Jūs esate
Pagrindinis > Užsienyje (Puslapis 34)

Užsienyje

Mirė ilgametis Klaipėdos dramos teatro režisierius Povilas Gaidys

Eidamas 85-us metus sekmadienį ryte mirė ilgametis Klaipėdos dramos teatro režisierius Povilas Gaidys, Povilas Gaidys buvo vienas didžiųjų Lietuvos teatro režisierių. Klaipėdos dramos teatro nuotr. Dėl P. Gaidžio mirties užuojautą pareiškė prezidentas Gitanas Nausėda. „Povilas Gaidys buvo vienas didžiųjų Lietuvos teatro režisierių, su jo iškeliavimu baigiasi ne tik ištisa Klaipėdos dramos teatro epocha, bet ir svarbus visos Lietuvos dramos teatro istorijos puslapis. Jis subūrė vieną kūrybingiausių teatro kolektyvų Lietuvoje, nuosekliai formavo brandų jo repertuarą, pats išleido teatrui kelias aktorių laidas. Būtent P. Gaidžio dėka kelių kartų klaipėdiečių (o

Vyriausybės rezervo pinigai – neteisėtų migrantų apgyvendinimui

www.siandien.info Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) posėdyje aptarta situacija dėl neteisėtos migracijos ir valstybės bei savivaldybių institucijų įtraukimo į ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio suvaldymo galimybės. Daugiausia dėmesio posėdyje skirta valstybės sienos apsaugai. lrv.lt nuotr. Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 1 546 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra devyniolika kartų didesnis, nei buvo per visus 2020 m. Pernai Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72. Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausiai yra Irako piliečių ar jais

Naujas ŠIANDIEN numeris: valdžia mus nuo migrantų gelbės spygliuota tvora

Valdžia mus nuo migrantų gelbės spygliuota tvora už 41 milijoną eurų. “Statant tvorą, mes panaudosime spygliuotos tvoros barjerą. Tai bus dviguba apsauga“, - kalbėjo ministrė A. Bilotaitė. Pasak ministrės, mūsų siena su Baltarusija bus maksimaliai apsaugota, tačiau taip ir neatsakė į klausimą, kiek laiko tam prireiks. Užtat labai tvirtai pažymėjo: "Mes turime tikslą, ir jį įgyvendinsime, mes turime būti maksimaliai pasiruošę… " Kodėl tik dabar premjerė I. Šimonytė suprato, kad Lietuva turi ir kariuomenę, o savivaldybės kratosi vidaus reikalų ministrės A. Bulotaitės nurodymo apgyvendinti nelegalius

Nacionalinis susivienijimas: neteisėtai sieną kertančius traktuoti kaip nusikaltėlius, G. Landsbergis turi trauktis iš pareigų

www.siandien.info Nacionalinis susivienijimas reikalauja valdančiųjų pradėti neteisėtai sieną kertančius asmenis traktuoti kaip nusikaltėlius, stabdyti juos visomis turimomis priemonėmis, o į šalį visgi į šalį patekusių asmenų prašymus svarstyti skubos tvarka ir negalinčius pagrįsti teisės į prieglobstį sienos pažeidėjus nedelsiant deportuoti. Valstybė neturėtų žadėti jokios viešos paramos ir aprūpinimo nelegaliems migrantams, o šią krizę savo vykdyta neatsakinga ir neparengta politika išprovokavęs Gabrielius Landsbergis privalo atsistatydinti arba būti atstatydintas. Pareiškimo autoriai taip pat primena, kad pagal Ženevos konvenciją, į Lietuvą atvykstantys asmenys negali pretenduoti į pabėgėlio statusą ir neturi

„Skiepijimasis negali būti priverstinis ir žmogui turi būti palikta teisė pačiam priimti sprendimą”

www.siandien.info Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) visada pasisakė už kuo spartesnį skiepijimosi procesą, nes tai yra vienas iš būdų išvengti naujų atmainų plitimo ir naujo griežto karantino ateityje. Skiepijimasis negali būti priverstinis ir žmogui turi būti palikta teisė pačiam priimti sprendimą. Akivaizdu, kad turime stiprinti bendrą verslo, valstybės institucijų ir kitų socialinių partnerių bendrą veikimą, kurios skatintų skiepijimąsi, taip pat būtina sustiprinti informacinę veiklą, kuri suteiktų kuo daugiau informacijos abejojantiems. Būtina veikti dabar, nes delsimas ir skiepijimosi apimčių mažėjimas gali skaudžiai atsiliepti jau artimiausioje ateityje. Suprantamas vyriausybės žingsnis plėsti profesijų sąrašą, kuris turi būti

