Jūs esate
Pagrindinis > Užsienyje (Puslapis 67)

Užsienyje

Arvydas Juozaitis Biržų pilyje paskelbė apie apsisprendimą kandidatuoti į Prezidento postą

www.siandien.info, alkas.lt „Gerbiamieji. Tėvynainiai. Lietuviai. Čia, Biržų pilyje, Radvilų sostapilyje ši diena ypatinga. Tokiose tvirtose vietose gimsta ir atgimsta viltis. Iš visos širdies geidžiu, kad šiandien ir čia pradėtas kelias atneštų Tėvynei kuo daugiau gėrio. Pranešu visiems labai tvirtai: bendražygių remiamas – dalyvausiu Lietuvos prezidento rinkimuose“ Šie   Arvydo  Juozaičio žodžiai  šiandien ištarti Biržų pilyje  buvo palydėti karštais plojimais. Sąjūdžio pradininko  kalbos  įdėmiai buvo klausomasi ir Vilniuje Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje.  Arvydas Juozaitis atkreipė dėmesį į milžinišką prarają tarp eilinių piliečių ir politinio elito ir teigė, kad nėra kuriama „bendrojo gėrio valstybė“ „Neoliberalizmo eksperimentas Lietuvoje trunka

Abejoja Seimo nario  nešališkumu

Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, atkreipdamas dėmesį į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko (BFK) Stasio Jakeliūno biografijos faktus. Dar būdamas kandidatas Seimo rinkimuose Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktoje biografijoje S. Jakeliūnas nuslėpė faktą, jog iki ateidamas 2012-aisiais metais dirbti į tuometinio premjero A. Butkevičiaus Vyriausybę, metus dirbo analitiku kredito unijoje „Vilniaus taupomoji kasa“, kuriai 2014-aisiais dėl įsipareigojimų indėlininkams nevykdymo Lietuvos bankas atėmė veiklos licenciją. „Prašome įvertinti, ar toks informacijos nuslėpimas prieš rinkimus ir po jų pretenduojant į BFK pirmininkus nėra etikos pažeidimas bei

Zanavykų vienmandatėje apygardoje vyko Seimo nario rinkimai

Zanavykų vienmandatėje apygardoje vyko Seimo nario rinkimai. Balsavimo apylinkės darbą pradėjo 7 val., o baigė 20 valandą. Dėl laisvos Seimo nario vietos varžėsi savarankiškai išsikėlęs Mindaugas Bastys, konservatorė Irena Haase, darbietis Vigilijus Jukna, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iškeltas žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, nepriklausomas kandidatas Mindaugas Tarnauskas ir socialdemokratų partijos atstovas Paulius Visockas. Rinkėjų sąrašuose buvo įrašyta 31 tūkst. 60 asmenų. Mindaugas Bastys išsaugojo šansus sugrįžti į Seimą - jis  pateko į antrąjį turą. Daugiausia balsų iškovojo opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatė Irena Haase. Jie po dviejų savaičių rungsis antrajame

Laikraštis „ŠIANDIEN”. Armėno Alberto Albertjano ilgesys Gargždams ir Lietuvai

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis „ŠIANDIEN“ Retas gargždiškis nepažįsta armėno Alberto Albertjano, kuris Lietuvoje gyvena jau ketvirtą dešimtmetį. Duodamas interviu laikraščiui „ŠIANDIEN“ žinomas gydytojas, vienintelis skausmo gydymo specialistas Vakarų Lietuvoje, teigia, kad bėgant metams ryšys su Lietuva stiprėja, tad kartais net būdamas Armėnijoje jaučia ilgesį Gargždams ir Lietuvai. „Nuoširdžiai sakau -  pasiilgstu juodos lietuviškos duonos ir lašinių, Nidos kopų ir Kuršių marių. Čia man gera gyventi, čia mano vaikų gimtinė“, - sako Albertas. Į tuometinį Kauno medicinos institutą Albertas atvyko studijuoti 1985 metais. Mokykloje jis mokėsi labai gerai, tačiau Armėnijoje tuo metu studijuoti mediciną

Arvydas Juozaitis  dalyvaus Prezidento rinkimuose

siandien.info, LRT.lt 55-ių žinomų visuomenės rinkėjų viešo raginimo dalyvauti 2019-ųjų metų prezidento rinkimuose sulaukęs vienas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio pradininkų, filosofas, rašytojas, humanitarinių mokslų daktaras Arvydas Juozaitis skelbia jau priėmęs sprendimą dėl dalyvavimo šalies prezidento rinkimuose ir ketina jį paskelbti šį pirmadienį Biržų pilyje, teigiama pranešime. Rugsėjo 17 d., pirmadienį, 11 val. Biržų pilyje (J. Radvilos g. 3, Bibliotekos salėje) vyksiančioje spaudos konferencijoje A. Juozaitis paaiškins savo apsisprendimo motyvus. Spaudos konferenciją ves muzikologas Viktroras Gerulatis. A. Juozaičiui klausimus galima bus užduoti ne tik atvykus į Biržus, bet ir Vilniuje, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos

Lietuva su Vokietija dar niekada nebuvo tokios artimos sąjungininkės

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Vokietijos Federaline Kanclere Angela Merkel. Vizito tikslas – aptarti tolesnes dvišalių Lietuvos ir Vokietijos ryšių stiprinimo perspektyvas bei aktualius ES darbotvarkės klausimus prieš kitos savaitės neformalią Europos Vadovų Tarybą Zalcburge. Prieš dvišalį susitikimą su Vokietijos Kanclere Prezidentė žurnalistams pabrėžė, kad abiejų valstybių ryšiai šiuo metu yra pasiekę sėkmingiausią etapą dvišalių santykių istorijoje. Šalies vadovės teigimu, Lietuva su Vokietija dar niekada nebuvo tokios artimos sąjungininkės ir partnerės. Abi valstybes sieja itin glaudus politinis, ekonominis, kultūrinis bendradarbiavimas. Jaučiamas ypatingas Vokietijos dėmesys Lietuvos gynybai, saugumui, sparčiai augantiems ekonominiams ryšiams. Prezidentė

Seimas spręs, ar ilginti laikotarpį, per kurį turi būti surengtas referendumas

Seimas pradėjo svarstyti Seimo nario Arvydo Nekrošiaus pristatytas Referendumo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama pailginti laikotarpį, per kurį surengiamas referendumas Seimui priėmus nutarimą dėl referendumo paskelbimo. Šiuo metu Referendumo įstatyme įtvirtinta, kad referendumas vykdomas ne vėliau kaip po trijų mėnesių ir ne anksčiau kaip po dviejų mėnesių po Seimo nutarimo priėmimo. Pasak A. Nekrošiaus, toks laikotarpis yra labai trumpas, o jo pratęsimas sudarys geresnes sąlygas referendumo vykdymui pasirengti (suplanuoti jam skirtas lėšas, piliečiams – įsigilinti į referendumui pateiktus klausimus ir pan.). Teikiamomis pataisomis siūloma nustatyti, kad referendumas vykdomas ne vėliau kaip po aštuonių mėnesių

Laikraštis „ŠIANDIEN”. Tėvas Stanislovas – dvasios aristokratas, Paberžės kūrėjas

Romaldas ABUGELIS, laikraštis "ŠIANDIEN" 2018 m. rugsėjo 29 d. bus minimos 100-osios vienuolio kapucino, kunigo, pamokslininko, Lietuvos pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvio Tėvo Stanislovo – Algirdo Mykolo Dobrovolskio gimimo  Suvokdamas jo indėlį į Lietuvos žmonių dvasinių vertybių puoselėjimą ir tautinės savimonės žadinimą, taip pat pastangas gelbstint krašto žydus Antrojo pasaulinio karo metais bei ilgametę pagalbą socialinę atskirtį patiriantiems žmonėms, Lietuvos Respublikos Seimas 2018 metus paskelbė Tėvo Stanislovo metais. . Šie žymaus vokiečių filosofo žodžiai puikiai tinka apibūdinti Algirdo Mykolo Dobrovolskio, daugumai mūsų žinomo kaip Tėvo Stanislovo, gyvenimui. Nediduką, nuošalų Kėdainių rajono Paberžės bažnytkaimį jis išgarsino

Vilniuje vyksta viena svarbiausių Europoje paslaugų centrų sektoriaus konferencija

Paslaugų centrų apdovanojimus kasmet skinantis Vilnius šią savaitę priima renginių ciklo „Shared Services and Outsourcing Week“ rudeninę sesiją. Tarptautinė konferencija, vykstanti rugsėjo 11–13 dienomis, pritraukė kelis šimtus svečių iš Lietuvos ir užsienio. Pranešimus skaito apie 70 ekspertų iš tokių bendrovių, kaip „Siemens“, „Western Union“, „Danske Bank“, „Adidas“, „Discovery Communications“, „Booking.com“ ir GSK. Auganti paslaugų centrų bendruomenė Tai, kad Vilnius pasirinktas šiai konferencijai, nenustebins paslaugų centrų sektoriaus žinovų. Lietuvoje veikia daugiau negu 70 paslaugų centrų, įskaitant SEB, „Swedbank“, „Telia“, „Cognizant“, „Nasdaq“ ir „Booking.com“. Be to, Lietuvoje veikiantys paslaugų centrai atlieka kritiškai svarbų vaidmenį savo motininių

Registrų centre – milijonus valstybei kainuojanti privilegijuotų vartotojų kasta

Susisiekimo ministerija kartu su naująja Registrų centro vadovybe pradeda auditą, kurio tikslas – įvertinti nepagrįstai žemus kai kurių šios valstybės įmonės tvarkomų registrų duomenų teikimo įkainius kelioms didelėms įmonėms. Pirminiais duomenimis, tam tikros įmonės pastaruosius kelerius metus Registrų centre turėjo išskirtines sąlygas – už duomenų vienetą nepagrįstai mokėjo bent 4,5 karto mažiau nei kiti tų pačių duomenų gavėjai, nors tokių duomenų teikimo įkainiai yra patvirtinti Vyriausybės nutarimu ir turi būti vienodi visiems, turintiems teisę juos gauti. Išskirtines sąlygas turinčios įmonės iki šiandien už duomenų vienetą Registrų centrui mokėdavo 6 ct, nors kiti

