Jūs esate
Pagrindinis > Kultūra (Puslapis 23)

Kultūra

Naujos galimybės tvariosios energetikos projektams gauti investicijų

Agentūra 1323  pranešė, kad „InnoEnergy”, kuri šiuo metu Lietuvoje organizuoja PowerUp! konkursą pradedantiesiems verslininkams ir startuoliams, siekiantiems įgyvendinti tvariosios energetikos sprendimus, skelbia dar vieną iniciatyvą jau veikiančioms įmonėms ir organizacijoms. Startuoja 2017 m. investicijų etapas novatoriškiems projektams, kuriais siekiama skatinti tvariąją energetiką ir į rinką įvesti perspektyvius produktus ar paslaugas. „InnoEnergy“ žada iki 5 milijonų eurų siekiančias investicijas, taip pat dalinimąsi savo tarptautinės rinkos žiniomis, turimu klientų tinklu ir galimu bendradarbiavimu su 160 partnerių Europoje. Įmonės kviečiamos pildyti paraiškas iki 2017 m. spalio 23 d. Pirmaujanti Europoje tvariosios energetikos kompanija „InnoEnergy“ kviečia pildyti

Užsieniečiai renkasi studijas KTU: sulaukta 30 proc. daugiau prašymų

Mantas Lapinskas, Kauno technologijos universitetas Rugpjūčio 3 d. baigėsi antrasis bendrojo priėmimo į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas etapas, po kurio paaiškėjo, kad studijų sutartis su aukštosiomis mokyklomis sudarė dar 676 stojantieji. Paraleliai vyksta ir institucinis užsienio šalių piliečių priėmimas į visų pakopų studijų programas. Šiemet Kauno technologijos universitete (KTU) jau sulaukta daugiau nei 800 paraiškų, o tai yra beveik 30 proc. daugiau, lyginant su praėjusiais metais. Populiariausios programos užsienio piliečių tarpe: Mechanikos inžinerijos, Mechatronikos, Informatikos bakalauro, Architektūros vientisosios studijos bei Tarptautinio verslo, Pramonės inžinerijos ir vadybos, Apskaitos ir audito, Informatikos, Transporto

Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo taryboje nustatytos privačių interesų deklaravimo spragos

  Vitalijus Gailius, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Reaguodama į Seimo Antikorupcijos komisijos prašymą ištirti ir įvertinti Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo (VVSSF) tarybos narių privačių interesų deklaracijas bei išsiaiškinti, ar fondo tarybos nariai deklaracijose privalo nurodyti esantys šio fondo nariais, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK)  priėmė sprendimus dėl VVSSF tarybos narių privačių interesų deklaravimo. VTEK konstatavo, kad keletas šio fondo tarybos narių nėra pateikę privačių interesų deklaracijų. Dėl to nuspręsta pradėti tirti minėto fondo tarybos narių Šarūno Narbuto, Mariaus Stričkos ir Henrikos Varnienės privačių interesų deklaravimą. Taip pat VTEK nurodė, kad VVSSF taryba

Socialdemokratai nesutaria dėl valdančiosios koalicijos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

Vyksta Lietuvos socialdemokratų partijos skyrių apklausa dėl valdančiosios koalicijos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Partijos Prezidiumas yra paprašęs iki rugsėjo 20 d. pateikti skyrių nuomonę. Po to bus šaukiama partijos Taryba, kuri priims galutinį sprendimą dėl valdančiosios koalicijos. Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime nariai išsakė argumentus „už“ arba „prieš“ koaliciją, tačiau sutarė laukti skyrių ir Tarybos sprendimo. „Bendra nuomonė yra tokia, kad pagal galiojantį partijos Tarybos sprendimą partija yra koalicijoje. Frakcija negali priimti savo sprendimų – būti koalicijoje ar nebūti. Kaip Taryba pernai įgaliojo pasirašyti koalicijos sutartį, taip dabar Taryba irgi priims

TALKA: piliečių diskriminacijos išvengti leidžia tik „latviškasis“ asmenvardžių rašybos pasuose variantas

Piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA už valstybinę kalbą“ (toliau – TALKA) prieš dvejus metus surinko daugiau kaip 69000 piliečių parašų ir įstatymo nustatyta tvarka pateikė Seimui svarstyti kompromisinį projektą, siūlantį asmenvardžius nevalstybine kalba rašyti paso papildomų įrašų skyriuje (latvišką variantą). Šiuo metu visi įrašai asmens dokumentuose daromi tik valstybine kalba, bet jau daug metų Lietuva spaudžiama įteisinti galimybę iš viso atsisakyti įrašo valstybine kalba. Aptarusi politinę situaciją ir Seime svarstomus projektus, TALKA vieningai nutarė, kad toliau remia savo pateiktą latviškąjį variantą“, nes kitos Seime užregistruotos alternatyvos diskriminuotų Lietuvos piliečius. TALKOS teigimu, Seime užregistruoti

Rimvydas  Valatka. Ilsėkis ramybėje, Lietuva!