„Visada remsime Ukrainą kelyje į Europos Sąjungą ir NATO”

www.siandien.info Liepos 7 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu atidarė Vilniuje vykstančią Ukrainos reformų konferenciją. Prezidentas akcentavo, kad Lietuva visada palaikys Ukrainos europinės ir euroatlantinės integracijos aspiracijas ir yra pasirengusi dalintis gerąja patirtimi. „Visada remsime Ukrainą kelyje į Europos Sąjungą ir NATO. Žinome, kad šios šalies laukia sudėtingi išbandymai, ir esame pasirengę pasidalyti patirtimi“, – sakė Prezidentas. Lietuvos ir Ukrainos prezidentai lankėsi Klaipėdoje. lrp.lt nuotr. Lietuvos vadovas sveikino tarptautinės bendruomenės dėmesį ir palaikymą reformoms Ukrainoje ir pabrėžė, kad šiai šaliai tenka svarbus vaidmuo užtikrinant regiono ekonominę plėtrą ir

Respublikos Prezidento sveikinimas Valstybės ir Tautiškos giesmės dienos proga

lrp.lt nuotr. Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos proga Mieli Lietuvos žmonės, sveikinu Jus su Valstybės diena! Kiekviena Liepos 6-oji – tai proga naujai atrasti ir įvertinti savo istorinės tradicijos gelmę, atnaujinti įsipareigojimą Lietuvos valstybei. Prieš 768 metus pasirinkę žengti į Vakarus, iki šiol keliaujame mūsų pirmojo – ir vienintelio – Karaliaus Mindaugo nužymėtu taku. Pasirinkti aiškius vertybinius orientyrus, tvirtai stovėti Vakarų sargyboje, aktyviai veikti artimiausioje kaimynystėje – visa tai tebėra unikali lietuviška lyderystės tradicija. Tik aiškiai suvokdami savo istorinę misiją, mes galime stiebtis aukštyn kaip Lietuvos

Laikraštis ŠIANDIEN. Kas svarbiau – žvyras ar miškas?

Andrejus GAIDAMAVIČIUS, gamtininkas ir žurnalistas Laičių žvyro karjeras besišliejantis su Rozalimo miško parko planuotas išplėsti iškertant per 20 ha pušyno. Statybų bumas išjudino ir žvyro kasėjus, o šie nusitaikė į Lietuvos miškus. Nors žvyro esama ir žemės ūkio plotuose, bet dažniausiai karjerais tampa valstybiniai miškai. Šiais metais per visą Lietuvą nuskambėjo net du atvejai Kauno rajone, kai planuota kasti žvyrą rekreacinėse panemunės miškuose, netoli Vilkijos ir Kulautuvos. Dar vienas gyventojų pagalbos šauksmas atėjo iš Pakruojo rajono, kur dėl žvyro karjero vėl sumanyta panaikinti dalį Rozalimo miško parko. „Vėl“, -

Kauno „Žalgirio“ arenoje paaiškėjo devintoji Tokijo olimpinių žaidynių krepšinio turnyro dalyvė

www.siandien.info Lietuvos rinktinės laukė finalinė kova, kurioje sprendėsi, kas pateks į olimpines žaidynes. Lietuvos rinktinė susitiko su Slovėnijos krepšininkais. Abi komandos kol kas nepralaimėjo nė vieno mačo atrankoje. Pusfinalyje lietuviai įveikė lenkus, o slovėnai – Venesuelą. Šios komandos žaidė devynerias oficialias rungtynes, per kurias Lietuvos krepšininkai iškovojo septynias pergales. Kauno „Žalgirio“ arenoje paaiškėjo devintoji Tokijo olimpinių žaidynių krepšinio turnyro dalyvė. Ja tapo Slovėnijos rinktinė, kuri lemiamame mūšyje pranoko Lietuvos nacionalinę komandą 96 :85.

Laikraštis ŠIANDIEN. Mylėkite Gamtą ir Gamta pati ateis pas Jus

Andrejus GAIDAMAVIČIUS, gamtininkas ir žurnalistas, laikraštis ŠIANDIEN Lietuvos pelkės, pievos ir miškai pasidabino laukinėmis orchidėjomis. Gegužė ir birželis buvo pats intensyviausias metas visiems gamtininkams, nes jau nuo liepos 1 d. labai sumažėja žydinčių augalų, paukščiai nustoja čiulbėti. Labiausiai šiuo metu ieškomos yra laukinės orchidėjos, kurių Lietuvoje turime net 40 rūšių. Jos ne tokios puošnios, kaip parduotuvėse, bet yra ir išimčių. Baltijinė gegūnė (Dactylorhiza baltica) – stiebas storas, tuščiaviduris (galima suspausti pirštais), žiedo lūpa giliai triskiautė. Pavyzdžiui, plačialapė klumpaitė savo dekoratyvumu gali nurungti ne vieną banalų