Prieš rinkimus R. Karbauskis kratėsi tvarkiečių, dabar pasirašo bendradrabiavimo sutartis

Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos pasirašė susitarimą dėl bendro darbo, kuris, anot politikų,  užtikrins spartesnį sprendimų priėmimą ir produktyvumą. Frakcijų lyderiai įsitikinę, kad susitarimu užtikrinamos pozityvios permainos atneš realios naudos valstybei, taip pat padės sprendžiant Lietuvos žmonėms aktualias problemas. „Prisimenant pavasario sesiją, kartais būdavo sudėtinga susirinkti 71 balsą. Manau, kad po šito susitarimo pasirašymo valdančioji dauguma bus ryžtingesnė ir garantuota dėl priimamų sprendimų, nes prie svarbių įstatymų projektų priėmimo proceso prisijungs nemažas ratas patyrusių politikų“, – sako A. Palionis. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos

Seimo pirmininkas: „Lapkričio 14-ąją būsime nuėję pusę kelio”

Pagerbė Nepriklausomybės Akto signatarės V. Jasukaitytės ir buvusio Seimo nario J. A. Antanaičio atminimą Seimas pirmajame rudens sesijos posėdyje tylos minute pagerbė 1990–1992 metų Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatės, Nepriklausomybės Akto signatarės, Lietuvos poetės, prozininkės, dramaturgės, visuomenės veikėjos Vidmantės Jasukaitytės atminimą. „Poetė rašytoja išleido dešimt poezijos rinkinių, septynis romanus, apsakymų, apysakų ir esė knygų. Už kūrybą gavusi ne vieną apdovanojimą 2000 metais buvo apdovanota Lietuvos nepriklausomybės medaliu“, – sakė Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis. V. Jasukaitytė mirė liepos 14 d., praėjus keletui dienų po jos 70-ojo jubiliejaus. Tylos minute pagerbtas ir 1992–1996 metų kadencijos

Gyvas kaimas: Tiltuose bitininkų šventė -„Kvepia medumi mūsų stalas“

www.siandien.info, Gintauto Kniukštos nuotr. Rugsėjo 8 dieną, gražią šeštadienio popietę,  Trakų r. Tiltų kaime vyko tradicinė bitininkų šventė „Kvepia medumi mūsų stalas“. „Ar bulves jau nukasėte“, - linksmai susirinkusiųjų klausė rajono merė Edita Rudelienė. Ji nuoširdžiai dėkojo Tiltų bendruomenei ir jos pirmininkei Laimai Kamaitienei už puikią bitininkų šventę. Net Seimo narys Juozas Baublys juokaudamas prisipažino, kad iš ryto medų kopinėja, o laisvalaikiu dirba Seimo nario darbą. Šventėje svečių apsilankė tikrai daug: buvęs žemės ūkio ministras Vytautas Knašys, Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas prof. habil. dr. Algirdas Skirkevičius, Rūdiškių seniūnijos seniūnas ir Rūdiškių bitininkų draugijos

Laikraštis „ŠIANDIEN”. Prezidento pavyzdžio jėga: kodėl turėtume būti įžvalgūs rinkdamiesi savo šalies lyderį

Gintaras KAROSAS Laikraštis „ŠIANDIEN“* Kitąmet rinksime Respublikos Prezidentą. Nuo to, kokią kandidatūrą pasirinksime, smarkiai priklausys ir mūsų artimiausio laikotarpio šalies raida. Taigi pasvarstykime, kodėl turėtume būti įžvalgūs rinkdamiesi savo šalies lyderį. Gyvename jubiliejiniais 2018-aisias. Tai tie metai, kai švenčiame savo tautinės valstybės atkūrimo šimtmetį ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio trisdešimtmetį. Lemtingų Valstybei įvykių jubiliejai įpareigoja mums prisiimti dar daugiau atsakomybės už sėkmingą šalies ateitį. Respublikos Prezidento kandidatų spektras plečiasi – įvairovė suteikia galimybę rinktis. Net jei geriausias pretendentas ir nelaimės, viešai kalbėdamas jis turės galimybę išsakyti savo poziciją. Tai svarbu demokratijos užtikrinimui ir pilietiškumo ugdymui, nes