Rimvydas Valatka Kuo yra gera liepos 26-oji? Tai yra diena, kai galite pailsėti. Bet svarbiausia, kad ir vakar tokia pat gera diena buvo, kai galėjote ramiai ilsėtis. Ir užvakar. Ir rytoj bus tokia pat gera diena ilsėtis. Ir poryt. Ir šitaip gerai Lietuvoje jau bus ant visados. Lietuva – ne Lenkija, kur pilietinė visuomenė skambina varpais, kokios dar atostogos, kai Konstitucijai – pavojus. Šimtai tūkstančių lenkų dieną naktį miestuose protestuoja prieš jų laisvės suvaržymus ir Seimo daugumos pasikėsinimą į teisinės valstybės pamatus. Kiek žmonių Lietuvoje per patį vidurvasarį ateitų prie Seimo ir Prezidentūros

Kauno apygardos teismo teisėją leista patraukti baudžiamojon atsakomybėn

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi Konstitucija, Teismų įstatymu bei atsižvelgdama į generalinio prokuroro Evaldo Pašilio teikimą, pasirašė dekretą, kuriuo leido Kauno apygardos teismo teisėją Ramūną Antanavičių patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Taip pat Prezidentė sustabdė teisėjo R. Antanavičiaus įgaliojimus iki galutinio sprendimo ikiteisminiame tyrime arba sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo. Atliekamo ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys leidžia manyti, kad Kauno apygardos teismo teisėjas R. Antanavičius šių metų birželio 4 dieną papirko Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėją, perduodamas jam 600 eurų dydžio kyšį. Tokiu būdu buvo siekiama, kad Mažeikių

Pakruojo verslininkė: prasigėrusio kaimo įvaizdis – skaudus

LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt Aplink Lietuvą keliaujantys LRT RADIJO žurnalistai Edvardas Kubilius ir Rūta Kupetytė artėja prie kelionės pabaigos ir šiuo metu lankosi šiaurinėje Lietuvos dalyje. Čia sutikti žmonės palietė opią temą – alkoholizmą. Žagarėje sutikta Jelena turėjo darbą, gyveno, kaip pati sako, labai gerai, tačiau šiandien moteris registruota darbo biržoje ir gauna 102 eurus. Ji pasakoja, kad kartais paravi darželius, taip užsidirba vieną kitą eurą ir sunkiai suduria galą su galu. Tačiau, kaip teigia žurnalistas E. Kubilius, moteris nusiteikusi optimistiškai, nepaisant to, kad gyvenimas sunkus. Be to, Jelena nesutinka su prasigėrusio

V. Sinica. Kalba ir istorija: kaip sunaikinti tautinę valstybę vardan atviros Lietuvos?

Nebus jokia naujiena, kad Sąjūdis siekė atkurti modernią tautinę valstybę. Taip pat nebus naujiena, kad tautinę valstybę kūrė ir Vasario 16-osios Akto signatarai. Tai nebuvo joks atsitiktinumas. Modernus pasaulis yra modernių tautinių valstybių pasaulis. 1918-ieji buvo tautų apsisprendimo teisės metai. Tautų apsisprendimo teisė skelbė, kad kiekviena to siekianti tauta turi teisę į nepriklausomybę ir teisę pati save valdyti. Neatsitiktinai XX a. pradžioje sukurtą pasaulinę sistemą apibrėžia būtent tautų, o ne klasių, rasių, religijų ar dar kokia apsisprendimo teisė. Moderniame pasaulyje tauta buvo ir yra vienintelis su prigimtimi susijęs ir politiškai telkiantis

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderį stebina G. Palucko pareiškimai, socialdemokratų ministras išsako savo nuomonę

Naisiuose po  partijos tarybos posėdžio Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad bus klausiama skyrių nuomonės dėl valdančiosios koalicijos su socialdemokratais. Tačiau R. Karbauskis pabrėžia, jog su socialdemokratų frakcija Seime bendradarbiaujama konstruktyviai, o socdemų lyderio Gintauto Palucko kritiška nuomonė dėl koalicijos su „valstiečiais“ neatspindi nuotaikų socialdemokratų frakcijoje. „Nereikėtų šnekėti apie santykių gerinimą, tiesiog yra darbinis režimas. Kad partijos pirmininkas pasisako taip, kaip jis pasisako... Kartais atrodo, kad jis šneka ne tai, ką galvoja frakcija. [...] Kai su frakcija šnekame apie tai, ką darysime rudenį ir kodėl tai yra labai

