Jūs esate
Pagrindinis > Lietuvoje (Puslapis 40)

Lietuvoje

Vyriausybės sprendimas pykdo gamtininkus: miškas – ne bulvių laukas

Novaraistis ir aplinkiniai miškai turtingi miško gėrybių ir retųjų paukščių.Modesta Gaučaitė, LRT.lt Nors Lietuvai šiuo metu vadovauja valstiečiai ir žalieji, šalies miškų tai, panašu, neapsaugo. Vyriausybė neseniai nutarė, kad turi būti didinama valstybinių miškų kirtimo norma. Nuspręsta, kad per artimiausius penkerius metus bus iškertama 6 proc. daugiau Lietuvos miškų. Vyriausybės patvirtintame dokumente rašoma, kad dar gegužės 22-ąją vykusiame Miškų ūkio konsultacinės tarybos posėdyje buvo pritarta vyriausybės miškų tarnybos pasiūlytai 11 850 ha valstybinių miškų kirtimo normai, kuri 6 proc. didesnė nei buvo 2014–2018 metais. Tiesa, tame pačiame dokumente nurodoma, kad Aplinkos ministerijoje, siekiant

M. Drunga. Susidūrimai Karlo Markso paminklo papėdėje

Mykolas Drunga, LRT.lt Šį kartą užsienio spaudos apžvalgoje apie kelis pamąstyti verčiančius sutapimus. Kraštutiniams dešiniesiems ir kairiesiems demonstruojant Vokietijos miesto Chemnico centre prie Karlo Markso paminklo, Jungtinių Arabų Emyratų laikraštis „Gulf News“ rašė: „Kai užmirštame istorijos pamokas, esame pasmerkti kartoti jos klaidas. Chemnice siaučianti minia tykodama migrantų sužeidė bent vieną sirijietį ir afganistanietį. Tuo visur pasaulyje būtų peržengta raudona linija, tačiau Vokietijoje tai itin skaudus priminimas, jog civilizuotą visuomenę nuo teisės, įstatymo ir padorumo žlugimo skiria tik labai plona plėvelė. Italijoje valdžią perėmė vyriausybė, mananti, jog galima palikti bėglius nuskęsti jūroje. Nyderlanduose yra partija, reikalaujanti

Klaipėdos apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo oro teršimo uostamiestyje

Po to, kai rašėme Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūroje įvertinus ir patikslinus asociacijos „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją“ pareiškime pateiktą informaciją apie galimai viršytas oro taršos normas gyvenamuosiuose Klaipėdos miesto šiaurinės dalies rajonuose, besiribojančiuose su Klaipėdos uostu, priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 1 dalyje. T. y. pagal  požymius (aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimas). Ikiteisminio tyrimo metu bus siekiama

„”Dabar Jūsų laikas augti, ieškoti, atrasti, mokytis ir išmokti”

  Prezidentė Dalia Grybauskaitė  pabrėžia, kad šiemet nauji mokslo metai prasideda Lietuvai minint valstybės atkūrimo šimtmetį, „kai visi kartu sutinkame antrąjį mūsų laisvos ir nepriklausomos valstybės amžių“. Šeštadienį minint Mokslo ir žinių dieną, dalis šalies mokyklų pradeda mokslo metus. Švietimo ir mokslo ministerija rekomendavo mokslo metų pradžią nukelti į rugsėjo 3-ąją, pirmadienį. „Dabar Jūsų laikas augti, ieškoti, atrasti, mokytis ir išmokti, nes žinios taps tvirtu Lietuvos ateities pamatu. Visi, šiandien žengiantys į klases, turėsite ateityje priimti svarbius mūsų valstybei sprendimus. Tikiu, kad šią pareigą atliksite ne tik atsakingai, bet ir džiugiai“, – sakoma

D. Grybauskaitė: iššūkis LRT – išsaugoti kokybę sudėtingo politinio sezono ir rinkimų metu

Tai, kad LRT nusprendė surengti 100 valandų tiesioginę transliaciją būtent Lukiškių aikštėje, rodo nacionalinio transliuotojo atsinaujinimą, norą būti arčiau žmonių ir leisti jiems dalyvauti kartu, tiesioginėje transliacijoje sako Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kaip teigia ji, LRT laukia ir daugiau iššūkių, iš kurių vienas – būti kiek įmanoma objektyvesniam, nes politinis sezonas ir artėjantys rinkimai bus sudėtingi: „Nacionaliniam transliuotojui svarbu išsaugoti kokybę, o savo vardą įtvirtinti žmonių sąmonėje, kad žmonės labiau pasitikėtų tuo, ką sako LRT.“ „Lukiškių aikštė atrodo įspūdingai ir iššūkis, kurį LRT išsikėlė, įspūdingas. Aikštė mums asocijuojasi su daugeliu dalykų: ir

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Ką kirsime iškirtę miškus?

