Jūs esate
Pagrindinis > Kultūra (Puslapis 11)

Kultūra

Laikraštis ŠIANDIEN. Vynuogynui reikia ne tavo maldų, o kauptuko…

Laikraščio ŠIANDIEN interviu su psichologu, socialinių mokslų daktaru, Žmogaus studijų centro prezidentu Gintaru Chomentausku Gintaras Chomentauskas. Redakcijos archyvo nuotrauka. – Gerbiamas Gintarai, mano profesinių interesų sritis – transportas. Jūs, ko gero, nustebsite, kodėl aš atėjau pas Jus, psichologą, o ne į kokią nors žinybą, kuruojančią šią veiklos sritį. Priežastis paprasta: mane sudomino viena iš keisčiausių idėjų, jau senokai klaidžiojančių po Lietuvą – metro statyba Vilniuje. Keista ji dėl vienos keistos, netgi, sakyčiau, ypatingai keistos priežasties: šiam projektui įgyvendinti beveik nėra jokių techninių, finansinių, juridinių ar kokių nors kitokių problemų.

Laikraštis ŠIANDIEN. Gimnazijos vadovė: kiekvieną dieną susiduri su iššūkiais

www.siandien, laikraštis ŠIANDIEN              Mokytojo darbas -  vienas tauriausių pasaulyje. Visa, kas geriausia, jis atiduoda vaikams. Vaikai – tautos ateitis. Kaip ir kuo gyvena šiuo sudėtingu laikotarpiu viena iš Lietuvos mokyklų. „ŠIANDIEN“ kalbina Vilniaus S. Nėries gimnazijos direktorę Jolitą MARCINKEVIČIENĘ. Vilniaus S. Nėries gimnazijos direktorė Jolita Marcinkevičienė. Redakcijos archyvo nuotrauka.             Gerbiama Jolita, ką reiškia būti Vilniaus S. Nėries gimnazijos vadove?             Pernai gimnazija paminėjo 105 metų jubiliejų. Minint jubiliejus, dažniausiai atsigręžiame į praeitį ir kalbame apie visą istorinį laikotarpį. Ieškome laimėjimų, nutylime nesėkmes. Gimnazijos istorija nėra tiesi

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris: Vynuogynui reikia ne tavo maldų, o kauptuko…

Naujausiame laikraščio ŠIANDIEN numeryje - pasikalbėjimas su Žmogaus studijų centro prezidentu Gintaru Chomentausku: „Deja, deja, lietuviai nemoka reaguoti į krizių iššūkius: skirtingai, nei daugelyje šalių, Lietuvoje tvyro baimė ir nepasitikėjimas, beviltiškumas ir tikėjimas stebuklu, kurį padarys kažkas kitas, bet ne patys Lietuvos piliečiai. Juk per kiekvienus rinkimus, rinkdami naujus valdžios atstovus, tikimės ne permainų – tikimės stebuklo! Išgelbės naujas lyderis, nauja partija, naujas judėjimas… O juk visa tai ne kas kita, kaip senų kėdžių perstumdymas. Mąstymo inercija ir atsakomybės baimė – tai liūnas, kuriame grimztame štai jau ketvirta dešimtis

Laikraštis ŠIANDIEN. Puota pandemijos metu – Klaipėdos rajono valdžia didina sau atlyginimus

Klaipėdos rajono valdžia pandemijos metu didina sau atlyginimus, kuria vystymo strategijas dešimčiai metų į priekį, tačiau nesprendžia šiandienos problemų www.siandien.info, laikraštis ŠIANDIEN Gargždiškiai praėjusį savaitgalį dalį nulipdytų besmegenių pastatatė prie rajono savivaldybės pastato. Ką tai reiškia? Šitaip žmonės išreiškė protestą dėl rajono mero valstiečio - žaliojo Broniaus Markausko ir rajono savivaldybės Tarybos sprendimo didinti rinkliavą už atliekas - skaičiuojama, kad gyventojams atliekų išvežimas per mėnesį brangs nuo maždaug 25 ct iki 2 eurų per mėnesį. Gargždiškių nulipdyti besmegeniai prie Klaipėdos rajono savivaldybės. Facebook

Laikraštis ŠIANDIEN. Iš Astravo AE elektros nepirksime, o radiacijos gausime nemokamai

www.siandien.info, laikraštis ŠIANDIEN Europos Sąjungos branduolinės saugos reguliavimo ekspertų delegacija (ENSREG) prieš pat Naujuosius - 2021 metus atšaukė vizitą į Baltarusiją dėl Astravo atominės elektrinės. „. Baltarusija atsisako bendradarbiauti, vargu ar ES branduolinės saugos reguliavimo ekspertai (ENSREG) galės paskelbti galutines išvadas sausio mėnesį, negalėdami nuvykti į Astravą “,- tuomet sakė Europos Parlamento narys Bronius Ropė. Ką reiškia Lietuva Astravo atominė elektrinė, jeigu iki šiol, net praėjus daugiau kaip 30 metų, gydomos Černobilio atominės elektrinės padarytos žaizdos… Statoma Astravo AE. Redakcijos archyvo nuotr. 190 tonų radioaktyviųjų medžiagų