„Reikia mažinti ne tik skurdą, bet ir nelygybę“

Tomas Tomilinas,  Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Lietuva yra prasčiausia visoje Europos Sąjungoje pagal pastangas sumažinti turtinę nelygybę ir tas vertinimas suteiktas sisteminėms mūsų mokestinės, švietimo, sveikatos, socialinės ir darbo rinkos politikos sprendimams, suformuotiems dešimtmečiais. Gera žinia yra tai, kad turtinė nelygybė tapo ne tik ekspertų, vertinančių mus, žodyno dalimi, bet ir mūsų pačių viešojo diskurso esmine tema. Mes pagaliau suvokiame, kad reikia mažinti ne tik skurdą, bet ir nelygybę. Skurdo mažinimui turime sukūrę Piniginės socialinės paramos sistemą, kuri nemažina nelygybės, o tik gesina gaisrą. Ji remiasi griežta pajamų testavimo

Rasa Tapinienė: „Netikrų naujienų fenomenas baugina savo mastais“

„Kiekvieną mėnesį „Facebook'u“ vidutiniškai naudojasi 2 milijardai žmonių. Tad sukurtos istorijos bei sąmokslo teorijos plinta žaibišku greičiu ir yra neišnaikinamos kaip tarakonai“, – teigia televizijos žurnalistė Rasa Tapinienė. Pasak jos, šiandien, kaip niekada, svarbus tampa gebėjimas atsirinkti informaciją ir tikrinti jos šaltinius. „Jeigu tai puslapis, kokia jo misija? Jeigu autorius – ar jis patikimas? Ar skelbiamą informaciją patvirtina kiti solidūs šaltiniai ir tos srities specialistai? Ar skelbiama žinia nėra dešimtmečio senumo ir šiandieninė situacija visiškai kitokia? Kitaip tariant, jei internetas yra informacijos rinka, turime būti išrankūs ir sąmoningi klientai“, – pataria

Įmonių grupę DOJUS papildys dvi naujos įmonės

Tarptautinė žemės ūkio technikos pardavimo ir aptarnavimo įmonių grupė DOJUS, siekdama efektyvinti ir intensyviau plėtoti šiuo metu vykdomas veiklas, imasi esamų veiklų atskyrimo. Po pertvarkos DOJUS grupę papildys dvi naujos įmonės. „DOJUS rental“ teiks ilgalaikės ir trumpalaikės žemės ūkio technikos nuomos paslaugas, o įmonėje „DOJUS invest“ bus sutelktas turimo įmonės nekilnojamojo turto valdymas ir investicinių nekilnojamojo turto projektų plėtojimas Lietuvoje. Pasak Donato Dailidės, įmonių grupės DOJUS vadovo, šiuo metu grupė vykdo daug veiklų, tokių kaip žemės ūkio, vejų ir komunalinės, kelių priežiūros, miškų technikos pardavimas, jos aptarnavimas, žemės ūkio technikos nuoma.

Žmogaus teisių gynėjų ir akademikų sąjungos išplatino pranešimą dėl V. Radžvilo

Lietuvos žmogaus teisių organizacijų, Lietuvos mokslininkų sąjungos ir Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) išplatino pareiškimą dėl prof. Vytauto Radžvilo diskriminavimo pažiūrų ir įsitikinimų pagrindu: ,,2017 m. gegužės 15 d. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) Europos studijų magistro programos pirmojo kurso studentų grupė (I. Galkytė. Ž. Damošius P. Palaikytė, S. Žukauskaitė, J. Albertavičienė, J. Ražanaitė, T. Pipiras, I. Miklaševskaja, M. Glinskytė) pateikė TSPMI administracijai prašymą pakeisti prof. V. Radžvilo dėstomo kurso „Europos idėja: tapatumai ir reprezentacijos“ statusą iš privalomojo į pasirenkamąjį. Prašyme teigiama, kad dauguma prof. V.

Lietuviai, lyginant su kaimynais, geriausiai vertina savo verslumą ir verslininkus

Lietuviai mano, kad verslo pradžiai svarbiausia turėti pakankamai santaupų ir puikią idėją (76 proc.), latviai – kad svarbiausia yra žinios (73 proc.), o estams svarbiausia idėja ir žinios (79 proc.). Tai rodo DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Baltijos šalių gyventojų verslumo tyrimas. „Visose trijose Baltijos šalyse žinios, idėja ir santaupos yra vertinamos kaip trys svarbiausi dalykai norint pradėti verslą. Bendrame kontekste labiausiai išsiskiria estai, aukščiausiai įvertindami žinių ir idėjų svarbą verslo startui. Tai, iš tiesų, ir yra pamatas verslui pradėti, o toks estų pasirinkimas greičiausiai rodo, kad šalyje švietimui

