Jūs esate
Pagrindinis > Lietuvoje (Puslapis 41)

Lietuvoje

Aplinkos viceministras nusišnekėjo: Biokuras nėra kaltas dėl Vyriausybės sprendimo didinti miškų kirtimus

Remigijus Lapinskas, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Vyriausybės priimto sprendimo didinti metinę miškų kirtimo normą neva siekiant užkirsti kelią biokuro ir malkų kainų kilimui motyvas yra absurdiškas. Biokuro gamybai naudojama mediena sudaro maždaug 16 proc. visų medienos pardavimų. Kitaip tariant, tai tas pats, kas kirsti medį dėl vienos šakos. Be to, didinami visai ne biokurui skirtos medienos kirtimai.  Pradėti reikėtų nuo to, kad dėl biokuro miškas nėra kertamas. Miškai kertami dėl gamybai tinkamos medienos, kuri ir sudaro didžiąją dalį nukertamos medienos kiekio ir, žinoma, vertės. Tai puikiai iliustruoja skaičiai – medienos pardavimų statistika rodo,

Eugenijui Gentvilui Klaipėdos apygardos teismui pateikto ieškinio suma – 1 907 004,12 Eur

Valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pateikė ieškinį buvusiam jos vadovui Eugenijui Gentvilui. Klaipėdos apygardos teismui pateikto ieškinio suma – 1 907 004,12 Eur. Šią sumą sudaro VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija rangovams sumokėtos baudos, delspinigiai, palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos. Žala buvo padaryta netinkamai vykdant VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašytas rangos sutartis su BUAB "Klaipėdos hidrotechnika", "Strabag Wasserbau GmbH" ir "Rohde Nielsen A/S". Teismai jau anksčiau konstatavo, kad uosto direkcija nepagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį su BUAB "Klaipėdos hidrotechnika" ir "Strabag Wasserbau GmbH" ir dėl to priteisė šalių

Dzūkijos grybų perdirbėjai susirūpinę: grybų Lietuvos miškuose nedaug

Dzūkijos grybų perdirbėjai susirūpinę: grybų Lietuvos miškuose nedaug, voveraičių kasdien superkama penkiskart mažiau nei pernai, baravykų kol kas į supirkimo punktus neatneša niekas. Grybų derliaus stygius juntamas ir pagrindinėse užsienio importo rinkose, iš kur jie įvežami – Rusijoje, Ukrainoje. Šiek tiek Lietuvos perdirbėjus gelbsti baltarusiai. Nors už kilogramą voveraičių mokama beveik dvigubai daugiau nei pernai- po 3,70 Eur, 2018 metais grybautojai jų atneša vos po kelis kilogramus. 2017 metais grybai augo kaip ant mielių, sako grybų perdirbėjai, trečdalis nesurinktų liko miškuose, o tokio prasto derliaus kaip šiemet jie neprisimenantys. Voveraitės Dzūkijos miškuose pradėjo

V. Savukynas. Ar jau Lietuvoje yra „Luhansko respublika“?

Virginijus Savukynas Kodėl lietuviai nusivylę valdžia, net savo valstybe? Dažnai ieškoma psichologinių priežasčių, pokomunistinių traumų. Tai ypač mėgsta sakyti politikai. Tačiau gal priežastis paprastesnė. Gal tiesiog valstybės institucijos yra smarkiai papuvusios. Imkime Pravieniškių kalėjimo pavyzdį. Po naujienų portalo DELFI.lt publikacijų sužinojome, kad ten Lietuvos valstybės nėra. Kodėl? Todėl, kad ten neveikia Lietuvos Respublikos įstatymai. Ten veikia zonos įstatymai, beje, susiformavę sovietmečiu ir sėkmingai tęsiami tris dešimtmečius. Pravieniškių teritorija yra maža, Lietuvos pareigūnai turi visas galimybes kontroliuoti ten sėdinčius kalinius. Tačiau, kaip pasirodo, jie gali laisvai girtauti, vartoti narkotikus ir, aišku, žiauriai smurtauti. Prižiūrėtojai

Eugenijus Gentvilas:„Rajonines ligonines siekiama sunaikinti administraciniais ir antikonstituciniais metodais“

Šiandien vykusioje opozicinių frakcijų spaudos konferencijoje skambėjo aštri kritika Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), sudariusiai „juodąjį“ rajoninių ligoninių sąrašą. Savivaldybių vadovai, medikų ir pacientų organizacijos bei politikai teigia, kad per pastaruosius kelerius A. Verygos vadovavimo ministerijai metus gydymo srityje niekas nepasikeitė, taip pat nepagerėjo gydymo prieinamumas. „Jau prieš pusmetį buvome atkreipę dėmesį į šį įstatymo projektą, kai jis dar nebuvo registruotas Seime. A. Veryga kartu su R. Karbauskiu turi viziją, kaip sunaikinti rajonines gydymo įstaigas administraciniais ir antikonstituciniais metodais. Optimizuoti tinklą jie siekia šantažu, melu ir administraciniais sprendimais. R. Karbauskis sako, kad veiksmai