Mirė legendinis LRT televizijos diktorius Juozas Baranauskas

www.siandien.info Šiandien anapilin iškeliavo legendinis LRT televizijos diktorius Juozas Baranauskas. Šią žinią LRT.lt portalui patvirtino jo dukra. Legendiniam LRT TELEVIZIJOS diktoriui buvo 86 metai. TV diktoriai Gražina Bigelytė ir Juozas Baranauskas / LRT archyvų nuotr. LRT kolegos liūdi dėl šios netekties ir reiškia nuoširdžią užuojautą artimiesiems. Televizijai J. Baranauskas atidavė daugiau nei tris dešimtmečius (1957–1991 m.). I Juozas Baranauskas / LRT archyvų nuotr. Išėjęs iš televizijos jis buvo Seimo nariu (1992–1996 m.), vėliau sugrįžo prie savo pirmosios – teisininko profesijos ir aštuonetą metų dirbo Aukščiausiojo Teismo vyr. konsultantu. Už nuopelnus ir ilgametį darbą

Ką nuveikė Seimas per pavasario sesiją?Galima pasigirti nebet tuo, kad priimta ketvirtadaliu mažiau teisės aktų

www.sianden.info XIII Seimas baigė antrąją eilinę (pavasario) sesiją. Parlamentas nuo kovo 10 d. iki birželio 30 d. surengė 52 posėdžius, kuriuose priėmė 318 teisės aktų, iš jų – 230 įstatymų. Palyginti su praėjusios kadencijos antrąja sesija, šioje sesijoje priimta ketvirtadaliu mažiau teisės aktų. Sesijai vykus karantino ir ekstremaliosios situacijos metu, dėmesio joje netrūko tiek skubiems pandemijos suvaldymo, jos padarinių švelninimo, paramos teikimo verslui ir gyventojams klausimams, tiek kitiems įvairių sričių iššūkiams spręsti. Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, apžvelgdama sesijos darbus, pažymėjo, kad šaliai pavyko suvaldyti koronaviruso pandemiją. „Suprantu, kad pandemijos, karantino apribojimų išsekinti žmonės

Kokie pokyčiai nuo liepos 1 d. pasieks dirbančiuosius, ieškančius darbo, vienišus senjorus, neįgaliuosius ir kitus šalies gyventojus?

www. siandien.info Kokie pokyčiai nuo liepos 1 dienos pasieks dirbančiuosius, ieškančius darbo, vienišus senjorus, neįgaliuosius ir kitus šalies gyventojus? „Stengiamės, kad kiekvienas šalies žmogus – senolis, dirbantysis ar šiuo metu ieškantis darbo, turintis negalią ar vaikas – pajustų teigiamus pokyčius. Artimiausiu metu tikimės pasiūlyti ir daugiau gerovę užtikrinančių sprendimų“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. "Artimiausiu metu tikimės pasiūlyti ir daugiau gerovę užtikrinančių sprendimų“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Facebook nuotr. PARAMA PRASTOVOSE ESANTIEMS IR IŠ PRASTOVŲ SUGRĮŽTANTIEMS DARBUOTOJAMS Subsidijos darbo užmokesčiui kompensuoti

Seimas svarstys Referendumo konstitucinio įstatymo projektą

Įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti, kad piliečių papirkimo faktai būtų skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje. www.siandien.info Seimas svarstys Referendumo konstitucinio įstatymo projektą Nr. XIVP-658. Šiuo teisės aktu įgyvendinamas Konstitucinio Teismo nutarimas, Lietuvos Respublikos piliečiams sudaromos teisinės galimybės saugiai įgyvendinti referendumo teises ekstremalių situacijų atvejais, sprendžiant svarbiausius Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimus. Siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti galimybę Lietuvos Respublikos piliečiams saugiai dalyvauti referendumuose. Numatoma, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje arba jos dalyje įvedus nepaprastąją padėtį, paskelbus ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį arba paskelbus karantiną, kai laikinai apribojama asmenų judėjimo

Šalies vadovas pasidžiaugė itin gerais Lietuvos ir Lenkijos santykiais

www.siandien.info Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Lenkijos Seimo Pirmininke Elžbieta Witek ir ją lydinčia delegacija. Susitikime aptarti dvišaliai valstybių santykiai, gynybos klausimai ir saugumo situacija regione. Šalies vadovas pasidžiaugė itin gerais Lietuvos ir Lenkijos santykiais, prisiminė apsilankymą Gegužės 3 d. Konstitucijos 230-ųjų metinių minėjime Varšuvoje, pabrėžė poreikį stiprinti tarpparlamentinį bendradarbiavimą. Susitikime su Lenkijos Seimo Pirmininke daugiausia dėmesio skirta regioninio saugumo klausimams. Prezidentas akcentavo, kad geopolitinė Lietuvos ir Lenkijos padėtis įpareigoja palaikyti kiek įmanoma glaudesnius santykius saugumo ir gynybos srityje. Pasak šalies vadovo, Lietuva vertina Lenkijos indėlį į transatlantinio ryšio stiprinimą ir

