Jūs esate
Pagrindinis > Savaitė (Puslapis 2)

Medicinos bankas – tarp Lietuvos verslo lyderių

"Mums tikrai didelis įvertinimas atsidurti šiame reitinge. Lietuvoje verslą vykdo daugybė įmonių, jos visos stengiasi augti, tobulėti, kurti naudą visuomenei, tačiau specialistų sudarytame reitinge mes matome tikrus lyderius. Būtent tuos, kuriems svarbiausia skaidrus ir atsakingas augimas, kurie kuria naudą darbuotojams, nepamiršta aplinkos, yra įdėję indėlį ugdant verslo visuomenę ir atvirai komunikuoja savo patirtį. Didžiuojamės galėdami būti pažangiausiųjų gretose“, – sako Medicinos banko administracijos vadovė Dalia Klišauskienė. Pirmą kartą paskelbtame naujame „Verslo žinių“ reitinge „Lietuvos verslo lyderiai 500“ Medicinos banką lydėjo sėkmė. Pagal kompleksinius kriterijus, tokius kaip

Dėl kvotų įvedimo užsieniečiams

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektą , jį lydinčiuosius įstatymų projektus ir pritarė kvotų įvedimui užsieniečiams, kai jie atvyksta dirbti pagal profesiją, įtrauktą į trūkstamų Lietuvos darbo rinkoje profesijų sąrašą. Šiuo projektu siekiama tobulinti esamą reglamentavimą dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo darbo ar kitos teisėtos veiklos tikslais, įgyvendinti priemones, kurios leistų supaprastinti ir pagreitinti imigracijos procedūras, kartu mažinti galimybes jomis piktnaudžiauti ir stiprinti užsieniečių teisėto buvimo kontrolę. Viena iš siūlomų naujovių – įvesti kvotas užsieniečiams,

Pritarė Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo pataisoms

Po svarstymo pritarta siūlymui sudaryti palankesnes sąlygas Lietuvoje vystyti startuolius Seimas po svarstymo pritarė Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo pataisoms , kuriomis siekiama suteikti palankesnes sąlygas Lietuvoje vystyti startuolius. Už naujas nuostatas vieningai balsavo 81 Seimo narys. Tam, kad jos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą. Įstatyme siūloma įtvirtinti startuolio sąvoką. Pagal jį startuolis bus apibrėžiamas, kaip didelį ir inovacijomis grindžiamą verslo plėtros potencialą turinti labai maža ar maža įmonė, Juridinių asmenų registre registruota ne ilgiau kaip 5 metus. Pasak ekonomikos ir inovacijų ministro Virginijaus Sinkevičiaus, startuolio apibrėžimas įstatymu leis

Lietuva gali plėsti ryšius su Pietų Korėja

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, susitikęs su Lietuvoje viešinčiu Korėjos Nacionalinės Asamblėjos Pirmininku Moonu Hee-sangu (Munas Hisangas) ir jo vadovaujama delegacija, tvirtino, kad Korėja yra potenciali mūsų prekybos partnerė ir siekiama dar platesnio bendradarbiavimo su šia šalimi. Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova) Taip pat, pasak Seimo vadovo, svarbūs ir diplomatiniai ryšiai, todėl Korėjos delegatus pakvietė apsvarstyti galimybę atidaryti ambasadą Vilniuje. Lietuva yra numačiusi savo ambasadą Seule atidaryti netolimoje ateityje. Seimo Pirmininkas pažymi, kad Lietuva labai vertina strateginius Europos Sąjungos ryšius su Pietų Korėja ir bendradarbiavimą masinio naikinimo ginklų neplatinimo, žmogaus teisių,

Gintautas Kniukšta. Tėvo vežimas

Gintautas Kniukšta Tėvo vežimas. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Su tuo vežimu mes visur kartu su tėvu važiuodavome - ir į malūną grūdus malti, ir karves melžti, ir į Miniją maudytis. Arkliai iš manęs atimdavo visą laisvalaikį. Buvau dar visai pyplys, bet jau mokėjau ir arklį pakinkyti, ir bulves vagoti. Mano meilė arkliams buvo begalinė. Matyt, tą jausmą paveldėjau iš Tėvo. Tėvas visada būdavo šalia, o kai susėsdavome į vežimą, jis man visada paduodavo vadeles ir tyliai primindavo, kad važiuočiau atsargiai. Tai buvo labai didelis mano pastangų

