Jūs esate
Pagrindinis > Kultūra (Puslapis 5)

Kultūra

Antrai kadencijai patvirtino Dalią Urbanavičienę Etninės kultūros globos tarybos pirmininke

www.siandien.info Seimas antrai kadencijai patvirtino Dalią Urbanavičienę Etninės kultūros globos tarybos pirmininke. Redakcijos archyvo nuotr. Antradienį prisistatydama Seimo nariams D. Urbanavičienė aptarė keturias svarbiausias tarybos veiklos kryptis: etnokultūrinio ugdymo integravimą į švietimo sistemą, etninės kultūros specialistų rengimą ir etnokultūrinių tyrimų bazės stiprinimą; etninės kultūros integravimą į bendrąją kultūros politiką Lietuvoje; etninės kultūros sklaidos plėtojimą. „Svarbiausias mano tikslas naujoje kadencijoje ypač daug dėmesio skirti atnaujintai etninės kultūros programai, kuriai projektą jau esame parengę, ir skatinti mokyklas rinktis etninės kultūros pasirenkamą dalyką, remiantis šia programa kelti mokytojų kvalifikaciją ir rengti pedagogus. Kitas svarbiausias mano tikslas – parengti

Visuomenininkai steigia nominaciją „Valstybinės lietuvių kalbos išdavikas“ -Seimas nustatė vardų ir pavardžių rašymo lotyniškos abėcėlės rašmenimis tvarką asmens dokumentuose

www.siandien.info Seimas priėmė Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą, kuriuo nutarta nustatyti naujas asmens vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, civilinės būklės aktų įrašuose ir kituose asmeniui išduodamuose oficialiuose dokumentuose pagrindines taisykles. Įstatyme įtvirtinta, kad vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau jame taip pat nustatytos išimtys, kai vardai ir pavardės galės rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis. Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose galės būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu: - jis arba jo vienas iš tėvų, senelių, prosenelių ar kitų pagal

„Jo neįmanoma buvo pastebėti tarp žmonių, kurie rengė Sąjūdžiui prielaidas. V.Landsbergio ten nebuvo“

Vytautas RADŽVILAS, www.siandien.info, www.pozicija. org Praeitis niekada nepraeina. Ji yra jėga, stumianti mus į ateitį. Kai išgirstame dažnai kartojamą ir jau nuvalkiotą frazę „nesigręžiokime į praeitį, geriau žvelkime į ateitį” atsiminkime, kad tai netiesa. Šitaip galima pasakyti tik nuoširdžiai nesuprantant arba turint piktų kėslų. Praeitis niekada nepraeina. Ji yra jėga, stumianti mus į ateitį. Landsbergio vaidmuo sąjūdžio pradžioje ir jo žlugimo pabaigoje. Kodėl Lietuvos likimas pakrypo tokiu keliu, nors buvo kitų alternatyvų… Susitelkti grynai į Landsbergio asmenybę būtų milžiniška klaida. Tokio pobūdžio, rango ir veiklumo žmonės atsiranda tada, kai ateina jų laikas ir kai jų

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės išskirtinis interviu ŠIANDIEN

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės išskirtinis interviu ŠIANDIEN. Verta įsigyti. "Kodėl Lietuva orientuojasi ne į JAV, kurioje teismai sustabdė privalomą vakcinaciją, ar, tarkime, Švediją bei Norvegiją, kurios netaiko diskriminuojančių priemonių nevakcinuotiems asmenims? „Moderna“ - 2021 metų pirmojo pusmečio apyvarta 6.3 milijardai dolerių, iš kurių 5.9 milijardai dolerių už Covid19 vakcinas. Per 11 savo veiklos metų ši bendrovė nebuvo uždirbusi jokio pelno, tuo tarpu veiklos rezultatas vien už 2021 metų vieną ketvirtį – 2.78 milijardų dolerių pelno. „Pfizer“ - 2021 metų pirmojo pusmečio apyvarta – 33.5

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Kai iš valdžios balno bus išblokšti savanaudžiai ir ištižėliai, tada galėsime ištarti: „Mes jau turime savo valstybę!“.

