o toks estų pasirinkimas greičiausiai rodo, kad šalyje švietimui

K. Masiulis prašo tirti situaciją Valstybės saugumo departamente

Seimo narys Kęstutis Masiulis kreipėsi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Vytautą Baką prašydamas sušaukti neeilinį komiteto posėdį ir apsvarstyti situaciją Valstybės saugumo departamente. Žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Valstybės saugumo departamento darbuotojas Tomas Jakučionis turi interesų energetikoje, juos aktyviai įgyvendina, o per tai turi sąsajų su prieštaringos reputacijos verslininkais bei organizacijomis. „Vadovybė arba nesurenka informacijos apie savo darbuotojų veiklą, arba tai toleruoja. Ar galime pasitikėti, kad Lietuva yra saugi, jeigu pareigūnai labiau rūpinasi ne šalies interesais, o savo asmeniniais turtiniais reikalais? Tai rodo rimtas problemas svarbioje mūsų šalies saugumui

I. Alperytė. Verslo planas žaliems

Irena Alperytė Filosofas Algis Mickūnas šiųmetinėje Santaros-Šviesos suvažiavime ragino mokytis dialogo ir džiaugėsi, kad JAV aukštosiose mokyklose, visose be išimties universitetinio išsilavinimo institucijose, mokomasi logikos pagrindų. Monologas ir logikos nepaisymas įkalina ir gimdo obskurantizmą, tamsumą, sako maestro. Bet ką čia A. Mickūnas, jis – vienas iškiliausių lietuvių išeivijos filosofų, Ohajo (JAV) universiteto profesorius. Mūsų planelis kuklesnis – švietimo reforma Lietuvoje. Paklausiau kolegės iš Suomijos, kaip jungimasis vyksta Suomijoje. Ji atsakė, kad priešingai, nei tikėtasi, iš pradžių reformos sąnaudos netgi didesnės, nei tikėtasi; kita vertus, išmatuoti galima bus tik per geroką dešimtmetį, o trečia

Ketvirtoji sveikatos politikos banga

Habil. med. m. dr., prof. Algimantas Kirkutis, Seimo Sveikatos tausojimo ir stiprinimo pakomitečio pirmininkas Tam, kad gyventojai apgintų savo interesus, remdamiesi demokratiniais principais ir procesais iš savo tarpo jie išrenka patikimus asmenis, kuriems deleguoja prisiimti atsakomybę už visuomenės gyvenimo sąlygų formavimą dabartyje ir ateityje. Taigi man teko ši atsakomybė ir garbė. Ji akimirksniu pavertė mane iš taikaus gydytojo į karingą politiką ir privertė rimtai susimąstyti, kas yra politika, kokia jos esmė ir kokie procesai bei tendencijos valdo šią veiklos sritį? Straipsnyje su skaitytojais ketinu pasidalinti keliomis mintimis ir įžvalgomis apie šiuolaikinės politikos raidą

Afrikinis kiaulių maras grėsmingai plinta. Ar tik ūkininkai kalti?

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, afrikinis kiaulių maras (AKM) grėsmingai plinta ir apima vis naujus Europos regionus. Ligos protrūkiai nuolat fiksuojami ir viruso jau apimtose teritorijose. Dažniausia viruso plitimo priežastis – žmogiškasis faktorius. 2017 m. birželis 30 d. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad Lietuvoje nustatytas penktas afrikinio kiaulių maro (AKM) židinys kiaulių laikymo vietoje. AKM protrūkis užfiksuotas Miežiškių seniūnijos (Panevėžio r.) teritorijoje, kuri įeina į prieš savaitę tame pačiame rajone nustatyto AKM atvejo priežiūros (10 km) zoną. Ūkyje savo reikmėms buvo laikomos keturios nedeklaruotos kiaulės. Šeimininkė, pastebėjusi, kad kiaulės

Pavasario sesija valdančiajai daugumai turėtų tapti pamoka: laikas tapti politikais