Savaitraštis ŠIANDIEN. Judėjimas „LIETUVA YRA ČIA“ savo veiklą ketina tęsti

Saulius LAPĖNAS „Visuomeninis judėjimas „LIETUVA YRA ČIA“ turi realią galimybę tęsti savo veiklą, išnaudodamas įvairias galimas juridines formas“, – teigia Saulius Lapėnas, ilgametis savivaldybininkas, aštuonerius metus dirbęs LR Seimo nariu, keturis metus - vidaus reikalų ministro patarėju, pastaruoju metu aktyviai rėmęs ir dalyvavęs Arvydo Juozaičio rinkiminėje kampanijoje. Asmeninio archyvo nuotrauka. Dažnai tenka girdėti pasvarstymus ar pasibaigus rinkiminėms batalijoms neatslūgs Arvydo Juozaičio idėjų pakelta pilietinio aktyvumo banga, siekianti iš esmės keisti Lietuvos valstybės ateitį ir vaidmenį Europos Sąjungos sudėtyje? Pirmajame rinkimų į Prezidentus ture gautas 66957 rinkėjų

Pokalbis – diskusija savaitraščio „ŠIANDIEN“ 50-ąjį numerį pasitinkant

Savaitraščio ŠIANDIEN skaitytojus pasiekė 50 - asis numeris . "Viliamės, kad skaitydami mūsų leidinį Jūs niekada nesijaučiate vieniši. Net ir sudėtingomis sąlygomis dirbame iš širdies, stengiamės skleisti optimizmo ir pozityvumo daigus, nepamiršti mūsų valstybės istorijos, kultūros ir tradicijų. Mums rūpi gyvas žmogaus ryšys su žmogumi ir gamta, Tėvyne ir išeivija.Todėl leidžiamės į tarpusavio pasitikėjimo, išminties ir dvasingumo paieškas. Nuoširdžiai dėkoju Jums už bendrystę ir tikiu Jūsų palaikymu. Mąstykime, atraskime, skleiskime. Ženkime į gyvenimo pilnatvę su savaitraščiu ŠIANDIEN", - sako redaktorius Gintautas Kniukšta. Kodėl mums šiandien dar reikia popierinio

Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris.Lietuva išsirinko romantišką prezidentą

Lietuva išsirinko romantišką prezidentą. Gitanas Nausėda ne tik žaidžia šachmatais, renka senovinių knygų kolekciją, bet ir groja gitara. Išrinktasis prezidentas gyvena Pavilnių regioniniame parke, prie pat Pūčkorių atodangos ir patrankų liejyklos pastatytame name, dėl kurio beveik trejus metus bylinėjosi su aplinkosaugininkais. Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris jau rytoj. Visuose prekybos centruose, bet patogiau – prenumeruoti.

V. Vasiliauskas. Lyg knygnešių laikais. Savaitraščio „ŠIANDIEN“ 50 -ąjį numerį pasitinkant

Valdas VASILIAUSKAS Sveikindamas laikraščio „ŠIANDIEN“ 50-ojo numerio proga redaktorių ir leidėją Gintautą Kniukštą ir jo šauniuosius bendradarbius, ištikimus autorius ir skaitytojus, aš nuoširdžiai žaviuosi jų entuziazmu. Valdas Vasiliauskas. Kai poziciją po pozicijos užleidžia spaudos koncernai, kasdien liesėja buvę įtakingi dienraščiai , 110 –ties metų jubiliejaus išvakarėse nutraukta seniausio Lietuvos dienraščio “Lietuvos žinios “ leidyba, “ŠIANDIEN” nekelia baltos vėliavos. Nors laikraštis leidžiamas lyg knygnešių laikais, kai dar nebuvo savos valstybės. Pirmųjų lietuviškų laikraščių “Aušra”, “Varpas” , pirmųjų lietuviškų dienraščių “Vilniaus žinios” ir

Šarūnas Marčiulionis nebenori dirbti Briuselyje

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąraše Europos Parlamento rinkimuose kandidatavęs ir antrą mandatą sąjungai iškovojęs Šarūnas Marčiulionis pranešė, jog nori daugiau laiko skirti Lietuvoje pradėtiems jaunimo, o taip pat karjerą baigusių sportininkų projektams. Pasak jo, vertinant rinkimų rezultatus Europoje, matyti, jog Europos Parlamentas koncentruosis ties ES vertybių, ES vienybės išlaikymo klausimais. Dėl to Europos Parlamentui šiuo metu yra reikalingi labiau patyrę politikai. (Photo by NBA Photos/NBAE via Getty Images) Tuo tarpu Lietuvoje sveikatos, sveikatingumo klausimai, moksleivių aktyvumas, jaunų žmonių sveikata – prioritetai, ties kuriais jis nori dirbti ir perduoti visą savo sukauptą