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis "ŠIANDIEN" 2018 m. rugpjūčio 8 d. Vyriausybė priėmė nutarimą 6 procentais didinti metinę valstybinių miškų pagrindinių kirtimų normą penkeriems metams ir leidžiamą kirsti valstybės miško plotą padidino nuo 11 168 iki 11 850 hektarų. Kodėl visuomenė taip skausmingai sureagavo į šį sprendimą? Tiesiog mus visus apgavo aplinkos ministras. Pasirašė projektą, kad miškų kirtimą nedidins ir išėjo atostogauti, o ministrų kabinetas susirinko į posėdį ir tyliai nutarė miškus kirsti dar labiau. Kodėl tyliai? Kas parengė šį projektą? Jo tiesiog nėra. Vyriausybės 2018-08-08 priimto nutarimo projekto ,,Dėl metinės valstybinių miškų pagrindinių miško

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Neleiskime rugiams sulaukti linų likimo

Romaldas ABUGELIS, laikraštis "ŠIANDIEN" Be ruginės duonos daugelis iš mūsų neįsivaizduojame kasdieninio stalo. Deja, statistiniai duomenys liūdina ir kelia pagrįstą nerimą, kad rugius gali ištikti linų likimas, o mūsų stalas gali būti skurdesnis. 1932 – 1938 metais rugių Lietuvoje buvo auginama 503 tūkst. ha, 1990 m. – 168 tūkst. ha, o šiais metais deklaruota tik 21 tūkst. hektarų. Rugiai – svarbiausias duoninis augalas Lietuvoje, kitose Baltijos šalyse ir kituose artimuose regionuose. Rugiai yra nelepūs, gerai auga ir prastesnėje, rūgščioje lengvesnėje žemėje, o linai – vienas iš nedaugelio Lietuvoje auginamų pluoštinių augalų. Lino stiebeliai vartojami

Minėsime Laisvės dieną ir 25-ąsias okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos metines

Rugpjūčio 31 d., penktadienį, bus minima Laisvės diena, žyminti 25-ąsias Rusijos (okupacinės Sovietų Sąjungos) kariuomenės išvedimo iš Lietuvos metines. 1993 m. rugpjūčio 31 d. 23 val. 45 min. paskutinis okupacinės kariuomenės karinis ešelonas paliko Lietuvos teritoriją. Taip Lietuvos piliečių ir jų demokratiškai išrinktos valdžios pastangomis, remiantis tarptautinės teisės nuostatomis, buvo likviduota viena iš pagrindinių Lietuvos valstybės okupacijos ir aneksijos pasekmių. Lietuva tapo pirmąja Rytų Europos valstybe, išsivadavusia nuo Rusijos (okupacinės Sovietų Sąjungos) kariuomenės. 10.30–11.45 val. Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje (Seimo I r.) vyks Laisvės dienos susitikimas, kuriame kalbės Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis,

Abejonių dėl aplinkos ministro vis  daugėja

Aplinkos ministerija paskelbė Nacionalinį taršos mažinimo planą, kuriame skelbiama, kad ruošiamasi uždrausti naudoti malkas ar kitą kietą kurą vietovėse, kur yra centrinis šildymas. Maža to, malkomis kūrenamas krosnis ar židinius ketinama apmokestinti. „Neįtikėtini aplinkos ministro ir Vyriausybės sprendimai. Tai jie didina miškų kirtimus prisidengdami, kad pigins malkas ir biokurą, kurių kainos smarkiai išaugo, tai dabar iš viso malkas uždraus. Kam tada didinami kirtimai? Kieno interesai atstovaujami? Kas gali paneigti, kad ne medienos pramonės?“, – klausia Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnas Juozas Olekas. Socialdemokratai, nebe pirmą kartą keldami ministro Kęstučio Navicko kompetencijos

Laikraštis „ŠIANDIEN”. V. Ušackas: „Pirmiausia – tarnauti savo kraštui, kiekvienam piliečiui, visiems be išimčių”

2019 m. Lietuvos Prezidento rinkimai Vygaudas Ušackas norėtų remtis Vinstono Čerčilio išmintimi, mylėti žmones kaip Antanas Smetona. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis "ŠIANDIEN" Kretingos rajono Jokūbavo miestelyje stovi paminklas Lietuvos prezidentui Aleksandrui Stulginskiui. Gali būti, kad ir šiame šimtmetyje Žemaitija turės paminklą Lietuvos prezidentui. „Jeigu konservatoriai mane reitinguos ir siūlys būti Lietuvos prezidentu, aš jiems tarsiu „ačiū“, tačiau noriu pabrėžti, kad aš sieksiu būti visų Lietuvos piliečių kandidatu į šalies vadovus“, – teigia iš Skuodo kilęs Kauno technologijos universiteto Europos instituto direktorius ambasadorius Vygaudas Ušackas. – Jau prieš dešimt metų kalbėta, kad jūs

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Prancūzai nusilenkė lietuvių teatrui