Izraelis laukia lietuviško maisto

Ieškant naujų galimybių plėtoti dvišalį bendradarbiavimą žemės ūkio srityje, žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio vadovaujama verslo atstovų delegacija rugpjūčio 5–6 dienomis lankėsi Izraelyje. Didžiausias dėmesys tiek Lietuvos bei Izraelio žemės ūkio ministrų susitikime, tiek diskusijose su šios šalies žemės ūkio sektoriaus bei verslo atstovais buvo skirtas Lietuvos eksporto galimybėms į Izraelį. Izraelio žemės ūkio ministras Uri Arielis susitikimo metu pastebėjo, kad Lietuvos maisto produktų eksporto potencialas dar neišnaudotas, o aukščiausios kokybės žemės ūkio ir maisto produktai yra laukiami jų rinkoje. „Izraelis vis labiau vertina lietuviškų maisto produktų kokybę, ir kasmet sparčiai augantis jų

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Knygos „Kiek kartų gali atgimti tauta“ pristatymas Jurbarko krašte

„Nacionalinių vertybių praradimas, depolitizacija, kartu su masine emigracija visada veda prie to, kad valstybės teritorija tampa „niekieno žeme“, kurią labai greitai „privatizuoja“, neužmiršę savo nacionalinės savimonės kaimynai.“ (ištrauka iš knygos „Kiek kartų gali atgimti tauta“) Saulius LAPĖNAS, laikraštis "ŠIANDIEN" Karštą ir neįprastai tvankią liepos pavakarę Jurbarko viešojoje bibliotekoje susirinko itin gausus būrys neabejingų Lietuvos ateičiai žmonių, kuriems norėjosi išgirsti tiesos žodį iš profesoriaus Vytauto Radžvilo lūpų apie tai, kas šiandien itin aktualu Lietuvai. Gal ne visiems patiko ir tiko tiesmuki knygos autoriaus teiginiai apie tai, ko trūksta ir ko reikia Lietuvai, kad jos pilietis galėtų čia, o ne

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Agronomo Edvardo Makelio tiesa

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis "ŠIANDIEN" AGRONOMO EDVARDO MAKELIO TIESA. Mokslas ir toliau lieka pagrindiniu ūkininko talkininku Prieš kurį laiką laikraščio „Ūkininko patarėjas“ redakcija išrinko dešimt iškiliausių šimtmečio agronomų, kurie ne tik rūpinosi javų derlingumu. Jie aktyviai dalyvavo formuojant valstybės žemės ūkio politiką, buvo aktyvūs ekonomikos žinių ir kultūros puoselėtojai kaime. Į dešimtuką buvo išrinkti šeši šviesaus atminimo agronomai ir keturi mūsų amžininkai – Edvardas Makelis, Zenonas Dabkevičius, Jeronimas Kraujelis ir Viktoras Pranckietis. Pasak Edvardo Makelio, agronomo duona tikrai nelengva, juk galima užauginti puikų derlių, tačiau gamta gali neleisti jo paimti iš laukų. Tada tarp

Konservatorių siekis pripažinti Lietuvos komunistų partiją nusikalstama organizacija nesulaukė bendražygių pritarimo

Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis rugpjūčio 1 d., vykusioje spaudos konferencijoje pristatė parengtą Lietuvos komunistų partijos (LKP) veiklos vertinimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama pripažinti LKP nusikalstama organizacija. Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Gvidas Rutkauskas bei sąjungos valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė. „2017 m. birželio 27 d. Seimas priėmė rezoliuciją, kuria pakvietė Vyriausybę, vadovaujantis susiklosčiusia Lietuvos įstatymų leidybos tradicija vertinant Sovietų Sąjungos represines struktūras Lietuvoje, parengti įstatymo, kuriuo LKP būtų pripažinta nusikalstama organizacija, projektą. Tačiau tokio įstatymo projekto Vyriausybė