Anketa padės greičiau nutraukti viruso plitimą ir išsaugoti daugiau gyvybių

www.siandien.info Greičiau nutraukti viruso plitimą ir išsaugoti daugiau gyvybių – prie šio tikslo gali prisidėti kiekvienas, kuriam patvirtinta koronavirusinė infekcija (COVID-19), savarankiškai užpildęs anketą ir pateikęs išsamius duomenis, kaip ir kur užsikrėtė, su kuo turėjo didelės rizikos kontaktą. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informuoja: kuo greičiau žmogus pateiks šią informaciją, tuo greičiau bus izoliuoti su užsikrėtusiuoju bendravę ir kitiems riziką užsikrėsti galintys kelti žmonės, o tai reiškia – stabdomas tolesnis viruso plitimas. Anketą galima rasti pagal nuorodą https://atvejis.nvsc.lt/. Šią anketą raginamas užpildyti kiekvienas žmogus, nepriklausomai, ar COVID-19 liga jam patvirtinta atlikus tyrimą,

Ar aplinkos ministras S. Gentvilas yra savarankiškas ministerijos vadovas?

Gintautas KNIUKŠTA Sąjūdžio Už Lietuvos miškus pirmininkas Vis daugiau kyla abejonių, ar aplinkos ministras S. Gentvilas yra savarankiškas ministerijos vadovas, ar jo darbą neįtakoja stambūs verslo lobistai. S. Gentvilas. Faceboook nuotr. Vienas iš naujienų portalo šį rytą pranešė, kad darbą pradėjęs naujasis aplinkos ministras Simonas Gentvilas neva tik praėjusią savaitę sužinojo, kad Aplinkos ministerija iki šiol dar nėra atsakiusi į Europos Komisijos užklausą dėl Miškų įstatymu nustatyto didžiausio galimo įsigyti miško ūkio paskirties žemės sklypų plotą. Priminsiu, kad šias įstatymo pataisas inicijavo sąjūdis už Lietuvos miškus, o joms

Laikraštis ŠIANDIEN. Pašauktas auginti duoną ir žirgus

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis ŠIANDIEN Pasikalbėjimas su Marijumi Čekavičiumi, Kražių seniūnijos ūkininku, Žemaitijos ir Lietuvos patriotu. Marijus nėra eilinis ūkininkas, šneka jis žemaitiškai, labai domisi tautos istorija, daug skaito. Ūkininkas Marijus Čekavičius. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Tėvų sodyboje, Kelmės rajone, Skruzdėlynės vienkiemyje jis įkūrė ekologinį ūkį ir atrado tikrąjį savo gyvenimą, kaip jis pats sako, - sielos prabangą. Kol nebuvo įsismaginusi pandemija, jį buvo galima sutikti ir Kauno senamiesčio ūkininkų turgelyje, ir Vilniuje, Kiemo turguje, čia jis atveža parduoti savo ūkyje išaugintų ekologiškų produktų, kiekvienam pirkėjui

Prekyboje – naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris

www.siandien.info Naujausiame laikraščio ŠIANDIEN numeryje aptariamos vietos savivaldos problemos, pasakojama apie Kauno rajono bendruomenių ryžtą išsaugoti kraštovaizdį ir kultūros paveldo objektus. Kauno rajono savivaldybės taryba vienbalsiai nepritarė UAB „Ekostruktūra“ planuojamai ūkinei veiklai– smėlio ir žvyro karjerui Virbaliūnų kaime, nes verslininkų taikiklyje atsidūrusi 45 ha teritorija yra vertinga kraštovaizdžio dalis. Su ja ribojasi net 15 paveldo objektų: Virbaliūnų, Kriemalos, Kulautuvos ir Brūžės senovės gyvenvietės, Paštuvos piliakalnis, Brūžės dvarvietė ir kapinynas, Lietuvos sklandytojų slėnis. Čia driekiasi dviračių trasa, piligrimų kelias. Nemuno pakrantė priskirta vieningam Europos saugomų teritorijų tinklui „Natura 2000“,

Kreipėsi į šalies vadovus dėl Lietuvos miškų išsaugojimo

www.siandien.info Gintauto Kniukštos nuotrauka. Sąjūdis už Lietuvos miškus ir Labanoro klubas kreipėsi į šalies vadovus ir aplinkos ministrą dėl Lietuvos miškų išsaugojimo. Pateikiame visą tekstą. LR Prezidentui J.E. Gitanui Nausėdai LR Seimo Pirmininkei J.E. Viktorijai Čmilytei - Nielsen LR Premjerei J.E Ingridai Šimonytei LR Aplinkos ministrui Simonui Gentvilui Kopija: Lietuvos Respublikos Seimo nariams, Generalinei prokuratūrai Dėl Lietuvos miškų išsaugojimo Vilnius, 2021 m. sausio 11 d. Lietuvos miškai yra brangiausias mūsų turtas, priklausantis visiems Lietuvos žmonėms, todėl visi mes, Lietuvos gyventojai, turime teisę dalyvauti priimant

Kodėl siekiama kuo ilgiau išlaikyti poste kadenciją baigusį Konstitucinio Teismo pirmininką?