Valdas VASILIAUSKAS, laikraštis"ŠIANDIEN" Gerų naujienų, keliančių tautos ūpą, nebūna per daug. Viena tokių - Oskaro Koršunovo režisuoto Moliere’ö „Tartiufo“ triumfas Avinjone, viename garsiausių ir didžiausių pasaulio teatro festivalių, įkurtame 1947 m. legendinio prancūzų režisieriaus Jeano Vilaro. Lietuvių teatro sėkmė šiame Provanso mieste džiugina keleriopai. Pagrindinėje Avinjono festivalio programoje 900 vietų salėje buvo suvaidinti net penki lietuviško „Tartiufo“ spektakliai. Žinant, kokią reikšmę Moliere turi prancūzų kultūrai ir teatrui, kaip jie reikliai vertina savo klasiko scenines interpretacijas, , verta prisiminti, kad O.Koršunovo “Tartiufo “ kelias į sceną Lietuvoje buvo apipintas keistomis užkulisinėmis intrigomis ir gandais,

Seimo narys sunerimo dėl kiaulių maro

A. Matulas: „Nespręsdama kiaulių maro problemos Vyriausybė finansinę naštą dėl jo likvidavimo ketina užkrauti žmonėms.“ Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Antanas Matulas, šią vasarą intensyviai lankydamasis kaimiškuose rajonuose, gavo gyventojų nusiskundimų, kad Vyriausybė ne tik nesprendžia afrikinio kiaulių maro problemos, bet ir bando numesti gyventojams išlaidas, patiriamas kiaulių maro židinių likvidavimui. Parlamentaras kreipėsi į žemės ūkio ministrą Giedrių Surplį, reaguodamas į gautą informaciją, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Teisės ir Skubios veiklos skyriai parengė tvarką, pagal kurią planuojama reikalauti iš kiaulių laikytojų apmokėti VMVT patirtas išlaidas už

Konservatorai: „Politiko ir verslininko V. Matijošaičio verslas galimai pelnosi Rusijos okupuotame Kryme“

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį ir užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių atkreipdama dėmesį į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio verslą okupuotose Ukrainos teritorijose. Parlamentarė prašo įvertinti viešai skelbiamą informaciją ir pateikti oficialią valstybės poziciją dėl galimo nusižengimo ES teisei. „Jei tai, ką skelbia žiniasklaida yra tiesa – tai kelia susirūpinimą. Kuomet karas tęsiasi, Krymo totoriai negali grįžti į savo namus, režisierius Olegas Sentsovas ir kiti politiniai kaliniai uždaryti Sibiro kalėjimuose ilgiems metams, yra tokių, kurie pelnosi

Prezidentė pareiškė užuojautą dėl senatoriaus Johno McCaino netekties

Sekmadienis, rugpjūčio 26 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė nuoširdžią užuojautą dėl Jungtinių Amerikos Valstijų senatoriaus ir brangaus Lietuvos draugo Johno McCaino netekties ir palinkėjo stiprybės senatoriaus šeimai ir artimiesiems, kolegoms, draugams bei bendražygiams. Tiek karinės, tiek vėliau sekusios politinės karjeros ir tris dešimtmečius trukusio darbo metu Johnas McCainas ištikimai gynė savo šalį ir jos interesus, burdamas visuomenę, ieškodamas sutarimo tiek su bendraminčiais, tiek su politiniais oponentais, visada siekė apsaugoti jam brangias demokratijos vertybes, amerikiečių laisvę ir gyvenimo būdą. Šalies vadovė pabrėžė, kad didžiulė atsakomybė ir pasiaukojimas, moralinis autoritetas ir

Kas iš tikrųjų vyksta Susisiekimo ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose?

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema”, LRT.lt Automobilių kelių direkcija tikrai turėjo tapti susisiekimo ministro Roko Masiulio galvos skausmu. Tai direktoriaus pavaduotojo 2 nesėkmingi atleidimai, kainavę valstybei 43 tūkst. eurų, tai dabar konkursas Rusnės estakadai statyti, tapęs įrodymu, kad kai nukerti vieną galvą, sistema lieka veikti. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ – pokalbis su Kelių direkcijos laikinuoju vadovu Vitalijumi Andrejevu, Seimo Audito komiteto vadove Ingrida Šimonyte ir asociacijos „Lietuvos keliai“ prezidentu Rimvydu Gradausku. – Pone V. Andrejevai, pirmiausia klausimas jums. Tuo metu, kai ministras piktinasi, kad į Kelių direkciją neleistinas intervencijas darė

„Esu suinteresuotas subalansuoti ne visai draugišką Europos Sąjungos požiūrį į Izraelio valstybę”