Ketvirtoji sveikatos politikos banga

Habil. med. m. dr., prof. Algimantas Kirkutis, Seimo Sveikatos tausojimo ir stiprinimo pakomitečio pirmininkas Tam, kad gyventojai apgintų savo interesus, remdamiesi demokratiniais principais ir procesais iš savo tarpo jie išrenka patikimus asmenis, kuriems deleguoja prisiimti atsakomybę už visuomenės gyvenimo sąlygų formavimą dabartyje ir ateityje. Taigi man teko ši atsakomybė ir garbė. Ji akimirksniu pavertė mane iš taikaus gydytojo į karingą politiką ir privertė rimtai susimąstyti, kas yra politika, kokia jos esmė ir kokie procesai bei tendencijos valdo šią veiklos sritį? Straipsnyje su skaitytojais ketinu pasidalinti keliomis mintimis ir įžvalgomis apie šiuolaikinės politikos raidą

Afrikinis kiaulių maras grėsmingai plinta. Ar tik ūkininkai kalti?

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, afrikinis kiaulių maras (AKM) grėsmingai plinta ir apima vis naujus Europos regionus. Ligos protrūkiai nuolat fiksuojami ir viruso jau apimtose teritorijose. Dažniausia viruso plitimo priežastis – žmogiškasis faktorius. 2017 m. birželis 30 d. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad Lietuvoje nustatytas penktas afrikinio kiaulių maro (AKM) židinys kiaulių laikymo vietoje. AKM protrūkis užfiksuotas Miežiškių seniūnijos (Panevėžio r.) teritorijoje, kuri įeina į prieš savaitę tame pačiame rajone nustatyto AKM atvejo priežiūros (10 km) zoną. Ūkyje savo reikmėms buvo laikomos keturios nedeklaruotos kiaulės. Šeimininkė, pastebėjusi, kad kiaulės

A. Knystautas apie kovą dėl miškų: stipriai rizikuojame

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje nėra jokių žaliųjų, o apie „žalias problemas“ apskritai nekalbama, sako gamtos mokslų daktaras, pasaulinį pripažinimą pelnęs gamtininkas ir ornitologas Algirdas Knystautas. „Aš ten jokių žaliųjų niekada nemačiau ir nematau. Visiškai neliečiama gamtosauga. Ten yra valstiečių oligarchinė partija“, – apibendrino A. Knystautas. Interviu LRT.lt gamtininkas teigia pasisakantis prieš urėdijų reformą, nors urėdijų darbą tobulinti esą būtina. „Bet padaryti monopolį su 25 filialais, neturint juridinio statuso, yra tas pats, kaip karvės fermoje, kai kiekviena karvė statuso neturi ir nieko savarankiškai daryti negali. Pavyzdžių turime kiek nori

Urėdijų reforma prasidės 2018 m. sausio 1 d.

Miškų urėdijų reforma prasidės 2018 m. sausio 1 d.Seimas priėmė Miškų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-4291(5), kuriomis nuspręsta įstatyme atsisakyti konkretaus miškų urėdijų skaičiaus nustatymo. Įstatyme įtvirtinta, kad kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose vykdys miškų urėdija (-os). Pagal iki šiol esančią tvarką veiklą vykdo 42 miškų urėdijos. Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, tokiu būdu siekiama sudaryti galimybę Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai visa apimtimi įgyvendinti valstybės įmonių savininko teises ir pareigas bei priimti Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme numatytus sprendimus. Priimtais pakeitimais Seimas įstatyme reglamentavo iš valstybinių miškų pagamintos žaliavinės medienos, miško

Miškų reforma : kas tam pasitarnavo? E. Gentvilui – Trojos arklio vaidmuo?

Birutė Vyšniauskaitė, LRT.lt Jau niekas nebegalės sutrukdyti „valstiečių“ siekiams centralizuoti šalies miškų valdymą ir praktiškai panaikinti šiuo metu veikiančių urėdijų savarankiškumą. Šį planą galima būtų pakoreguoti arba papildyti tik simboliškai, nes, kaip LRT.lt tvirtino partijos lyderis Ramūnas Karbauskis, – tokia Seimo politinė valia. Paklaustas, kaip vertina, kad itin svarbiame balsavime dėl Miškų įstatymo pataisų nedalyvavo „valstiečių“ į premjero postą deleguotas Saulius Skvernelis, R. Karbauskis stojo jį ginti. „Jis seniai buvo suplanavęs atostogas su šeima, todėl jam buvo būtina išvykti. Kita vertus, jo vieno balsas nieko nebūtų lėmęs ar pakeitęs, nes dėl miškų pertvarkos