Valdas VASILIAUSKAS, žurnalistas. Valdas Vasiliauskas. Valdžių atskyrimo, teismų nepriklausomumo principas veikia. Tačiau jam nuolat iškyla pavojus. Kaip ir visai demokratijai. Ne tik Lietuvoje. Mat politinės galios centrai steigia teismus, valdančiųjų sprendimais ( Lietuvoje- Prezidento ir Seimo) skiriami teisėjai, o šiuos paskyrimus visuomet lydi politinės kovos ir intrigos- matomos ir nematomos. Teismams ir visuomenei būtų geriau, jeigu jos liktų užkulisiuose. Tačiau pastaruoju metu jos virto skandalais Vengrijoje, Lenkijoje ir net Jungtinėse Amerikos valstijose, kai D.Trumpas savo kadencijos pabaigoje užsispyrė paskirti Aukčiausiojo Teismo teisėją. Ne išimtis – ir Lietuva: politinių kovų

Laisvės gynėjo sūnaus kalba:”Ką man davė Lietuva”

www.siandien.info Laisvės gynėjo Vytauto Vaitkaus, žuvusio 1991 m. sausio 13-ąją, sūnus R. Vaitkus: „Tada mes aiškiai parodėme ne tik sau, bet ir visam pasauliui, ko siekiame“ Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova) Sausio 13-ąją žuvusiųjų artimųjų bendrijos „Bičiulystė“ pirmininko, 1991 m. sausio 13-ąją prie Vilniaus televizijos bokšto žuvusio Lietuvos Laisvės gynėjo Vytauto Vaitkaus sūnaus, mokytojo Roberto Vaitkaus kalba Laisvės gynėjų dienos 30-mečio minėjime ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje: "Šiandien mes minime mūsų tautos apsisprendimo, valios, ryžto 30 metų sukaktį. Tada mes aiškiai parodėme ne tik sau, bet ir visam pasauliui, ko mes siekiame,

Laikraštis ŠIANDIEN. Gyvoji istorija

Jonas ŠIMĖNAS Atkuriamojo Seimo narys, Kovo 11-osios akto signataras, laikraštis ŠIANDIEN Jau ketvirtas dešimtmetis, kai didžioji dauguma Lietuvos žmonių, virpančiomis širdimis tarė žodžius: „Lietuva – bus laisva“, kai vėl, kaip ir istorinėje praeityje, visa esybe stojome ginti šalies, tai yra mūsų laisvės. Tie, kurie realiai kovėsi už tikrą laisvę ar bent tuo metu gyveno, niekada neužmiršime to svaiginančio jausmo, kuris anuomet mus stiprino, jungė, vienijo. Pagarba Tėvynei Per tuos trisdešimt laisvės metų Lietuva tapo oria šalimi Europoje ir pasaulyje. Mes atradome pasaulį, o pasaulis

Prieš trisdešimt metų: Spaudos rūmų šturmas

Romas BEIŠTRAKIS, laikraštis ŠIANDIEN 1991 m. sausio įvykiai yra giliai įsirėžę mano atmintyje. Budėti prie Seimo rūmų atvažiuodavau ir vienas, ir su žmona bei dviem mažametėmis dukromis. Labiausiai pamenu vienybės, buvimo kartu jėgos jausmą, laužų dūmų kvapą ir labai draugiškai, geraširdiškai ir taikiai nusiteikusius žmones. 1991 m. sausio 11 d. Spaudos rūmai. AFP PHOTO/ ANDRE DURAND Iš atminties išsitrynusius vaizdinius ir buvusius jausmus kartais atgaiviname namuose vartydami tuo metu darytas skaidres. Sausio 11 dieną nuo pat ryto teko būti Vilniaus Spaudos rūmuose įsikūrusioje „Valstiečių laikraščio“