Lietuvoje  vizitą tęsiantis Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu penktadienį susitiks su prezidente, visų trijų Baltijos šalių premjerais bei pagerbs Holokausto aukų atminimą Panerių memoriale. Su premjeru Sauliumi Skverneliu susitikęs B. Netanyahu ketvirtadienį sakė besitikintis, kad glaudūs santykiai su Lietuva padės atsverti, jo paties teigimu, neteisingą kitų Europos šalių kritiką dėl Izraelio veiksmų palestiniečų atžvilgiu „Su Izraeliu Europos Sąjunga ir Briuselis dažnai elgiasi netinkamai, esama daug iškraipymų mūsų atžvilgiu, ir džiugu matyti, kad jūs laikotės aiškumo, tiesos ir drąsos pozicijos“, – teigė jis. Europos Sąjungai nepritariant dėl Jungtinių Valstijų sprendimui išstoti iš vadinamosios Irano branduolinės

Baltijos kelią primins simbolinių laužų grandinė pajūryje

Jau šį šeštadienį visų trijų Baltijos valstybių pajūrį nušvies liepsnojančių šimtmečio laužų grandinė. Iki Baltijos kelio 30-mečio likus lygiai metams, tokiu išskirtiniu ir simboliniu būdu bus paminėta gilias šaknis turinti Baltijos šalių draugystė. Šimtmečio laužų grandinė – tarptautinio projekto „Senovinė ugnies naktis“, kuris vyksta jau nuo 2009-ųjų, dalis. Šiemet, likus metams iki Baltijos kelio 30-mečio ir visoms trims Baltijos valstybėms švenčiant savo valstybingumo atkūrimo 100-mečius, Lietuva pirmą kartą dalyvaus šiame projekte. Organizatorių teigimu, daugiau nei 30 Lietuvos pakrantėje įsižiebsiančių laužų bus skirti atkurtos Lietuvos šimtmečio sėkmės istoriją kūrusiems herojams – tiems, kurie

Žmogus, kuriam šalies laisvė brangesnė už gyvenimą

Ketvirtadienis, rugpjūčio 23 d. (Kasčiūnų kaimas, Varėnos r.). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, minėdama Juodojo kaspino dieną, aplankė Varėnos krašto Dainavos apygardos partizaną Juozą Jakavonį-Tigrą ir apžiūrėjo jo sodyboje įkurtą Pietų Lietuvos partizanų vadų vadavietę. Juozas Jakavonis-Tigras, kuriam šiuo metu 93-eji, yra paskutinis likęs gyvas Varėnos krašto Dainavos apygardos partizanas. Būdamas vos 19 metų jis aktyviai įsitraukė į Lietuvos partizaninį judėjimą, buvo Pietų Lietuvos partizanų vadų J. Vitkaus-Kazimieraičio ir A. Ramanausko-Vanago ryšininkas, kovų su NKVD ir vietinės Merkinės stribais dalyvis. Suimtas 1946 m. gruodžio mėnesį nešant partizanų spaudą, kankintas Lietuvoje, vėliau išsiųstas

Laikraštis „ŠIANDIEN”: „Imlitex Holdings“ investicijos Kretingoje atvėrė Lietuvos ūkininkams dar didesnes galimybes

Kretingos miesto pramoniniame rajone Tiekėjų gatvėje jau daugiau kaip mėnuo dirba naujas grūdų elevatorius, kurio talpos yra pajėgios vienu metu sutalpinti apie 28 tūkst. tonų grūdų. Investuota keli milijonų eurų, sukurtos naujos darbo vietos.  Objekto užsakovas – IMLITEX HOLDINGS įmonių grupė. Grūdus čia superka  UAB „Imlitex Agro“. "Imlitex Holdings“ – viena iš didžiausių žaliavų tiekimo grupė Rytų Europoje, vienijanti kelias dešimtis bendrovių Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Vengrijoje bei Rumunijoje. Įmonių grupėje dirba apie 500 darbuotojų, o verslo santykiai vystomi 70 pasaulio valstybių. Daugiau nei 3000 pavadinimų žaliaviniai produktai tiekiami beveik visoms pramonės

V. Vasiliauskas. Šviesos spindulys tamsos karalystėje 

Valdas Vasiliauskas Rugpjūčio 21 d.,Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos didžiausia salė lūžo nuo šviesuolių – o kur kitur inteligentams glaustis, jeigu ne čionai? Adolfo Damušio demokratijos studijų centro surengtai filmo „Dangus lageryje“ apie Nijolę Sadūnaitę premjerai Lietuvoje nesutrukdė nei vasaros atostogos, nei gražus oras, nei platesnės reklamos nebuvimas. Vakarą vedė šio centro nepakeičiamas vadovas Vidmantas Valiušaitis, pasveikinęs žymiausią Lietuvos disidentę su neseniai praėjusiu 80-mečio jubiliejumi. Filmo autorių tėvynėje, Italijoje, Pezaro mieste premjera jau įvyko prieš metus. Filmo sukūrimo istorija nepaprasta – tikrai sadūnaitiška. Italė mokytoja Paola Ida Orlandi iš Pezaro, viešėdama Vilniuje, aplankė KGB rūmus –

