Jūs esate
Pagrindinis > Lietuvoje (Puslapis 47)

Lietuvoje

Prezidento rūmuose pirmą kartą įžiebiama Chanukos žvakė

Sekmadienį, gruodžio 17 d., 17.30 val. Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų Kolonų salėje įžiebta 6-oji Chanukos žvakė. Šventiniame vakare  pristatyta Chanukos istorija, skambėjo dainos jidiš kalba, atliekamos tenoro Rafailo Karpio, kuris savo kūryboje daug dėmesio skiria žydų kultūrinei tradicijai ir siekia ją pristatyti visuomenei. Pagal hebrajų kalendorių Chanuka prasideda Kislev mėnesio 25 dieną, tačiau pagal Grigališkąjį – šventė kasmet minima skirtingomis dienomis, lapkričio arba gruodžio mėnesiais. Švenčiant Chanuką yra uždegama specialiai šiai šventei skirta devynšakė žvakidė. Pirmąjį Chanukos vakarą yra uždegama pagalbinė ir pirmoji žvakė, antrąjį vakarą degamos dvi žvakės, vėliau trys, kol

Europos Komisija išskyrė kitų metų ES ekonominius ir socialinius prioritetus

Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) posėdyje Europos Komisijos narys Vytenis Povilas Andriukaitis pristatė 2018 m. metinę augimo apžvalgą, kuri pradeda aštuntąjį Europos semestro ciklą, apimantį tris ekonominės politikos koordinavimo sritis: 1) struktūrines reformas, daugiausia dėmesio skiriant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimui pagal strategiją „Europa 2020“; 2) fiskalinę politiką, kad būtų užtikrintas viešųjų finansų tvarumas pagal Stabilumo ir augimo paktą; 3) perviršinio makroekonominio disbalanso prevenciją. Pristatydamas apžvalgą, V. P. Andriukaitis pažymėjo, kad remdamasi ankstesnėmis gairėmis ir atsižvelgdama į valstybių narių ekonomines situacijas, Europos Komisija išskyrė kitų metų ES ekonominius ir

Poilsiautojams iš Lietuvos vartus atvėrė populiariausias Portugalijos regionas

Jau ateinantį rudenį poilsiautojams iš Lietuvos taps lengviau pasiekiama dar viena šiltojo sezono kryptis – Portugalija. Ši iš vienos pusės Atlanto vandenyno skalaujama, o iš kitos – tik su Ispanija besiribojanti valstybė ilgus metus buvo kone izoliuota nuo pasaulio, tačiau šiandien Portugalijoje turizmas itin klesti. Ir nors keliautojų pamėgtame Algarvės regione, į kurį ir bus skraidinami lietuviai, gausu pasaulines turizmo tendencijas atliepiančių paslaugų, neseniai Lietuvoje viešėjęs Portugalijos turizmo departamento vadovas Oto Oliveira piečiausią šalies regioną ragina pažinti per autentiškus, unikalius patyrimus. Ragina ieškoti autentikos „Portugalijos turizmo sektoriui – 200 metų. Per šį laikotarpį

Politikas liko vadovauti Sveikatos apsaugos ministerijai, oponentai kritikuoja

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija mano, kad sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos atsakymai į interpeliacijos klausimus buvo neišsamūs ir nepakankami, nors politikas liko vadovauti Sveikatos apsaugos ministerijai. Seimo LSDP frakcijos seniūnas Juozas Olekas teigia, kad ministrui neužtenka pasakyti, jog jis sieks didinti darbo užmokestį arba paves paruošti darbo užmokesčio didinimo tvarką iki tam tikros datos. „Medikų darbo užmokesčio didinimo eilė jau yra atėjusi ir mes negalime nespręsti problemos. Neužtenka, kaip kad ministras daro, įrašyti „sieksime“ iki 2020 m. padidinti vidutinį slaugytojų atlyginimą iki 1,5 šalies vidutinio darbo užmokesčio lygio, o gydytojų

R. Masiulis: ,,Miestai įpusėjo rengti darnaus judumo mieste planus”

Pusė savivaldybių jau turi parengtus ir patvirtintus darnaus judumo mieste planus (DJMP) ir netrukus pradės įgyvendinti plane numatytus sprendinius. Jonava, Druskininkai, Tauragė, Mažeikiai, Visaginas, Utena, Kėdainiai, Palanga, Birštonas – tai miestai, kurių DJMP šiuo metu jau yra parengti ir patvirtinti. Kiekvienas miestas turi savo plėtros viziją iki 2030 m. ir numatomų veiksmų planą iki 2020 m. „Darnaus judumo mieste planai – svarbus darnaus miesto plėtros dokumentas. Savivaldybės, kurios yra parengusios šiuos planus, jau gali teikti paraiškas numatytoms priemonėms įgyvendinti iš ES struktūrinių fondų. Neabejotinai, darnaus judumo skatinimas šalyje atneš teigiamų pokyčių susisiekimo