M. Drunga. Kaista JAV prezidento aplinka

Mykolas Drunga Jei kalta prezidento aplinka, tai gal nekaltas pats prezidentas? Šia mintimi guodėsi įkaitę Donaldo Trumpo šalininkai, bet daugelis rimtų stebėtojų suabejojo, ar greit kaitra sumažės ir jiems teks gaivintis malonia vėsa. "Nors buvęs prezidento D. Trumpo rinkimų kampanijos vadovas Paulas Manafortas suimtas dėl įtarimų padaręs finansinius nusikaltimus, tai vis tiek labai susiję su pačiu prezidentu ir gali šiam labai pakenkti“, – rašė „New York Times“. „Juk P. Manafortas yra žvilgantis ir kartu itin apgailėtinas egzempliorius draugelių, kuriais D. Trumpas apsisupęs. Jiedu abu tiksi panašiai: abudu yra plutokratai ir grobstytojai. Ikiteisminio tyrimo duomenimis,

Ariogaloje – 28-asis Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovotojų sąskrydis

Kaip ir kasmet, pirmąjį rugpjūčio šeštadienį, rugpjūčio 4 d., Ariogalos Dubysos slėnyje rengiamas 28-asis Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“. Maironio apdainuotas Dubysos slėnis, tūkstančiai likimo bičiulių, tremtinių dainos ir prisiminimai, – atrodo, kad metai sustoja ir grįžtame į sunkius, bet tokius brangius jaunystės metus… Ariogalos sąskrydis turi nostalgišką trauką ne tik Sibiro vargus patyrusiems, bet ir visiems, Lietuvą mylintiems žmonėms. Dažniausiai sakome – susitiksime Ariogaloje, ir visi žino, kad tai ne tik vieta, bet ir neoficialus renginio pavadinimas, o kartu ir jo dvasia. Tradicinis, jau 28-asis

Kodėl europiečiams nerūpi, kas priims reikšmingus politinius sprendimus?

Linas Kojala  Kitais metais Lietuvoje vyks ne vieneri rinkimai. Ir jau aišku, kurie sulauks mažiausiai dėmesio – tai balsavimas dėl to, kas atstovaus šalį Europos parlamente. Nepanašu, kad tai domintų ką nors, išskyrus pačius kandidatus. Nors apklausos rodo, jog lietuvių parama Europos Sąjungai išlieka stipri – viena didžiausių visoje Europoje, praktinio įsitraukimo į žemyno lygmens politinius procesus ar jų aptarimą beveik nėra. Naujienos, susijusios su ES, yra ne tik sąlyginai retos, bet ir vienos mažiausiai skaitomų žiniasklaidoje. Šią tendenciją pagrindžia ir balsavimo aktyvumas: 2009 metais, kuomet Europos Parlamento rinkimai nevyko kartu su prezidento

Laikraštis „ŠIANDIEN” : Kodėl mes dar negyvename taip, kaip Švedijoje?

Graži savaitgalio šventė buvo surengta Klaipėdos rajono Lapių kaime. Mokykla šventė 100 metų jubiliejų, nuo pat ryto į senąją liepų alėją rinkosi buvę mokiniai, mokytojai, netrūko ir svečių. Tarp jų ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys, verslininkas Vaclovas Macijauskas. Skirtingai, negu rajono vadovai ir Seimo nariai, jis nesėdo į pirmą svečių eilę, nesakė sveikinimo kalbos, bet nuoširdžiai bendravo su žmonėmis ir iš mokyklos šventės išvažiavo vienas iš paskutiniųjų. Vaclovo Macijausko interviu laikraščiui „ŠIANDIEN“. – Vaclovai, prieš trisdešimt metų paslapčia pasvajodavome, kad ir mes gyvensime taip, kaip Švedijoje, tačiau kuo toliau, tuo

Lietuva ir Latvija. Palaiminta sandrauga 

Arvydas Juozaitis Tuštuma. Dvi baltų tautos iš vienos šaknies, vieno kamieno, tačiau kokie skirtingi keliai! Dvi valstybės, nebendraujančios kaip dera bendrauti gentainiams, dvi viena kitos beveik nematančios ekonomikos ir viena kitą užmirštančios užsienio politikos. Norėčiau klysti, ir jeigu kas įrodytų, kad klystu – nuolankiai sutikčiau. Deja, neklystu. Kasmet Latvijos Saeimoje rengiamuose užsienio politikos debatuose, o greta to – ir jų nustatomose gairėse Latvija nemato Lietuvos. Dažniausiai atsiperkama keliomis bendromis frazėmis ir teiginiais apie vienybę. O Lietuvos Seime? Apskritai jokių debatų nėra. Lietuva „apsikuičia“ visai be Latvijos. Absurdas prie absurdo ir tame absurde – skylė. Egzistencinis