Elito akimis žiniasklaidos lyderis nepasikeitė, visuomenė galvoja kitaip

Kaip rodo DELFI projekto „Lietuvos įtakingiausieji 2018“ rezultatai, šalies elito vertinimu, įtakingiausias Lietuvos žurnalistas yra E. Jakilaitis, antroje vietoje – šiemet LRT generaline direktore tapusi Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, trečioje – A. Tapinas. „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, visuomenės nuomone įtakingiausiu žurnalistu Lietuvoje šiuo metu yra A. Tapinas, antrą vietą užima Rūta Janutienė, trečią – E. Jakilaitis. Taip pat į dešimtuką, visuomenės vertinimu, patenka Rūta Mikelkevičiūtė, Edita Mildažytė, Rimvydas Valatka, Audrė Kudabienė, Algimantas Čekuolis, Rita Miliūtė, Daiva Žeimytė. Elito akimis įtakingiausiu žiniasklaidos atstovu išrinktas E. Jakilaitis sako šiuos rinkimus labiau vertinantis per matomumo, o

Visuomenė telkiasi prieš sprendimą didinti valstybinių miškų kirtimų normą

Sąjūdis ,,Už Lietuvos miškus“ kreipiasi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir prašo: Atšaukti 2018 m. rugpjūčio 8 d. priimtą LR Vyriausybės nutarimą 6 proc. didinti metinę valstybinių miškų kirtimų normą. Kirtimų apimtys valstybiniuose miškuose negali viršyti iki šiol galiojusios (2014-2018 m.) kirtimų normos,y. 11 168 ha ploto,  apskaičiuoto pagal plynojo miško kirtimo ekvivalentą, ir jame kertama iki 3 145 tūkst. kietmetrių likvidinės medienos. Prašome priimti  nutarimą, kuriame  maksimali metinė valstybinių miškų kirtimo norma būtų įtvirtinta būtent ta, apie kurią visuomenei pranešė Aplinkos ministerija t.y. 11 168 ha. Vykdyti rinkėjams ,,Darnios Lietuvos

Ministrai – profesionalai tyčiojasi iš mokesčių mokėtojų

"To Lietuvoje dar nėra buvę. Teismas trečiąkart pripažino, kad Automobilių kelių direkcijos vadovo pavaduotojas Daivis Zabulionis atleistas neteisėtai, ir vėl priteisė kompensaciją. Tačiau susisiekimo ministras Rokas Masiulis ramus – mokės ne jis, bet valstybė. Kaltas, bet nežinia dėl ko. Taip Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovams atrodo buvęs šios įstaigos direktoriaus pavaduotojas 53-ejų D.Zabulionis. Nors teismai vakar jau trečią kartą pripažino, kad aukštas pareigas ėjęs valdininkas buvo atleistas neteisėtai, buvusio kabineto durys jam uždarytos. Buvęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo pavaduotojas Daivis Zabulionis ir antrą kartą iš pareigų buvo atleistas neteisėtai, jam priteista

„MG Baltic“ byla : į teismo posėdį atvyko visi penki pagrindiniai veikėjai

Gytis Pankūnas, LRT.lt Vilniaus apygardos teismas antradienį grįžo prie „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos. Ankstesniuose posėdžiuose, birželį, kaltinamieji užvertė teismą įvairiais prašymais. Šis posėdis netapo išimtimi – buvusio „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio advokatas vėl kreipėsi į teismą su prašymu bylą grąžinti prokuratūrai, tačiau teismas šio prašymo netenkino. Į teismo posėdį antradienį ryte atvyko visi penki pagrindiniai bylos veikėjai – buvę liberalai, eksparlamentarai Eligijus Masiulis, Šarūnas Gustainis, Seimo narys Gintaras Steponavičius, buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys ir buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis. Prasidėjus teismo posėdžiui R. Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas pateikė teisėjams

Kliba K. Navicko kėdė: miškų kirtimą didina kito ministro rankomis

Liepos pabaigoje Aplinkos ministerija pateikė Vyriausybei nutarimo projektą, kuriame teigiama, kad valstybinių miškų kirtimo apimtys nebus didinamos, o K. Navickas išėjo atostogų. Rugpjūčio 8 d. Ministrų kabinetas miškų kirtimus padidino 6 proc., o nutarimo projektą už K. Navicką pasirašė jį pavaduojantis žemės ūkio ministras G. Surplys. Šis Vyriausybės nutarimas sukėlė didžiulį visuomenės pasipiktinimą. Daugiau kaip 80 proc. Žinių radijo klausytojų balsavimu patvirtino, kad miškų kirtimo didinti nereikia. Sąjūdis "Už Lietuvos miškus" kreipėsi į šalies vadovus prašydamas atšaukti minėtą Vyriausybės nutarimą. " Atkreipiame jūsų dėmesį, kad jeigu Vyriausybė ir  toliau nesiskaitys  su visuomenės