Dovilas Petkus. Iškirskim Lietuvos miškus, nes kitaip jie supus

 Dovilas Petkus, www.DELFI.lt Tokiomis idėjomis visai neseniai pasižymėjo Seimo pirmininkas V. Pranckietis, gindamas savo kolegos aplinkos ministro Kęstučio Navicko sprendimus dar 6 proc. padidinti Lietuvos miškų kirtimo normą. Per Lietuvą vilnijant masiniam piliečių ir miškininkų pasipiktinimui dėl vykdomos urėdijų reformos ir dar labiau išaugusio miškų kirtimo, aplinkos ministeriją gaubia nevykdomų pažadų ir neaiškių interesų atmosfera. Nevykdo programos pažadų 2016 m. savo „Darnios Lietuvos“ programoje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga rinkėjams teigė:„Pastaruoju metu ryškėja tendencija mišką vertinti tik kaip medienos išteklių, pamirštant kitas miško funkcijas: rekreacinę, buveinių, miško gėrybių. <...>Vyriausybė įsipareigoja <…> miškus vertinti

Valstybės pavestą funkciją vykdantys antstoliai šiuo metu uždirba kelis kartus daugiau nei Lietuvos Respublikos Prezidentė

Antstoliai suinteresuoti savo uždarbiu ar skolų išieškojimu? "Skolininkai su manimi pasidalija antstolių vykdymo išlaidų apskaičiavimais, kurie sveiku protu sunkiai suvokiami. Tarkim,  kaip stebuklingai iš 40 eurų skolos, pridėjus antstoliams ranką, ji virsta į kelių šimtų skolą. Dažni skundai ir apie antstolių piktnaudžiavimą bei psichologinį smurtą, tad kalbėti ir ieškoti būdo, kaip išsiieškoti skolas nesužlugdant skolininkų yra būtina“, – sakė Seime spaudos konferenciją surengusi Seimo narė Dovilė Šakalienė. 30 milijonų eurų sumokama per metus antstoliams vien už skolų išieškojimą. Pusė šios sumos deklaruojama kaip išieškojimo išlaidos, kita pusė lieka antstoliams kaip pelnas.

Dar viena ministrų profesionalų išmintis

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pradėjo tyrimą dėl nedeklaruotų švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės vyro įmonės laimėtų viešųjų pirkimų. J. Petrauskienės viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje nurodyta, kad jos sutuoktinis Evaldas Petrauskas vadovauja įmonei „Ecotour“. Nuo 2015 m. ši sporto ir turizmo reikmenimis prekiaujanti įmonė laimėjo 12 viešųjų pirkimų konkursų, o dalis juos organizavusių institucijų yra pavaldžios Švietimo ir mokslo ministerijai. E. Petrauskas sakė nepagalvojęs, kad apie tai reikėtų įspėti žmoną, o premjeras pataria ministrei dažniau kalbėtis su vyru. Štai taip dirba ministrai profesionalai. siandien.info  

Festivalyje „Būtent!“ Birštone laukiama visa Lietuva

Rugsėjo 7-8 d. Birštone vykstantis diskusijų festivalis „Būtent!“ Lietuvoje organizuojamas antrą kartą. Vienas iš festivalio tikslų – parodyti, kad svarbūs sprendimai neatsiejami nuo požiūrių įvairovės ir skirtingų visuomenės grupių įtraukimo į jų svarstymą. Festivalio organizatoriai pernai sukūrė atvirą diskusijų erdvę, kuria prisidedama prie demokratiškos, vieningos bei pažangios visuomenės kūrimo, ugdoma diskusijų ir įsiklausymo kultūra, tolerancija kitai nuomonei ar požiūriui. Festivalio iniciatoriai įkvėpimo semiasi iš ilgametes tradicijas turinčio ir kasmet apie 30 tūkst. žmonių pritraukiančio Almedalen diskusijų forumo Švedijoje, sėkmingų pavyzdžių Danijoje, Suomijoje bei kitose Skandinavijos šalyse. Į rugsėjo 7–8

V. Vasiliauskas. LAIŠKAS NE MAN:logikos klaida

Valdas Vasiliauskas Tik šiandien prisiverčiau perskaityti Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų(TS- LKD) partijos pirmininko Gabrieliaus Labdsbergio laišką, nes labai ilgas, blankaus stiliaus, nė vienos naujesnės ar bent įdomesnės minties, kaip ir įprasta Lietuvos politikų tekstams. Be to - LAIŠKAS NE MAN. Tačiau atsiliepti į LAIŠKĄ NE MAN privertė jo logikos klaida: G.Landsbergis tvirtina , kad TS-LKD yra Sąjūdžio misijos tęsėja, kitaip tariant, Sąjūdis priklauso vienai partijai. Pirmiausia- Sąjūdis buvo nepartinis , suvienijantis įvairiausių pažiūrų žmones , taip pat partinius ir nepartinius. Antra,galima pamanyti, kad visi sąjūdiečiai tapo konservatoriais. Bet kur dėti Romualdą Ozolą, Aloyzą Sakalą,