www.siandien.info „Studentai Mečislovą Treinį  prisimena  kaip išskirtinai šiltą, ramų ir draugišką dėstytoją. Jis buvo ir labai demokratiškas vadovas, santykius su pavaldiniais, kolegomis ir kitais žmonėmis grindė pasitikėjimu ir bendryste..   Mečislovo Treinio gyvenimas idealiai iliustruoja tikruosius žmogaus gyvenimo šioje žemėje tikslus: nuolat save tobulinti ir nuolat gerinti bei gražinti supantį pasaulį. Ne veltui už ištikimybę teisingumui, pilietiškumui, už nuoseklų ir vaisingą darbą jis apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Tie, kurie turėjo progą iš arčiau pažinti ir bendrauti su profesoriumi, vienu balsu tvirtina, kad po jo žmogiško kuklumo skraiste glūdėjo unikali, daugiaplanė asmenybė. Įdomu, ką pasakytų profesorius apie savo

Priima paraiškas gauti Nacionalinę Jono Basanavičiaus premiją

WWW.SIANDIEN.INFO Iki spalio 1 dienos Kultūros ministerija  priima paraiškas gauti Nacionalinę Jono Basanavičiaus premiją. Premijos paskirtis – įvertinti pavienių asmenų arba bendrą veiklą vykdžiusių asmenų grupių išskirtinius nuopelnus etninės kultūros srityje, reikšmingą kūrybinę, mokslinę veiklą ir kitus darbus, susijusius su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu ir etnokultūriniu ugdymu. Kandidatais gauti premiją gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai asmenys ir jų grupės, vykdžiusios bendrą veiklą lietuvių etninės kultūros srityje. Kandidatus premijai gauti turi teisę siūlyti Lietuvos Respublikoje, kitose Europos Sąjungos valstybėse ir trečiosiose valstybėse registruoti juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose yra nurodyta su lietuvių etnine kultūra susijusi veikla,

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris: „Būsiu nuoširdus – Labanoro girią saugau ne dėl žmonių”

Rytoj prekyboje naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris: „Būsiu nuoširdus ir pasakysiu, kad Labanoro girią saugau ne dėl žmonių. Žmonės šios girios pirmiausia turi nusipelnyti. Nesuabsoliutinu, bet kai pamatau, ką žmonės palieka po savęs gamtoje, tai net žmonėmis jų nesinori vadinti... Antropodai. Idealus terminas, tinkamas pavadinti į žmogų panašią būtybę, bet besielgiančią kaip kinivarpa. Ir kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad tie, kuriems nuoširdžiai rūpi gamta, kurie ją myli – mažuma. Antraip, būtų buvusi ta kritinė masė, kuri neleistų valstybei su gamta elgtis pasipelnymo tikslais. Juk kai mes skaitome apie masiškai Brazilijoje naikinamus atogrąžų miškus, negalvojame, kad dėl to tik

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris:mes iki šiol neturime lietuvių tautos ateities programos

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris. „2006 metais estai priėmė savo Konstituciją (kaip aukštesnį už Briuselio teisę dokumentą). Jos preambulėje įrašyta: „Valstybė turi užtikrinti ne tik visuotinę gerovę, bet ir estų tautos išlikimą amžiams“ (!). Manau, kad toks teiginys daugeliui mūsų politikų (tarp jų ir aukščiausio rango) skamba vos ne kaip šventvagystė, kaip atviras spjūvis Briuselio link… Bet va, estai nežino emigracijos ir jų jaunimas pirmiausia laiko save savo šalies piliečiais. Tuo tarpu mūsų valstybinės elgsenos ir jaunosios kartos ugdymas sukamas bene viena aiškesne kryptimi – Briuselio, Europos Sąjungos