A. Maldeikienės sėkmė. Valstiečiai į EP siunčia krepšininką

Valstiečių partijoje po vakarykščių rinkimų kilo didelis nepasitenkinimas: sąraše į Europos Parlamentą, jo viršūnėje buvo ne partijos nariai. Juokinga, bet tai tiesa: ūkininkų reikalus Briuselyje gins krepšininkas Šarūnas Marčiulionis. Neatmetama galimybė, kad po šių rinkimųs valstiečių frakcija Seime skils, nes R. Karbauskis labiau žiūrėjo savo ambicijų, o ne partiečių vienybės. Tuo tarpu Seimo narė A. Maldeikienė sukūrė stebuklą. Su keliais tūkstančiais eurų ir mažai kam žinoma komanda ji iškovojo vieną mandatą, politikos patvoryje palikusi ir milijonierių A. Guogą, ir prezidentą R. Paksą. Lietuvos Respublikos Seimo

Lietuvos prezidento rinkimus laimėjo Gitanas Nausėda ir jo komanda

Lietuvos prezidento rinkimus laimėjo Gitanas Nausėda ir jo komanda. Gintauto Kniukštos nuotrauka, „Negaliu skelbti pergalės, nes tai darau ne aš. Tai daro Vyriausioji rinkimų komisija ir ji tai padarys“, – sako naujasis Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda Gitanas Nausėda (g. 1964 m. gegužės 19 d. Klaipėdoje) – Lietuvos finansininkas, dėstytojas, politikas. Biografija 1970-1981 m. mokėsi Klaipėdos 5-oje vidurinėje mokykloje, nuo 1971 m. Klaipėdos muzikos mokykloje, dainavo berniukų chore „Gintarėlis“. Vasaras leisdavo pas senelius Būdviečių kaime. 1981 m. neišlaikęs matematikos egzamino ir neįstojęs į ekonomiką Vilniaus universitete (VU), dirbo

Dėl informacijos skleidimo socialiniuose tinkluose įsigaliojus rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiui

siandien.info, vrk.lt 2019 m. gegužės 25 d. 1 val. – gegužės 26 d. 20 val. – rinkimų agitacijos draudimo laikotarpis. Amber Markevičius piešinys. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) primena, kad pagal Prezidento rinkimų įstatymo 49 straipsnio 1 dalį ir Rinkimų į Europos Parlamento įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, rinkimų agitacija, nepaisant jos būdų, formų ir priemonių, draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją, kuri iškabinta iki prasidedant šiam rinkimų agitacijos draudimui ir kurios pašalinimas susijęs su sudėtingais veiksmais. Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu

Gintautas Kniukšta. Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris. Į Europą…

Gintautas Kniukšta Dabar toks metas, kad kone kasdien ir kone ant kiekvieno kampo matai iki skausmo pažįstamus veidus. Ir visi jie nori į Europą. Kuo gi juos vilioja ta Europa? Žiūrint ką…Valdemaras, Vilija, Viktoras jau, galima sakyti, - tos Europos senbuviai, bet vis tiek – ne, jiems negana jos, nenori jie likti Lietuvoje, ir tiek. O juk darbo visiems užtektų. Viktoras, pavyzdžiui, galėtų nemokamai ledus sostinėje dalinti, o Valdemarą juk net trys rajonai per pirmąjį turą Lietuvos prezidentu išrinko, be darbo jis tikrai neliktų, kad ir prezidentūroje – vėliavą pakelti

Gintautas Kniukšta. Kodėl mums šiandien dar reikia popierinio laikraščio?