Patvirtinta naujos sudėties Etninės kultūros globos taryba

Seimas patvirtino naujos sudėties Etninės kultūros globos tarybą. Už šį sprendimą (projektas Nr. XIIIP-1476) vienbalsiai balsavo 81 Seimo narys. Etninės kultūros globos taryboje dirbs 21 narys: Rūta Žarskienė (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto teikimu), Rasa Paukštytė-Šaknienė (Lietuvos istorijos instituto teikimu), Jonas Rudzinskas (Lietuvos tautodailininkų sąjungos teikimu), Jonas Vaiškūnas (Lietuvių etninės kultūros draugijos teikimu), Juozas Šorys (Lietuvos kraštotyros draugijos teikimu), Nijolė Balčiūnienė (Lietuvos ramuvų sąjungos teikimu), Vytautas Ališauskas (Lietuvių katalikų mokslo akademijos teikimu), Dalia Urbanavičienė (Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjungos teikimu), Daiva Vyčinienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademijos teikimu), Lina Petrošienė (Klaipėdos universiteto

Mažinama mokesčių našta

Seimas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-1237(3), kuriomis nutarta nuo 2018 m. mažinti mokesčių naštą mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams padidinant neapmokestinamųjų pajamų dydžius (NPD), atsisakyti papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (PNPD) taikymo modelio, tolygiau paskirstyti mokesčių naštą smulkiajam verslui patikslinant individualios veiklos pajamoms taikomų pajamų mokesčio tarifų taikymo principus. Priimtais pakeitimais nuspręsta didinti bendrą NPD nuo 310 iki 380 eurų ir taip mažinti darbo apmokestinimo naštą mažiausiai uždirbantiems asmenims. NPD riboto darbingumo asmenims atitinkamai bus keliamas nuo 320 iki 390 eurų ir nuo 380 iki 450 eurų. Seimas taip pat atsisakė

Po gražiausia Europos egle – „Knygų Kalėdų“ skaitymai

Trečiadienis, gruodžio 6 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apsilankė sostinės Katedros aikštėje įsikūrusiame Kalėdų miestelyje ir kartu su Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ dienos centro „Vilties angelas“ vaikais dalyvavo „Knygų Kalėdų“ pasakų skaityme. „Vilniaus eglė – gražiausia Europoje, mes visi tuo didžiuojamės. Ji iš tiesų elegantiška, šviesi, nuostabi, ir tai yra Kalėdų laukimo eglė“, – sakė šalies vadovė. Po Kalėdų egle įsikūrūsiame Kalėdiniame miestelyje šalies vadovė apžiūrėjo šventines parduotuvėles, kur įsigijo meduolių. Pasak Prezidentės, džiugu, kad vilniečiai ir miesto svečiai ir ypač vaikai gali net ik jaukiai susiburti, bet ir išklausyti Kalėdinių

Laikraštis ŠIANDIEN: „Kuršių nerijos nelegalūs statiniai – klausimas išsprendžiamas per kelias valandas“

Kuršių Nerija – unikalus Lietuvos kampelis, ramybės oazė. Tačiau šioje nuostabioje vietoje verda ne visai ramus gyvenimas – kurortas nuolat kritikuojamas dėl per didelės rinkliavos už įvažiavimą, o vietiniai gyventojai išvarginti nesibaigiančių valdžios institucijų rietenų dėl nelegalių statybų. Čia griaunami pastatai, o atpirkimo ožiais dažnai tampa legaliai nekilnojamąjį turtą įsigiję žmonės, o ne jį pastatę verslininkai, kurie galbūt jau seniai bankrutavo. Kaip spręsti kurorto problemas ir atgaivinti šį nuostabų kampelį?“ŠIANDIEN“ kalbasi su Neringos miesto meru, Lietuvos kurortų asociacijos prezidentu Dariumi Jasaičiu. Visą tekstą skaitykite laikraštyje ŠIANDIEN.