R. Karbauskis per atostogas užsimojo taisyti ankstesnių valdžių sprendimus

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis teikia Seimui dar vieną projektą, kuriuo taisomi ankstesnių valdžių priimti sprendimai. Šį kartą Seimo nario siūlomas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektas padės mamoms ir tėvams, kurie prarado dalį darbo stažo vien dėl to, kad valstybė, deklaruodama pagalbą neturtingiems vaikus auginantiems tėvams, nesiėmė būtinų finansinių priemonių jiems padėti. „Ankstesnių valdžių priimti sprendimai įkaitais pavertė pačius pažeidžiamiausius, t.y. mažas pajamas gaunančius asmenis. Gėdinga, kad prieš mus buvę Seimai atsuko nugarą tiems, kuriems valstybės pagalba yra labiausiai reikalinga. Mes artėjančią Seimo sesiją skirsime šių

Laikraštis „ŠIANDIEN“. Aušros Maldeikienės slenkstis

Gerbiama Aušra, nemažai žmonių jau patikėjo, kad jūs būsite kandidatė į šalies prezidentus. Neapsigalvosite? Iki prezidento rinkimų liko dar  metai... Rinkimų kampanijos pradžiai pradėjau ruoštis pernai rugsėjį. Tai dariau kryptingai, motyvuotai ir nuosekliai. Priėmus sprendimą ir jį gerai apmąsčius, nesuprantu, kodėl turėčiau keisti savo poziciją ir abejoti, juo labiau kad reakcija į mano kampanijos pradžią buvo geresnė nei tikėjausi. Manau, kad į Lietuvą politiką privalu grąžinti politiką, t.y. debatus dėl viešųjų reikalų, ir mano tezių kritikai tai pastebėjo ir įvertino. Mano tikslas priversti kandidatus diskutuoti rimtai, remiantis esamos padėties analize, faktais ir

M. Drunga. Amerikos politiką lemia ne vien prezidentas

Mykolas Drunga „Pamirškite Donaldą Trumpą – spektakliui su Rusija vis dar vadovauja karinis-pramoninis kompleksas. Plėšydamiesi dėl D. Trumpo, žurnalistai pražiūri, kad jis įprastinei karo ir politikos mašinerijai duoda laisvą kelią“, – rašo teisininkas Bruce`as Feinas internetiniame žurnale „American Conservative“. „Prezidentas D. Trumpas ne susilpnino, o sustiprino Amerikos karinį ir ekonominį priešinimąsi Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Šis faktas laikraščių pranešimuose dažniausiai nutylimas, o vis dėlto jis nepaprastai svarbus. Ką D. Trumpas bekrenkštų apie NATO ar V. Putiną, dabar ir paskutinius septynis dešimtmečius Amerikos ir Rusijos santykius valdo tūkstančius milijardų dolerių surijantis karinis industrinis kontrateroristinis

59-oji Jūros šventė

Šeštadienis buvo gausiausia renginių diena, kurioje - jūriniai tradiciniai renginiai, įvairių skverų magija ir išskirtinumas, didžioji šventinė mugė, „Baltic Sail“ burlaiviai, paskutinė galimybė išvysti šventės premjerą „Mobis Dikas“, gera muzika ir šventinis fejerverkas. Šeštadienio rytas prasidėjo mišiomis už žuvusius jūroje ir visą jūrinę bendruomenę. 9 val. Marijos Taikos karalienės bažnyčioje buvo aukojamos šv.Mišios. 9.30 val. Smiltynės kapinėse – tradicinė pirmojo Lietuvos uosto kapitono Liudviko Stulpino pagerbimo ceremonija, o 10 val. Skulptūrų parke buvo pagerbta žuvusio laivo „Linkuva“ įgula. Vidurdienį, vyko išskirtinė ir pasaulyje analogų neturinti – žuvusiųjų jūroje pagerbimo ceremonija, kurios metu

Neramios Seimo narių atostogos: kreipiasi ir į Konstitucinį Teismą, ir į Saugumo departamentą

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių Gintarės Skaistės, Ingridos Šimonytės ir Mykolo Majausko iniciatyva, grupė Seimo narių kreipiasi į Konstitucinį Teismą dėl valdančiųjų priimtos pensijų reformos atitikties Konstitucijai. Parlamentarai pažymi, jog nauja pensijų reforma (keičiamu Pensijų kaupimo ir naikinamu Pensijų sistemos reformos įstatymais) galimai paneigia antroje pensijų sistemoje jau dalyvaujančių piliečių teisėtus lūkesčius. Teigiama, jog Konstitucinis Teismas savo ankstesniais nutarimais kaupiamųjų pensijų sistemos atžvilgiu leidžia keisti įmokų dydžius, tačiau tik esant labai aiškioms sąlygoms: mažinimas yra laikinas, nulemtas objektyvių ypatingų sąlygų (ekonominės krizės), galiausiai turi būti įtvirtinamas būsimas kompensavimo mechanizmas. Visiškai

