Jūs esate
Pagrindinis > Užsienyje (Puslapis 74)

Užsienyje

Aušros Maldeikienės pranešimas: „Grasinimų nebijau – parlamentinė kontrolė yra mano prievolė“

Seimo narė Aušra Maldeikienė praneša gavusi finansų ministro Viliaus Šapokos atsakymą į parlamentinės priežiūros rėmuose keltus klausimus dėl jo galimo naudojimosi išskirtinėmis paslaugomis Santaros klinikose. Ministras rašo, jog „atsakymas į visus Jūsų klausimus [dėl naudojimosi privilegijomis – A. M.] yra NE“. Toliau ministras atkreipia parlamentarės dėmesį į Konstitucijos 25 straipsnį apie tai, kad „laisvė reikšti savo įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – [...] šmeižtu ir dezinformacija“. Pastaroji pastaba nėra susijusi su užklausų turiniu ir ganėtinai aiškiai reiškia grasinimą Seimo nariui, kuris dirba savo tiesioginį darbą – vykdo parlamentinės priežiūros funkciją. Seimo

R. Karbauskis nori žinoti kas ir kiek šalyje valdo žemės ūkio paskirties žemės

Vasario 28 d., trečiadienį, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos. NŽT jis prašo Seimo nariams pateikti informaciją apie fizinių ir juridinių asmenų disponavimą žemės ūkio paskirties žeme, žemės ūkio paskirties žemės koncentraciją, fizinių ir juridinių asmenų valdomų ūkių dydį. Seimo narys taip pat prašo pasidalinti Nacionalinės žemės tarnybos turimais Lietuvos Respublikos žemės fondo, Nekilnojamojo turto registro suvestiniais duomenimis apie žemės sklypus, teisių į juos ir juridinių faktų įregistravimą nuo 1993 iki

Kerštas už laidą?

Seimo sudaryta komisija toliau narplioja nacionalinio transliuotojo veiklą ir finansus. „Aš manau, kad viskas prasidėjo pernai, iš karto po rinkimų. Ir kai R.Karbauskis atėjo į laidą „Dėmesio centre“. Ir iš ten atėjo šlapias“, – sako R.Paleckis, vienas iš LRT vadovų. R.Paleckiui  situacija primena Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno situaciją. „Žinote, kai A.Navalną Rusijoje persekioja valdžia, tai jie nedaro to už kritiką. Jį Kremlius persekioja už finansus. Jie ieško visokių menamų pažeidimų. Ir už tai jis sodinamas ir vaikšto į teismus. Bet iš tikrųjų mes visi suprantame, kad tai vyksta dėl kritikos“, – sakė

Kartokime kaip maldą – Lietuva geriausia

Gintautas Kniukšta, laikraštis ŠIANDIEN „Jokio sprogimo nebus, nes lietuviai – veršių tauta. Tik mitinguoti mokėjo ir Maskvai kumščius rodyti. Nežinau, kokia valdžia sugebėtų įvesti tvarką? Mes jau pasiekėme idiotizmo viršūnę. Į ją eiti pradėta dar Sąjūdžio laikais, kai vyko patriotizmo gryninimas ir skirstymasis į gerus ir blogus...“ Šiuos žodžius 1996 metais ištarė pirmosios atkurtos Lietuvos finansų ministras šviesaus atminimo Romualdas Sikorskis. Prabėgo dvidešimt metų. Kas pasikeitė? Mūsų prezidentė Dalia Grybauskaitė Davoso turtuolių forume vėl planavo akcentuoti Rusijos keliamas grėsmes... Klausosi tos kalbos koks milijardierius iš užjūrio ir kraipo galvą, galvoja, kad mes visi čia

Seimo narė  A. Maldeikienė: žemės ūkio ministras privalo išskaidyti įtarimus dėl protegavimo

"Šiandien kreipiausi į Žemės ūkio ministrą, kad jis paaiškintų aplinkybes, kurios nulėmė jo 2018 metų vasario 6 d. sprendimą, kuriuo Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos stebėsenos komiteto pakaitiniu nariu paskirtas anksčiau skandalingai nuo pareigų nušalintas jo buvęs patarėjas Virginijus Eugenijus Kirsnickas", - šiandien pranešė Seimo narė A. Maldeikienė. V. E. Kirsnickas iš žemės ūkio ministro patarėjo pareigų pasitraukė prieš metus po to, kai žiniasklaida atskleidė, jog jis buvo susijęs su organizacija, kuri buvo įtariama ES lėšų grobstymu, netinkamu pinigų panaudojimu bei fiktyviais sandoriais. Be to, 2017 m. gegužės 10 d.