Akademikui Pranui Kūriui – 80

Pirmadienis, rugpjūčio 20 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino teisinės valstybės kūrėją, akademiką Praną Kūrį 80 metų jubiliejaus proga. Pasak šalies vadovės, P. Kūris buvo tarp pirmųjų, kuriems teko išskirtinė atsakomybė, formuojant Lietuvos savarankiškos valstybės teisinę sistemą. Sveikinime pabrėžiama, kad bėgant laikui tik dar aiškiau suvokiame, kiek darbo ir žinių, kiek įžvalgų ir intelektinės kūrybos pareikalavo pirmojo nepriklausomos Lietuvos teisingumo ministro pareigos. Anot Prezidentės, P. Kūris taip pat garbingai atstovavo valstybei ir teisei vadovaudamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, dirbdamas Europos Žmogaus Teisių Teismo, Europos Bendrijų Teisingumo Teismo teisėju ir diplomatu, užsiimdamas akademine

V. Putinas ir A. Merkel susitiko Berlyne

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, atvykęs į susitikimą su Vokietijos kanclere Angela Merkel, pareiškė žurnalistams, kad Maskva pasiruošusi bendradarbiauti konflikto Rytų Ukrainoje sureguliavimo srityje, pranešė Svoboda.org. „Mes neabejotinai kalbėsime apie Ukrainą krizės sureguliavimo kontekste. Norėčiau pabrėžti, kad Minsko susitarimų įgyvendinimas neturi alternatyvos, ir tai, kad esame suinteresuoti „Normandijos formato“ ir kontaktinės grupės veikla, bei pasiruošę paremti specialios Jungtinių Tautų stebėtojų misijos sukūrimą – sakė Rusijos prezidentas. V. Putinas kalbėjo tikįs, kad derybų metu pavyks „pajudėti šia kryptimi“. Vokietijos kanclerė A. Merkel pareiškė, kad ketina aptarti konfliktus Ukrainoje ir Sirijoje bei projektą „Nord Stream 2“. Kreipdamasi

Mirė Nobelio taikos premijos laureatas, buvęs JT vadovas Kofis Annanas

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė nuoširdžią užuojautą dėl iškilaus Ganos piliečio, diplomato ir Nobelio taikos premijos laureato, buvusio Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus Kofi Annano netekties. Pasak D. Grybauskaitės, savo gyvenimą K. Annanas paskyrė darbui ginant žmogaus teises ir taiką visame pasaulyje. Šalies vadovės užuojautos laiške Ganos prezidentui Nana Akufo-Addo pabrėžiama, jog K. Annanas išliks ryškiu pavyzdžiu visiems pasaulio žmonėms, diplomatams ir Jungtinių Tautų pareigūnams, siekiantiems taikos, ginantiems žmogaus teises ir lygybę. D. Grybauskaitė reiškia nuoširdžią užuojautą ir linki stiprybės K. Ananno šeimai ir artimiesiems, jo gausiems bendražygiams ir pasekėjams bei visiems Ganos

Fotografijų paroda „1988-ųjų rugpjūtis: Laisvės byla Vingio parke“

L. Skirpsto nuotr. Lietuvai minint Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio rugpjūčio 23-iosios dienos mitingo Vingio parke trisdešimtmetį, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su fotografu Leonardu Skirpstu maloniai kviečia apsilankyti fotografijų parodoje „1988-ųjų rugpjūtis: Laisvės byla Vingio parke“. Tai bene didžiausias mitingas šalies istorijoje, jame dalyvavo 250 000 žmonių. Jo metu ne tik prisimintas tragiškas mūsų šalies istorijos įvykis, bet ir raginta parengti naują respublikos Konstituciją, sugiedota „Tautiška giesmė“. Po renginio būsimasis Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus „Gimtajam kraštui“ sakė: „Tokio reginio, tokio dvasios nusiteikimo negalėjau tikėtis net susapnuoti.“ Prieš daugiau nei ketvirtį amžiaus į šį parką

Siūlymas iš Seimo prekybos tinklams: kainas žymėti didesniu šriftu

Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į didžiausių Lietuvos prekybos centrų UAB „Maxima LT“, UAB „Palink“, UAB „Rimi Lietuva“, UAB „Norfos mažmena“, UAB „Lidl Lietuva“ vadovus dėl maisto kainų nurodymo etiketėse. Kreipimesi parlamentarė siūlo plėtoti gerąją praktiką, ir savanoriškai prekybos centrams imtis iniciatyvos prekių standartinio vieneto kainą rašyti didesniu, lengvai įskaitomu šriftu, ant kontrastingo fono. „Dabar pirkėjui tenka arba itin atidžiai apžiūrinėti gaminių pakuotes, arba lyginti standartinio vieneto (pvz., kainos už kilogramą arba litrą) kainas. Standartinio vieneto kainos etiketėje privalomai nurodomos, tačiau jos dažnai rašomos ypač mažu šriftu, tad yra sunkiai įskaitomos, juolab