Gintautas KNIUKŠTA Laikraštis man iki šiol yra didelis stebuklas. Po straipsnių it musės krenta ministrai, atsistatydina prezidentai, laikraštis mus vienija, guodžia, išskiria ir vėl sutaiko… Pamenu, buvau baigęs šešias klases, kai gimtojo rajono laikraštis ‚Banga“ išspausdino mano pirmąjį straipsnelį. Tai buvo labai didelis įvykis mano gyvenime, kuris mane lydi iki šiol. Kodėl mums šiandien dar reikia popierinio laikraščio? Pokalbis – diskusija, savaitraščio "ŠIANDIEN" 50-ąjį numerį pasitinkant. 2019 m. gegužės 31 d., 16 val. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka, Trakų g. 10, Vilnius Diskusijoje dalyvauja: filosofas, rašytojas dr. Arvydas Juozaitis,

Ukrainos Prezidento inauguracijoje – susitikimas su JAV energetikos sekretoriumi Ricku Perry

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su kitų Europos šalių vadovais, NATO bei ES atstovais dalyvavo Ukrainos Prezidento Volodymyro Zelenskio inauguracijoje. Po inauguracijos įvyko Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės dvišalis susitikimas su naujuoju Ukrainos Prezidentu. Jo metu aptartas dvišalių ryšių stiprinimas, geopolitiniai iššūkiai ir saugumo situacija, Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotrauka Ukrainos bendradarbiavimas su Europos Sąjunga ir NATO. Prezidentė pabrėžė, kad Lietuva yra nuosekli ir principinga Ukrainos žmonių rėmėja, tvirtai palaikanti Ukrainos suverenumą bei teritorinį vientisumą ir teikianti Ukrainai visokeriopą paramą tiek valstybiniu lygiu, tiek aktyviomis pilietinės visuomenės pastangomis. Šalies vadovės

Astanos ekonomikos forumas: Lietuvos vardas minėtas ne kartą

Astanos ekonomikos forumas, rengiamas jau vienuoliktus metus, yra vienas didžiausių ir įtakingiausių renginių Eurazijoje. Šiais metais vykstančio forumo tema „Protekcionizmo era: nauji iššūkiai globalioje ir regioninėje ekonomikoje“ akcentuoja globalaus pasaulio ir regionų industrijos bei technologijų pokyčių greitį bei poveikį žmogiškajam kapitalui. Forume pranešimus skaitė tokios iškilios asmenybės kaip Paulas Romeris, 2018 m. Nobelio Ekonomikos premijos laureatas, Pasaulio banko vyriausiasis ekonomistas, taip pat Kristina Legard (Christine Lagarde), Tarptautinio valiutos fondo vadovė, Stenlis Fišeris (Stanley Fischer), buvęs JAV Federalinio iždo banko vicepirmininkas, ir kiti, pasaulinį pripažinimą pelnę ekonomistai. Šiais metais

Savaitraštis ŠIANDIEN.Oro balionu pasiektas 10 kilometrų aukštis

Romaldas ABUGELIS Nuo seno žmonės svajojo skraidyti kaip paukščiai. Šiandien tokia galimybė jau yra. Skrydis oro balionu - tai nevaržomas laisvės pojūtis ir nepamirštami prisiminimai visam gyvenimui. Romaldas Abugelis. Pasaulis į padangę pakilusį karšto oro balioną pirmą kartą išvydo 1783 metais. Šio legendinio skrydžio autoriais buvo prancūzai broliai Mongolfjė. Oro balionas – orlaivių tipas, kuris kyla dėl Archimedo jėgos, pasireiškiančios skysčiuose ir dujose dėl slėgių skirtumo po ir virš kūno. Balionas horizontaliai juda tik vėjo pagalba, todėl jis skiriasi nuo dirižablio, kurio judėjimas danguje yra kontroliuojamas. Yra trys pagrindiniai

Savaitraštis ŠIANDIEN. Plastikinės šiukšlės – milijardinė žala aplinkai

Prekyba vienkartiniais plastikiniais indais, šiaudeliais ir ausų krapštukais ES bus nutraukta nuo 2021-ųjų metų. Prekyba vienkartiniais plastikiniais indais, šiaudeliais ir ausų krapštukais ES bus nutraukta nuo 2021-ųjų, neseniai didele balsų dauguma nutarė Europos Parlamentas (EP). Bus draudžiama prekiauti vienkartiniais plastikiniais daiktais, kuriems yra lengvai prieinamų alternatyvų. Dažnai tokie daiktai naudojami trumpai, tačiau išmesti į atliekas jie nesuyra ne vieną dešimtmetį. Nuo jų ypač kenčia jūros ir vandenynai – plastikinės šiukšlės sudaro apie 80 proc. jūrose randamų atliekų. Plastiko dalelių randama vėžlių, ruonių, paukščių, žuvų bei vėžiagyvių organizmuose – taip jos

Gintautas Kniukšta. Kodėl keliama Žemės ūkio ministerija į Kauną? Mainai už paramą rinkimuose?