Pirmoji Vyriausybė: kaip ji veiktų šiandien?

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis ŠIANDIEN Šiemet sukanka 100 metų, kai pradėjo dirbti pirmoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Augustino Voldemaro sudarytas ministrų kabinetas išsilaikė pusantro mėnesio, jame dirbo šeši ministrai. Pirmoji po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Vyriausybė dirbo beveik dešimt mėnesių. Ministre Pirmininke 1990 m. kovo 17 d. Aukščiausios Tarybos nutarimu buvo paskirta Kazimira Danutė Prunskienė, o atleista 1991 m. sausio 10 d. – taip pat Aukščiausios Tarybos nutarimu. Ministrės pirmininkės pavaduotojais tapo Algirdas Mykolas Brazauskas ir Romualdas Ozolas. Kabinete be jų dirbo dar 17 ministrų. Didžiausias šios Vyriausybės nuopelnas tas, kad buvo išsaugota šalies nepriklausomybė, padėtas

Laikraštis ŠIANDIEN. Iš žemdirbių suvažiavimo tribūnos: bėdos tos pačios ir po šimto metų?

Kalbėsiu apie melioraciją, nes be jos neįsivaizduojama ir Lietuvos žemės ūkio ateitis. Melioracijos statinių vertė - daugiau kaip 1,1 mlrd. Eurų, bet šio turto nusidėvėjimas tragiškas. Statiniai susidėvėję 70 proc. , o magistraliniai grioviai - net 84 proc.. Iš 2,5 mln. ha nusausintų žemės ūkio naudmenų - 2 mln. ha būklė kritiška. Ir dabar valstybė, o konkrečiai buvę mūsų kovų bendražygiai, atėję į Seimą ir į kitą valdžią nutarė visą šį nugyventą turtą Šv. Velykų proga padovanoti žemdirbiams. Tam pasamdė Lietuvos agrarinės ekonomikos institutą (LAEI), kad kuo greičiau parengtų šios dovanos

Seimo narys siūlo keisti donorystės tvarką Lietuvoje

Šiuo metu Lietuvoje rakto į naują gyvenimą laukia 502 žmonės. Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis, širdies laukia 46, plaučių – 10, širdies ir plaučių komplekso – 4, kepenų – 73, inksto – 168, kasos ir inksto komplekso – 8, ragenų – 99, o laukiančiųjų kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos skaičius siekia 94. Už šių skaičių slepiasi mirštantys, bet gyventi trokštantys suaugę žmonės ir vaikai. Su mirtimi kovojantys Lietuvos piliečiai donoro dažnai laukia ne vienerius metus. Taip ir negavę organo kasmet Lietuvoje miršta apie 20 žmonių. Dar bent keli šimtai nesulaukę donoro negali turėti visaverčio

Ragina VRK pirmininkę L. Matjošaitytę trauktis iš pareigų

Seimo opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Lietuvos socialdemokratų partijos, Liberalų sąjūdžio frakcijų ir frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovai kreipėsi į Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį, atkreipdami dėmesį į Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkės Lauros Matjošaitytės veiksmus. Kreipimesi pabrėžiami epizodai, kai VRK pirmininkė veikė vienasmeniškai, neteikdama klausimų svarstyti komisijai. Pirmiausia – L. Matjošaitytė iki šiol nėra pateikusi VRK svarstyti komisijos išvadų „Dėl juridinių asmenų skirtos paramos mecenatu (globėju) įvardijant Ramūną Karbauskį“, nors išvados buvo baigtos rengti dar praėjusių metų birželį. Antra, Seimo frakcijų atstovai priminė, kad L. Matjošaitytė nepaisė komisijos veiklos kolegialumo principo

VTEK siūloma papildomai įvertinti aplinkos ministro K. Navicko sąsajas su buvusia darboviete

Seimo narės Ingrida Šimonytė ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininką dr. Virginijų Kanapinską, prašydamos įvertinti, ar aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Navickas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, kuriame reikalaujama vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų jokių abejonių, jog toks konfliktas yra. Kreipimąsi parlamentarės formuluoja po Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) 2018 m. vasario 7 d. sprendimo „Dėl Kęstučio Navicko“ ir po viešumoje pasirodžiusios naujos informacijos, kurioje keliama daugiau abejonių dėl Kęstučio Navicko, buvusio VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“ eksperto, dalininko, o tam