Paremkime lietuviško laikraščio ŠIANDIEN leidybą

www.siandien.info, laikraštis ŠIANDIEN Kreipiamės į Jus ir nuoširdžiai prašome paremti lietuviško laikraščio ŠIANDIEN leidybą ir naujienų svetainę www.siandien.info. Skirkite 1,2 proc. paramą laikraščiui ŠIANDIEN ir žiniasklaidos bei naujienų svetainei www.siandien.info. (Gavėjo identifikacinis numeris (kodas): 304457800). Jau penktus metus leidžiamas laikraštis negauna jokių valstybės dotacijų, jo neremia nė viena politinė partija ar verslo organizacija. Laikraštis ŠIANDIEN yra visų Lietuvos žmonių laikraštis, mes rašome apie tai, ko dažnai nepastebi ar sąmoningai nutyli didžioji žiniasklaida. Visuomenės solidarumo suirimas, valdžios atitrūkimas nuo paprastų žmonių, teisingumo principų pažeidimai

Užsiprenumeruokite laikraštį ŠIANDIEN 2021 metams

Šiandien paskambino Europos Parlamento narys Juozas Olekas. Sako, norėjau Vilkaviškyje nusipirkti naujausią ŠIANDIEN numerį, o radau tik tą, kuriame rašo apie sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį. Suprantu gerbiamą Juozą. Tikiesi perskaityti savo interviu, o nusiperki laikraštį, kuriame politinio oponento mintys ir pasiūlymai. Ką daryti, kad nesugadintum nuotaikos iš pačio ryto ir nereikėtų pirkti laikraščio? Išeitis - labai paprasta, tiesiog reikia jį užsiprenumeruoti. Kaip trumpai pristatyti laikraštį ŠIANDIEN? Akademikas Romualdas Grigas sako, kad laikraštis ŠIANDIEN buria savo skaitytojus į dvasinę bendriją, kuri vadinama Tauta. Tokiam teiginiui

Ramūnas Karbauskis pranešė atsisakąs Seimo nario mandato

www.siandie.info Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas ir frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis pranešė atsisakąs Seimo nario mandato. Tokį sprendimą jis ir didžiausia opozicijos frakcija priėmė nepritardami ir protestuodami prieš Seimo vadovybės ir Seimo daugumos veiksmus, kuriais eliminuojama didžiausia opozicinė frakcija iš Seimo vadovybės. Dar ryte frakcija pranešė atsisakanti dalyvauti tolesniame politiniame farse, kurį kuria frakcijos pasitikėjimą praradusi Seimo vadovybė ir valdančioji dauguma. Ramūnas Karbauskis prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai įteiks artimiausiame šios komisijos posėdyje. Ramūno Karbauskio pareiškimas: "Šį pareiškimą pradedu nuo padėkos Lietuvos žmonėms, kurie prieš ketverius metus suteikė pasitikėjimo mandatą Lietuvos valstiečių

Arvydas Juozaitis. Brolau, spaudžiu ranką

Arvydas JUOZAITIS FAUSTAS LATĖNAS. Buvai kūrybos draugas, brolau. Kai 1996 metais sukūrei muziką spektakliui "Paveikslas lange", nebesiskyrėme. Mačiau Tavo pastangas kelti Mažąjį teatrą, kuriuo Tu itin rūpinaisi Vyriausybėje, 2001-2003 metais. Susitikdavome ir vėliau, kaip du kultūros atašė. Net per paskutiniuosius rinkimus susitikome. Faustas Latėnas. Labai gyvu džiaugsmu pribloškė žinia apie Tavo kūrinių koncertą, surengtą Maskvos konservatorijos didžiojoje salėje! Tokios pasaulinės reikšmės salės ir viršūnės trokšta visi muzikai ir kompozitoriai. Tu į ją išėjai. Paskutinis mudviejų susitikimas - vėl kūrybinis. Pernai pastatytą Raimundo Banionio filmą "Purpurinis rūkas" pasižiūrėjau tik prieš kelias dienas. Ir jau

Po rekonstrukcijos atidarytas Palangos kurhauzas

www.siandien.info „Šiandien matome Palangos kurhauzą atkurtą, restauruotą ir netrukus galėsiantį priimti dar daugiau svečių, atlikėjų, žiūrovų. Kurhauzas – ne tik Palangos, bet ir visų mūsų tapatybės dalis, grafų Tiškevičių istorinis palikimas, erdvė, kur ilgus metus šalia pramogos skleidėsi ir intelektualų diskusijos, kūryba“, – atidarymo renginyje kalbėjo kultūros Mindaugas Kvietkauskas. Jis padėkojo Palangos miesto savivaldybei, kuri kartu su Kultūros ministerija ir Kultūros infrastruktūros centru rado sprendimus šiam svarbiam kultūros paveldo objektui atstatyti. Prieš kelerius metus atkurta Palangos kurhauzo mūrinė dalis, dabar prie pabaigos artėja medinės dalies restauracijos darbai. Projektą įgyvendina Kultūros ministerijos biudžetinė