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis ir filosofas, rašytojas  Arvydas Juozaitis. Gintauto Kniukštos nuotrauka.  Į savaitraščio ŠIANDIEN klausimus atsako Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas SVIDERSKIS Gerbiamas direktoriau, kaip sutikote žinią, kad ministerija keliama į Kauną? Sako, kad tai politinė valia, bet kiek žinau, politinę valią formuoja Seimas, jos gi nebuvo pareikšta, o aiškinimas, kad tai buvo įrašyta rinkimų programoje ir žmonės už tai balsavo – mažų mažiausia nesąžininga. Partijos rinkimų programose gali bet ką įrašyti...   Šios Vyriausybės programoje dėl Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų parašyta: "išanalizuosime galimybes perkelti į Kauną dvi

Artėja Kauno miesto gimtadienis

Iškilusios scenos, ruošiamos specialios instaliacijos ir statoma didžiausio mieste „šokančio“ fontano konstrukcija. Šie kauniečių pastebėti objektai pagrindinėse miesto renginių erdvėse primena, kad jau šį penktadienį prasidės tris dienas truksianti Kauno gimtadienio šventė. Tūkstančius kauniečių ir miesto svečių jau nuo penktadienio vakaro savo pasirodymais sveikins dešimtys muzikos atlikėjų ir kitų šventės dalyvių. Programoje – vienos ryškiausių Lietuvos bei užsienio muzikos žvaigždžių. Penktadienį didžiojoje scenoje greta Kauno rotušės svečiuosis Leon Somov, „4 Live Project“ iš Latvijos, o netrukus po vidurnakčio pirmąją renginio dieną vainikuos Donatas Montvydas. Tą patį vakarą Kauno

Siūloma liberalizuoti techninės apžiūros paslaugų teikimą

Evelina Butkutė-Lazdauskienė Netikėti Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymai koreguoti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą kelia nerimą politikams, techninės apžiūros ekspertams ir teisės specialistams. Ar pakeitus esamą ir sėkmingai pagal Vokietijos pavyzdį veikiančią automobilių techninių apžiūrų sistemą pagerės eismo saugumas? Dėl to viešai abejoja Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcija, jos nariai – buvę susisiekimo ministrai Algirdas Butkevičius ir Rimantas Sinkevičius, taip pat buvęs susisiekimo ministras, dabartinis Techninės apžiūros įmonių asociacijos prezidentas Rimantas Didžiokas. Specialistai ir ekspertai parengtame įstatymo projekte, kuriame siūloma liberalizuoti techninės apžiūros paslaugų teikimą, įžvelgia grėsmes. „Šiuo metu Lietuvoje veikia efektyvi

Respublikos Prezidento rinkimų ir referendumų rezultatai: R. Karbauskio partijos fiasko

2019 m. gegužės 12 d. Respublikos Prezidentų rinkimuose turėjo teisę balsuoti 2 479 027 rinkėjai. Respublikos Prezidentų rinkimuose dalyvavo 1 409 273 rinkėjai (56,85 proc.). Referendume dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo turėjo teisę balsuoti 2 457 055 rinkėjai, dalyvavo – 1 291 930 (52,58 proc.), referendume dėl Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo turėjo teisę balsuoti 2 457 056 (47,90 proc.), dalyvavo – 1 160 862 (47,25 proc.). Aktyviausiai savo rinkimų teise pasinaudojo rinkėjos moterys: 57,7 proc. balsavusiųjų buvo moterys, o 42,3 proc. visų balsavusių rinkėjų sudarė vyrai. Aktyviausiai balsavime dalyvavo

Savaitraštis ŠIANDIEN. Kūryba be dvasinio tingulio

Paroda „Istorija ir dailininkas: Giedrius Kazimierėnas“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g.1, Vilnius) iki šių metų birželio 16 dienos. Gražinos MURELYTĖS -AJAUSKIENĖS pasikalbėjimas su Dailės akademijos profesoriumi, Kultūros ir meno premijos laureatu Giedriu KAZIMĖRĖNU Giedrius Kazimierėnas. Asmeninio archyvo nuotrauka Gerbiamas Giedriau, Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta jūsų tapybos paroda „Istorija ir dailininkas: Giedrius Kazimierėnas“. Kodėl nusprendėte tapyti istorinio žanro paveikslus? Istorinio paveikslo žanras labai sudėtingas. Turime tokią įstabią istoriją. Šiuolaikiniam dailininkui lieka du keliai: palikti ją užmarščiai ir keliauti su Europoje ir pasaulyje dominuojančiomis

Ar dėl elektroninių paslaugų estai gyvena geriau?