Kaune siekiama suartinti abu Nemuno krantus

Kauno architektūros ir urbanistikos taryba surengė Pėsčiųjų tiltų per Nemuno upę nuo Aleksoto iki salos ir nuo salos iki Karaliaus Mindaugo prospekto atvirą projekto konkursą. Taip siekiama suartinti abu Nemuno krantus ir dar labiau paskatinti pietinės miesto dalies plėtrą. Centrinė miesto dalis ir Aleksotas priešinguose Nemuno krantuose praeiviams bei dviratininkams gali būti pasiekiami greičiau ir patogiau – pėsčiųjų tiltais. Kauniečiai kviečiami iš arčiau susipažinti su architektūriniais pasiūlymais, kaip galėtų atrodyti tiltai, jungiantys Karaliaus Mindaugo prospektą bei H. ir O. Minkovskių gatvę su Nemuno sala. Pasak architektų, naujasis tiltas padidintų Nemuno salos integralumą

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba: V.Titovui pradėta įgaliojimų netekimo procedūra

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pritarė, kad tarybos nariui, Lietuvos rusų sąjungos atstovui Viačeslavui Titovui būtų pradėta įgaliojimų netekimo procedūra. Po V. Titovo pasisakymų apie Klaipėdos partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą įgaliojimų netekimo procedūrą inicijavo Klaipėdos meras. Po teikimu pasirašė 21 tarybos narys. „Turbūt šiandien niekam nekyla abejonės, kad ši diena yra išskirtinė ir šis posėdis ateityje galės būti vadinamas istoriniu. Turbūt kursime tam tikrą teisinę praktiką, naują Lietuvos, kaip teisinės valstybės istorijos puslapį. Dar kartą noriu atsiprašyti Adolfo Ramanausko-Vanago artimųjų už visą tą ažiotažą, kuris kilo ir ne pačiu gražiausiu būdu išgarsino

Seimo pirmininkas švenčia jubiliejų

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Seimo Pirmininką, profesorių Viktorą Pranckietį 60 metų jubiliejaus proga. Pasak šalies vadovės, per tuos metus V. Pranckietis spėjo daug nuveikti mokslo, akademinėje, visuomeninėje srityse, taip pat ir politikoje, kuri suteikė galimybę pažinti jį, kaip asmenybę, siekiančią į pirmą vietą iškelti valstybės interesus. Šalies vadovė jubiliatui palinkėjo ir toliau sėkmingai derinti mokslininko išmintį su vadovo kantrybe bei kuo geriausios sveikatos ir ištvermės. Anot Prezidentės, Parlamente V. Pranckiečiui neretai tenka priimti sudėtingus sprendimus, ieškant bendro sutarimo ir puoselėjant taip reikalingą politinę kultūrą. Kaip teigiama sveikinime, su mokslininko atkaklumu ir pedagogo kantrybe profesorius

Nerimas dėl miškų – neslūgsta

Irma DUBOVIČIENĖ, laikraščio "Ūkininko patarėjas" korespondentė Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ gimė kaip protestas Seimo palaimintai valstybinių miškų valdymo reformai, kai buvusių miškų urėdijų vietoje buvo suformuota ketvirta didžiausia Lietuvoje valstybės valdoma įmonė – VĮ Valstybinė miškų urėdija (VMU). Nuo Sąjūdžio gimimo nepraėjo nė metai, o nusivylimų užtektų dešimtmečiui. Pilietinis judėjimas nepajėgė sustabdyti įvykių.Tai skaudžiai išgyveno pirmosios Vyriausybės miškų ūko ministras, mokslininkas, vienas iš Sąjūdžio iniciatorių šviesios atminties prof. Vaidotas Antanaitis, kurį artimieji ir draugai liepos 17 d. palydėjo į paskutinę kelionę. Apie tai ir apie judėjimo prasmę kalbamės su Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“

Didėja šalies vadovų turtai: kol kas nepralenkiama D. Grybauskaitė

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pernai turėjo per 852 tūkst. eurų turto ir santaupų, premjeras Saulius Skvernelis su šeima – beveik 230 tūkst. eurų. Kaip rodo naujausi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) politikų turto deklaracijų duomenys, D. Grybauskaitės turtas per metus išaugo 15 tūkst. eurų – 2016-aisiais jos turto ir santaupų vertė siekė 837 tūkst. eurų. Prezidentės turimų sklypų vertė padidėjo nuo beveik 23 tūkst. eurų užpernai iki 98 tūkst. eurų pernai, 24 tūkst. eurų iki 352 tūkst. eurų sumažėjo jos vertybinių popierių vertė, 36 tūkst. eurų aptirpo ir D. Grybauskaitės piniginės santaupos – ji