Laikraštis ŠIANDIEN. Savanorė iš Kipro: Lietuva, žvelgiu į tave kaip į namus

Laikraštis ŠIANDIEN 2018 m. vasario 18 - kovo1 d. Savanorė Ana Parpa iš Kipro į Lietuvą atvyko praėjusių metų spalio mėnesį. Jai 23 metai, studijavo lotynų kalbą, filosofiją. Dar turi brolį ir sesę. Šiuo metu Ana savanoriauja Vilniaus Balsių progimnazijoje. Mūsų šalyje ji ketina pabūti iki vasaros vidurio. Ana mielai sutiko pasidalinti savo pirmaisiais įspūdžiais mūsų šalyje laikraščiui ŠIANDIEN. Kai nusprendžiau dalyvauti Europos savanorių tarnybos (EST) veikloje, turėjau apgalvoti du dalykus – kur ir kada? Man nebuvo sunku pasirinkti veiklos kryptį, nes visada svajojau bent trumpam pabūti mokytoja. EST yra tam, kad

Proginė pašto ženklų serija

Vasario 16-osios išvakarėse Signatarų namuose pristatyta proginių pašto ženklų serija, sudaryta iš 2016 – 2018 m. leistų pašto ženklų blokų ir proginių vokų. Filatelistas, profesorius L. Mažylis atkreipė dėmesį, kad pašto ženklai – tai būdas dalintis svarbiausiais tautos istorijos įvykiais. „Filatelija yra viena iš didžiausių ir įdomiausių mano aistrų. Kolekcionuoju pašto ženklus ir vertinu juos kaip šaltinį, reprezentuojantį šalį, įamžinantį svarbiausius jos istorinius įvykius, sukaktis bei asmenybes. Itin malonu matyti, kad Lietuvos šimtmečiui skirtoje ypatingoje pašto ženklų serijoje yra ir Vokietijoje prieš beveik metus mano atrastas Vasario 16-osios aktas. Tai – labai

Mykolas Drunga. 1918 m. proveržiai

Mykolas Drunga Artėjant Vasario 16-ajai ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, galima dirstelėti į užsienio spaudą ir pastebėti, kad ši data svarbi ne vien lietuviams. Vis dėlto šia tema stipriau susidomėjusių laikraščių nedaug. Bet tarp jų – vienas Europoje prestižiškiausių. Ties juo ir susitelksime. „Ne visoms Rytų Europos valstybėms, kurios 1918 m. siekė nepriklausomybės, pavyko ją įgyvendinti. Štai Ukraina ir Baltarusija atkrito į sovietinės Rusijos glėbį.“ Taip vokietis žurnalistas Felixas Ackermannas rašė Šveicarijos dienraščio „Neue Zürcher“ straipsnyje, pavadintame „Dideli ir nevienareikšmiški jausmai – kadaise Rusijai priklausę kraštai šimtas metų po savų valstybių susikūrimo.“ Toliau jis

Kauno „Žalgiris“ – Karaliaus Mindaugo taurės čempionas!

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai sekmadienio vakarą Klaipėdoje apgynė SIL-Karaliaus Mindaugo taurės čempionų titulą finale 81:62 (20:19, 13:16, 27:18, 21:9) nukaudami Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkus. SIL-Karaliaus Mindaugo taurės finalą atkovotais kamuoliais puolime ir puikiais epizodais po krepšiu pradėjo Brandonas Daviesas – 4:0. Griaunant vilniečių derinius sausą atkarpą iki 8:0 tęsė aštriai sužaidęs Kevinas Pangosas bei vagystę greitu išpuoliu įtvirtinęs Axelis Toupane. Po pasitarimo varžovai pralaužė ledus finale, tačiau atstumui mažėti neleido iš distancijos keletą metimų sumetęs K.Pangosas – 12:5. Pirmajam kėliniui persiritus į antrą pusę darbo ėmėsi šešis taškus paeiliui kauniečiams surinkęs Edgaras Ulanovas,

Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį šventė ir Lenkija

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir  Lenkijos Prezidentas Andrzejus Duda aptarė dvišalių santykių stiprinimą, bendradarbiavimą ekonomikos, energetikos ir saugumo srityse, bendrus interesus NATO ir Europos Sąjungoje. Prezidentūroje pasirašyta dvišalė sutartis, kurią ratifikavus bus baigtas valstybės sienos tarp Lietuvos ir Lenkijos teisinis įforminimas. Šalies vadovė pabrėžė, kad Lenkija yra artimiausia kaimynė, labai svarbi Lietuvai tiek gynybos, saugumo, tiek ekonomikos srityse. Abipusis supratimas ir bendradarbiavimas NATO, ES ir dvišaliu pagrindu yra vienas iš mūsų gerovės ir saugumo garantų. Artėjant NATO viršūnių susitikimui šių metų liepą, Prezidentai sutarė suderinti bendrą Lietuvos ir Lenkijos poziciją dėl