Lietuvos prezidentas: „Ką apgaudinėja tie, lendantys be eilės”

www.siandien.info Į skiepų be eilės skandalus socialiniuose tinkluose sureagavo ir Lietuvos Prezidentas prezidentas Gitanas Nausėda. Pateikiame visą tekstą: lrp.lt nuotrauka "Šis šlykštus cinizmas toliau tęstis nebegali. Bandymai pasinaudoti pažintimis, žinomumu, įtakingais pažįstamais ar giminėmis, siekiant vakciną gauti anksčiau už kitus, pakerta pačią teisingumo valstybėje idėją. Tai gėdingas sovietinio elgesio reliktas, kurį, paradoksalu, matome Sausio 13-osios 30-ųjų metinių išvakarėse. Ką apgaudinėja tie, lendantys be eilės? Su koronavirusu kovojančius medikus, pacientus ligoninėse, senukus globos namuose. Valstybę. Kiekvieną iš mūsų. Sveikatos apsaugos ministerija neturi teisės prisidengti ligoninių atsakomybe ar nežinia kiek truksiančiais tyrimais. Vakcinacijos proceso

Skiepai pagal pažintis

Kiekvienas žmogus, taip pat ir gyvūnas, turi specialią organų bei audinių sistemą, taip vadinamą imuninę sistemą, imunitetą, kuris organizmą apsaugo nuo kenksmingų mikroorganizmų, svetimų baltymų ir kitų genetiškai „svetimų“ medžiagų. Parengė Rokas VARKALYS, www.siandien.info Siekiant kuo greičiau suvaldyti visą pasaulį jau beveik metus sukausčiusią koronaviruso sukeltą pandemiją, labai svarbu skiepytis nuo COVID-19 ligos. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai atkreipia dėmesį, jog vakcinos jau daugiau nei du šimtus metų yra laikomos saugiausia ir patikimiausia natūralia sukurta apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų. Trūkstant skiepų,

Prof. Raimondas Kubilius: ypač svarbus yra streso ir nerimo valdymas

www.siandien.info Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos informacija, parengtos specialistų rekomendacijos, kaip greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo būdo, persirgus COVID-19 liga. Savo įžvalgomis pasidalinęs Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas prof. Raimondas Kubilius be kitų patarimų pabrėžia, kad ypač svarbus yra streso ir nerimo valdymas. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Ar visuomet žmonėms, persirgusiems COVID-19 liga, reikalinga reabilitacija? Liga skirtingai paveikia kiekvieną žmogų, tačiau jėgas iš paciento gali pasiglemžti nepriklausomai nuo amžiaus, buvusio fizinio aktyvumo, pavyzdžiui sportininko ar visiškai nesportavusio žmogaus. Sumažėjęs kūno svoris, sumažėjęs ar net prarastas fizinis pajėgumas, apatiška psichologinė savijauta, sutrikęs miegas arba priešingai per didelis

Laikraštis ŠIANDIEN. Svarbiausia – išsaugoti bent dalį sengirių

Andrejus GAIDAMAVIČIUS, gamtininkas, laikraščio ŠIANDIEN priedas SENGIRĖ Andrejus Gaiadamvičius. Redakcijos archyvo nuotr. Gimiau 1980 metais ir galiu lengvai palyginti, kaip Labanoro giria atrodė tada, prieš 20-30 metų. Labai mėgau keliauti po ją, kaip ir dabar. Tai buvo fiziškai dviračiu neaprėpiamas senų miškų pasaulis, kuriame buvo tiek gamtos, kad šiurpuliukai kūnu nueidavo. Žinojau, kad kažkur kerta, nes juk ir mano tėvukas eiguliu dirbo, bet tų kirtimų niekur nesutikdavau. Nedideli plyno kirtimo ploteliai pasimesdavo toje girioje, kaip adata šieno kupetoj. O daugiausiai kirsdavo neplynai ir visi kaimo žmonės turėjo darbo, nes darbas buvo daugiausiai

Rasa Čepaitienė. Bulvariniai skaitalai:ką šios politikės skaito, žiūri, ką veikia laisvalaikiu ar mėgsta valgyti?

Rasa ČEPAITIENĖ,www.siandien.info, tiesos.lt redakcija Natūralu, kad politikos viršūnėje pasirodžius naujiems veidams smalsu su jais nuodugniau susipažinti. Tokią progą suteikia serija elitinio žurnalisto V. Laučiaus darytų interviu su strateginius postus užėmusiomis politikėmis V. Čmilyte-Nilsen, E. Dobrovolska, A. Armonaite (jei ką praleidau, papildykite). Politikių asmenybės juose atskleidžiamos iš neoficialiosios pusės: šeima, vaikystė, laisvalaikis, perskaitytos knygos ar mėgstama muzika… Trumpai tariant, tai toks įprastinis „gliancinių“ „damskų“ žurnalų formatas, koks paprastai būna dar ir iliustruotas profesionalioje fotosesijoje darytomis nuotraukomis, prieš tai interviu davėjui pasinaudojus ne mažiau profesionaliomis kirpėjo, vizažisto, drabužių