Dėl pakitusių vaistų kainų ir generinių vaistų taikymo – vėl klausimai A. Verygai

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą dėl kompensuojamųjų vaistų kainų ir generinių vaistų. Sveikatos apsaugos ministerija ir ministras A. Veryga mėgsta pabrėžti, kad vaistų kainos Lietuvoje peržiūrėtos ir buvo sumažintos, o rezultatas pasiektas įpareigojant vaistininkus pacientams siūlyti pigesnius generinius vaistus. Visgi tokie apibendrinantys teiginiai neatspindi realios padėties, kadangi pacientų praktinė patirtis rodo, kad vienų vaistų kainoms mažėjant, pacientų priemokos kitiems vaistams be aiškių priežasčių išaugo – kai kuriais atvejais, žymiai. Parlamentarė kreipimesi sveikatos apsaugos ministro klausia, kokia yra procentinė dalis

Vyriausybė pritarė ir Seimui teikia patobulintą 2018 metų biudžeto projektą

Išnagrinėjusi Seimo komitetų ir atskirų Seimo narių, valstybės institucijų ir įstaigų siūlymus bei įvertinusi valstybės finansines galimybes, Vyriausybė pritarė ir Seimui teikia patobulintą 2018 metų biudžeto projektą. „Kaip ir pirminiame biudžeto projekte, taip ir patobulintame, esminiai tikslai – gausinti mažiausiai uždirbančiųjų, šeimų, auginančių vaikus, bei pensinio amžiaus gyventojų pajamas, auginti investicijas šalyje ir didinti Lietuvos saugumą – lieka nepakitę. Tam skiriamas pagrindinis dėmesys ir papildomas finansavimas,“ – teigia premjeras S. Skvernelis. „Iš Seimo sulaukėme siūlymų didinti išlaidas vienai ar kitai sričiai daugiau nei už 640 mln. eurų. Tačiau jį koregavome atsižvelgdami į

„Ačiū, Islandija“

Ketvirtadienis, lapkričio 30 d. (Reikjavikas). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Islandijos Respublikos Prezidentu Gudniu Thorlaciumi Johannessonu (Guðni Thorlacius Jóhannesson) ir su juo aptarė Lietuvos ir Islandijos santykius ekonomikos, verslo, mokslo, kultūros srityse, bendradarbiavimą NATO, Šiaurės ir Baltijos šalių ryšių stiprinimą. Šalies vadovė taip pat pakvietė Islandijos Prezidentą atvykti į atkurto Lietuvos valstybingumo šimtmečio minėjimo renginius kitais metais. Islandijos vadovas padėkojo už kvietimą ir pažadėjo kartu su pirmąja ponia dalyvauti 2018 m. Vasario 16-osios iškilmėse. Prezidentės teigimu, pirmoji pripažinusi atkurtą Lietuvos nepriklausomybę, Islandija parėmė mus tada, kai niekas nedrįso to padaryti.

Lukiškių aikštėje nori  įamžinti Vyčio monumentą

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas, Žygimantas Pavilionis ir Audronius Ažubalis kreipėsi į Seimo Valstybinės istorinės atminties komisiją ir Seimo Kultūros komitetą, prašydami, kad būtų imtasi veiksmų siekiant piliečių ir Seimo valia Lukiškių aikštėje įamžinti valstybinei aikštei tinkamą Vyčio monumentą. L. Kasčiūno teigimu, organizuojant Lukiškių aikštės paminklo konkursą buvo paminta Seimo valia ir daugumos piliečių išreikšta nuomonė dėl jiems priimtino monumento: tiek visuomenė reprezentatyviose apklausose, tiek išrinkti tautos atstovai Seimo balsavimu jau yra aiškiai pasisakę už Vyčio monumentą Lukiškių aikštėje. „Kadangi konkursas buvo imtas organizuoti jau po to, kai

Kultūros ministerija skelbia Vyriausybės kultūros ir meno premijų pretendentų sąrašą

Kultūros ministerija skelbia asmenų, pretenduojančių 2018 metais gauti Vyriausybės kultūros ir meno premijas, sąrašą: pianistas Gabrielius Alekna, muzikantai Armonas-Uss Duo ( Irena Uss-Armonienė, Rimantas Armonas), grafikė  Sigutė  Chlebinskaitė, architektas Gintaras Balčytis, kompozitorė Zita Bružaitė, baleto artistė Anastasia Chumakova, aktorius Arvydas Dapšys, dailininkai Algirdas ir Remigijus Gataveckai, skulptorius, medalininkas Petras Gintalas, teatrologė Audronė Girdzijauskaitė, vitražistė Rasa Grybaitė, rašytojas Teodoras Laimonas Inis, choreografas Vytis Jankauskas, menotyrininkė Kristina Jokubavičienė, tekstilininkė Lina Jonikė, kultūros veikėja Liudmila Jonušienė, baleto artistas Nerijus Juška, skulptorius Juozas Kalinauskas, muziejininkė Vida Kanapkienė, operos solistė, kultūros veikėja Nomeda Kazlauskaitė (Kazlaus), kino