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Tauta nebuvo pakviesta į šimtmečio šventę

Tauta nebuvo pakviesta į šimtmečio šventę Valdas Vasiliauskas Laikraštis "ŠIANDIEN", 2018 m.vasario 16 - kovo 1 d. Mūsų kartai teko išskirtinė laimė sulaukti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio. Tai tikra likimo dovana, kuria galime džiaugtis ir didžiuotis laisvoje nepriklausomoje Lietuvoje. Tačiau, ar džiaugiamės? Ar didžiuojamės? Ar Tauta, tikroji ir vienintelė Lietuvos valstybės steigėja, didžiuojasi savo kūriniu? Juk nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo idėja prieš šimtą metų subrendo ir iškilo iš pačių Tautos gelmių. Todėl iš karto nieko vertos buvo abejonės, ar Lietuvos Valstybės Taryba, paskelbusi Lietuvos nepriklausomybės aktą, išreiškė visos Tautos valią. Šį aktą kūnu pavertė Tauta,

Lietuvos Valstybė žengia į naują šimtmetį!

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijoje S. Daukanto aikštėje Gerbiami Lietuvos žmonės, brangūs svečiai, sveikinu visus su švente! Lietuvos Valstybė žengia į naują šimtmetį! Šįryt trispalvė kilo prie daugelio laisvę branginančių namų. O tai reiškia vis stipresnę Valstybę, kurios žmonės supranta atsakomybę už savo Laisvės kūrinį, kurios dvasios nesuvaržys nei savi draudimai, nei svetimi reikalavimai. Šiandien su dėkingumu ir pasididžiavimu prisimename visus, kurie kėlė mūsų šalį iš užmaršties, kurie klojo mūsų dabarties pamatus. Tai buvo nepaprastai veržlus skrydis į ateitį, į šviesą – į laisvą pasaulį. Mus mėgino stabdyti ir naikinti. Jėga

Prezidentė kviečia į interaktyvią šimtmečio kelionę

Trečiadienis, vasario 14 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Valstybės pažinimo centre atidarė parodą „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“. Lietuvos atkurto valstybingumo jubiliejų Valstybės pažinimo centras sutinka unikalia paroda, pasakojančia apie ryškiausias šimtmečio idėjas ir ambicingus vizionierių užmojus, atskleidžiančius, ko siekė, apie ką svajojo Lietuvą kūrę žmonės, taip pat apie naujausias dabarties idėjas ir jų įgyvendinimą. Mūsų valstybės nepriklausomybė 20-ojo amžiaus pradžioje taip pat buvo vizija – šviesių žmonių svajonė, į kurią vedė ilgas ir sunkus kelias. Prezidentė, atidarydama parodą, sakė, kad Lietuvoje niekad netrūko nei svajotojų, nei drąsių idėjų, nors

Jaunųjų biržiečių kūryba – valstybės atkūrimo šimtmečiui

Savaitė prieš Vasario 16-ąją Biržus pasiekė šventinė dovana knyga-albumas „GIMTINEI IR LIETUVAI Jaunieji biržiečiai atkurtos Lietuvos 100-mečiui“. Idėjos iniciatorius Seimo narys Viktoras Rinkevičius. Tai jau antras toks Seimo nario inicijuotas Biržų rajono vaikų kūrybos knygos leidimas. Pirmasis buvo prieš dešimtmetį, 2007 metais. Kaip ir prieš tai, taip ir dabar knyga išleista jo asmeninėmis lėšomis ir yra nekomercinis leidinys. Seimo narys šiai didingai progai pažymint, norėjo paskatinti Biržų rajono vaikus ir jaunimą domėtis mūsų Valstybės istorija ir dabartimi, įvertinti pasikeitimus joje, ugdyti savo kūrybiškumą ir jį išreikšti piešiniais, rašiniais, poezija ir proza. Jaunųjų biržiečių

Visi kalba, bet nieko nedaro… Kainų politika Lietuvoje: ką turime keisti?“

ŠIANDIEN kylančias maisto produktų kainas Lietuvos gyventojai įvardija kaip aktualiausią problemą. Didelės kainos lemia ir tai, kad šalies gyventojai maisto produktams vidutiniškai išleidžia kiek daugiau nei ketvirtadalį savo pajamų – beveik daugiausiai Europoje. Aukštos maisto produktų kainos neigiamai veikia mažiausias pajamas gaunančių šalies gyventojų perkamąją galią, skatina dar didesnę socialinę nelygybę ir atskirtį. Tai patvirtina ir Lietuvos banko neseniai atliktas kainų raidos tyrimas. Kas lemia tokį spartų kainų augimą? Ar Lietuvos politikai padarė viską, kad tai sustabdytų? Kaip turėtų keistis kainų politika? Šiuos ir kitus klausimus SEIME aptarė diskusijos dalyviai: ūkio viceministras