Ką siūlo Vyriausybė

Aplinkos ministerijos ir toliau tvirtina, kad  siūlomos pertvarkos tikslas – nauda miškui ir valstybei. Pertvarkos naudą pirmiausia pajustų miškuose dirbantys specialistai. Jiems būtų garantuotas orus atlygis už darbą. Mažiausiai uždirbančių atlyginimai bus gerokai padidinti, o tas pačias funkcijas vykdančių darbuotojų atlyginimų skirtumai skirtingose urėdijose – panaikinti. Miškų ūkio valdymą numatoma pertvarkyti socialiai atsakingai ir nuosekliai – etapais. Valdymo konsolidavimas prasidėtų 2018 m. sausio 1 d. ir truktų visus metus. Aplinkos ministerijos parengtose pertvarkos gairėse numatyti ne tik labai aiškūs siekiai, bet ir priemonės jiems įgyvendinti. Vietoje dabartinių 42 miškų urėdijų, Valstybinio miškotvarkos instituto

Seimas svarsto Miškų įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektą

Seimas antradienį, liepos 11 d. svarsto Miškų įstatymo Nr. I-671 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIP-4291(3). Aplinkos apsaugos komitetas atmetė Vyriausybės siūlomą miškų reformą ir parėmė Liberalų sąjungos frakcijos nario Simono Gentvilo parengtas pataisas, kurios  siūlo iki 2020 m. palikti nuo 15 iki 25 urėdijų, kurios bus performuojamos remiantis įstatyme numatytais miškų ploto rodikliais. Šios urėdijos turėtų išlaikyti juridinio asmens statusą ir iki 2020 m. nebūtų centralizuojamos. Po 2020 m. sausio 1 d. dėl tolimesnio urėdijų likimo spręstų Vyriausybė, tačiau tikimybė, jog Vyriausybė prieš pat Seimo rinkimus nuspręstų centralizuoti urėdijas

Tauta – ne balinis vėžlys, kurio laisvė priklauso nuo jį paleidžiančiojo…

Aldona Minkevičienė, grokiskis.lt Kai pasišiukšlini, geriausia – susirgti amnezija… Amnezijos virusas užkratus ir labai pavojingas, kaip kiaulėms afrikinis kiaulių maras. Bet politikams ši liga – tobulas gelbėjimosi ratas. Amnezijos virusu užsikrėtė ir mūsų rinktas seimūnas Martinėlis, šią savaitę viename interviu apsiskelbęs: jis nebeprisimena vasaryje rajono tarybos beveik vienbalsiai patvirtinto kreipimosi į šalies vadovus, kad nebūtų draskomos urėdijos, nes tai sukels nepataisomų padarinių ir taip nykstančiam regionui. Didžiosios politikos pradžiamokslį pradėjusiems, kaip kad mūsiškiui, prisišliejusiam prie valdančiosios „valstiečių“ frakcijos, pono „zadanija“ aiški – linkčioti žilą galvą prieš frakcijos vedlį Karbauskį ir Vyriausybės Skvernelį, policininko

Kęstutis Bacvinka buvo teisus: Vyriausybė pralaimėjo kovą dėl urėdijų reformos, aplinkos ministras teisinasi

Gintautas Kniukšta Seimo Aplinkos apsaugos komitetas kirto Vyriausybei - jos pateiktas Miškų ūkio įstatymo projektas patyrė fiasko po to, kai Seimo nariai pritarė liberalo Simono Gentvilo bei konservatoriaus Pauliaus Saudargo pataisai, o tai reiškia, kad Vyriausybės sumanymo jau nuo ateinančių metų sujungti visas šiuo metu veikiančias 42 urėdijas į vieną įmonę atsisakoma, šį variantą nukeliant iki 2020-ųjų – jeigu, žinoma, bus toks poreikis.     S. Gentvilo bei P. Saudargo pataisos, kurioms pritarė 6 Aplinkos apsaugos komiteto nariai, o prieš balsavo keturi, numato, kad sprendimo teisė, tvarkant urėdijas, Vyriausybei būtų perduota tik nuo 2020

Medžioklė su varovais Aplinkos ministerijoje

Karolis Trečiokas Laikraštis ,,ŠIANDIEN“, 2017 m. gegužė Kanclerio ir departamento direktoriaus draugystė peržengė ribas. Artimiausiu metu gali kilti medžiotojų korupcijos skandalas Aplinkos ministerijoje, kai bus išsiaiškinta, kaip į darbą priimami ministerijos vadovams lojalūs asmenys. Departamento vadovas D. Dudutis ir ministerijos kancleris R. Klovas medžioja viename medžiotojų būrelyje, bet tai nesutrukdė D. Dudučiui tapti Departamento direktoriumi. Aplinkos ministerijoje buvo surengtas konkursas Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pareigoms užimti. Šio konkurso komisijai pirmininkavo ministerijos kancleris Robertas Klovas, o konkursą laimėjo Donatas Dudutis. Seimo Antikorupcijos komisija nusprendė prašyti Specialiųjų tyrimų tarnybos atlikti galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių

Parlamentinės partijos išsako savo poziciją dėl miškų reformos

Kestutis Didžiulis Pasak „Tvarka ir teisingumas“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio , partijos pozicija dėl urėdijų reformos nesikeičia, partiečiai nepritariai šiai miškų pertvarkai. „Manome, kad tai yra labai bloga iniciatyva, turėsianti daugiau neigiamų pasekmių nei teigiamų. Kažkuria prasme, urėdijų konsolidacija man primena liūdnai pagarsėjusį LEO projektą“, – teigia R. Žemaitaitis. Tuo tarpu Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas R. Karbauskis Seimo VTEK ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijai adresuotame kreipimesi teigė, kad R. Žemaitaitis savo privačių interesų deklaracijoje nenurodė duomenų apie tai, jog jo tėvai verčiasi kavinių verslu ir statybinių medžiagų prekyba (taip pat ir

Miškų reforma įsisiūbavo: Seimo nariai praranda atmintį, ignoruoja kraštiečių nuomonę

Gintautas Kniukšta Vilniuje prie Seimo rūmų prasidėjo visuotinis šalies miškininkų protesto mitingas. Miškininkai juokavo, kad ir gamta juos girdi – pasiuntė į šalies sostinę galingą vėją ir liūtį. Iš visos Lietuvos suvažiavę miškininkai skandavo: „Oligarchams – mediena pusmečiui“ , „Ar emigracija tapo norma?“ , „Reforma =miškų privatizavimas“,„Miškai visų, o ne kelių“... Anot Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinės sąjungos vadovės Ingos Ruginienės, jeigu Seimas iki atostogų patvirtins reformą, bus tariamasi dėl neterminuoto streiko paskelbimo - ,,dabar valdžia pamins miškininkus ir paskui eis per kitas sritis“. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas taip

Rinkėjai budina Seimo narių sąžinę dėl miškų reformos

Birželio 29 d. Seimui turėjo būti pateikta nepriklausoma valstybinių miškų valdymo reformos ekspertizė, kuri padėtų parlamentarams apsipręsti priimti sprendimą dėl valstybinių miškų valdymo reformos. Vyriausybės urėdijų pertvarkos planas numato, kad vietoj 42 urėdijų bus įsteigta valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“. www.verslaspolitika.lt pokalbis su buvusiu girininku, Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariu Kęstučiu Bacvinka. Kalbėjosi Gintautas Kniukšta. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis miškininkams tvirtai pažadėjo, kad urėdijų reformos ir su ja susijusių Miškų įstatymo pakeitimų svarstymas Seime atidedamas iki rudens. Tuo tarpu kitą dieną premjeras Saulius Skvernelis pasiūlė šaukti neeilinę sesiją. Kaip

Alytaus rajono patirtimi, sprendžiant socialines problemas, nuolat domisi ir ją pritaiko kitos šalies savivaldybės

Patirtis Pokalbis su Alytaus rajono meru Algirdu Vrubliausku Gerbiamas mere, esate ilgametis Alytaus rajono savivaldybės vadovas, todėl pradėti darbai vieną kadenciją tęsiami ir kitą. Prie savivaldybės vairo esate šeštą kartą. Kokius svarbiausius darbus išskirtumėte? Labiausiai matomi darbai – tai nutiestas kelias, asfaltuota gatvė, įrengta aikštė, pastatyti treniruokliai, pakeistas stogas ir kiti komunaliniai, infrastruktūros darbai. Ir jie yra tikrai svarbūs. Tačiau labai svarbu spręsti socialines problemas - man išties rūpi kaimo žmonių atskirties mažinimas, vaikų ir vienišų senelių globa, pagalba įklimpusiems į priklausomybes. Dabar daug diskutuojama dėl to, kokios priemonės kovoje su alkoholizmu veikia, kokios

Permainos Nacionalinėje žemės tarnyboje: griežtinama teritorinių padalinių veiklos priežiūra, stiprinama kova su korupcija

Karolis Didžiulis 2017 m. gegužės 30 d. sukako metai, kaip Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) vadovauja Danielius Kuprys. Pasak tarnybos vadovo, profesine prasme jam tai buvo sunkiausi, bet kartu ir įdomiausi metai. „Prieš metus pasiryžau vadovauti visiškai žmonių pasitikėjimą praradusiai tarnybai. Tai labai didelis iššūkis. Sprendžiant įvairias įsisenėjusias problemas buvo būtina imtis kuo skubesnių veiksmų, užtikrinti, kad tarnyba pilnu pajėgumu galėtų tarnauti visuomenei ir sklandžiai įgyvendintų valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo srityje”, – sako direktorius D. Kuprys. Tolimesnės veiklos perspektyvos Anot NŽT vadovo, vienas iš svarbiausių uždavinių, padedančių pasiekti iškeltus tikslus – racionaliai