V. Ušacko sprendimas: dalyvaus prezidento rinkimuose

Modesta Gaučaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt Ilgai aistras kurstęs konservatorius Vygaudas Ušackas pagaliau paskelbė savo sprendimą. Trečiadienio vidurdienį Kaune jis paskelbė, kad sieks šalies vadovo posto 2019-ųjų pavasarį vyksiančiuose rinkimuose. Tiesa, panašu, kad rinkimuose jis dalyvaus be Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) paramos. „Aš priėmiau atsakingą sprendimą dėl dalyvavimo 2019 m. vyksiančiuose Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose. Jį skelbiant norėsiu ne tik atvirai paaiškinti savo motyvus, bet ir atskleisti aplinkybes, paskatinusias mane apsispręsti būtent taip“, – dar prieš renginį, kuriame paskelbė savo sprendimą, socialiniame tinkle rašė V. Ušackas. Išklausyti V. Ušacko pareiškimo susirinko

Mindaugo Survilos „Sengirė“ iš Italijos parsivežė auksą

Mindaugo Survilos (dešinėje) dokumentinė juosta „Sengirė“ Lesinjos filmų festivalyje įvertinta pagrindiniu prizu. Rugpjūčio 24–rugsėjo 2 dienomis Italijos Alpėse, Bosco Chiesanuova kalnų miestelyje, vyko Lesinjos filmų festivalis (Film festival della Lessinia). Mindaugo Survilos dokumentinė poema „Sengirė“ šiame festivalyje įvertinta pagrindiniu apdovanojimu – „Lesinjos auksu“ (Lessinia D’Oro). Šiame festivalyje žiūrovams buvo parodyti 63 filmai iš 37 šalių. Iš jų kruopščiai atrinkti 26 filmai dalyvavo konkursinėje programoje, tarp jų ir lietuvius jau spėjęs sužavėti dokumentinis filmas „Sengirė“. „Prieš vykstant į šį festivalį buvo tikrai neramu, nes italai neturi tradicijos dokumentiką žiūrėti kino teatruose. Ji, galima teigti, ten

Tėvynės Sąjunga įvardija save kaip Sąjūdžio misijos tęsėja, giriasi prisidėjusi prie urėdijų sunaikinimo ir kreipiasi į šalies vadovus

Atviras laiškas valstybės vadovams ir visuomenei ,,Dėl susitarimo vardan tvarios Lietuvos ateities” Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui Visuomenėje kylant iniciatyvoms dėl didesnio sutarimo ir konsensuso paieškų jaučiame pareigą pareikšti, kad Tėvynės Sąjunga kaip Sąjūdžio misijos tęsėja visada pasisakė už tai, kad būtų surastas sutarimas dėl svarbiausiųjų darbų Lietuvai. Nuo 1992-ųjų susitarimo dėl Konstitucijos, kuri padėjo pamatus tvariai Lietuvos raidai bei sparčiai transatlantinei integracijai, iki susitarimų dėl gynybos finansavimo Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai visada buvo valstybės pusėje. Svarbiausi sprendimai valstybėje yra tvaresni, jei priimami ieškant susitarimo. Mokesčių reforma, pensijų pertvarka

Milijoninės investicijos Lietuvos lankytinoms vietoms, kurių darbo laiko ribotas

Algis STRELČIŪNAS Vasara – kelionių, parkų, muziejų ir kitų lankytinų vietų pažinimo metas. Kasmet mūsų šalį aplanko vis daugiau svečių iš užsienio. O ir patys lietuviai dažnai atostogų kryptį renkasi ne šiltuosius kraštus, o savo gimtinę. Juolab, kad Lietuvoje veikti tikrai yra ką – trisdešimt penki parkai, šimtai muziejų bei kitų lankytinų vietų, kurias gyventojai mielai lanko. Tiesa, anaiptol ne visi parkai ar muziejai pasiruošę priimti gyventojus savaitgaliais, nors dar visai neseniai parkų bei lankytinų teritorijų atnaujinimui bei pritaikymui lankymui iš Europos struktūrinių fondų buvo skiriama daugiau nei 385 tūkst. eurų 2014–2020

Vyriausybės sprendimas pykdo gamtininkus: miškas – ne bulvių laukas

Novaraistis ir aplinkiniai miškai turtingi miško gėrybių ir retųjų paukščių.Modesta Gaučaitė, LRT.lt Nors Lietuvai šiuo metu vadovauja valstiečiai ir žalieji, šalies miškų tai, panašu, neapsaugo. Vyriausybė neseniai nutarė, kad turi būti didinama valstybinių miškų kirtimo norma. Nuspręsta, kad per artimiausius penkerius metus bus iškertama 6 proc. daugiau Lietuvos miškų. Vyriausybės patvirtintame dokumente rašoma, kad dar gegužės 22-ąją vykusiame Miškų ūkio konsultacinės tarybos posėdyje buvo pritarta vyriausybės miškų tarnybos pasiūlytai 11 850 ha valstybinių miškų kirtimo normai, kuri 6 proc. didesnė nei buvo 2014–2018 metais. Tiesa, tame pačiame dokumente nurodoma, kad Aplinkos ministerijoje, siekiant