Medininkų žudynių diena įrašyta į Atmintinų dienų sąrašą

www.siandien.info Medininkų žudynių diena įrašyta į Atmintinų dienų sąrašą. Seimas papildė atmintinų dienų sąrašą, į jį įtraukdamas liepos 31-ąją – Medininkų žudynių dieną. Medininkų žudynių diena įrašyta į Atmintinų dienų sąrašą Prieš 30 metų liepos 31 dieną Lietuvos pasienyje su Baltarusija, Medininkuose, buvo žiauriai nužudyti Lietuvos Respublikos sieną saugoję pareigūnai. Koks buvo šių žudynių tikslas? "Žinoma, buvo Tarybų Sąjungos noras užkirsti mums kelią į valstybingumo atkūrimą, noras visuomenėje sukelti didelę baimę, nepasitikėjimą valstybe, noras pakeisti visuomenės nusistatymą ir destabilizuoti padėtį. Tad reikėjo tikrai didelės drąsos būti tuo metu nesaugiose Lietuvai vietose, tai yra

Rainių istorijos paviešinimas tapo svarbiu akstinu Atgimimui

Rainių istorijos paviešinimas tapo svarbiu akstinu Atgimimui, 1990 metais galiausiai atvedusiam Lietuvą į laisvę. Vikipedijos nuotr. www.siandien.info Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kreipimasis Rainių tragedijos 80-ųjų metinių minėjimo proga Brangūs Lietuvos žmonės, Gerbiami Rainių tragedijos minėjimo dalyviai, 1941 metų birželį Lietuva pateko į dviejų totalitarinių režimų, nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos, tarpusavio konflikto sūkurį. Lietuvoje pradėjo suktis negailestinga prievartos ir naikinimo mašina, nusinešusi šimtus tūkstančių nekaltų mūsų šalies gyventojų gyvybių. Vienu iš to meto beprasmiško žiaurumo simbolių tapo žudynės Rainių miškelyje 1941 metų birželio 25 dieną, kai sovietų kariuomenės ir NKVD budeliai, besitraukdami iš

Konservatorių populiarumas tirpsta toliau, vis daugiau žmonių pasitiki Lietuvos prezidentu

www. siandien.info Reprezentatyvią gyventojų apklausą „Vilmorus“ laikraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu atliko birželio 9–18 dienomis. Skelbiamos apklausos duomenimis, G. Nausėdą teigiamai vertina 63,1 proc. respondentų, gegužę jį teigiamai vertino 61,4 procento apklaustųjų. Gali būti, kad jo reitingai augs ir toliau, mat šią savaitę Prezidentas Gitanas Nausėda atsisakė pasirašyti Europos Sąjungos (ES) šalių lyderių laišką, kuriuo reiškiama parama LGBTQ bendruomenei. „Taip, mes jo nepasirašėme, kadangi aš esu įsitikinęs, kad ne laiškais sprendžiamos problemos“, – ketvirtadienį žurnalistams Briuselyje prieš ES šalių vadovų susitikimą sakė G. Nausėda. lrp.lt nuotr. Premjerė

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris

www.siandien.info Laikraštis ŠIANDIEN rytoj kviečia pasivaikščioti po Pakarklės mišką, kuris ošia prisiglaudęs prie dešiniojo Nemuno šlaito, netoli Vilkijos miesto ir Paštuvos kaimo. Stanislovas Laurynas, buvęs Kulautuvos girininkijos girininkas laikraščio priede SENGIRĖ rašo: “Pasiūliau aktyviai miško mylėtojų grupei „Išsaugokime Pakarklės mišką“ įkurti visuomeninį pasivaikščiojimo taką, supantį planuojamo žvyro karjero teritoriją. Takas miške Kauno miesto ir aplinkinių miestelių gyventojams leistų pajausti ir suprasti, kokį didžiulį miško plotą ruošiamasi iškirsti ir iškasti didelę duobę žemėje. Takui pasiūliau „Eigulio tako“ pavadinimą šimtmečiais saugojusių šį mišką eigulių atminimui, taip pat ir visos Lietuvos

Pritarė Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui

www.siandien.info Seimo Ekonomikos komitetas posėdyje (vykusiame nuotoliniu būdu) vienbalsiai pritarė Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui. Įstatymo projektu siekiama sklandesnio elektros rinkos liberalizavimo proceso reguliavimo, taip pat perkelti 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES, nuostatas. Kazys Starkevicius, Ekonomikos komiteto pirmininkas Siekiant užtikrinti liberalizavimo proceso optimizavimą ir sudaryti vartotojams aiškesnes ir palankesnes galimybes pasirinkti nepriklausomą tiekėją, Seimas skubos tvarka svarsto Įstatymo projektą ir siūlo pakeisti šiuo metu Elektros energetikos įstatyme nustatytą