Laikraštis „ŠIANDIEN”: šalies gyventojai – už brangiausio Lietuvos turto – miškų – išsaugojimą

Profesorius Arvydas Virgilijus Matulionis, laikraštis "ŠIANDIEN" Gegužės 4–12 dienomis, Lietuvoje beverdant aistroms dėl politinių lyderių susikompromitavimo, Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ nustatydama politikų reitingus paklausė ir keletą klausimų apie miškus. Sąjūdžiui „Už Lietuvos miškus“ yra neramu, kad Miškų ūkio konsultacinė taryba, kurią sudarė aplinkos ministras K. Navickas, pasiūlė 6 procentais padidinti miškų kirtimą, todėl  paprašė sociologų išsiaiškinti, ką apie tai galvoja Lietuvos žmonės. Kadangi „Vilmorus“ apklausos yra reprezentatyvios, taigi galime pagrįstai teigti, kad išryškintas tikrasis Lietuvos gyventojų požiūris. Buvo užduoti du klausimai: „Ar pritariate, kad Lietuvos miškų kirtimas būtų mažinamas,

VRK nusprendė: N. Puteikio padėjėja Seimo nario mandato siekti negalės

Naglis Puteikis. Modesta Gaučaitė, LRT.lt Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį ėmėsi spręsti, ar parlamentaro Naglio Puteikio padėjėja ir Centro partijos atstovė Laura Radzevičiūtė gali kandidatuoti į Seimą vienmandatėje Zanavykų rinkimų apygardoje. Rinkimai šioje apygardoje vyks rugsėjo 16-ąją. Zanavykų apygardos rinkimų komisija konstatavo, kad L. Radzevičiūtė nesurinko reikia kiekio rinkėjų parašų, todėl neturėtų būti registruojama, kaip kandidatė ir negali dalyvauti rinkimuose laisvai Seimo nario vietai užimti. Ketvirtadienį VRK pradėjus svarstyti L. Radzevičiūtės įtraukimo arba neįtraukimo į kandidatų sąrašą klausimo, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) deleguotas komisijos atstovas Vilius Semeška kreipėsi į kolegas su prašymu balsuoti

Laikraštis „ŠIANDIEN”.Bauginanti Klaipėdos uosto plėtra

Bauginanti Klaipėdos uosto plėtra. Pasekmės gamtai, Lietuvos pajūrio krantams, žmonių sveikatai ir pačiai miesto infrastruktūrai sprendžiami vienos ministerijos valdininkų kabinetuose Linas ANDRONOVAS, laikraštis "ŠIANDIEN" Asociacijos „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją“ (KIDE) atstovai drauge su Lietuvos žaliųjų partijos vadovu R. Lapinsku, sąjūdžio "Už Lietuvos miškus" pirmininku G. Kniukšta ir jūrinių mokslų specialistais lankėsi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje. Direkcijos vadovas parodė gero pusvalandžio trukmės prezentaciją apie uosto plėtros gerumus. Taip pat pakviestiesiems direkcija pateikė atsakymus į DUK‘us, į kuriuos atsakinėdami jie, neabejotina, pavargo – tad ir paruošė šią puikią prezentaciją. Tačiau dalyviams labiau rūpėjo

Žolinė, Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventė

Rugpjūčio viduryje lietuviai nuo seno šventė vasaros ir rudens sandūrą, kai svarbiausi lauko darbai jau buvo nudirbti. Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinių švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai

Gargžduose organizuojamas Lietuvos cepelinų virimo čempionatas

Šį šeštadienį, rugpjūčio 18 d. Gargždų Minijos upės slėnyje startuos 11-asis Gargždo festivalis, kurio programoje –visuomeninės organizacijos „Bendrai visi“ organizuojamas Lietuvos cepelinų virimo čempionatas. Dalyvauti ir išbandyti jėgas čempionate kviečiami visi norintys. Cepelinais  bus vaišinami ir festivalio svečiai, ir dalyviai. Pirmą kartą cepelinų virimo aprašymas randamas 1934 metais Žemės ūkio rūmų išleistoje E. Dargytės knygoje „Daržovių valgiai“. Gargždiškės farmacininkės ir kulinarės Valerijos Gedžienės cepelinų bei kitų bulvių valgių receptai 1960 metais buvo išspausdinti žurnaluose „Kooperatininkas“ ir „Tarybinė moteris“, jie bemat  išplito po visą Lietuvą. Gargždų „Bulvėje“ gaminamiems cepelinams kompozitorius Benjaminas Gorbulskis pagal

Laikraštis „ŠIANDIEN”. Dešimt Garliavos istorijos metų: ši byla turi pradžią, bet neturi pabaigos