Vilniuje atidarytas naujas verslo centras „Narbuto 5“

Vilniuje duris atvėrė naujas verslo centras „Narbuto 5“. Naujajame 4700 kv.m. pastate jau kuriasi nuomininkai – beveik visas šio pastato plotas buvo išnuomotas dar prieš oficialią statybų pabaigą. Verslo centras gali didžiuotis strategiškai patogia vieta, patrauklia architektūra, optimaliu pastato dydžiu, lanksčiu biurų išplanavimu bei pažangiomis technologijomis. Didžiausią dėmesį plėtodami „Narbuto 5“ verslo centrą vystytojai skyrė nuomininkų komfortui ir produktyvumui, pastato tvarumui bei gamtai. Verslo centro projektuotojai numatė gryno oro padavimą į vėdinimo sistemas iš atokiausios nuo automobilių stovėjimo aikštelių ar gatvių vietos, pastate pritaikyti sudėtingi maksimalų dienos šviesos naudojimą numatantys inžineriniai fasado

R. Valatka. Vargas dėl aikštės ar dėl proto?

Rimvydas Valatka Prieš pat Adventą Lietuvą užklupo vargas dėl aikštės. Vos tik paskelbta, kad konkursą dėl Lukiškių aikštės paminklo laimėjo kalnelis partizanams atminti, paaiškėjo, kad Lietuvą užklupo dar ir vargas dėl demokratijos. Tuo metu, kai antivytininkai šaukė „Vivat!“ A.Labašausko kalneliui ir demokratijai, pralaimėjimu springdami Vyčio fanai klykė, kad čia jokia ne tautos valia, o neoliberalmarksistinės paminklo komisijos užgaidos. Jei būtų laimėjęs Vytis, tą sunkiai suvokiamą ir dar sunkiau ištariamą abrakadabrą būtų kartoję pikti antivytininkai. Nes demokratinės procedūros yra sudilusio grašio nevertos, jei laimi ne tie. Bet ir tai dar buvo ne paskutinis vargas, užklupęs

Priimtas Pranešėjų apsaugos įstatymas

Agnė Bilotaitė Seimas  priėmė Pranešėjų apsaugos įstatymą. Jis nustato apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, taip pat skatinimo ir pagalbos priemones, siekiant sudaryti tinkamas galimybes asmenims pranešti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją ir atskleidimą. Vieno įstatymo, kuris užtikrintų asmenų, pranešančių apie korupciją ir kitus įstatymų pažeidimus, Lietuvoje iki šiol nebuvo. Įstatymas priimtas skubos tvarka. Šį mėnesį priimti Pranešėjų apsaugos įstatymą Lietuva įsipareigojo siekdama tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare. Įstatymo projektą parengusios darbo grupės pirmininkė Seimo narė Agnė Bilotaitė teigė, kad šio įstatymo

Pritarė patobulintam Šilumos ūkio įstatymo projektui

Šiandien Seimo Ekonomikos komitetas pritarė patobulintam Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 2, 10, 20 ir 32 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-1294 ir Energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 1, 2, 10, 13 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1295. Šiomis įstatymų pakeitimų nuostatomis siekiama užtikrinti skaidrią ir objektyvią šilumos gaminimo ir (ar) supirkimo procedūrą, taip pat paskatinti konkurenciją tarp prižiūrėtojų ir energijos taupymo paslaugų rinkos vystymąsi, proporcingai padalyti pastoviąsias šilumos ūkio infrastruktūros sąnaudas tarp šilumos vartotojų ir nustatyti pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų

Socialdemokratų pozicija dėl „vaiko pinigų“: priemonės nepakankamos“

Eglė Samoškaitė Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos nuomone, valdančiosios mažumos apsisprendimas nustatyti vos 30 eurų „vaiko pinigus“ yra neišbaigtas ir nepakankamas. Į vaiką orientuota politika turėtų reikšmingiau prisidėti prie šeimos galimybių stiprinimo, nes daugeliui tėvų Lietuvoje „neįkandamas“ papildomas vaikų ugdymas ar užimtumas. Socialdemokratai norėtų, kad: • universaliai mokami „vaiko pinigai“ palaipsniui turėtų pasiekti apie 100 eurų vaikui; • būtų atsisakoma vertinimo pagal pajamas; • papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (PNPD) dirbantiems tėvams nebūtų naikinamas tol, kol „vaiko pinigai“ nepasieks užsibrėžtos ribos. Ką siūlo valdančioji mažuma: • įvesti 30 eurų „vaiko pinigus“ už visus vaikus; • atsisakyti papildomo neapmokestinamojo