Generalinė prokurorė Prezidentui pristatė priemonių planą dėl vadovaujamas pareigas einančių prokurorų atsakomybės

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda su generaline prokurore Nida Grunskiene aptarė nuo paskyrimo į šias pareigas nuveiktus darbus, 2020 m. prokuratūros veiklos ataskaitą, tolesnės veiklos planus ir institucijos laukiančius iššūkius. www.siandien.info Prokuratūros pateikiamoje ataskaitoje pažymima, kad nusikalstamumas jau kelinti metai yra mažėjantis, vidutinė ikiteisminių tyrimų trukmė taip pat mažėja, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad didelių rezonansinių bylų terminai ir kokybė vis dar išlieka aktualia problema, kurios sprendimui turi būti ieškoma operatyvių priemonių. Generalinė prokurorė pristatė priemonių planą dėl vadovaujamas pareigas einančių prokurorų atsakomybės užtikrinant tokių tyrimų kokybę stiprinimo. lrp.lt nuotr. Per pokalbį aptartos ir nusikalstamomis veikomis

Darbo kodekso pakeitimai: mokesčiai lems, kad smulkesnė rangos įmonės bus išstumtos iš rinkos

www.siandien.info Darbo kodekso (DK) pakeitimai sukurs subsidiarią rangovo atsakomybę už darbo užmokestį ne tik darbuotojo komandiravimo atveju, bet ir visais subrangos atvejais. Tai reiškia, jog rangovai taptų atsakingi už subrangovų pareigą sumokėti darbuotojų darbo užmokestį. Lietuvos pramonininkų konfederacija įspėja, kad rangovai, tapę atsakingi už subrangovo atsiskaitymą su darbuotoju, bus priversti imtis priemonių rizikai valdyti, pavyzdžiui, užlaikyti dalį mokėjimų, taikyti „rizikos mokesčius“. Tokie mokesčiai lems, kad smulkesnėms rangos įmonėms truks apyvartinių lėšų, jos bus išstumtos iš rinkos. Rizikos: kainų augimas, didėjantis šešėlis „Mes ne kartą išreiškėme nuogąstavimus dėl siūlomo DK keitimo įvairiais formatais. Reikia suprasti,

Laikraštis ŠIANDIEN. Idėjinė A. Sniečkaus klaida. 1941 m. Birželio sukilimo 80-metį pasitinkant

Valdas VASILIAUSKAS, laikraštis ŠIANDIEN Padaryti idėjinę klaidą komunistui buvo didesnė nuodėmė nei apsivogti. Ir net stalinietiško sukirpimo komunistas Antanas Sniečkus tokios klaidos neišvengė. Bet idėjinis žymiausio Lietuvos komunisto kluptelėjimas man padėjo atrasti apie Lietuvių Aktyvistų frontą( LAF), 1941 m. Birželio sukilimą, Laikinąją Lietuvos Vyriausybę vyraujančio priešiško diskurso ištakas, pirminį šaltinį. Neabejotina, kad Sukilimo artėjančio jubiliejaus išvakarėse šio diskurso suformuoti stereotipai ir dogmos atgims nauja jėga. PIRMASIS STEREOTIPAS: LAF organizatorius ir idėjinis Sukilimo įkvėpėjas Kazys Škirpa buvo fašistas. Bet savo pažiūromis, politine biografija sunku įsivaizduoti tolimesnį žmogų nacionalsocializmui

Rezistentai prašo leidimo Kazio Škirpos atminimo lentai Vilniuje

www.siandien.info Grupė iškiliausių antisovietinio pasipriešinimo dalyvių, Laisvės premijos laureatų, kartu su dar keliais rezistencijos įamžinimu besirūpinančiais bendraminčiais kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) direktorių, prašydami leisti ant Centro valdomo KGB muziejaus pastato Aukų g. 6 Birželio sukilimo metinių proga pakabinti atminimo lentą pirmajam savanoriui ir Sukilimo organizatoriui pulkininkui Kaziui Škirpai. Kazys Škirpa (1895-1979) buvo pirmasis Lietuvos kariuomenės savanoris, faktinis Vilniaus karo komendantas, Vėliavos diena tapusio Trispalvės iškėlimo Gedimino pilies bokšte organizatorius, Steigiamojo Seimo narys, ambasadorius, Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) įkūrėjas ir Birželio sukilimo organizatorius.