E.Gentvilas. Sprendimais dėl LRT „valstiečiai“ žengia antikonstituciniu keliu

Eugenijus Gentvilas Liberalų sąjūdžio pirmininkas, frakcijos seniūnas Seime Seimas sausio 12 d. nutarimu sudarė laikinąją tyrimo komisiją ir pavedė jai atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą. Mano manymu, toks parlamentinis tyrimas yra antikonstitucinis. Lietuvos Konstitucinis teismas dar 2006 m. gruodžio 21 d. byloje ,,Dėl nacionalinio transliuotojo statuso, valdymo ir teisių“ priėmė nutarimą, kuriuo nustatė, kad politikai, jų grupės ar institucionalizuotos grupės (pvz., Seimas ar Vyriausybė) negali atlikti LRT veiklos kontrolės. Taip pat šiuo nutarimu Konstitucinis teismas pasisakė, kad LRT nepriklausomumą užtikrina esamas valdymo modelis –

Būtina nedelsiant spręsti kultūrinės spaudos finansavimo problemą

Seimo Kultūros komiteto narys Stasys Tumėnas kreipėsi į Seimo Kultūros komiteto pirmininką Ramūną Karbauskį dėl esamos kultūrinės spaudos finansavimo padėties. Seimo narys inicijuoja, kad į šių metų kovo 14 d. Kultūros komiteto dienotvarkę būtų įtrauktas klausimo „Dėl kultūros leidinių finansavimo padėties“ aptarimas ir svarstymas. Tai daroma atsižvelgiant į Lietuvos kultūrinės spaudos atstovų pastarosiomis dienomis išsakytas nerimo ir susirūpinimo kupinas nuomones dėl metų metais besitęsiančių kultūrinės spaudos finansavimo problemų. Seimo narys mano, jog periodinių kultūros ir meno leidinių redaktorių išsakyti priekaištai, kad kultūros leidinių pastarųjų trejų metų finansavimas tik mažėjo, turi pagrindo. Spaudos,

V. Pranckiečio pozicija nacionalinio saugumo klausimais liberalams kvepia prorusiškumu

Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio pozicija samprotaujant apie Lietuvos nacionalinį saugumą kelia daugiau klausimų nei turi atsakymų. Keista, kad vienas iš valstybės vadovų įžvelgia problemą, kas galimas kandidatas į prezidentus dirba draugiškos užsienio šalies banko atstovybėje Lietuvoje, tačiau jau po kelių minučių kategoriškai atsisako kalbėti apie koncerną, bendradarbiaujantį su įmone, kurios savininkas – JAV nepageidaujamų asmenų sąraše. „Vienas šalies lyderių įžvelgia problemą ar kažkokias hipotetines grėsmes, kad geras ekonomistas dirba ne Lietuvos bankams. Ar jis mato patį banką kaip grėsmę nacionaliniam saugumui? Ar pačią Švedijos karalystę kaip galinčią pakenkti mūsų šaliai?“, –

Dainuoti Lietuvai, Žemei mūsų

Laikraštis ŠIANDIEN Country muzikos Lietuvoje pradininkas, tautinių muzikinių juostų audėjas Vytautas Babravičius (Simas) visuomet buvo Lietuvai itin svarbių įvykių sūkuryje. Jis jau  – 50 metų scenoje su gitara.  1979 metais būtent Simui buvo patikėta atlikti Vilniaus valstybinio universiteto 400 – ųjų metinių jubiliejinio koncerto finalinę oratoriją „Salve, Alma Mater“, o po dešimties metų su gitara ir giesme pradėjo Molotovo – Ribentropo pakto 50 – ųjų metinių minėjimą Vilniaus Kalnų parke... V. Babravičius yra vienas iš Lietuvos Sąjūdžio šauklių, koncertavęs daugiatūkstantiniuose mitinguose Vingio parke, didžiausiose Vilniaus, Kauno ir kitų miestų salėse, gyva daina prie

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė: lėšas ministrai buvusioms darbovietėms skirti gali, jei patys nepasirašo paraiškų