Į Lietuvą išvyko pirmasis Kroatijos karinių pajėgų kontingentas

iš Kroatijos Petrinja mieste įsikūrusios karinės bazės į Lietuvą išvyko pirmasis Kroatijos karinių pajėgų kontingentas, kuris prisijungs prie Vokietijos vadovaujamų NATO priešakinių pajėgų. Iškilmingoje karių palydos ceremonijoje į Kroatijos karius kreipęsis Lietuvos ambasados skyriaus vadovas Donatas Žiugžda išreiškė Lietuvos padėką Kroatijai už jos indėlį stiprinant bendros NATO valstybių erdvės saugumą bei konkrečiais darbais rodomą solidarumą su Lietuva ir kitais sąjungininkais. „Lietuva ir Kroatija yra artimos sąjungininkės susaistytos daugybės glaudaus bendradarbiavimo ryšių, o Lietuvos ir Kroatijos karių draugystė ypač sustiprėjo bendros tarnybos NATO ISAF misijos Ghoro provincijoje Afganistane metu. Lietuvoje gerai žinomi Kroatijos

Prezidentė pasirašė dekretą, kuriuo paskyrė V. Sinkevičių ūkio ministru

Pirmadienis, lapkričio 27 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, gavusi Ministro Pirmininko teikimą, susitiko su kandidatu į ūkio ministrus Virginijumi Sinkevičiumi ir aptarė svarbiausius šalies ekonomikos augimui reikalingus darbus. Valstybei būtina išsigryninti svarbiausius ekonomikos sektorius ir nuspręsti, kur bus skiriami didžiausi resursai ir dėmesys. Dabar Lietuva turi net 20 prioritetų aukštųjų technologijų srityse, pradedant agroinovacijomis ir baigiant statybų technologijomis, tačiau realaus proveržio nėra nė viename iš jų. Todėl svarbu nesiblaškyti ir skirti didžiausią dėmesį ten, kur Lietuva turi didžiausią potencialą, – tai gyvybės mokslai, lazeriai, finansinės technologijos. Taip pat Prezidentė akcentavo,

V. Blinkevičiūtė. Katalonų referendumas ritasi iki mūsų

Katalonų referendumas įvyko ne tik pačioje Katalonijoje. Su socialinių tinklų media jis vyko ir tebevyksta visame pasaulyje. Socialiniuose tinkluose plinta vaizdai, nuotraukos, žinutės, komentarai.

Pasaulio dėmesį katalonai gavo ne savo, o  ispanų dėka.  Tokios daugybės pasidalijimų ir komentarų tikrai neiššauktų  vien tik proga pareikšti savo nuomonę Katalonijos nepriklausomybės klausimu. Didžiausiu akibrokštu ir pasidalijimų srautu socialiniuose tinkluose  buvo susirėmimų ir susidorojimų vaizdai – visuotinis streikas ir protestų mitingai, prieš protestuojančius guminių lazdų siena  stojantys šarvuoti ispanų pareigūnai, išvedamos analogijos su F. Franko režimo vaizdais ir panašūs.

Dėl akcizų tarifo pakeitimo vežėjai jau dairosi į kaimyninę Lenkiją

Lietuvos Vyriausybė nuo kitų metų siūlo didinti akcizų tarifą dyzeliniam kurui. Šiuo metu galiojantis tarifas nuo 330,17 eurų už 1000 litrų būtų padidintas iki 347 eurų už 1000 litrų. Dėl šio akcizų įstatymo pakeitimo vežėjai jau dairosi į kaimyninę Lenkiją, kur degalų kaina pasidarys konkurencingesnė. Penkios verslo įmones vienijančios organizacijos kreipėsi į Premjerą Saulių Skvernelį ir Seimo komitetus dėl numatomų pokyčių. Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, Lietuvos darbdavių konfederacija (LDK), Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), Lietuvos verslo konfederacija (LVK) ir Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija nepritaria numatytiems pokyčiams ir teigia,

Ministerijos raginamos didesnį dėmesį skirti iš emigracijos grįžusiems lietuviams

Lietuvos Respublikos ministerijos raginamos sudaryti sąlygas iš emigracijos grįžusiems lietuviams pradėti verslą regionuose. „Siekdami paskatinti mūsų tautiečius sugrįžti gyventi į Lietuvą, kviečiame ministerijas vieną iš savo veiklos prioritetinių sričių numatyti grįžusiems iš emigracijos žmonėms sudaryti kuo palankesnes sąlygas pradėti verslą regionuose. Tam galimybių galėtume rasti peržiūrėjus Europos Sąjungos fondų, įvairių projektų ir programų įgyvendinimo sąlygas“, – įsitikinusi Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė, Migracijos komisijos pirmininkė Guoda Burokienė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos pasiūlymai bei šiuos metu svarstomas 2018 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių

Dėl Gedimino kalno būklės – konservatorių raginimas rengti skubius klausymus

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Vytautas Kernagis kreipėsi į Seimo Kultūros komiteto pirmininką Ramūną Karbauskį ir Aplinkos komiteto pirmininką Kęstutį Mažeiką dėl komitetų bendrų klausymų organizavimo. Atsižvelgiant į visuomenės susirūpinimą dėl Gedimino kalno būklės, taip pat atsižvelgiant į tai, kad jau beveik pusė metų, kaip Vyriausybė yra paskelbusi ekstremalią padėtį dėl Gedimino kalno, o per tą laiką jau įvyko dvi naujos nuošliaužos, parlamentarai kreipėsi į komitetų vadovus, prašydami artimiausiu metu imtis parlamentinės kontrolės ir organizuoti skubius bendrus klausymus dėl ekstremalios Gedimino kalno padėties. Jų nuomone. būtina kviesti

 A. Kirkutis. Svarbu mokėti ligas gydyti, bet dar svarbiau žinoti, kaip jų išvengti

Lapkričio 8 dieną, trečiadienį, Seimo Sveikatos tausojimo ir stiprinimo pakomitetis organizavo posėdį, kurio metu bus svarstomas klausimas dėl sveikatos tausojimo ir stiprinimo reikalų viešinimo respublikos žiniasklaidoje ir su tuo susijusių problemų. Šio pakomitečio susirinkimo tikslas – aptarti sveikatos apsaugos tematikos pristatymą  šalies žiniasklaidoje ir sveikatos tausojimo ir stiprinimo veiklą. Pasak pakomitečio pirmininko, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario prof. Algimanto Kirkučio, šiandieninė žiniasklaida puikiai informuoja visuomenę apie ligų gydymo naujoves, tačiau to kol kas negalima pasakyti apie ligų atsiradimo priežastis ir kovą su jomis. „Mes siekiame peržiūrėti ir pakeisti vyraujančią

A. Kubilius. Lietuva turi drąsiai pasisakyti už Europos Sąjungos stiprinimą

Seimo Europos reikalų komitete vykstančių diskusijų metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Andrius Kubilius inicijavo Seimo narių specialų dokumentą (angl. Non-paper) dėl Lietuvos pozicijos ES perspektyvų klausimu. Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas teigia, jog ES vyksta intensyvi diskusija apie Bendrijos ateitį, todėl Lietuvai šioje diskusijoje svarbu identifikuoti savo aktualiausius nacionalinius interesus ir remiantis tuo suprasti svarbiausius iššūkius tolesnei Bendrijos raidai. Anot A. Kubiliaus, Lietuva turi drąsiai pasakyti, kad ji nebijo tolesnės natūralios ES konsolidacijos, nebijo, jei ES galios plėsis į tas sritis, kuriose iki šiol tokių galių nebuvo: švietimas, sveikatos apsauga,

Sparčiausias Europoje kainų augimas apkarpė Lietuvos BVP plėtrą

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, trečiąjį 2017 m. ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvos BVP išaugo 3,4 proc. Tai – lėčiausias BVP augimo tempas šiemet (pirmąjį ir antrąjį šių metų ketvirtį BVP išaugo atitinkamai 4,2 ir 4,1 proc.). Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomikos patarėjas Aleksandras Izgorodinas komentuoja, kad „nors Statistikos departamentas dar nepateikė atskirų Lietuvos BVP komponentų dinamikos už šių metų trečiąjį ketvirtį, tačiau galima daryti prielaidą, kad labiausiai prie BVP sulėtėjimo prisidėjo tas komponentas, kuris dar visai neseniai labiausiai skatino BVP plėtrą, t.y. vartojimas.“ Lėtėjančią vidaus vartojimo plėtrą puikiai atspindi

Apie  aktualius finansinius, žemės ūkio ir energetinio saugumo klausimus

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis  susitikime su Europos Komisijos nariu, atsakingu už Europos Sąjungos biudžetą ir žmogiškuosius išteklius, Giunteriu Otingeriu (Günther Oettinger) aptarė ES daugiametės finansinės programos, žemės ūkio finansavimo, Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, Astravo atominės elektrinės saugumo ir kitus klausimus. Seimo Pirmininkas pabrėžė, kad ES daugiametė finansinė programa yra itin svarbi ir privalės padėti ne tik iššūkiams ES viduje ir išorėje, bet ir užtikrinti finansavimą ilgalaikiams ES prioritetams, tokiems kaip sanglauda ir žemės ūkis. Parlamento vadovas susitikime atkreipė dėmesį, kad šiais metais Lietuvos žemės ūkis dėl prastų oro sąlygų jau patyrė daugiau