,,Birželio 30–liepos 9 dienomis bendrovės „Vilmorus“ atliktos reprezentatyvios apklausos rezultatai turėtų apkartinti daugelio „valstiečių“ vasaros poilsį labiau nei nuolatiniai lietūs ar nesušylantis ežerų vanduo. Per parlamento rinkimus Valstiečių ir žaliųjų sąjungą šiuo metu rinktųsi tik 12,9 proc. žmonių",-  rašo lrytas.lt  Birželio pradžioje tokių buvo 15,7 proc., o, pavyzdžiui, praėjusių metų pabaigoje – net 31,5 procento. Nors konservatorių populiarumas pastaruoju metu irgi smuktelėjo, jie iškopė į pirmąją partijų rikiuotės vietą (13,5 proc.). Jau kurį laiką ant trečio laiptelio įsitaisę socialdemokratai šioje pozicijoje stabiliai ir laikosi. Kitų partijų reitingo svyravimai – taip pat statistinės

Prasta lietuvių sveikata – efektyvios socialinės politikos stoka?

Dr. Giedrė Baltrušaitytė, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto lektorė

Europos statistikos agentūros (EUROSTAT) duomenimis, Lietuvos gyventojų vidutinė būsimo gyvenimo trukmė yra viena trumpiausių Europos Sąjungoje (ES). Lyginant su kitomis ES šalimis Lietuva jau kuris laikas pasižymi ir vienais aukščiausių savižudybių rodikliais.

Prasti ir kiti šalies gyventojų sveikatos rodikliai: pavyzdžiui, apie 75% visų mirčių tenka lėtinėms neinfekcinėmis ligoms, kurių didžiąją dalį sudaro kraujotakos sistemos, piktybinių navikų ligos. Didelis sergamumas tuberkulioze, psichikos sutrikimais, pačių gyventojų savo sveikatos vertinimas – vienas prasčiausių ES.

Kuomet žmogus negali pasiekti viso savo sveikatos potencialo, tai turi įtakos ne tik jo gyvenimo kokybei ir trukmei, bet ir gebėjimui aktyviai ir produktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime.

Prasta sveikata turi svarbių ekonominių pasekmių – prarandamas darbingumas, auga išlaidos lėtinių ligų gydymui.

Seime pristatytas Pranešėjų apsaugos įstatymo projektas

Seimo narių grupė įregistravo Pranešėjų apsaugos įstatymo projektą, kuriuo siekiama nustatyti aiškų ir veiksmingą asmenų, pranešančių apie korupciją ir kitus įstatymų pažeidimus, apsaugos mechanizmą. Lietuvoje tokiems asmenims iki šiol nebuvo užtikrinama pakankama apsauga. Įstatymo projektą parengė Seimo valdybos 2017 m. kovo 29 d. sprendimu (Nr. SV-S-185) sudaryta darbo grupė Pranešėjų apsaugos įstatymo projektui parengti. Darbo grupę sudarė 17 narių, tarp kurių Seimo nariai, Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos teisės instituto, Valstybinės darbo inspekcijos, Nacionalinės kovos su korupcija asociacijos bei organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovai. „Su

„Misija Sibiras“ neleidžia pamiršti skaudžios Lietuvos istorijos

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Prezidentūroje susitiko su į ekspediciją Irkutske netrukus iškeliausiančiais „Misijos Sibiras 2017“ dalyviais. Šių metų misijos tikslas – sutvarkyti Tuluno ir Nižneudinsko rajonuose esančias kapines ir pabendrauti su Sibire likusiais tremtiniais iš Lietuvos. Prezidentės teigimu, politinių kalinių ir tremtinių drąsa, jų meilė Lietuvai gyva ir šių laikų jaunimo širdyse. Tai geriausias įrodymas, kad skaudi šalies istorija niekada nenugrims į užmarštį. Valstybės vadovė pabrėžė, kad ekspedicijos dalyvių misija svarbi ne tik Sibiro platybėse, ji tęsiasi ir grįžus iš kelionės. Būtent čia, Lietuvoje, „Misijos Sibiras“ dalyvių laukia ypatinga užduotis – dalytis