Valdas VASILIAUSKAS, laikraštis "ŠIANDIEN" Daug kam Lietuvoje buvo neramu, koks bus JAV federalinio teismo Čikagoje sprendimas dėl Neringos Venckienės. Per užtrukusį teismo procesą Neringa sulaukė JAV kongresmenų Chriso Smitho ir Randy Hultgren’o rimtos paramos ir tokių pasaulio žiniasklaidos gigantų kaip “Associated Press” išskirtinio dėmesio. O Lietuvoje? Nors žiniasklaidos tonas sušvelnėjo, bet kol kas vyrauja vienkryptis judėjimas. Aš pasirengęs suprasti ir gerbti kitokią nuomonę dėl Garliavos nei mano: ši iškrypėliška istorija per daug tolima ir prieštaraujanti sveikam protui, kad normalus žmogus ja patikėtų (tuo iškrypėliai visame pasaulyje visuomet meistriškai naudojasi). Bet aš atsisakau

Laikraštis „ŠIANDIEN”. Kur šiandieniniai Lietuvos Oginskiai?

Valdas VASILIAUSKAS, laikraštis "ŠIANDIEN" Jeigu ne garsioji Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia ir Nepriklausomybės paminklas prie savivaldybės, pamanytum, kad atsidūręs Belgijos, Vokietijos , Olandijos ar kitos Vakarų Europos atvirukinio grožio miestuke. Po administracinės Lietuvos reformos turbūt iš naujųjų mažųjų savivaldybių Rietavo savivaldybė vienintelė pasiteisino – miestas sutvarkytas ne prasčiau nei Druskininkai – visur jaučiama rūpestinga miestą mylinčio šeimininko ranka. Tikrai kunigaikštiškas miestas, tartum visur pleventų Rietavo statytojų ir Lietuvos patriotų Oginskių dvasia. Ištempęs ausis klausiau Rietavo savivaldybės tarybos nario, ilgamečio nepakeičiamo Rietavo žemės ūkio technikumo, vėliau kolegijos direktoriaus Jono Bačinskopasakojimo apie pirmosios Lietuvoje

Daugiau pasitikėjimo žmonės reiškia tiems, kurie nėra patvirtinę, kad dalyvaus rinkimuose

Joana Lapėnienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt 2019 metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose jau pareiškė dalyvausią šeši kandidatai: Naglis Puteikis, Aušra Maldeikienė, Valentinas Mazuronis, Petras Auštrevičius, Žygimantas Pavilionis ir Vygaudas Ušackas. Neabejotinas lyderis – Gitanas Nausėda, yra sakęs, kad sprendimą praneš rudenį. Sprendimą sakosi priėmęs ir Saulius Skvernelis, tačiau kol kas jo neatskleidžia. Kitas daug paramos sulaukiantis Visvaldas Matijošaitis tarsi davė suprasti, kad prezidento rinkimai jo nedomina. Kita vertus, reikia manyti, dar gali būti ir tokių, kurie šiandien nesvarstomi kaip kandidatai, ir patys jie kol kas tyli. Taigi, kaip atrodytų rinkimai, jeigu jie vyktų

M. Drunga. Gudijoje ir vėl kliūva žurnalistams

Šįkart užsienio spaudos apžvalgoje – apie spaudos laisvę. Nenuostabu, kad ji pavojuje tokiose šalyse kaip Baltarusija. Kaip pranešė Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ žurnalistė Marie Koppel, „Baltarusijoje po policijos reidų suimti keli žurnalistai, tarp jų ir Vokietijos tarptautinio radijo ir televizijos stočių „Deutsche Welle“ korespondentas Pavliukas Bykovskis“. Autoritariškai valdomoje buvusioje sovietinėje respublikoje suimti ir keli kiti žurnalistai. Visa tai pranešė „Deutsche Welle“ vyriausioji redaktorė Ines Pohl ir Baltarusijos žurnalistų asociacija Minske. Be to, dvi dienas anksčiau buvo suimti ir tardytojų apklausinėjami dar keli žurnalistai. Radijo ir televizijos bendrovės „Deutsche Welle“ rusų tarnybos vadovas Ingo

Lietuvos žaliųjų partija: apstu žaliesiems nerimą keliančių klausimų

www.siandien.info Antrąjį rugpjūčio savaitgalį vyko smagus ir didžiausias Lietuvos žaliųjų partijos renginys – vasaros sąskrydis. Šventė šiais metais surengta Molėtų rajone, poilsio komplekse „Tolieja“, kuris įsikūręs Labanoro regioniniame parke, prie Ešerinio ežero. Partiečiai jėgas išbandė futbolo bei krepšinio aikštelės, smagi nuotaika vyravo „gerų daiktų" aukcione. Vakaro programoje – gyvos muzikos koncertas. Puikią nuotaiką sukurė gitaros virtuozas Aurelijus Globys, jaunasis bardas Augustas Lapinskas ir įspūdingo balso savininkė, kylanti pop-scenos žvaigždė, įvairių TV projektų dalyvė (o taip pat ir LŽP Jonavos skyriaus atžala) Gabrielė Užkurytė. Na, o labiausiai visus domino diskusija „Vizija Lietuvai“, į kurią atvyko

Top