L. Klimka. Šio mėnesio kaimo darbai daugiausiai jau po stogu

Jau turbūt prasidėjo antroji rudens pusė. Jos pradžia, aukštaičiai pasakytų, – kai palyja keletą dienų tokiu smulkiu, bet kiaurai permerkiančiu, na, tiesiog „kiauliniu“ lietumi. Rudens darganos ir šlapdribos priplos prie žemės nukritusius lapus, tik nuogos medžių šakos tiesis į dangų. Išties – koks gi lapkritis, tokiu vardu kalendoriuje įrašytas, jeigu tik vienas kitas lapelis ant medžių šakų palikęs. Pripažinkime, suklydo lietuviško kalendoriaus tėvas Laurynas Ivinskis, mėnesius rikiuodamas. O gal 1845-aisiais ruduo pasitaikė šiltesnis... Tačiau juk neimsime taisyti įprastinių dalykų; štai bemaž pusė pasaulio šio mėnesio pavadinimą kildina iš romėniškojo novemberio, reiškiančio

Laikraštis ,,ŠIANDIEN”: „Lietuvos klausimas“ 1990 metais

,,Katalonijos nepriklausomybės tarptautinė bendruomenė nepripažins,“- pareiškė Prancūzijos Europos reikalų ministrė Nathalie Loiseau „Esame Ispanijos sąjungininkai ir partneriai, Ispanija yra brandi demokratinė valstybė, taigi nežadame kištis į jos vidaus reikalus“, – sakė ministrė. ,,Katalonijos situacija man primena 1990 metus, kai paskelbus Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo aktą ne tik JAV, bet ir kitos Vakarų Europos valstybių vadovai neskubėjo susitikti su Lietuvos Respublikos vadovybe. Tuomet tai buvo TSRS vidaus reikalas...“, - sakė laikraščiui ,,ŠIANDIEN“ buvęs Seimo Tarptautinių ryšių skyriaus vedėjas Rimantas Stankevičius. Kokie buvo pirmieji susitikimai su Vakarų valstybių lyderiais atkūrus Lietuvos nepriklausomybę? Rimantas Stankevičius

Pagerbtas iškilių lietuvių atminimas

Šalies vadovės Dalios Grybauskaitės gėlių puokštėmis pagerbtas iškilių lietuvių atminimas. Gėlės padėtos ant Prezidentų Aleksandro Stulginskio, Kazio Griniaus ir Algirdo Brazausko kapų. Taip pat pagerbti Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Basanavičius, Lietuvos himno autorius Vincas Kudirka, kompozitorius ir dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, poetai Jonas Mačiulis-Maironis ir Justinas Marcinkevičius, lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas ir pirmasis už Lietuvos nepriklausomybę 1919 m. žuvęs šalies kariuomenės karininkas Antanas Juozapavičius. Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vardu Visų Šventųjų ir Mirusiųjų atminimo dienos – Vėlinių – išvakarėse padėti gėlių vainikai ir uždegtos žvakės ant laisvės kovotojų

V. Radžvilas: panašūs dalykai buvo sovietmečiu

„Jei būsiu atleistas iš darbo, neprapulsiu, o paviešindamas savo istoriją siekiau parodyti, kad, kol dirbsiu institute, neleisiu, kad čia būtų ruošiama dirva naujiems Lietuvos grobikams“, – portalui LRT.lt teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius filosofas Vytautas Radžvilas. Skandalas dėl jo paskaitų ciklo institute buvo kilęs šių metų vasarą.  

Laikraštis ,,ŠIANDIEN” : Nepamirški, Lietuva, linų

Spalio 21 d. Bagaslaviškio miestelyje, ūkininkų Bronislavo ir Janinos Vošterių ūkyje, vyko „Lino šventė”. Tądien ūkininkų sodybos link skubėjo ir bagaslaviškiai, ir svečiai iš visos Lietuvos, ypač jų daug atkako iš Vilniaus, Širvintų. Ūkininko B. Vošterio darbų įkvėptas poetas Stasys Žlibinas perskaitė savos kūrybos eiles „Nepamirški, Lietuva, linų.“ Gintauto Kniukštos nuotrauka.