Estai valdo beveik du kartus daugiau interneto vardų, tenkančių tūkstančiui gyventojų, nei latviai, ir kone pusantro karto lenkia lietuvius. Pagal nacionalinių .lt, .lv ir .ee domenų skaičių, tenkantį tūkstančiui gyventojų, estai taip pat pirmauja aplenkdami lietuvius ir latvius. Europos domenų registrų asociacijos CENTR duomenimis, 2019 metų pradžioje lietuviai buvo registravę 289 tūkst., latviai – 162 tūkst., o estai – 189 tūkst. įvairių domenų vardų. Tačiau pagal domenų skaičių, tenkantį vienam gyventojui, lyderė tarp Baltijos šalių yra Estija, kurios tūkstančiui gyventojų tenka 138,5 domeno. Tūkstančiui Lietuvos gyventojų tenka 103,5

Savaitraštis ŠIANDIEN. Kodėl keliama Žemės ūkio ministerija į Kauną?

Kodėl keliama Žemės ūkio ministerija į Kauną? Mainai už paramą rinkimuose? O gal kauniečiai ir aplinkinių rajonų žmonės tiesiog plūsta į šią ministeriją? Deja, deja… Pavyzdžiui, per metus (2016 m.) ministeriją vidutiniškai aplankė 400 žmonių iš visos Lietuvos, iš jų tik 45 ūkininkai ir 45 kooperatyvų bei žemės ūkio bendrovių nariai. 2017 metais jų buvo dar mažiau… Sovietmečiu kalbėta, kad ministeriją reikia perkelti į Dotnuvą. Kam šiandien prireikė ministerijos pastato pačiame sostinės centre? Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris. Visuose prekybos centruose, bet patogiau – prenumeruoti.

Seime – Lietuvos narystės ES metinės

Gegužės 9 d., 10 val. Seime vyko iškilmingas minėjimas, skirtas Lietuvos 15 metų narystei Europos Sąjungoje ir Europos dienai paminėti. Renginio metu sveikinimo žodį tarė Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis ir Prezidentas Valdas Adamkus. Iškilmingame minėjime kalbėjo Lenkijos Respublikos Seimo Pirmininkas Marekas Kuchcinskis (Marek Kuchciński), Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas, Lenkijos Respublikos Senato Pirmininko pavaduotojas Bogdanas Borusevičius (Bogdan Borusewicz), užsienio reikalų ministras Linas Antanas Linkevičius, Europos Parlamento narys, vyriausiasis derybininkas dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje Petras Auštrevičius, Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, pirmasis Europos reikalų komiteto pirmininkas

Profesionalus požiūris į neteisėtą miškų reformą

Ggegužės 10 d. ‘‘Sąjūdis už Lietuvos miškus‘‘ kviečia į konferenciją „Profesionalus požiūris į neteisėtą valstybinių miškų valdymo reformą“ Novaraistis ir aplinkiniai miškai turtingi miško gėrybių ir retųjų paukščių. Konferencijos tikslas - suformuoti profesionalų rekomendacijas, kaip keisti Miškų įstatymą, kurį Konstitucinis Teismas pripažino neteisėtu Konferencijos organizatoriai remiasi LR Konstitucijos 5,7,47,53,54 straipsniais ir kviečia savo profesijos žinovus: teisininkus miškininkus, ekologus, sveikatos priežiūros specialistus, finansininkus, atstovauti sunerimusią visuomenę ir pateikti savo išvadas bei rekomendacijas dėl tolimesnio Lietuvos miškų likimo, įstatymų pakeitimo, teisinio reguliavimo, neteisėtai iš darbo atleistų miškininku kolektyvinio ieškinio ir neteisėtai sunaikintų urėdijų

Savaitraštis ŠIANDIEN. „Tai prilygtų slogiam valstybės sapnui. Jis – Lietuvos prezidentas?“