Kražiai. Caro kazokų neparklupdytas Žemaitijos miestelis šiandien alsuoja dvasiniu ir švietimo palikimu

www.siandien.info, Romaldas ABUGELIS, laikraštis ŠIANDIEN, Gintauto Kniukštos nuotraukos Kražiai – Kelmės rajono savivaldybės miestelis, garsėjantis savo istorija, gamta ir su šiuo kraštu susijusiomis įžymiomis asmenybėmis. Labai tikėtina, kad vardas atsirado nuo Kražantės upės, jam sutrumpėjus. Liaudies etimologija pavadinimą sieja ir su galbūt čia kažkada gyvenusiu Gražiu. Kražių žemė pirmąkart minima 1253 m. kaip Crase. Kražių bažnyčia pagarsėjo per „Kražių skerdynių“ istoriją. Caro kazokų neparklupdytas miestelis Vytautas Didysis XV a. pradžioje Žemaitijos seniūnu paskyrė Mykolą Kęsgailą, kuris rezidavo Kražiuose ir 1416 m. pastatydino vieną pirmųjų Žemaitijos bažnyčių. Po to miestelis atiteko

Virusas – minkštų baldų gamyba užsiimančioje įmonėje Mažeikių rajone

www.siandien.info Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 2691 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejis. 760 iš jų registruoti Vilniaus, 435 Kauno, 286 Panevėžio, 258 Klaipėdos, 237 Šiaulių, 200 Alytaus, 178 Marijampolės, po 107 Telšių ir Utenos apskrityse bei 106 Tauragės. 17 atvejų kol kas dar nėra priskirti jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo. Kuriems regionams priskirti šiuos atvejus, paaiškės po epidemiologinio tyrimo. Šiuo metu atlikta 1893 atvejų epidemiologinė diagnostika (647 atvejai į NVSC sistemą pateko vėlai vakare arba naktį, todėl jie tiriami šiandien). Atvejų, kai asmenų užsikrėtimo

Prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į Lietuvos žmones

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienio vakarą kreipėsi į Lietuvos žmones: Prezidentas G. Nausėda. lrp.lt nuotr. „Mieli Lietuvos žmones, šiandien prašau jūsų pagalbos Lietuvai. Kiekvieno iš jūsų rankose mūsų šalies ateitis, nuo jūsų priklauso, kokia 2021 metais bus mūsų valstybė. Ar atlaikiusi pandemijos išbandymą ir išsaugojusi piliečių gyvybes, ar skaičiuojanti netektis, kurių galėjome ir privalėjome išvengti. Didžiąsias metų šventes šiemet kviečiu sutikti kitaip, šį vakarą kreipiuosi į mūsų senjorus. Jūs saugote giminės tradicijas ir perduodate jas ateities kartoms. Tačiau šiemet prašau jūsų – susilaikykite nuo šventinių susibūrimų. Paprašykite vaikų ir anūkų šį kartą

Užsiprenumeruokite laikraštį ŠIANDIEN 2021 metams

Šiandien paskambino Europos Parlamento narys Juozas Olekas. Sako, norėjau Vilkaviškyje nusipirkti naujausią ŠIANDIEN numerį, o radau tik tą, kuriame rašo apie sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį. Suprantu gerbiamą Juozą. Tikiesi perskaityti savo interviu, o nusiperki laikraštį, kuriame politinio oponento mintys ir pasiūlymai. Ką daryti, kad nesugadintum nuotaikos iš pačio ryto ir nereikėtų pirkti laikraščio? Išeitis - labai paprasta, tiesiog reikia jį užsiprenumeruoti. Kaip trumpai pristatyti laikraštį ŠIANDIEN? Akademikas Romualdas Grigas sako, kad laikraštis ŠIANDIEN buria savo skaitytojus į dvasinę bendriją, kuri vadinama Tauta. Tokiam teiginiui

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris: Ir atsiveria nauji horizontai…

"Pirmasis miškų naikinimo etapas jau baigtas: iškirto šachmatine tvarka. Antruoju etapu pradėjo kirsti tai, kas tarp tų plynių buvo palikta. Ir atsiveria nauji horizontai… Saulė pradeda tekėti žemiau ir žemiau nusileidžia. Kaimas pradeda matyti kaimą. Tik vargu, ar tie kaimo žmonės tais naujais horizontais džiaugiasi. Baisiausia, kad jie galvoja, jog nieko negali padaryti. Kad nenusimano ir nežino, kokius argumentus pateikti. Andrejus Gaiadamavičius. Gintauto Kniukštos nuotrauka. O kokių dar reikia argumentų, kai griauna tavo namų sienas? Ar tai, kas daro tave nelaimingu šituose naujuosiuose horizontuose – nėra argumentas?",- klausia