Pristatyta Europos Audito Rūmų metinė ataskaita  

Bendrame Seimo Europos reikalų ir Audito komitetų posėdyje Europos Audito Rūmų (EAR) narys Rimantas Šadžius pristatė EAR metinę ataskaitą apie 2016 finansinių metų Europos Sąjungos biudžeto vykdymą. R. Šadžius pažymėjo, jog EAR pirmą kartą nuo 1994 m. pateikia ne neigiamą, o sąlyginę nuomonę dėl 2016 m. finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų tvarkingumo. Tai reiškia, jog ES finansų valdymas pagerėjo. Konstatuojama, kad didelė audituotų 2016 m. išlaidų dalis nebuvo paveikta reikšmingo klaidų lygio ir nustatytas reikšmingas pagerėjimas, susijęs su įvertintu klaidų lygiu mokėjimuose iš ES biudžeto trejus pastaruosius metus (nuo 4,4 % 2014

Ukraina galės nekartoti Lietuvos klaidų

Jonas Jarutis, Seimo narys Esu  Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Asamblėjoje pirmininkas, todėl tęsdamas konkretų bendradarbiavimą su Ukraina, organizavau susitikimą-diskusiją su Ukrainos ir Lietuvos mokslo bei verslo sričių atstovais. Ukrainai ruošiantis stoti į Europos Sąjunga (ES), diskutavome apie vandentvarkos ir nuotekų bei žemės ūkio politiką Lietuvoje, ES reikalavimų bei paramos naudą ir didžiausias Lietuvos padarytas klaidas, kurių kaimynams ukrainiečiams patarėme vengti. Susitikime-diskusijoje dalyvavęs Ukrainos pramonininkų ir verslininkų sąjungos (USPP) prezidentas Anatolijus Kinachas, USPP pirmasis viceprezidentas Sergejus Prochorovas, USPP viceprezidentas, Ukrainos parlamentaras Leonidas Kozačenko bei organizacijos „Ukrainos transformacijos centras“ atstovas

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija: gerbkime Lietuvos Respublikos Konstituciją

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija paminėjo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 metų jubiliejų, kai į referendumą susirinkusi tauta tarė „taip“ nepriklausomos demokratinės valstybės – Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Posėdis vyko istorinėje Seimo Konstitucijos salėje, kurioje 1992 metais Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis pasirašė Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimo aktą. Sveikindamas Pasaulio lietuvių bendruomenės narius, prof. Vytautas Landsbergis dėkojo už tai, kad anuomet, po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, jautė tautiečių petį bei palaikymą visur, ypač kitų pasaulio valstybių sostinėse – Stokholme, Londone, Paryžiuje, Vašingtone, Čikagoje, Los Andžele. „Įsivaizduojate, Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenė

Skelbiama atranka į Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus poziciją

Valstybinis miškotvarkos institutas, kuris, vykdant valstybinių miškų ūkio valdymo pertvarką, bus reorganizuotas įsteigiant Valstybinių miškų urėdiją, paskelbė atranką direktoriaus pareigoms užimti. Kandidatai turi atitikti nustatytus kompetencijos reikalavimus ir pateikti įmonės veiklos programą. Valstybės įmonės vadovo kadencija – penkeri metai. Dokumentai atrankai priimami iki lapkričio 2 d. Valstybės tarnybos departamento portale. verslaspolitika.lt

Netoleruoti šešėlio pradės tuomet, kai netoleravimas taip brangiai nekainuos

Milda Vilikanskytė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Specialistų skaičiavimais, labiausiai šešėlyje skendi statybų, apgyvendinimo ir prekybos sektoriai. Probleminės sritys aiškios ir jau daugybę metų nekintančios, tačiau priemonių joms spręsti vis dar tebeieškoma. Kokie yra tikrieji šešėlinės ekonomikos mastai ir kaip juos sumažinti? Apie visa tai laidoje „Dėmesio centre“ pokalbis su finansų ministru Viliumi Šapoka, Lietuvos prekyviečių ir turgaviečių asociacijos vadovu Vyteniu Butkevičiumi ir Laisvosios rinkos instituto viceprezidentu Vytautu Žukausku. – Šiandien Vyriausybėje vykusioje konferencijoje eilinį sykį išgirdome daug gąsdinančių skaičių ir kalbų apie problemas, kurios žinomos jau keliolika metų. Gal reikia pradėti

G. Landsbergis. ,,Žiūrėdami į naująjį biudžetą, mes nematėme nė vienos programos, kuri spręstų skurdo problemą”

„Visai nesena Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaita viena pagrindinių problemų Lietuvoje įvardino socialinę atskirtį bei augantį skurdą. Taip pat organizacija išskyrė 400 000 gyventojų, kurių pajamos, dažniausiai gaunamos iš valstybės, auga kur kas lėčiau, nei auga infliacija. Kasmet šie gyventojai vis labiau artėja prie skurdo ribos. Jeigu kalbėtume apie turtinę nelygybę, žmonių nuskurdinimas didina ir ją. Žiūrėdami į naująjį biudžetą, mes nematėme nė vienos programos, kuri spręstų skurdo problemą. Daugiausia tai yra burtažodžiai, skirti nuraminti visuomenei, kad bus išleista tam tikros sumos pinigų, tačiau konkrečios ir aiškios strategijos nėra. Todėl

Top