Kęstutis Jaskelevičius Savaitraštis ŠIANDIEN Kęstutis Jaskelevičius Profesinio mentaliteto ypatumai                  Policininko profesija yra reikalinga ir garbinga. Be šių vyrų ir moterų visuomenė pasijustų nesaugi ir neapginta. Policininko kelią jaunuoliai renkasi dėl kelių motyvų. Scanpix/AFP nuotr. Vienus žavi uniforma, noras pasipuikuoti prieš bendraamžius, kitiems rūpi nemenkos socialinės garantijos tarnybos metu ir jai pasibaigus, esama ir idealistų, kurie viliasi būti naudingi visuomenei. Tačiau ne paslaptis, kad yra asmenų, kurie tarnybą policijoje renkasi dėl labai specifinių motyvų. Tai valdžios ir galios kitų žmonių atžvilgiu pojūtis, kurį neretai lydi net sadistiniai polinkiai. Todėl karts nuo karto viešumon iškyla

Rumšiškėse prisimintas Baltijos kelias

Gintautas Kniukšta Rumšiškėse, liaudies buities muziejuje, jau pabuvojo, galima sakyti, visa Lietuva – muziejų aplankė daugiau kaip trys milijonai žmonių, o savaitgalyje čia vyko Tautos ir šeimų šventė „Baltijos keliui – 30“. Savaitgalyje Rumšiškėse vyko Tautos ir šeimų šventė „Baltijos keliui – 30“. 1989 m. rugpjūčio 23 d. 19.00 val. apie du milijonai Baltijos šalių gyventojų susikibo rankomis, sudarydami žmonių grandinę nuo Talino per Rygą iki Vilniaus. Arvydas Juozaitis, kuriam visi linkėjo sėkmės Prezidento rinkimuose, prisiminė, kad tą dieną jis buvo Anykščiuose, o Lietuvos rekordus skaičiuojantis

Gintautas Kniukšta. Kelias pas mamą

Gintauto Kniukštos nuotrauka. Gintautas KNIUKŠTA Kelias pas mamą. Šiuo keliu žingsniuodavau ir pavargęs, ir sušalęs, ir alkanas. Bet kai pasiekdavau šį kelio posūkį, žinojau, kad visi vargai baigsis už gero kilometro, o aš netrukus paskęsiu mamos ir gimtųjų namų šilumoje . Mano mama buvo paprasta kaimo moteris, bet jokie universitetai ar stažuotės už Atlanto neprilygsta mamos mokslams. Ir visiškai nesvarbu, kas tai būtų – sriubos virimas, karvės melžimas ar tiesiog braškių ravėjimas, šieno grėbimas… Mamos nebėra, bet kelias liko. Ir mamos žodžiai liko: „Jeigu į tave meta akmenį, tu dovanok duonos kriaukšlę". Visam

Savaitraštis ŠIANDIEN. Kokia kultūra, tokie ir įstatymai

Lina SEDRA Pagal ką sprendžiame apie tautos kultūrą? Pagal parašytų knygų gausą? Pagal miestų architektūrinį įmantrumą? Pagal lygį, pasiektą naujų technologijų srityje ar bendro produkto apimtis? Manding, tai tik išoriniai rodikliai, sakykim – kultūros forma, drabužis, kuris gali keistis, keičiantis visuomenės savimonei ir bendriems prioritetams. Lina Sedra. Kas tuomet būtų kultūros turinys, ta giluminė, mūsų a priori atsinešta, pamiršta, bet ir vėl sąmoningai ar nesąmoningai, vienų aktyviau, kitų pasyviau siekiama sielos būsena - cultura animi, kur nėra varžymosi, o vien geranoriškumas, kur nėra sumenkinimų, o tik noras

Tautos ir šeimų šventė „Baltijos keliui – 30“

Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse vyko Tautos ir šeimų šventė „Baltijos keliui – 30“. Baltijos kelias.-R.-Misiukonis Visuotina žinoma, kad legendinis „Baltijos kelias“, kai į 650 km ilgio grandinę rankomis susikabino Lietuvos, Latvijos ir Lietuvos žmonės, pasmerkdami Baltijos šalių nepriklausomybę panaikinusį Molotovo-Ribentropo paktą, įvyko 1989 m. rugpjūčio 23 d. Tačiau „Baltijos kelio“ pradžia buvo keliais mėnesiais ankstesnė. 1989 m. gegužės 14–15 d. Taline buvo surengta Baltijos asamblėja, kurioje Estijos Liaudies Fronto Taryba, Latvijos Liaudies Fronto Dūma ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimas priėmė Baltijos tautų teisių deklaraciją. Joje