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, kad aplinkos ministras Kęstutis Navickas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimo vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti (11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų nepažeidė). Tyrimo metu VTEK vertino aplinkybes, susijusias su Aplinkos ministerijoje tvirtintu lėšų skyrimu buvusios ministro darbovietės – VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“ (BAF) – projektui. Tiriant nustatyta, kad ministras K.Navickas 2017 m. sausį Ministrui Pirmininkui įteikė rašytinį nusišalinimą nuo klausimų, susijusių su BAF, svarstymo bei sprendimų priėmimo procedūrų. Ministras Pirmininkas K.Navicko nusišalinimą priėmė ir potvarkiu

Ž. Pavilionis. Laiškas dėl Gitano Nausėdos statuso

Gerbiamasis Peteri Wallenbergai, „Wallenberg Foundations AB“ prezidente, gerbiamasis Magnusai Schöldtzai, fondo ryšiams su užsieniu vadove, Jūsų atstovaujama organizacija yra viena didžiausių ir gerbtiniausių investuotojų į mūsų šalies ekonomiką. Drąsiai galiu teigti, kad jūs simbolizuojate investicijas į Baltijos šalis iš Skandinavijos, kurios ne tik padėjo mums vystant ekonominę gerovę, tačiau ir prisidėjo žengiant demokratijos keliu. Suprasdamas jūsų atstovaujamo fondo reikšmę ir svorį, kreipiuosi į Jus dėl SEB banko Lietuvoje prezidento patarėjo Gitano Nausėdos statuso. Gitanas Nausėda per savo ilgametę veiklą yra pelnęs autoritetingo profesionalo vardą. Įvairiose apklausose jis yra įvardinamas kaip vienas reikšmingiausių

Tie, kas sukelia baimę, mus valdo

Prof. Algimantas Kirkutis LAIKRAŠTIS ŠIANDIEN  Atrodo, kad gydytojai ir toliau ieškos geresnio gyvenimo sąlygų svetur, nepaisydami mūsų Vyriausybės vadovo Sauliaus Skvernelio pažadų kitais metais formuojant valstybės biudžetą iš anksto atsižvelgti į sveikatos apsaugos problemas ir ženkliau jį didinti. Tai labai sveikintinas ir žmonių viltis sužadinantis pažadas. Tačiau tikėjimas į problemų sprendimą tik geriau apmokant gydymo paslaugas yra daugiau panašus į brangią religiją, bet ne į realų gyventojų sveikatos rodiklių gerinimą. Deja, dažniausiai mes neturime jokio supratimo, kada baigiasi gera sveikata ir jau prasideda liga. Apie ligą paprastai sužinome tiktai tada, kai ji jau įsibėgėja

Kaip prikelti merdinčius Lietuvos regionus?

Kaip prikelti merdinčius Lietuvos regionus?Kaip spręsti socialinę atskirtį? Kaip iš letargo miego pažadinti nusilpusius regionus ir paskatinti jų ekonominį augimą? Šie klausimai neramina ne tik regionų gyventojus ir valdininkus, bet ir ekspertus, tačiau jie siūlo išeitį – žaliosios ekonomikos vystymą. Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2017-ųjų pabaigoje šalyje buvo 152,5 tūkstančiai bedarbių ir šis skaičius buvo net 500 žmonių didesnis nei prieš metus. 2017 m. lapkritį bedarbių skaičius Lietuvoje sudarė 7 proc., Estijoje jis siekė 5,1 proc., o Lenkijoje tik 4,5 proc. Tiesioginės užsienio investicijos galėtų būti viena pagrindinių priemonių atskirčiai tarp regionų

Be defektų – tik 1 iš 10 kelių

Susisiekimo ministerijos iniciatyva pradėtas Lietuvos valstybinės reikšmės kelių kokybės auditas atskleidė pažeidimų mastą. Pirmajame audito etape ištyrus 10 skirtingų kelių ruožų paaiškėjo, kad tik vienas iš jų atitinka kokybės reikalavimus. 90 proc. neseniai rekonstruotų kelių nustatyti defektai, daugelis jų – esminiai. Specialistų vertinimu, šių defektų pasekmė – 5 metais, arba ketvirtadaliu, trumpesnis nei privalo būti kelių tarnavimo laikas. „Pirmieji kelių kokybės audito rezultatai parodo aplaidumo ir piktnaudžiavimo mastą – net devyni iš dešimties kelių yra nekokybiški. Tai reiškia, kad į juos vėl reikės investuoti ne po planuotų 20, o po 15 metų.

Gruzijoje su oficialiu vizitu viešintis Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis susitiko su šalies prezidentu Giorgi Margvelachvili.