Laikraštis „ŠIANDIEN”: V. Budraitytė. Pirmas vaistas ir maistas

Vaiva BUDRAITYTĖ, laikraštis "ŠIANDIEN" Astrologė Sveiki, mielieji, esu  laikraščio „Šiandien“ kūrybinėje grupėje, todėl  mėginsiu jums patarti, kaip neįdedant daug pastangų, naudojant paprasčiausius būdus pamėginti tapti sveikais ir laimingais. Šiandien noriu priminti apie kiaulpienių ir garšvų naudą jūsų organizmui – tai dvi žolės, kurios yra stiprus vaistas ir maistas. Apie kiaulpienių naudą net nepasakosiu, nes visi žino, kad tai vaistas nuo visų ligų. Kinų gydytojai sako, kad, jei kiaulpienių būtų tiek mažai, kaip ženšenio, jos kainuotų 1 000 kartų brangiau. Tai, ko turim daug ir kas mėtosi po kojomis, mes nevertinam, panašiai, kaip senieji inkai –

M. Drunga. Susidūrimai Karlo Markso paminklo papėdėje

Mykolas Drunga, LRT.lt Šį kartą užsienio spaudos apžvalgoje apie kelis pamąstyti verčiančius sutapimus. Kraštutiniams dešiniesiems ir kairiesiems demonstruojant Vokietijos miesto Chemnico centre prie Karlo Markso paminklo, Jungtinių Arabų Emyratų laikraštis „Gulf News“ rašė: „Kai užmirštame istorijos pamokas, esame pasmerkti kartoti jos klaidas. Chemnice siaučianti minia tykodama migrantų sužeidė bent vieną sirijietį ir afganistanietį. Tuo visur pasaulyje būtų peržengta raudona linija, tačiau Vokietijoje tai itin skaudus priminimas, jog civilizuotą visuomenę nuo teisės, įstatymo ir padorumo žlugimo skiria tik labai plona plėvelė. Italijoje valdžią perėmė vyriausybė, mananti, jog galima palikti bėglius nuskęsti jūroje. Nyderlanduose yra partija, reikalaujanti

Klaipėdos apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo oro teršimo uostamiestyje

Po to, kai rašėme Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūroje įvertinus ir patikslinus asociacijos „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją“ pareiškime pateiktą informaciją apie galimai viršytas oro taršos normas gyvenamuosiuose Klaipėdos miesto šiaurinės dalies rajonuose, besiribojančiuose su Klaipėdos uostu, priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 1 dalyje. T. y. pagal  požymius (aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimas). Ikiteisminio tyrimo metu bus siekiama

„”Dabar Jūsų laikas augti, ieškoti, atrasti, mokytis ir išmokti”

  Prezidentė Dalia Grybauskaitė  pabrėžia, kad šiemet nauji mokslo metai prasideda Lietuvai minint valstybės atkūrimo šimtmetį, „kai visi kartu sutinkame antrąjį mūsų laisvos ir nepriklausomos valstybės amžių“. Šeštadienį minint Mokslo ir žinių dieną, dalis šalies mokyklų pradeda mokslo metus. Švietimo ir mokslo ministerija rekomendavo mokslo metų pradžią nukelti į rugsėjo 3-ąją, pirmadienį. „Dabar Jūsų laikas augti, ieškoti, atrasti, mokytis ir išmokti, nes žinios taps tvirtu Lietuvos ateities pamatu. Visi, šiandien žengiantys į klases, turėsite ateityje priimti svarbius mūsų valstybei sprendimus. Tikiu, kad šią pareigą atliksite ne tik atsakingai, bet ir džiugiai“, – sakoma

D. Grybauskaitė: iššūkis LRT – išsaugoti kokybę sudėtingo politinio sezono ir rinkimų metu

Tai, kad LRT nusprendė surengti 100 valandų tiesioginę transliaciją būtent Lukiškių aikštėje, rodo nacionalinio transliuotojo atsinaujinimą, norą būti arčiau žmonių ir leisti jiems dalyvauti kartu, tiesioginėje transliacijoje sako Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kaip teigia ji, LRT laukia ir daugiau iššūkių, iš kurių vienas – būti kiek įmanoma objektyvesniam, nes politinis sezonas ir artėjantys rinkimai bus sudėtingi: „Nacionaliniam transliuotojui svarbu išsaugoti kokybę, o savo vardą įtvirtinti žmonių sąmonėje, kad žmonės labiau pasitikėtų tuo, ką sako LRT.“ „Lukiškių aikštė atrodo įspūdingai ir iššūkis, kurį LRT išsikėlė, įspūdingas. Aikštė mums asocijuojasi su daugeliu dalykų: ir

Kreipėsi į šalies saugumo, finansų priežiūros institucijas ir į prekybos tinklo „Walmart“ aukščiausio lygio vadovus

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į Ministrą Pirmininką, Valstybės saugumo departamento direktorių ir Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkę reaguodama į viešumoje pateiktą tarptautinį žurnalistinį tyrimą apie Kremliaus propagandos ruporą „Baltnews“. Anot Seimo narės, galimai destruktyviai veikiantį trijose Baltijos šalyse, ir kitas įmones, organizacijas bei asmenis, kurie tyrime įvardijami kaip propagandos sklaidos ir finansavimo užsakovai, tarpininkai bei vykdytojai -  tokia veikla yra priešiška Lietuvos nacionaliniam saugumui bei valstybės interesams, ir tai buvo pabrėžta ne vienoje Valstybės saugumo departamento ataskaitoje. „Matome, kad tokia valstybei žalinga, destruktyvi veikla galimai vykdoma

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Ką kirsime iškirtę miškus?