A. Knystautas apie kovą dėl miškų: stipriai rizikuojame

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje nėra jokių žaliųjų, o apie „žalias problemas“ apskritai nekalbama, sako gamtos mokslų daktaras, pasaulinį pripažinimą pelnęs gamtininkas ir ornitologas Algirdas Knystautas. „Aš ten jokių žaliųjų niekada nemačiau ir nematau. Visiškai neliečiama gamtosauga. Ten yra valstiečių oligarchinė partija“, – apibendrino A. Knystautas. Interviu LRT.lt gamtininkas teigia pasisakantis prieš urėdijų reformą, nors urėdijų darbą tobulinti esą būtina. „Bet padaryti monopolį su 25 filialais, neturint juridinio statuso, yra tas pats, kaip karvės fermoje, kai kiekviena karvė statuso neturi ir nieko savarankiškai daryti negali. Pavyzdžių turime kiek nori

Urėdijų reforma prasidės 2018 m. sausio 1 d.

Miškų urėdijų reforma prasidės 2018 m. sausio 1 d.Seimas priėmė Miškų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-4291(5), kuriomis nuspręsta įstatyme atsisakyti konkretaus miškų urėdijų skaičiaus nustatymo. Įstatyme įtvirtinta, kad kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose vykdys miškų urėdija (-os). Pagal iki šiol esančią tvarką veiklą vykdo 42 miškų urėdijos. Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, tokiu būdu siekiama sudaryti galimybę Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai visa apimtimi įgyvendinti valstybės įmonių savininko teises ir pareigas bei priimti Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme numatytus sprendimus. Priimtais pakeitimais Seimas įstatyme reglamentavo iš valstybinių miškų pagamintos žaliavinės medienos, miško

Lietuvos maisto pramonės gamintojai per mažai dėmesio skiria JAV ir Kinijos rinkoms

Lietuvos maisto pramonės gamintojai per mažai dėmesio skiria Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Kinijos rinkoms, kur ekologiški maisto produktai iš Europos Sąjungos (ES) šalių yra itin vertinami, tikina VšĮ Baltijos maisto organizacijos direktorė Rima Pozingė. Anot jos, pasirinkus ekologišką produkciją eksportui, nemažus kaštus labai greitai atsvertų gaunamas uždarbis. „JAV labai smarkiai domisi ekologiška produkcija. Jiems aktualūs kone visi produktai –amerikiečiams ekologija tiesiog šiuo metu yra labai įdomi tema. Žinoma, lietuvių įmonėms pagaminti ekologiškus gaminius kainuoja brangiau, tačiau gaunamas uždarbis tai gali greitai atsverti“, – trečiadienį vykusioje konferencijoje „Lietuvos maisto pramonės eksportas:

Klaipėdos universitete sutikti ekspedicijos dalyviai, radę laivą „Prezidentas Smetona“

  Rasa Ramonaitė, Klaipėdos universitetas Liepos 11 d. Klaipėdos universitete buvo sutikti mokslinės ekspedicijos „Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona“ mokslininkai. Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, kuri įteikė projekto iniciatoriui ir vadovui akademikui prof. habil. dr. V. Žulkui Švietimo ir mokslo ministerijos atminimo medalį už Lietuvos istorijai reikšmingą atradimą. Taip pat padėkos raštais apdovanojo kitus ekspedicijos dalyvius. „Šis atradimas turi tapti svarbiu įrašu ne tik Klaipėdos universiteto gyvenime, bet ir Lietuvos istorijoje, tai valstybės pažinimo ženklas. Tai, kad jūs atradote istoriją, yra dar vienas žingsnis kuriant naują istoriją. Klaipėdos

Miškų reforma : kas tam pasitarnavo? E. Gentvilui – Trojos arklio vaidmuo?