Laikraštis ŠIANDIEN.Trys žingsniai, kurie mus suvienys

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras Arūnas DULKYS atsako į laikraščio ŠIANDIEN vyriausiojo redaktoriaus Gintauto KNIUKŠTOS klausimus. Ministras šiandien buvo patvirtintas ekstremalios situacijos operacijų vadovu. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys: “Mes turime susitvarkyti šios krizės valdymo sistemą. Turime įsivertinti visų veikiančių šiame procese dalyvių žemėlapį. Surasti jame jungtis, kurios neveikia ir jas įgalinti arba pataisyti” ● Olgos Posaškovos nuotr. Gerbiamas ministre, kaip sutikote žinią, kad galite tapti Sveikatos apsaugos ministerijos vadovu? Prieš šiuos Seimo rinkimus buvau sulaukęs hipotetinio klausimo, ar prisijungčiau prie būsimo ministrų

Vyriausybė nusprendė nuo trečiadienio sugriežtinti karantiną

www.siandien.info Vyriausybė nusprendė nuo trečiadienio Lietuvoje sugriežtinti karantiną: bus uždaryta dauguma parduotuvių, išskyrus maisto prekių ir vaistines, apribojamas žmonių išvykimas iš namų be svarbios priežasties. Vienų namų gyventojams bus leidžiama išvykti pasivaikščioti atvirose vietovėse savivaldybės ribose, nesusitinkant su kitais žmonėmis. Vilnius. Gintauto Kniukštos nuotr. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 2849 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 756 iš jų registruoti Vilniaus, 550 Kauno, 327 Šiaulių, 310 Klaipėdos, 288 Panevėžio, 188 Alytaus. Dar 116 infekcijos atvejų patvirtinta Telšių, 108 Utenos, 97 Marijampolės ir 89 Tauragės apskrityse. 20 atvejų kol

Prekyboje – naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris. Nuoširdžiai kviečiame užsiprenumeruoti Lietuvos laikraštį ŠIANDIEN 2021 metams

„Tikiu, būtent šie trys žingsniai mus suvienys. Nežinomybės įtampą pakeis susikaupimas ir koncentracija bendram veikimui. Sugrįš tarpusavio pasitikėjimas ir pagarba. Nustosime vieni kitus kaltinti, pasieksime saugų krantą ir galėsime ramiau visi planuoti savo gyvenimus. Neabejoju, susitelkimo jausmas mums padės”, - tvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, atsakydamas į laikraščio ŠIANDIEN klausimus. Rytoj prekyboje – naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris. Nuoširdžiai kviečiu užsiprenumeruoti Lietuvos laikraštį ŠIANDIEN 2021 metams. Jau ketvirti metai mūsų leidinio puslapiuose randasi vietos paprastų žmonių portretams, jauniesiems talentams, mūsų tautos istorijai, gamtai, kultūrai,

Gintautas Kniukšta. Laikykis, Lietuva, arba kodėl gimtajame sodžiuje neliks akmens ant akmens

Gintautas KNIUKŠTA, sąjūdžio už Lietuvos miškus pirmininkas Laikykis, Lietuva, jeigu tai - tiesa, tai mūsų gimtajame sodžiuje neliks akmens ant akmens. Žemės ūkio ministerijai ateina vadovauti Kęstutis Navickas. Žmogus, kuris sunaikino šimtą metų kurtas Lietuvos miškų urėdijas, kuris nerado dialogo su miškininkais, mokslininkais, visuomeninėmis organizacijomis. K. Navickas iš aplinkos ministro posto buvo pašalintas prieš porą metų, po sąjūdžio Už Lietuvos miškus, Labanoro klubo ir Gyvo miško organizuoto mitingo - eitynių Vilniuje. Laikraščio ŠIANDIEN archyvo nuotr. Žmogus, kuris išvarė iš darbo tūkstantį žmonių, paliko juos pašalpų prašytojais

„Dabar turime imtis itin griežtų priemonių, jei norime greito rezultato“

NVSC primena, kad dar spalio viduryje rekomenduota Vilniaus mieste laikinai riboti aktyvaus laisvalaikio veiklas uždarose patalpose, įvertinus, kad jų metu negali būti užtikrintas kvėpavimo takus apsaugančių priemonių dėvėjimas, pavyzdžiui – grupines sporto treniruotes, šokių, dainavimo studijų veiklą – bei trumpinti barų darbo laiką. Tačiau į tokius siūlymus nebuvo atsižvelgta. www.siandien.info, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacija Pasak NVSC direktoriaus Roberto Petraičio, nepaisant atsekamų viruso kelių, dabar galiojančios priemonės rezultatų neduoda. Dėl to būtinos tokios, kurios leistų svariai sumažinti žmonių tarpusavio bendravimą, t. y. garantuotų mažiau kontaktų ir apčiuopiamą naudą juos izoliuojant. „Šiuo