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis "ŠIANDIEN" 2018 m. rugpjūčio 8 d. Vyriausybė priėmė nutarimą 6 procentais didinti metinę valstybinių miškų pagrindinių kirtimų normą penkeriems metams ir leidžiamą kirsti valstybės miško plotą padidino nuo 11 168 iki 11 850 hektarų. Kodėl visuomenė taip skausmingai sureagavo į šį sprendimą? Tiesiog mus visus apgavo aplinkos ministras. Pasirašė projektą, kad miškų kirtimą nedidins ir išėjo atostogauti, o ministrų kabinetas susirinko į posėdį ir tyliai nutarė miškus kirsti dar labiau. Kodėl tyliai? Kas parengė šį projektą? Jo tiesiog nėra. Vyriausybės 2018-08-08 priimto nutarimo projekto ,,Dėl metinės valstybinių miškų pagrindinių miško

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Neleiskime rugiams sulaukti linų likimo

Romaldas ABUGELIS, laikraštis "ŠIANDIEN" Be ruginės duonos daugelis iš mūsų neįsivaizduojame kasdieninio stalo. Deja, statistiniai duomenys liūdina ir kelia pagrįstą nerimą, kad rugius gali ištikti linų likimas, o mūsų stalas gali būti skurdesnis. 1932 – 1938 metais rugių Lietuvoje buvo auginama 503 tūkst. ha, 1990 m. – 168 tūkst. ha, o šiais metais deklaruota tik 21 tūkst. hektarų. Rugiai – svarbiausias duoninis augalas Lietuvoje, kitose Baltijos šalyse ir kituose artimuose regionuose. Rugiai yra nelepūs, gerai auga ir prastesnėje, rūgščioje lengvesnėje žemėje, o linai – vienas iš nedaugelio Lietuvoje auginamų pluoštinių augalų. Lino stiebeliai vartojami

Minėsime Laisvės dieną ir 25-ąsias okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos metines

Rugpjūčio 31 d., penktadienį, bus minima Laisvės diena, žyminti 25-ąsias Rusijos (okupacinės Sovietų Sąjungos) kariuomenės išvedimo iš Lietuvos metines. 1993 m. rugpjūčio 31 d. 23 val. 45 min. paskutinis okupacinės kariuomenės karinis ešelonas paliko Lietuvos teritoriją. Taip Lietuvos piliečių ir jų demokratiškai išrinktos valdžios pastangomis, remiantis tarptautinės teisės nuostatomis, buvo likviduota viena iš pagrindinių Lietuvos valstybės okupacijos ir aneksijos pasekmių. Lietuva tapo pirmąja Rytų Europos valstybe, išsivadavusia nuo Rusijos (okupacinės Sovietų Sąjungos) kariuomenės. 10.30–11.45 val. Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje (Seimo I r.) vyks Laisvės dienos susitikimas, kuriame kalbės Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis,

Abejonių dėl aplinkos ministro vis  daugėja

Aplinkos ministerija paskelbė Nacionalinį taršos mažinimo planą, kuriame skelbiama, kad ruošiamasi uždrausti naudoti malkas ar kitą kietą kurą vietovėse, kur yra centrinis šildymas. Maža to, malkomis kūrenamas krosnis ar židinius ketinama apmokestinti. „Neįtikėtini aplinkos ministro ir Vyriausybės sprendimai. Tai jie didina miškų kirtimus prisidengdami, kad pigins malkas ir biokurą, kurių kainos smarkiai išaugo, tai dabar iš viso malkas uždraus. Kam tada didinami kirtimai? Kieno interesai atstovaujami? Kas gali paneigti, kad ne medienos pramonės?“, – klausia Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnas Juozas Olekas. Socialdemokratai, nebe pirmą kartą keldami ministro Kęstučio Navicko kompetencijos

Laikraštis „ŠIANDIEN”. V. Ušackas: „Pirmiausia – tarnauti savo kraštui, kiekvienam piliečiui, visiems be išimčių”

2019 m. Lietuvos Prezidento rinkimai Vygaudas Ušackas norėtų remtis Vinstono Čerčilio išmintimi, mylėti žmones kaip Antanas Smetona. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis "ŠIANDIEN" Kretingos rajono Jokūbavo miestelyje stovi paminklas Lietuvos prezidentui Aleksandrui Stulginskiui. Gali būti, kad ir šiame šimtmetyje Žemaitija turės paminklą Lietuvos prezidentui. „Jeigu konservatoriai mane reitinguos ir siūlys būti Lietuvos prezidentu, aš jiems tarsiu „ačiū“, tačiau noriu pabrėžti, kad aš sieksiu būti visų Lietuvos piliečių kandidatu į šalies vadovus“, – teigia iš Skuodo kilęs Kauno technologijos universiteto Europos instituto direktorius ambasadorius Vygaudas Ušackas. – Jau prieš dešimt metų kalbėta, kad jūs