Gruzijoje su oficialiu vizitu viešintis Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis susitiko su šalies prezidentu Giorgi Margvelachvili. Premjeras aukštai įvertino nuoseklų Gruzijos dalyvavimą NATO karinėse taikos palaikymo misijose ir išsakė paramą šalies integracijai į Aljansą bei Europos Sąjungą. S. Skvernelis pabrėžė, jog kuo daugiau bus konkretaus bendradarbiavimo su Aljansu, tuo didesnė galimybė Gruzijai ateityje įstoti į NATO. Gruzijos prezidentas Giorgi Margvelachvili išreiškė viltį, jog dvišalis gynybinis bendradarbiavimas bus stiprinamas. Šalies vadovas taip pat padėkojo Lietuvai už nuolatinį palaikymą bei paramą šalies teritoriniam vientisumui. Rytoj (sausio 30 d.) Lietuvos premjeras aplankys Pietų Osetijos pabėgėlius bei

J.Olekas: Socialdemokratai užregistravo siūlymą didinantį socialines garantijas jauniesiems gydytojams

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija reaguodama į susidariusią situaciją dėl jaunųjų medikų atlyginimo šalia jau registruoto siūlymo kelti gydytojams rezidentams algas 30 procentų nuo šių metų gegužės 1 d. užregistravo dar vieną projektą, kuriame numatyta gydytojų ir odontologų rezidentų darbo užmokestį nuo 2019 metų sausio 1 d. didinti stipendijos dydžiu. Dabar dalį atlygio už darbą gaunantys kaip algą, dalį – kaip stipendiją, rezidentai nuo stipendijos dalies netenka ir socialinių garantijų – motinystės išmokų, nedarbingumo išmokų, mažesnis yra jų pensijos kaupimas. „Seimas jau pritarė po pateikimo mūsų siūlymui didinti rezidentų algas nuo

Universitetų lyderystė būtina investuotojų pritraukimui ir išlaikymui

Tokios gamybos milžinės kaip „Hella“, „Continental“ ir „Hollister“, praėjusiais metais įžengusios į Lietuvos rinką, Kauno regione sukėlė tikrą proveržį. Prie Ūkio ministerijos veikiančios užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ investicinės aplinkos ekspertės Birutės Noreikaitės teigimu, svarbiausi kriterijai, lemiantys tiek užsienio investicijų atėjimą, tiek ir pasilikimą Lietuvoje, yra talentų parengimo kokybė bei jų skaičius. Su B. Noreikaite kalbėjomės apie tai, kokią įtaką Lietuvos investiciniam patrauklumui daro šalies aukštasis mokslas ir jo potencialas bei, kokią reikšmę investuotojų apsisprendimui turi vietos švietimo įstaigų galimybės pritaikyti specialistų rengimą pagal verslo poreikius. – Kokie paprastai kriterijai nulemia investuotojų

Seimo LSDD  frakcija kreipėsi į Ministrą Pirmininką S. Skvernelį

Evelina Butkutė-Lazdauskienė Seimo LSDD frakcijos atstovė Viešojoje erdvėje nebe pirmus metus keliamas klausimas dėl Seimo nario Gabrieliaus Landsbergio šeimos verslo bei su juo susijusių galimų viešųjų ir privačiųjų interesų pažeidimų. Ne kartą šia tema kalbėta informaciniuose leidiniuose, klausimą dėl parlamentaro G. Landsbergio galimo viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto viešai yra kėlę Seimo nariai, tačiau iki šiol situacija nėra aiški. Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcija dėl galimų grėsmių, susijusių su šia tema, pateikė klausimus Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui. „2017 metų gruodžio mėnesį Seimo LSDD frakcija kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, o ši

Ragina nebepolitizuoti tyrimo ir leisti komisijai dirbti

Ramūnui Karbauskiui paskelbus dalį Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) pateiktų atsakymų į klausimus, kuriuos jiems pateikė Seimo nariai, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovai LRT veiklą tiriančioje komisijoje Andrius Navickas, Žygimantas Pavilionis ir Agnė Bilotaitė ragina Ramūną Karbauskį liautis politizavus LRT tyrimą ir leisti komisijai dirbti. „Ramūnas Karbauskis, skelbdamas LRT atsakymus, sąskaitas, sutartis ir kitus dokumentus labai aktyviai bando paversti tai politiniu šou, asmenine kova prieš LRT. Negana to, R. Karbauskis imperatyviai bando nurodinėti, kaip turėtų dirbti, į ką turėtų kreiptis LRT veiklą tirianti komisija. Nurodinėja, ką turi daryti