Kviečiame visus kurti ateitį šiandien. Ir su ŠIANDIEN. 100 laikraščio ŠIANDIEN numerių

Laikraščio ŠIANDIEN bendradarbiai Valdas Vasiliauskas ir Romas Abugelis švenčia valstybės šimtmetį. Vilnius, 2018 m. vasario 16 -oji. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Laikraščio "ŠIANDIEN prenumerata priimama www.prenumeruok.lt Laikraščio ,, Šaindien' skaitytoja tapo Anykščių rajono Troškūnų gyventoja Jolanta Pupkienė. Žinoma režisierė - Lietuvos liaudies kultūros centro ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondo aukščiausias apdovanojimas, skirtas geriausio 2015 m. Lietuvos vaikų ir jaunimo mėgėjų teatro vadovei (2016 m.). Savaitraštis ŠIANDIEN ŠIANDIEN skaito ir ūkininkai Valdas Kavaliauskas ir Rasa Ilinauskaitė iš Varėnos rajono. Mieli laikraščio ŠIANDIEN skaitytojai, savaitgalyje Jūsų rankose bus simbolinis šimtasis leidinio ŠIANDIEN

„Su Mokytojų – Kūrėjų diena, Mielieji Mokytojai”!

Dianos Nausėdienės sveikinimas mokytojams Brangieji, Mokytojos ir Mokytojai, Jūs budite ties vaiko siela ir formuojate asmenybės gylį ir mastą. Jūsų darbo esmė – ugdyti naujas kartas ant amžinosios išminties pamatų. Jūs esate tie, kurie kultūriškai brandinate ir jungiate visą bendruomenę santarai ir gėriui. Jūs esate tie, kurie nuėjote ilgą kelią, siekdami atsispirti patyčioms mokyklose, kurie nepailsdami saugote padorumo bastioną. lrp.lt nuotr. Humanizmas yra vertybė, kuri iš kiekvieno reikalauja ypatingos tvirtybės ir atsparumo. Žmogiškumo tvirtovė yra kuriama iš mūsų, kaip piliečių, pasirinkimų mozaikos. Ji nuolat kinta su kiekvieno iš mūsų asmeniniu atsakymu į klausimus: Kaip

Rasa Čepaitienė. Andriulio testas arba naujoji aristokratija

Rasa Čepaitienė . propatria.lt nuotr Rasa Čepaitienė Tarp kasdienio informacijos triukšmo ir žmogiškųjų veiklų skuzdėlyno būna ir atsitinka kažkas, kas staiga ima ir atveria dalykų esmę, tyliai sau glūdinčią anapus įprastinės sąmonės srauto ir rutinos automatizmų. Šis atvėrimas gali taip ir likti menkai pastebėtas, nugrimzti įprastiniame šurmulyje. Arba imti ir paskatinti atmerkti akis į tai, kas iš tiesų vyksta Lietuvos politikoje ir visuomenėje, gal net inicijuoti tam tikrus kokybinius pokyčius. Taip jau nekart istorijoje yra buvę. Antai, pasakojama, JAV juodaodžių kova už pilietines teise XX a. 7-ajame dešimtmetyje kilo nuo vieno

Baigėsi paminklo Adolfui Ramanauskui-Vanagui konkursas

www. siandien.info,lrv.lt lrv.lt nuotr. Konkurso komisijos sprendimu, paminklo A. Ramanauskui-Vanagui skulptūrinės-architektūrinės idėjos sukūrimo ir įgyvendinimo paslaugų viešąjį pirkimą laimėjo autorių grupės – Algirdo Kuzmos ir UAB „Arches“ pateiktas pasiūlymas. Su šiais autoriais derinama ir bus pasirašyta tolesnių darbų vykdymo sutartis. Komisija, sudaryta iš kultūros, meno, kitų sričių atsakingų institucijų atstovų, įvertino 14 pateiktų projektų ir išrinko nugalėtoją atsižvelgusi į paminklo idėjinių ir plastinių sprendinių meninę kokybę, meninės idėjos autentiškumą, išraiškos priemonių ir reikšmių tikslingumą. Taip pat buvo atsižvelgta į kontekstą – paminklo ir antkapio ansamblio dermę su Lietuvos valstybės