Laikraštis ŠIANDIEN. Ateitis, kuri neatėjo. Pastabos apie vieną Tautą ir dvi Lietuvas

Valdas VASILIAUSKAS, laikraštis ŠIANDIEN, www.siandien.info Valdas Vasiliauskas. Šeštadienį, 2021 m. gegužės 15-tą, visa Lietuva patraukė į Vilnių. Besibodintys patosu ir mėgstantys tikslumą, išsyk pataisytų: ne visa, o kita Lietuva. Ta Lietuva, kurios Vilniuje niekas nelaukia. Atvirkščiai , iš Vilniaus į tą kitą Lietuvą buvo spjaudoma siera ir ugnimi. Elito atstovai, ištikti paroksizmo, plūdosi paskutiniais žodžiais, sostinės aukštuomenei „Didysis šeimos gynimo maršas“ sukėlė visuotinę frustraciją, todėl iš anksto jo organizatoriams ir dalyviams paskelbė anatemą. Tačiau viskas veltui: kita Lietuva jau už vartų. Šie prakeiksmai ir grūmojimai tik dar labiau pabrėžė,

Laikraščio ŠIANDIEN prenumerata antrajam šių metų pusmečiui – iki birželio 20 d.

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis ŠIANDIEN Šiemet sukanka 100 metų, kai iš latvių valdžios atsiėmėme Palangą. Vila „Baltoji“ buvo pastatyta xx amžiaus pradžioje, joje kasmet keturioms savaitėms su šeima apsistodavo Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Į Palangą kartu su Prezidentu atvažiuodavo ir nuolatiniai prezidentūros tarnautojai. Vasaros metu ši vila tapdavo Lietuvos Prezidento vasaros rezidencija. Apžiūrėjau šią vilą iš visų pusių, labai smalsu, kaip gi mūsų Prezidentas čia vasarodavo. Labai liūdna, kad šiandieninė Lietuvos prezidentūra nekuria savo tradicijų, o Lietuvos Prezidentas iki šiol neturi rezidencijos, gyvena savo nuosavame name… Dar liūdniau, kai

Laikraštis ŠIANDIEN. Ko neparašo kiti…

Andrejus GAIDAMAVIČIUS, laikraštis ŠIANDIEN Projektas „Lietuvos Raudonoji knyga“ Aplinkos ministerija išleido naują, jau ketvirtąją Lietuvos Raudonąją Knygą. Ji šiais metais išėjo gerokai sutrumpėjusi ir prie to prisidėjo dar praėjusios kadencijos, t.y. „valstiečių“, valdžia. Buvęs Aplinkos ministras Kęstutis Navickas lengva ranka iš saugomų rūšių sąrašo išbraukė apie 200 rūšių, kas atitiko kone trečdalį prieš tai, 2007 metais, išleistos Raudonosios knygos. Tuo metu Gamtos tyrimų centras vykdė projektą, kurio tikslas buvo įvertinti mūsų saugomų rūšių sąrašą pagal tarptautinius kriterijus. Dalis rūšių (ir kaip pasirodė – nemenka dalis) tų kriterijų neatitiko, kas nenuostabu, nes

Pareigas pradėjo eiti Konstitucinio Teismo pirmininkė Danutė Jočienė

www.siandien.info Asmeninio archyvo nuotr. Naujoji Konstitucinio Teismo pirmininkė Danutė Jočienė birželio 18 d. pradėjo eiti pareigas. Konstitucinio Teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Danutė Jočienė 1994 m. su pagyrimu (cum laude) baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. 1999 m. Vilniaus universitete apgynė daktaro disertaciją „Europos žmogaus teisių konvencijos taikymas užsienio valstybių ir Lietuvos Respublikos teisėje“. 1994–2003 m. buvo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto asistentė, docentė, prodekanė. 1997–2001 m. – Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekspertė. 1997–2001 m. stažavosi įvairiose užsienio ir tarptautinėse institucijose. 2003–2004 m. buvo

Laikraštis ŠIANDIEN. Gyvenimas tik šia diena

Krescencijus STOŠKUS, laikraštis ŠIANDIEN, www.siandien.info Kur yra nebaudžiamųjų, neliečiamųjų, privilegijuotų žmonių grupės, ten neišvengiamai kuriamos ir niekinamų bei žeminančių piliečių grupės. Su kokiu entuziazmu Lietuva sutiko šeimų gynimo maršą, šiandien gali paliudyti ne tik mitingo dalyviai, bet ir visi juos išlydėję bei pakelėse entuziastingai sveikinę žmonės. Pagal savo padėtį Laisvės partija dalyvauja konservatorių politikoje. Jeigu konservatoriai“ būtų buvę konservatoriais, jie būtų nesudarę šių jungtuvių. MARŠAS, KURIS APNUOGINO ABSURDIŠKĄ REALYBĘ Gintauto Kniukštos nuotrauka. Įvykis. Nors jau praėjo nemaža laiko, esu paragintas dar sykį sugrįžti prie vieno karšto

Šeimų Sąjūdžio protesto akcija: „čia bus tiek, kiek reikės”, žmonės rinksis ir prie Vyriausybės