Laiškas prezidentams:„Prašome skirti pasididžiavimo vertą Lietuvos Respublikos aplinkos ministrą”

www.siandien.info 22 aplinkosauginės nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į LR Prezidentus Gitaną Nausėdą ir Valdą Adamkų . „Prašome skirti pasididžiavimo vertą Lietuvos Respublikos aplinkos ministrą“, - rašoma laiške prezidentams. Taip kertami miškai. Redakcijos archyvo nuotrauka. ‚Pastarieji ketveri metai Aplinkos ministerijos sistemos žmonėms, ypač saugomose teritorijose, buvo be galo sunkūs. Valstybinių parkų ir rezervatų pareigūnai drąsiai priešinosi dabartinės ministerijos vadovybės destruktyviam elgesiui, nebijodami grasinimų, tarnybinių patikrinimų ir net teismų už kitokio požiūrio išsakymą. Taigi, Lietuvoje dar yra pasišventusių ir patyrusių aplinkosaugininkų, kuriems vertybės yra aukščiau jų užimamų pareigų“, - pažymima laiške.

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris. Laiškas Lietuvos prezidentams

www.siandien.info, laikraštis ŠIANDIEN Tyla prieš audrą. Liepą Slovėnijoje sulaikytas „Arvi“ savininkas Vidmantas Kučinskas neseniai buvo grąžintas į Lietuvą. Kas sieja šį verslininką ir Seimo narį R. Lopatą, kuris Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio partijos rinkimų sąraše buvo įrašytas septintuoju numeriu? 22 visuomeninės organizacijos kreipėsi į Lietuvos prezidentus Valdą Adamkų ir Gitaną Nausėdą. „Prašome skirti pasididžiavimo vertą Lietuvos Respublikos aplinkos ministrą“, - rašome laiške prezidentams. „Iš tikrųjų, man dabar niekas nebesvarbu: darbas, partijos, asmeninis gyvenimas ar net kokie nors pavojai. Svarbiausia bent dalį sengirių išsaugoti… Kai 2017 metais Lenkijoje

Laikraštis ŠIANDIEN. Adomynės dvaro lobiai

                             Prigijo dvaro savininko vardas Kupiškio rajone, Adomynėje esantis medinis dvaras yra tradicinio liaudiško klasicizmo stiliaus pavyzdys. Adomynėje esantis medinis dvaras yra tradicinio liaudiško klasicizmo stiliaus pavyzdys. Romas BEIŠTRAKIS, www.siandien.info, laikraštis ŠIANDIEN, Gintauto KNIUKŠTOS nuotraukos Kupiškio rajone, Adomynėje esantis medinis dvaras yra tradicinio liaudiško klasicizmo stiliaus pavyzdys. Vietovės pavadinimas kildinamas iš dvaro savininko Adomo vardo. Anksčiau ji vadinosi kitaip: Jonava, Aluotėlės, Kazimieravėlė. 1786 m. dvaras priklausė A. Pliateriui, nuo XIX a. pradžios jis priklausė Žurovskiams, o po 1876 m. - Vilėniškiams. Medinė bažnyčia buvo baigta statyti tik 1921 metais. Po septynių metų buvo

Investuotojai: tarp prasčiausiai vertinamų institucijų – Sveikatos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos

www.siandien.info Stambiausius ir akyviausius investuotojus į šalies ekonomiką vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ reguliariai atliekamo Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso tyrimo duomenimis, per metus labiausiai prastėjo verslo atstovų požiūris į Susisiekimo, Sveikatos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų veiklą. Geriausiai investuotojai vertina Užsienio reikalų ministeriją: jos veikla patenkinti 72 proc. respondentų. Krašto apsaugos ministerija yra antra geriausiai vertinama institucija (68 proc.), o Finansų ministerija – trečioje vietoje (64 proc.). Vieną didžiausių neigiamų vertinimo pokyčių patyrė Susisiekimo ministerija. Antrą 2019 m. ketvirtį 58 proc. investuotojų šią instituciją vertino teigiamai, o šį ketvirtį tokių atsiliepimų fiksuojama 15

A. Gaidamavičius. Būsimoji premjerė neišgirdo prašymo parodyti moterišką jautrumą Gamtai

Andrejus Gaidamavičius. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Andrejus Gaidamavičius, gamtininkas,Labanoro klubo prezidentas Kai naujoji koalicija pradėjo svarstyti kandidatūras į ministrų postus, Liberalų sąjūdis pats pirmas viešai paskelbė, kad norėtų Aplinkos ministerijos, valdančios visus šalies gamtos išteklius. Pasiūlytas jų kandidatas į ministrus Simonas Gentvilas savo viešais pasisakymais, savo darbu ir balsavimais Aplinkos apsaugos komitete ne kartą parodė, kad jis yra ne gamtosaugininkų pusėje. Todėl, kad nereiktų dar ketverius metus rengti protestų dėl miškų kirtimų, dalyvauti nesibaigiančiose diskusijose be jokių rezultatų, turime palaikyti tuos kandidatus į ministrus, kurie būtų VERTYBIŠKAI palankesni gamtos apsaugai.