Lietuva ir Ukraina: verslininkai stiprina dvišalį ekonominį bendradarbiavimą

Lietuva ir Ukraina turėtų stiprinti dvišalį ekonominį bendradarbiavimą bei drauge didinti savo konkurencingumą Europos bei globalioje rinkoje – nutarta liepos 17 d. Lvove (Ukraina) įvykusiame 18-ajame Lietuvos ir Ukrainos tarpvyriausybinės prekybinio ir ekonominio bei mokslinio ir techninio bendradarbiavimo komisijos (TVK) posėdyje. Šio susitikimo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Vidmantas Janulevičius kartu su Ukrainos pramonininkų ir verslininkų sąjungos (USPP) viceprezidentu Sergey Prokhorov aptarė tolimesnes dvišalio verslo bei verslo asociacijų bendradarbiavimo galimybes. Kasmetiniam TVK posėdžiui pirmininkavo LR ūkio ministras Virginijus Sinkevičius ir Ukrainos infrastruktūros ministras Volodymyras Omelianas. Didelis dėmesys susitikimo darbotvarkėje šiemet buvo

J. Olekas.Malkų auganti kaina – stebina

Energijos išteklių biržos „Baltpool“ skelbiamais duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su praėjusiais metais, įvairių rūšių malkinės medienos kaina augo 15–25 proc. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Juozas Olekas užregistravo įstatymo pataisą ir siūlo įvesti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą gyventojams, besišildantiems malkomis ir kitomis smulkintomis biomedžiagomis. J. Oleko nuomone, PVM lengvata turėtų būti taikoma ne vien daugiabučiuose gyvenantiems ir centralizuotai besišildantiems gyventojams, bet ir tiems, kas šilumą gamina savarankiškai. Juolab, jau kurį laiką malkinės medienos kainos auga ir yra didesnės nei, pavyzdžiui, Latvijoje. „Valdantieji kalbėjo, kad

Lietuvos Sąžinė – Nijolė Sadūnaitė švenčia 80-metį

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt Liepos 22 d. laisvės gynėjai, politinei kalinei, vienuolei, Laisvės simboliui, 2017-ųjų Laisvės premijos laureatei, Lietuvos Sąžinei – Nijolei Felicijai Sadūnaitei sukanka 80 metų. Ta proga 12 val. sukaktuvininkė maloniai kviečia bendrai maldai Vilniaus Išganytojo (Joanitų) bažnyčioje (Antakalnio g. 27). O po apeigų 13 val. N. Sadūnaitė norinčius ją pasveikinti pakvies paragauti pyrago ir pabendrauti restorane „Kino studija“ (Nemenčinės pl. 2, IKI parduotuvės pastate). Nijolė Felicija Sadūnaitė gimė 1938 m. liepos 22 d. Kaune. 1955 m. baigė Anykščių Jono Biliūno vidurinę mokyklą. 1956 m. tapo Švč. Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos

Gyventojų apklausa: į neigiamą pusę svyra Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus reitingas

Serialo „Naisių vasara“ tyrimas neigiamos įtakos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio reitingui neturėjo. Kaip LRT RADIJUI sako visuomenės nuomonės apklausų bendrovės „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys, nors R. Karbauskis išlieka vienu nepopuliariausių politikų, jo reitingas kyla. – Kaip šį mėnesį visuomenė vertina politines partijas? – Yra dvi ryškiai išsiskiriančios partijos, kurios, visuomenės nuomone, yra lyderės. Tai – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). TS-LKD šiuo metu turi 16,7 proc. palaikymą nuo visų gyventojų, skaičiuojant nuo balsuojančiųjų – beveik 27 proc. Tai yra gana

Vyriausybė atmetė opozicijos siūlymą reguliuoti trąšų importą iš trečiųjų šalių

  Eugenijus Gentvilas, Seimo narys Muitinės departamentui nusprendus savarankiškai ištirti į Lietuvą įvežamas trąšas ir nustačius, kad maišytos trąšos patenka į importo mokesčio ribas, verslininkai pasiskundė Vyriausybei. Buvęs Muitinės departamento generalinis direktorius Arūnas Adomėnas turėtų džiaugtis išaiškinęs, kad jo tyrimas leistų šalies biudžetą papildyti 8 mln. eurų – tiek trąšų importuotojai, tarp jų ir „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio „Agrokoncernas“, turėtų papildomai sumokėti muito mokesčių. Tačiau buvęs vadovas ne veltui yra buvęs. Verslininkams verkiant į Vyriausybės dekoltė, o departamentui sprendžiant, ką daryti su trąšų importuotojų skundu, jis pats pasiprašė būti atleidžiamas ir perkeliamas į