Antanina STRUMILIENĖ, www.siandien.info Po Seimo langais šiandien toliau būriuojasi žmonės iš visos Lietuvos. Toliau vyksta Šeimų Sąjūdžio protesto akcija. Pagal organizatorių planą ši akcija tęsis tris dienas, tačiau laikraščio ŠIANDIEN kalbinti žmonės sakė, kad "čia bus tiek, kiek reikės". Tuo tarpu valdžia arogantiškai ir abejingai stebi mitinguotojus, nežada vykdyti Maršo metu iškeltų reikalavimų. Seimo pirmininkė V. Čmilytė – Nielsen vakar žurnalistams sakė: " Aš esu kalbėjusi apie reikalavimus, kuriuos gavau po Šeimų Maršo. Bet atsisakyti programinių įsipareigojimų aš nematau pagrindo". Premjerė Šimonytė : "Ar išeiti pas mitinguotojus yra pačių parlamentarų

V. Čmilytė-Nielsen nežada vykdyti „Didžiojo šeimų gynimo maršo“ mitingo reikalavimų

www.siandien.info Nuo 8 valandos ryto po Seimo langais šiandien prasidėjo įspėjamasis trijų dienų „Didžiojo šeimų gynimo maršo“ mitingas. Reikalaujama vykdyti dar gegužės viduryje vykusio protesto metu iškeltus reikalavimus. Mitingo organizatoriai valdžiai dar pirmajame proteste sostinės Vingio parke iškėlė nemažai reikalavimų, kuriuos valdžia turėjo įgyvendinti iki birželio 1 dienos. Tarp jų – iš ministrų atstatydinti Laisvės partijos atstovus A. Armonaitę ir Eveliną Dobrovolską, sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, o iš Žmogaus teisių komiteto pirmininkų nušalinti T. V. Raskevičių. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Mitinguotojai po parlamento langais skanduoja šūkius, kuriais kviečia išeiti pasikalbėti Seimo pirmininkę

Lukiškių aikštėje – Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido dienų minėjimas ir atminimo vakaras

www.siandien.info 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungos pradėjo Lietuvos Respublikos okupaciją ir po metų, 1941 m. birželio 14 d., įvykdė pirmuosius masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sibirą. Birželio 14 d., pirmadienį, 11.55 val. Lukiškių aikštėje įvyks Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų minėjimas, skirtas tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti. 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungos pradėjo Lietuvos Respublikos okupaciją ir po metų, 1941 m. birželio 14 d., įvykdė pirmuosius masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sibirą. Renginys prasidės Vėliavų pakėlimo ceremonija ir visuotine tylos minute okupacijos aukoms atminti.

,,VYČIŲ RINKTINĖS ŽYGIS 2021“: dalyviai iškilmingai pagerbti Kretingoje

Gintautas KNIUKŠTA. laikraštis ŠIANDIEN Birželio 9 dieną Kražiuose startavo keturias dienas trukęs istorinis ,,VYČIŲ RINKTINĖS ŽYGIS 2021“, skirtas pagerbti Lietuvos etmoną, Vilniaus vaivadą, žemaičių seniūną Joną Karolį Chodkevičių-KATKŲ! Žygis baigėsi birželio 12 dieną Kretingoje. Šiuo žygiu buvo siekiama pagerbti Lietuvos valstybę, jos žmones ir žirgus, kūrusius ir kuriančius tautos istoriją. Šis žygis dar kartą įprasmino nuo seno neatsiejamą lietuvio ir žirgo draugystę, tradicijas bei kultūrą. Kražiškiai žygio dalyvius išlydėjo dainomis ir gražiais palinkėjimais garsinti Lietuvos valstybės vardą, sėkmingai įveikti nelengvą kelionę, įdėjo lauknešelį

Sakartvele vieši Lietuvos Respublikos Prezidentas

Su oficialiu vizitu Sakartvele viešintis Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitikime su Sakartvelo Prezidente Salome Zurabišvili išsakė paramą šios Pietų Kaukazo valstybės europinės ir euroatlantinės integracijos siekiams, reformų įgyvendinimui bei demokratijos stiprinimui. www. lrp.lt nuotr. „Lietuva nuosekliai palaiko Sakartvelą euroatlantinės integracijos kelyje. Sakartvelas jau šiandien yra vienas aktyviausių NATO partnerių, esmingai prisidedantis prie Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos operacijų. Šalis taip pat aktyviai siekia integracijos su Europos Sąjunga. Lietuva remia Sakartvelo eurointegracinius siekius, tačiau iš patirties žinome – tai kelias, kuris reikalauja reformų. Lietuva pasiryžusi padėti Sakartvelui, dalindamasi patirtimi teisės viršenybės, kovos