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Prancūzai nusilenkė lietuvių teatrui

Valdas VASILIAUSKAS, laikraštis"ŠIANDIEN" Gerų naujienų, keliančių tautos ūpą, nebūna per daug. Viena tokių - Oskaro Koršunovo režisuoto Moliere’ö „Tartiufo“ triumfas Avinjone, viename garsiausių ir didžiausių pasaulio teatro festivalių, įkurtame 1947 m. legendinio prancūzų režisieriaus Jeano Vilaro. Lietuvių teatro sėkmė šiame Provanso mieste džiugina keleriopai. Pagrindinėje Avinjono festivalio programoje 900 vietų salėje buvo suvaidinti net penki lietuviško „Tartiufo“ spektakliai. Žinant, kokią reikšmę Moliere turi prancūzų kultūrai ir teatrui, kaip jie reikliai vertina savo klasiko scenines interpretacijas, , verta prisiminti, kad O.Koršunovo “Tartiufo “ kelias į sceną Lietuvoje buvo apipintas keistomis užkulisinėmis intrigomis ir gandais,

Seimo narys sunerimo dėl kiaulių maro

A. Matulas: „Nespręsdama kiaulių maro problemos Vyriausybė finansinę naštą dėl jo likvidavimo ketina užkrauti žmonėms.“ Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Antanas Matulas, šią vasarą intensyviai lankydamasis kaimiškuose rajonuose, gavo gyventojų nusiskundimų, kad Vyriausybė ne tik nesprendžia afrikinio kiaulių maro problemos, bet ir bando numesti gyventojams išlaidas, patiriamas kiaulių maro židinių likvidavimui. Parlamentaras kreipėsi į žemės ūkio ministrą Giedrių Surplį, reaguodamas į gautą informaciją, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Teisės ir Skubios veiklos skyriai parengė tvarką, pagal kurią planuojama reikalauti iš kiaulių laikytojų apmokėti VMVT patirtas išlaidas už

Konservatorai: „Politiko ir verslininko V. Matijošaičio verslas galimai pelnosi Rusijos okupuotame Kryme“

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį ir užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių atkreipdama dėmesį į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio verslą okupuotose Ukrainos teritorijose. Parlamentarė prašo įvertinti viešai skelbiamą informaciją ir pateikti oficialią valstybės poziciją dėl galimo nusižengimo ES teisei. „Jei tai, ką skelbia žiniasklaida yra tiesa – tai kelia susirūpinimą. Kuomet karas tęsiasi, Krymo totoriai negali grįžti į savo namus, režisierius Olegas Sentsovas ir kiti politiniai kaliniai uždaryti Sibiro kalėjimuose ilgiems metams, yra tokių, kurie pelnosi

Prezidentė pareiškė užuojautą dėl senatoriaus Johno McCaino netekties

Sekmadienis, rugpjūčio 26 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė nuoširdžią užuojautą dėl Jungtinių Amerikos Valstijų senatoriaus ir brangaus Lietuvos draugo Johno McCaino netekties ir palinkėjo stiprybės senatoriaus šeimai ir artimiesiems, kolegoms, draugams bei bendražygiams. Tiek karinės, tiek vėliau sekusios politinės karjeros ir tris dešimtmečius trukusio darbo metu Johnas McCainas ištikimai gynė savo šalį ir jos interesus, burdamas visuomenę, ieškodamas sutarimo tiek su bendraminčiais, tiek su politiniais oponentais, visada siekė apsaugoti jam brangias demokratijos vertybes, amerikiečių laisvę ir gyvenimo būdą. Šalies vadovė pabrėžė, kad didžiulė atsakomybė ir pasiaukojimas, moralinis autoritetas ir

Kas iš tikrųjų vyksta Susisiekimo ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose?

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema”, LRT.lt Automobilių kelių direkcija tikrai turėjo tapti susisiekimo ministro Roko Masiulio galvos skausmu. Tai direktoriaus pavaduotojo 2 nesėkmingi atleidimai, kainavę valstybei 43 tūkst. eurų, tai dabar konkursas Rusnės estakadai statyti, tapęs įrodymu, kad kai nukerti vieną galvą, sistema lieka veikti. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ – pokalbis su Kelių direkcijos laikinuoju vadovu Vitalijumi Andrejevu, Seimo Audito komiteto vadove Ingrida Šimonyte ir asociacijos „Lietuvos keliai“ prezidentu Rimvydu Gradausku. – Pone V. Andrejevai, pirmiausia klausimas jums. Tuo metu, kai ministras piktinasi, kad į Kelių direkciją neleistinas intervencijas darė

Top