Lietuvos paštas didina atlyginimus

Nuo š. m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos paštas didina atlyginimus mažiausiai uždirbantiems bendrovės darbuotojams. Iš viso atlyginimas bus padidintas 4362 bendrovės darbuotojams. Darbo užmokesčio kėlimas bendrovei papildomai kainuos apie 1,8 mln. eurų per metus. Lietuvos pašte iš viso dirba 5516 darbuotojų. Didžiausia dalis darbuojasi Tinklo padalinyje (stacionarūs paštai, laiškininkai ir pan.). Vidutinis pašto darbuotojų atlyginimas šiuo metu siekia 553 eurus. 49 proc. darbuotojų dirba ne pilnu etatu. To priežastis – mažėjantis klientų srautas į tinklo padalinius kaimiškose vietovėse ir mažuose šalies miesteliuose. „Apie 58 proc. Lietuvos pašto sąnaudų sudaro atlyginimo išmokos darbuotojams.

Vilniuje palaidota rašytoja V. Jasukaitytė

LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt Po ilgos ir sunkios ligos mirusi poetė, prozininkė, dramaturgė, visuomenės veikėja, Kovo 11-tosios Akto signatarė Vidmantė Jasukaitytė trečiadienį palaidota Antakalnio kapinėse, Signatarų kalnelyje. Užuojautą dėl talentingos rašytojos mirties pareiškė respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, vyriausybės vadovas, draugai ir bendražygiai. V. Jasukaitytė buvo aktyvi visuomenės veikėja, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatė, atgimimo metais įkūrė „Sietyną“ – kultūros ir teatro studiją, aktyviai protestavo prieš žiaurius nestatutinius santykius sovietinėje kariuomenėje, įkūrė Lietuvos Moterų sąjungą ir buvo jos pirmininkė, o darbų sūkuryje niekada nepamiršo kūrybos. Paskutinius keliolika metų sirgusi nepagydoma liga ir vos prieš savaitę

Įmonių krovinių patikros keliuose – statybų sektoriumi domisi VMI

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad liepos 19–20 d. visoje Lietuvoje rengiamos su statybų sektoriumi susijusių įmonių krovinių patikros keliuose –  bus stebima, ar važtaraščiai elektroninių važtaraščių posistemiui (i.VAZ) teikiami tinkamai, o juose nurodomi duomenys – tikslūs. Važtaraščių duomenų analizė padeda nustatyti ne tik važtaraščių teikimo pažeidimus, bet ir galimus PVM vengimo ar pajamų neapskaitymo atvejus, skelbia VMI pranešime žiniasklaidai. Krovinių važtaraščių duomenis i.VAZ verslo atstovai teikia jau kiek daugiau nei pusantrų metų, o vienas iš sektorių, kuriame aktyviai vykdomi medžiagų pervežimai bei pristatymai – statybos. „Išanalizavus ir palyginus vienos statybų bendrovės

„Misija Sibiras‘18“ komanda išvyksta į Kazachstaną

Trečiadienis, liepos 18 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Prezidentūroje susitiko su „Misija Sibiras‘18“ komanda, rytoj išvykstančia į Kazachstaną. Rusijos Federacijos ambasadai Lietuvoje atsisakius „Misija Sibiras‘18” dalyviams išduoti vizas, kai iki suplanuoto išvykimo į tremties vietas Sibirą, Krasnojarsko krašte, buvo likęs mažiau nei mėnuo, šiemetinės misijos ekspedicijų maršrutai pasuko į Vidurinę Aziją – į Kazachstaną. Pasak Prezidentės, jokios dirbtinės kliūtys negali sukliudyti pilietinei jaunimo iniciatyvai pagerbti stalinizmo aukų, kaip neįmanoma nuneigti istorinės tiesos apie mūsų tautos patirtą genocidą. Ši atmintis visada bus gyva, ir tai patvirtina jaunimo patriotinis pasiryžimas atlikti šių

Ar ministrui Viliui Šapokai suteiktas mandatas pasirašyti sutartis su Kinijos Respublika?