Naujas ŠIANDIEN numeris:kiekviena pradžia turi pabaigą

Sakoma, kad kiekviena pradžia turi pabaigą ir kiekviena pabaiga reiškia, kad kažkas prasidės iš naujo. Šiandien, lapkričio 13 -ąją prisiekia 2020 -2024 metų kadencijos Seimo nariai. Tarp jų nebebus parlamento senbuvių Irenos Degutienės, Gedimino Kirkilo, kurie vienaip ar kitaip paliko savo pėdasakus Lietuvos Respublikos Seimo istorijoje. Gediminas Kirkilas į Seimą buvo renkamas nuo 1992, o Irena Degutienė - nuo 1996 metų… Gedimino Kirkilo patarimų laukdavo ir prezidentas Algirdas Brazauskas, jis sugebėjo vadovauti Ministrų kabinetui neturėdamas Seimo daugumos palaikymo, o jo straipsnius – įžvalgas komentuodavo

Kaip atnaujinami sergamumo duomenys?

www.siandien.info, sam.lt Kaip kiekvieną dieną atnaujinami ir teikiami sergamumo, atliekamų tyrimų ir gydymo įstaigų lovų užimtumo duomenys? Darbo dienomis šią informaciją skelbia SAM, o savaitgaliais ir švenčių dienomis šią informaciją skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Duomenys teikiami, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro ECDC) standartais. Vieningi standartai leidžia šioms tarptautinėms organizacijoms tiksliau įvertinti situaciją skirtingose šalyse, teikti rekomendacijas ir pasiūlymus, kurti prognozes. Ministerija atkreipia dėmesį, kad per vieną dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius neturi sutapti su laboratorijose ištirtų teigiamų ėminių skaičiumi, nes vienam asmeniui tyrimas

XVIII Vyriausybės programai parengti sudaroma programos rengimo grupė

Būsimoji valdančioji koalicija ketvirtadienio vakarą po kelias valandas trukusio antrojo derybų raundo išplatino susitarimo projektą. XVIII Vyriausybės programai parengti sudaroma programos rengimo grupė į kurią koaliciją sudarančios partijos deleguoja nuolatinius ir kintančius savo atstovus, priklausomai nuo svarstomų politikos sričių turinio. Galutinė Vyriausybės programos projekto redakcija suderinama Prezidentui patvirtinus XVIII Vyriausybės narių kandidatūras. Visas susitarimo dokumento projekto tekstas: Dėl koalicijos formavimo: Lietuva į ketvirtą Nepriklausomos atkurtos Valstybės dešimtmetį įžengė su žemais pasitikėjimo demokratija, jos pagrindinių institucijų bei tarpusavio vieni kitais rodikliais. Šalyje vyraujančios nepasitikėjimo, žmonių laisvių bei kūrybinės iniciatyvos

Laikraštis ŠIANDIEN. KARAS DĖL MIŠKŲ. DAR 4 metus?

Andrejus GAIDAMAVIČIUS, Labanoro klubo prezidentas, laikraštis ŠIANDIEN Šią savaitę naujoji koalicija pradėjo svarstyti kandidatūras į ministrų postus. Liberalų sąjūdis pats pirmas viešai paskelbė, kad norėtų Aplinkos ministerijos, valdančios visus šalies gamtos išteklius. Pasiūlytas jų kandidatas į ministrus Simonas Gentvilas savo viešais pasisakymais, savo darbu ir balsavimais Aplinkos apsaugos komitete ne kartą parodė, kad jis yra ne gamtosaugininkų pusėje. Todėl, kad nereiktų dar ketverius metus rengti protestų dėl miškų kirtimų, dalyvauti nesibaigiančiose diskusijose be jokių rezultatų, turime palaikyti tuos kandidatus į ministrus, kurie būtų VERTYBIŠKAI palankesni gamtos apsaugai.

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris: Kas niokoja Vilniaus senamiestį

Paveldosaugos patriarcho profesoriaus Jono Glemžos nuomone, Vilniaus senamiestį niokoja šiandieniniai transporto srautai. Graudu žiūrėti į kilpinius ir nekilpinius važinėjimus pro šv. Onos bažnyčią, Katedrą, Rotušę… Jau dabar senamiesčio gyventojai neduoda ramybės statybininkams dėl aižėjančių pastatų sienų. Mašinų daugėja, didėja jų srautai, svoriai… Didėja ir vibracija, keliama šių srautų. Jei problema nebus kuo skubiau sprendžiama, turėsime ne tik lopomus kelius, bet ir lopomą senamiestį. Vienas iš dviejų Vilniaus metro kritikų kozirių – jis sugriaus senamiestį. Profesorius Jonas Glemža tik nusijuokia išgirdęs tokius kritikų teiginius - Vilniaus kultūrinis sluoksnis siekia iki

Top