Šiandien Kretingoje finišuoja keturias dienas trukęs istorinis ,,VYČIŲ RINKTINĖS ŽYGIS 2021“

www.siandien.info Birželio 9 dieną Kražiuose startavo keturias dienas trukęs istorinis ,,VYČIŲ RINKTINĖS ŽYGIS 2021“, skirtas pagerbti Lietuvos etmoną, Vilniaus vaivadą, žemaičių seniūną Joną Karolį Chodkevičių-KATKŲ! Žygis baigiasi šiandien, birželio 12 dieną Kretingoje. Šiuo žygiu buvo siekiama pagerbti Lietuvos valstybę, jos žmones ir žirgus, kūrusius ir kuriančius tautos istoriją. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Vakar vakare žygio dalyviai įsikūrė prie Kartenos piliakalnio, juos gražiai sutiko Kartenos bendruomenė, pavaišino skania vakariene,

Naujas ŠIANDIEN numeris: gyvenimas tik šia diena

www.siandien.info Gyvenimas tik šia diena. „Kur nustatomos nepažeidžiamųjų, neliečiamųjų, privilegijuotų žmonių grupės, ten neišvengiamai kuriamos ir niekinamų bei žeminančių piliečių grupės. Daug metų pasikeisdamos valdžios ir jas aptarnaujanti žiniasklaida ignoravo, niekino ir marginalizavo konservatyvius (ne „konservatorius“) ir apskritai istorinę patirtį branginančius žmones dėl jų neatitikimą politinio korektiškumo ideologijai. Pirmą kartą prie valstybės vairo stojusios ir jau iki šiol daug nerimo kėlusios neoliberaliosios partijos ėmė kurti ne tik elitines mokyklas, bet ir naują privilegijuotų žmonių sluoksnį pagal žinomą „Komunistinio internacionalo“ deklaraciją: „kas buvo nieks, tas bus viskuo“. Pagal kitų

Seimas ėmėsi Pluoštinių kanapių įstatymo

www.siandien.info Seimas balsų dauguma patobulino Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimo įstatymą. Visuomenėje daug diskusijų sukėlęs Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimo įstatymo projekto rengimas užtruko, nes į jo svarstymą buvo įtraukti ne tik valstybės institucijų atstovai, bet ir suinteresuotos asociacijos, pateikta labai daug pasiūlymų, laukta Vyriausybės, nepriklausomų ekspertų nuomonės ir Europos Komisijos Išsamiosios nuomonės. Priimtu Įstatymu leidžiamas tik įteisintų veislių pluoštinių kanapių auginimas. Šiuo įstatymu siekiama užtikrinti teisinį aiškumą, patikslinamos sąvokos, įtvirtinamos pluoštinių kanapių auginimo, pluoštinių kanapių produktų gavimo ir gaminių gamybos, jų tiekimo rinkai, importo sąlygos. Visa, su pluoštinėmis kanapėmis susijusi

Startavo 4 dienas truksiantis istorinis ,,VYČIŲ RINKTINĖS ŽYGIS 2021“

www.siandien.info Kražiuose startavo 4 dienas truksiantis istorinis ,,VYČIŲ RINKTINĖS ŽYGIS 2021“, skirtas pagerbti ŽEMAIČIŲ seniūną Joną Karolį Chodkevičių-KATKŲ! Kražiškiai žygio dalyvius išlydėjo dainomis ir gražiais palinkėjimais garsinti Lietuvos valstybės vardą, sėkmingai įveikti nelengvą kelionę, įdėjo lauknešelį į kelionę ir žirgams, ir raiteliams. Žygio dalyviai pajudėjo Tverų link, pirmas sustojimas Pašilėje, po to aplankys Medvėgalio, Vembutų piliakalnius, numaudys žirgus Lukšto ežere. . Organizatoriai: Žemaitijos inovacijų centras, Manvydo ir Marijaus Čekavičių ekologinis ūkis, Žemaitukų žirgų auginimo asociacija. Kviečiame paremti šį istorinį žygį. Žygio rėmimo sąskaita : Žemaitijos inovacijos centras,

Šiandien prasideda keturias dienas truksiantis išskirtinis ir istorinis ,,VYČIŲ RINKTINĖS ŽYGIS 2021″

Lietuvos kariuomenės nuotrauka. www.siandien.info, laikraštis ŠIANDIEN Šiandien prasideda keturias dienas truksiantis išskirtinis ir istorinis ,,VYČIŲ RINKTINĖS ŽYGIS 2021“, kuris skirtas pagerbti ŽEMAIČIŲ seniūną Joną Karolį Chodkevičių-KATKŲ! Šiuo žygiu bus siekiama pagerbti Lietuvos valstybę, jos i žmones ir žirgus, kūrusius ir kuriančius tautos istoriją. Šis žygis dar kartą įprasmins nuo seno neatsiejamą lietuvio ir žirgo draugystę, tradicijas bei kultūrą. Ūkininkas Marijus Čekavičius - vienas iš žygio organizatorių. Gintauto Kniukštos nuotrauka. 2021 m. birželio 9–12 dienomis Kražiai – Kretinga. Pirmoji diena: 06.09. Kražiai – Tverai, aplankant Medvėgalio, Vembutų piliakalnius. Antroji

Top