Seimo opozicijos kritika dėl regionų ligoninių

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Antanas Matulas pažymi, kad sulaukęs kritikos iš opozicijos sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga iš Seimo sveikatos reikalų komiteto darbotvarkės atsiėmė įstatymo projektą, kuriuo buvo siūloma padidinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) finansavimą universitetinėms gydymo įstaigoms ir savaime sumažinti rajonų ligoninėms. Ministras pateikė Sveikatos priežiūros įstaigų pakeitimo įstatymo projektą, kuriame įtvirtina, kad ministerija turi teisę nustatyti atskirų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų universitetinių, respublikos, regionų ar rajonų gydymo įstaigoms, bazinių kainų indeksavimą. „Nors ministro pasiūlytam įstatymo projektui Seimas po pateikimo pritarė, tačiau Sveikatos reikalų komitete pavyko

Helmutas Kolis buvo dešiniosios politikos lyderio etalonu

Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas  vizito Berlyne metu Vokietijos Vyriausybės kanceliarijoje pasirašė užuojautą dėl buvusio ilgamečio Vokietijos federalinio kanclerio Helmuto Kolio (Helmut Kohl) mirties. „Helmutas Kolis buvo dešiniosios politikos lyderio etalonu, suvaidinusiu lemiamą vaidmenį Vokietijos ir Europos susivienijime. Jis kalbėjo paprastai ir neretai tiesmukai, bet buvo ypač įžvalgiu valstybininku ir sumaniu diplomatu. Jam svarbiausia buvo taika, vienybė ir gerovė Vokietijoje bei Europoje“, – tvirtina G. Kirkilas. H. Kolis vadovavo Vokietijai 16 metų (1982–1998), per kuriuos jis suvienijo Rytų ir Vakarų Vokietiją bei

Apklausa atskleidė nacionalinius eismo kultūros ypatumus

Raimonda Mailaitė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje Komunikacijos projektų vadovė Stereotipiniai streso keliuose faktoriai atrodo labai paprasti: nesidairantys pėstieji erzina vairuotojus, nepraleidžiantys automobilių vairuotojai nervina praeivius, o visur lakstantys dviratininkai – visus. Tačiau visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta apklausa rodo ką kita – ne tik pėstiesiems bei dviratininkams, bet ir automobilių vairuotojams daugiausia streso kelia ir saugią kelių atmosferą griauna neatsakingas kitų sutinkamų vairuotojų elgesys. Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis teigia, jog šie rezultatai puikiai iliustruoja, su kokiomis eismo kultūros problemomis Lietuvoje susiduriama dažniausiai. „Kažkiek nesusikalbėjimo

Miškininkų piketas prie Lietuvos Respublikos Seimo

Gintautas Kniukšta, www.verslaspolitika.lt Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija (LMPF) pranešė, kad , birželio 21 d., posėdžiaujant LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetui, miškų urėdijų profesinės sąjungos surengs atskirus piketus. Piketai prieš skubotą ir neskaidrią valstybinių miškų valdymo reformą vyks nuo 10 val. Nepriklausomybės aikštėje prie Lietuvos Respublikos Seimo (Gedimino pr. 53). Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija, remdama savo narius, taip pat surengs atskirą piketą. www.verslaspolitika.lt piketo išvakarėse kalbėjosi su federacijos pirmininke Inga Ruginiene.  Kodėl rengiate šiuos piketus? Siekiame atkreipti dėmesį į chaosą ir politikų savivaliavimą, įgyvendinant valstybinių

Socialdemokratai dėl A. Skardžiaus kreipėsi į Seimo Antikorupcijos komisiją

Socialdemokratų frakcija, reaguodami į žiniasklaidoje iškeltas abejones dėl Seimo nario Artūro Skardžiaus viešų ir privačių interesų derinimo, kreipėsi į Seimo Antikorupcijos komisiją. "Vertiname partijos reputaciją, todėl, siekdami objektyviai ir skaidriai išsiaiškinti visus A.Skardžiui mestus įtarimus, kreipėmės į Seimo Antikorupcinę komisiją. Tikimės viešo ir skaidraus tyrimo," – sako LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas. Socialdemokratų Etikos ir procedūrų komisija įvertino A.Skardžiaus raštu pateiktus paaiškinimus. Naujienų portalas 15min.lt pirmasis pranešė, kad parlamentaro A.Skardžiaus šeima gauna pajamų iš vėjo energetikos vystytojų, o politikas rengia įstatymų pataisas, susijusias su atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Parlamentaras tikina, kad jo veikla Seime niekaip nesikerta