Atsisako imtis realių veiksmų mažindama dirbančiųjų mokesčius

Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Žygimantas Pavilionis ir Laurynas Kasčiūnas nesutinka su Finansų ministerijos išvada dėl pernai lapkritį Seimo narių pateikto projekto dėl Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisų, kuriomis siūloma vietoj dabar galiojančio 15 proc. GPM tarifo nustatyti 12 proc. tarifą pajamoms, neviršijančioms 1800 Eur per mėnesį, o pajamų dalis, viršijanti minėtą sumą, būtų apmokestinama 19 proc. tarifu. Parlamentaro Ž. Pavilionio nuomone, šis Finansų ministerijos sprendimas atspindi ir visos Vyriausybės požiūrį į teisingesnį pajamų dirbantiems apmokestinimą. „Sprendimas nepritarti mūsų siūlomam projektui apnuogina ir visos Sauliaus Skvernelio Vyriausybės

Nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymo aktą nuo šiandien gali pamatyti visi

Sekmadienis, sausio 21 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Signatarų namuose atidarė Vasario 16-osios nutarimo dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymo akto parodą. Renginyje dalyvavo signatarų artimieji, Vokietijos archyvuose aktą atradęs profesorius Liudas Mažylis ir profesorius Vytautas Landsbergis. Kartu su L. Mažyliu atidengdama istorinį dokumentą Prezidentė pabrėžė, kad prieš 100 metų gimė mūsų laisvė, kai 20 signatarų išdrįso paskelbti nepriklausomybę be jokių išlygų. Šalies vadovė padėkojo mūsų partnerei ir draugei Vokietijai, kuri išsaugojo šį dokumentą ir Lietuvos šimtmečio proga padovanojo galimybę pamatyti aktą visiems Lietuvos žmonėms. Vasario 16-osios nutarimo dėl nepriklausomos Lietuvos

Sveikatingumo vakaronė Širvintose: nuo profesoriaus patarimų iki ekologiškų dainų

Rojus VAKARIS Laikraštis ŠIANDIEN Surengti sveikatingumo vakaronę Širvintose pasiūlė ūkininkas iš Bagaslaviškio, nenuilstantis Lino namų įkūrėjas ir puoselėtojas Liubomiras Bronislavas Vošteris. Pradėdamas renginį jis trumpai papasakojo apie vietinių, mūsų gimtoje šalyje auginamų kultūrų svarbą mūsų sveikatai. Žodžiai tik moko, o pavyzdys užkrečia. Šių metų sausį  80 metų jubiliejų švęsiantis ūkininkas dar žvalus, judrus ir savo ūkį su žmona Janina prižiūrintis ūkininkas garsina Bagaslaviškį sveiku linų sėmenų, judrų ir rapsų aliejumi, belukštėmis avižomis, žirniais, spelta, kmynais... Įsigyti natūralių, su meile užaugintų Vošterių produktų atvyksta besirūpinantys savo sveikata net ir iš Mažeikių. širvis.lt nuotr. Idėja padovanoti

Rietave kuriasi naujos įmonės, jaunimas kurs gyvenimą savame krašte

Į laikraščio ,,ŠIANDIEN“ klausimus atsako Rietavo savivaldybės meras Antanas ČERNECKIS Gerbiamas mere, kaip vertinate Vidaus reikalų ministerijos rengiamą „Baltąją knygą“, kuri nubrėš regioninės politikos gaires bent dešimtmečiui? Perspektyvos matymas, aiškus planavimas, akcentų sudėliojimas visada turi prasmę. Pripildant knygos turinį konkrečiais darbais tikėtina, kad tai turės įtakos Lietuvos vystymuisi artimiausiais metais. Ar bus politikos tąsa, parodys gyvenimas. Savivaldybėms bus priskirta funkcija ir suteiktos priemonės skatinti ekonomikos augimą. Negi jūs to anksčiau nedarėte? Savivaldos įstatyme dar nėra šios funkcijos priskyrimo. Tikimės, kad su šia funkcija turi ateiti ir konkrečios priemonės verslui skatinti. Iki šiol tai darėme

K. Bacvinka. Medžių kirtimo planai miestuose nesibaigia

Kęstutis Bacvinka Aplinkos ministerija jau kelinti metai bando patvirtinti teisės aktą, kuriame saugotinais medžiais pripažįstami tik tam tikro skersmens 1,3 m aukštyje medžiai. Pagal šį Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintą „Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašas“ teisės aktą nustatoma, kuriems medžiams, norint juos iškirsti ar kitaip tvarkyti, reikia gauti iš savivaldybės leidimą, o kuriuos galima tvarkyti ir savo nuožiūra. Kai miestų teritorijose, vykstant nuolatiniams gatvės želdinių tvarkymo darbams, iškirtus pakankamai sveikus medžius, sodinami nauji, visuomenėje dažnai kyla pasipiktinimas. Net

Top