Birutė Vyšniauskaitė, LRT.lt Jau niekas nebegalės sutrukdyti „valstiečių“ siekiams centralizuoti šalies miškų valdymą ir praktiškai panaikinti šiuo metu veikiančių urėdijų savarankiškumą. Šį planą galima būtų pakoreguoti arba papildyti tik simboliškai, nes, kaip LRT.lt tvirtino partijos lyderis Ramūnas Karbauskis, – tokia Seimo politinė valia. Paklaustas, kaip vertina, kad itin svarbiame balsavime dėl Miškų įstatymo pataisų nedalyvavo „valstiečių“ į premjero postą deleguotas Saulius Skvernelis, R. Karbauskis stojo jį ginti. „Jis seniai buvo suplanavęs atostogas su šeima, todėl jam buvo būtina išvykti. Kita vertus, jo vieno balsas nieko nebūtų lėmęs ar pakeitęs, nes dėl miškų pertvarkos

Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymas: mažiau privilegijų, daugiau atsakomybės

Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektas (Nr. XIIIP-957), kurio tikslas – aiškiai ir be galimybių interpretacijoms apibrėžti parlamentarų teises, pareigas ir atsakomybę tų pareigų nesilaikius. Tarp kitų pokyčių projektas numato ir mažesnes parlamentines lėšas bei finansinę atsakomybę nelankantiems posėdžių parlamentarams. Pirmiausia, teisės akto projektas numato, kad Seimo nariui, be pateisinamos priežasties (ligos, komandiruotės, vaiko priežiūros laikotarpio) nedalyvavusiam Seimo ar struktūrinių padalinių posėdžiuose, darbo užmokestis už kiekvieną praleistą posėdį būtų mažinamas 5 procentais. Kita nuostata – parlamentarui nebemokamas atlyginimas jo suėmimo atveju. Pasak Seimo Pirmininko pavaduotojo

Ką siūlo Vyriausybė

Aplinkos ministerijos ir toliau tvirtina, kad  siūlomos pertvarkos tikslas – nauda miškui ir valstybei. Pertvarkos naudą pirmiausia pajustų miškuose dirbantys specialistai. Jiems būtų garantuotas orus atlygis už darbą. Mažiausiai uždirbančių atlyginimai bus gerokai padidinti, o tas pačias funkcijas vykdančių darbuotojų atlyginimų skirtumai skirtingose urėdijose – panaikinti. Miškų ūkio valdymą numatoma pertvarkyti socialiai atsakingai ir nuosekliai – etapais. Valdymo konsolidavimas prasidėtų 2018 m. sausio 1 d. ir truktų visus metus. Aplinkos ministerijos parengtose pertvarkos gairėse numatyti ne tik labai aiškūs siekiai, bet ir priemonės jiems įgyvendinti. Vietoje dabartinių 42 miškų urėdijų, Valstybinio miškotvarkos instituto

Seimas svarsto Miškų įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektą

Seimas antradienį, liepos 11 d. svarsto Miškų įstatymo Nr. I-671 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIP-4291(3). Aplinkos apsaugos komitetas atmetė Vyriausybės siūlomą miškų reformą ir parėmė Liberalų sąjungos frakcijos nario Simono Gentvilo parengtas pataisas, kurios  siūlo iki 2020 m. palikti nuo 15 iki 25 urėdijų, kurios bus performuojamos remiantis įstatyme numatytais miškų ploto rodikliais. Šios urėdijos turėtų išlaikyti juridinio asmens statusą ir iki 2020 m. nebūtų centralizuojamos. Po 2020 m. sausio 1 d. dėl tolimesnio urėdijų likimo spręstų Vyriausybė, tačiau tikimybė, jog Vyriausybė prieš pat Seimo rinkimus nuspręstų centralizuoti urėdijas

Top