V. Janulis. Tikras ūkininkas keliasi kartu su saule

Fotomenininkas Vytautas Janulis švenčia  60 -ies metų jubiliejų, jis  gimė Smėlynėje, Anykščių rajone, šiuo metu gyvena Vilniuje, vasaras leidžia Utenos rajone, Kirdeikiuose. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo 1990, meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. 1988–90 Anglijos Karališkosios fotografijos meno draugijos narys. Nuo 1988 iki 2012 metų surengė 25 individualias parodas Lietuvoje (Vilniuje, Anykščiuose, Utenoje, Molėtuose, Kupiškyje, Ukmergėje,, Zarasuose, Troškūnuose, Šiauliuose ir kitur bei užsienyje (Prancūzijoje 1990, Vokietijoje 1991). Menininkas parodas demonstruja ne tik parodų salėse, bet yra surengęs parodas ir bažnyčios šventoriuje, ant trovų, ant namų sienų. V. Janulis  yra Lietuvos sunkiosios atletikos

Jungtinė Karalystė turi toliau išlikti strategine Lietuvos partnere

Lietuva nori, kad ir po išstojimo iš Europos Sąjungos Jungtinė Karalystė išliktų strategine mūsų šalies partnere, o Lietuvoje gyvenantys britai bei Didžiojoje Britanijoje gyvenantys lietuviai išlaikytų esamas teises. Tai sakoma Lietuvos Seimo  priimtoje rezoliucijoje, kurią inicijavo Liberalų sąjūdžio frakcijos ir Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja Aušrinė Armonaitė. Seimas rezoliucijoje taip pat pabrėžė, kad Jungtinės Karalystės vaidmuo yra svarbus geopolitinio saugumo garantas, todėl jos dalyvavimas formuojant Europos saugumo ir gynybos politiką bei užtikrinant Baltijos šalių saugumą ir toliau išlieka esminis ir nepamainomas. Lietuva ir toliau laikys Jungtinę Karalystę strategine savo partnere. Lietuva sieks,

ASU ir VDU pasirašė sutartį dėl universitetų integracijos

Aktyvias ir vis dar neaiškias diskusijas apie šalies aukštojo mokslo reformą ir universitetų susijungimą Vytauto Didžiojo (VDU) bei Aleksandro Stulginskio (ASU) universitetai nutarė keisti realiais darbais. Aleksandro Stulginskio universiteto Senato posėdžio metu buvo pasirašytas šių dviejų aukštųjų mokyklų integracijos susitarimas, kuriuo nutarta Kaune plėtoti klasikinį, plačios aprėpties, istorines tradicijas ir tarptautinį pripažinimą turintį Vytauto Didžiojo universitetą kartu su autonomiškomis specializuotomis akademijomis, tarp kurių - ASU pagrindu integruota žemės ūkio, miško ir kaimo plėtros specializuota akademija. Toks modelis laikomas perspektyviausiu Lietuvai ir aiškiausiu visai akademinei bendruomenei. „ASU yra specializuotas sektorinis universitetas, o vedant

A. Bilotaitė siūlo griežtinti prekybos alkoholiu licencijų išdavimo tvarką

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Agnė Bilotaitė įregistravo Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo griežtinama prekybos alkoholiu licencijų išdavimo tvarka, o savivaldybėms suteikiama daugiau galių riboti alkoholio prekybą tam tikrose teritorijose. Įstatymo projekto tikslas – suvienodinti alkoholiu prekiaujančių juridinių asmenų steigimosi sąlygas daugiabučių gyvenamųjų namų patalpose, tuo pačiu suteikiant teisę namo gyventojams spręsti, ar jų kaimynystėje turėtų veikti alkoholinių gėrimų parduotuvė. Įsigaliojus pataisoms, daugiabučio gyventojų sutikimą reikėtų gauti kaskart, kai tuo pačiu adresu būtų steigiamas naujas ūkio subjektas. Pasak projekto rengėjos A. Bilotaitės, keisti dabar

Lietuvos žiniasklaidos padėtis nenuteikia pozityviai

Lietuvoje didžiausią žiniasklaidos rinkos dalį dalijasi vos dvi–trys organizacijos ir šie skaičiai tikrai nenuteikia pozityviai, LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto Žiniasklaidos instituto vadovas Deimantas Jastramskis. Anot jo, tai kelia pavojų žiniasklaidos įvairovei. „Šiuo atveju Lietuvoje skaičiai nenuteikia labai pozityviai, bet, kita vertus, tam tikras išorinis pliuralizmas visada egzistuoja“, – pastebi D. Jastramskis. D. Jastramskio su kolegomis iš Latvijos ir Estijos atliktas tyrimas rodo, kad Baltijos šalių žiniasklaida sutelkta keliose rankose, kitaip sakant, yra labai koncentruota. – Keliems veikėjams, vaizdžiai tariant, priklauso Lietuvos žiniasklaida? – Tai – keturios rinkos, praktiškai dvi–trys organizacijos, kurios ir

Top