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja dr. Aušra Maldeikienė antradienį užklausė Užsienio reikalų ir Finansų ministerijas, kas finansų ministrui Viliui Šapokai suteikė mandatą pasirašyti sutartis su Kinijos Respublika dėl jos finansinių paslaugų centro steigimo Lietuvoje. Dvišalių Lietuvos–Kinijos susitarimų klausimas nebuvo nagrinėtas nei Seimo Užsienio reikalų, nei Europos reikalų komitetuose, kurie yra atsakingi už Lietuvos užsienio politiką. Užklausa pateikta įvertinus itin kontraversišką Kinijos investicijų Europoje vertinimą Europos sostinėse ir Briuselyje. Europos branduolio valstybės į Kinijos ekspansiją Rytų ir Vidurio Europoje žiūri su nepasitikėjimu, pirmiausiai dėl to, kad dalis panašaus, kaip Sofijoje liepos pradžioje, formato

FIFA 2018 nepaslėpė Rusijos skaudulių

Arnas Šarkūnas, specialiai LRT.lt iš Maskvos, LRT.lt  Sekmadienį Rusijoje pasibaigęs pasaulio futbolo čempionatas futbolo sirgaliams padovanojo daugybę puikių akimirkų. Tačiau, nors norėta šį renginį išnaudoti propagandiniams ir žmonių telkimo tikslams, ši Vladimiro Putino užgaida į savo kiemą sukviesti visus futbolo stipriausius gali inspiruoti ir ne visai jam naudingus pokyčius šalies viduje. Pasaulio futbolo čempionato metu Rusija buvo lyg pasiskirsčiusi į kelias dalis: tiesiog gyvenančius futbolu ir jo karštine, bei tuos, kurie po gražiu fasadu matė ir daugybę problemų. Tai ir socialinės, ir ekonominės problemos, tiek tarptautinė izoliacija, apie ką nurimus fanfaroms vėl

Atsisveikiname su miškų ūkio ministru profesoriumi Vaidotu Antanaičiu

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė užuojautą dėl atkurtos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės miškų ūkio ministro, diplomato, mokslininko Vaidoto Antanaičio mirties. Pasak Prezidentės, visada prisiminsime iškilią ir šviesią V. Antanaičio asmenybę, neatsiejamą nuo mūsų Nepriklausomybės istorijos, įžengusią į ją kaip Sąjūdžio žmogus, atidavęs daug jėgų, įtvirtinant savarankišką Lietuvos valstybę. Su mokslininko atidumu profesorius V. Antanaitis visą gyvenimą gilinosi į Lietuvos gamtosaugos, girių reikalus, kelioms miškininkų kartoms tapęs mokytoju ir neginčijamu savo srities autoritetu. Šalies vadovė pareiškė nuoširdžią užuojautą V. Antanaičio šeimai, artimiesiems, draugams, buvusiems kolegoms ir bendražygiams. Savo knygoje “Gyvenimo liudijimai” Vaidotas Antanaitis rašė:

Mirė Kovo 11-osios Akto signatarė, rašytoja Vidmantė Jasukaitytė

Liepos 14 d. rytą Klaipėdos ligoninėje po ilgos ir sunkios ligos mirė Lietuvos poetė, prozininkė, dramaturgė, visuomenės veikėja, Kovo 11-osios Akto signatarė Vidmantė Jasukaitytė. Liepos 10 d. V. Jasukaitytei sukako sukako 70 metų. Savo gimtadienį ji ketino atšvęsti draugų būryje Šventojoje, deja dėl pablogėjusios sveikatos ji buvos priversta šią šventę atšaukti. Vidmantė Jasukaitytė g. 1948 m. liepos 10 d. Šiaulių rajono Pumpučių kaime. Nuo 1955 m. mokėsi Toliočiuose, Voveriškių aštuonmetėje, Šiaulių 5-oje vidurinėje mokykloje. Nuo šešiolikos metų pradėjo dirbti. 1966 m. baigė Šiaulių 3-ąją vakarinę vidurinę mokyklą. 1967–1971 m. Vilniaus universiteto Filologijos

Mirė Vaidotas Antanaitis, atkurtos LR pirmosios Vyriausybės miškų ūkio ministras

  Šeštadienį, liepos 14 d. rytą mirė atkurtos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės miškų ūkio ministras, vienas  iš  Sąjūdžio "Už Lietuvos miškus" steigėjų Vaidotas Antanaitis. Profesorius Vaidotas Antanaitis – miškininkas, mokslininkas, atkurtos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės miškų ūkio ministras, nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Vokietijoje (1992–1993), Lietuvių tautininkų sąjungos pirmininkas (1997–1998), vienas iš Pilietinės santalkos iniciatorių ir vadovų, ne vieno šimto straipsnių ir keliolikos stambesnių veikalų autorius. Pasak Sąjūdžio "Už Lietuvos miškus" valdybos pirmininko Gintauto Kniukštos, Vaidotui Antanaičiui iki pat mirties labai rūpėjo miškininkų reikalai, nuolat domėjosi vykdoma valstybinių miškų valdymo reforma, negailėjo patarimų,

Top