Prezidento rinkimų stebėti atvyko ESBO ekspertai

Į Lietuvą atvyko Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Žmogaus teisių ir demokratinių institucijų biuro rinkimų vertinimo misijos ekspertai stebėti 2019 m. gegužės 12 d. vyksiančių Respublikos prezidento rinkimų. Respublikos Prezidentas turėtų būti pirmiausia neginčijamas autoritetas, savo realiais darbais ir veiksmais daug prisidėjęs prie Lietuvos kūrimo. Ne tik dabar, kai artėja rinkimų data, bet visą savo gyvenimą tarnavęs Lietuvos valstybei. Jis turėtų skleisti pavyzdžio jėgą savo Tautai, ją telkti valstybingumo stiprinimui. Lietuvos žmogaus teisių gynimo organizacijos kreipėsi į Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo organizaciją (ESBO), Europos Tarybos

Šalyje minima Šv. Florijono – ugniagesių globėjo diena

Gegužės 4-ąją šalyje minima Šv. Florijono – ugniagesių globėjo diena. Ugniagesių gelbėtojų profesinės dienos renginiai truks beveik visą savaitę. lrt.lt nuotr. Į šventę ugniagesiai susirinks nuveikę nemažai darbų. Šiemet jiems jau teko gesinti beveik 6 tūkst. gaisrų ir atlikti per 3600 gelbėjimo darbų. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 61, o gelbėjimo darbų metu – 99 žmones. Ypač karštas ugniagesiams buvo šis pavasaris, kai teko gesinti per 2700 pernykštės žolės ir miškų gaisrų, nuo kurių pleškėjo ištisi kaimai. Vilniaus ugniagesiai gelbėtojai minėti Šv. Florijono dieną gegužės 6-ąją, 10.30 val., rinksis į Vilniaus

Arvydas Juozaitis: „Taip gyventi nebegalima. Į politiką reikia sugrąžinti sąžiningumą“

A.Juozaitis LRT apkaltino politine korupcija ir atsisakė dalyvauti LRT rengiamuose debatuose Biržų pilyje. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Kandidatas į Lietuvos respublikos Prezidentus Arvydas Juozaitis išplatino viešą pareiškimą „Dėl visuomeninio transliuotojo (LRT) misijos rinkimuose“. Jame A. Juozaitis apkaltino LRT politine korupcija ir pareiškė, kad ketina nebedalyvauti LRT organizuojamuose kandidatų į Prezidentus debatuose. Kaip žinia, balandžio 25 d., ketvirtadienio, vakare A. Juozaitis demonstratyviai išėjo iš LRT vykstančių debatų, kurių tema buvo teisingumas ir kova su korupcija, pareiškęs, kad pats visuomeninis transliuotojas tapo politinės korupcijos židiniu, proteguodamas kelis

Miškų reforma: kalti asmenys turi atlyginti žalą valstybei ir žmonėms

SĄJŪDŽIO „UŽ LIETUVOS MIŠKUS“ PAREIŠKIMAS DĖL KONSTITUCINIO TEISMO SPRENDIMO Novaraistis ir aplinkiniai miškai turtingi miško gėrybių ir retųjų paukščių. 2019 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas savo nutarimu Nr. KT12-N4/2019 pripažino, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams. Konstitucinis teismas pripažino kad šis įstatymas priimtas neteisėtai. Valstybinių miškų valdymo reforma buvo pradėta vykdyti labai

Lietuva ir Lenkija 1994 m. sutartimi atvertė naują puslapį

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranskietis. Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio kalba Lietuvos ir Lenkijos valstybių draugystės 25-mečio minėjime Gerbiamas Lenkijos Respublikos Senato Maršalka Stanislawai Karczewski, gerbiamasis Ministre Pirmininke Sauliau Skverneli, Jūsų Ekscelencijos ambasadoriai, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiami svečiai, su dideliu pasididžiavimu šiandien galime minėti dieną, tokią svarbią abiem mūsų šalims. Ši diena tapo mūsų praeities šimtmečių ir ateities jungtimi. Prieš 25 metus balandžio 26 dieną pasirašyta sutartis, kuri skatino mūsų valstybes bendradarbiauti. Jos raktiniai žodžiai – „gera kaimynystė“. Šiandien dirbame kartu, sprendžiame klausimus drauge ir buriame daugiau draugų, žinoma, ir Rusijos agresijos

Top