Paskelbtas karantinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje

www.siandien.info, lrv.lt Atsižvelgiant į situaciją dėl koronaviruso plitimo, Vyriausybė neeiliniame posėdyje nutarė paskelbti karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Karantino režimo trukmė – nuo kovo 16 d. 00 val. iki kovo 30 d. 24 val. Koronaviruso karštoji linija – 1808. Pagal jį bus taikomi šie ribojimai: JUDĖJIMAS PER SIENĄ IR ŠALIES VIDUJE: Uždrausti užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką, išskyrus vairuotojus ir įgulų narius, kai vykdomas komercinis ir (ar) tarptautinis krovinių vežimas, asmenis, turinčius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, asmenis, turinčius imunitetų ir privilegijų pagal 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių

Dėl renginių draudimo nuo 2020 m. kovo 13 d. iki kovo 27 d.

Nuo 2020 m. kovo 13 d. 7.00 val. uždrausta visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje visus tiek atvirose, tiek uždarose erdvėse organizuojamus sporto, kultūros, laisvalaikio, pramogų bei kitus renginius. Atvirose erdvėse galima organizuoti tik tokius renginius, kuriuose dalyvauja ne daugiau kaip 100 asmenų. Tokiuose renginiuose būtina užtikrinti ypatingas apsaugos sąlygas: atstumas tarp dalyvių – ne mažesnis kaip 1 metras, renginys skirtas ne rizikos grupės (vyresnio amžiaus ar segantiems lėtinėmis ligomis) žmonėms, užtikrinta rankų dezinfekcijos ir rankų higienos galimybė. Profesionalūs sporto renginiai gali būti organizuojami tik be žiūrovų. KULTŪROS, LAISVALAIKIO, SPORTO ĮSTAIGOS

Landsbergis: žmona prieš mirtį sakė padariusi viską, ką norėjo, o aš – dar ne

LRT RADIJAS, LRT.lt, BNS Gražina Ručytė-Landsbergienė ir Vytautas Landsbergis / BNS nuotr. Eidama 91-uosius metus mirė Aukščiausios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio žmona, pianistė, pedagogė, visuomenės veikėja Gražina Ručytė-Landsbergienė. Artimieji, bičiuliai ir kolegos ją prisimena kaip itin profesionalią srities atstovę, besąlygiškai atsidavusią vyrui ir šeimai. Sakė padariusi viską, ką norėjo Dar visai neseniai, sausio 28-ąją G. Ručytė-Landsbergienė minėjo 90-ąjį jubiliejų. Apie motinos netektį savo socialiniame tinkle pranešė Vytautas V. Landsbergis. Profesorius Vytautas Landsbergis portalui LRT.lt patvirtino netekęs žmonos. Sunkiai rinkdamas žodžius jis prisiminė žmonos raginimą saugoti save. „Žmona prieš mirtį

Gintautas Kniukšta. Žibutės

Gintautas KNIUKŠTA Vaikystėje nežinojau ar Kovo 8-oji yra rusų šventė ar tarptautinė diena, bet tą dieną mamai visada dovanodavau žibučių puokštę. Ji būdavo labai laiminga, jos veidą papuošdavo šypsena ir aš žinodavau, kad būsiu apdovanotas mažų mažiausiai nuoširdžiu padėkos žodžiu. Dabar, kai skaitau garbių ponų pasisakymus, kad tai sovietinis palikimas, galvoju: ar tie istorijos vertintojai dovanodavo vaikystėje savo mamai gėles ir jei dovanodavo, tai kokia proga? Dovanočiau žibutes mamai ir šiandien, bet jos nebėra. Su Jūsų švente, mielos moterys, branginkime kiekvieną gyvenimo akimirką.

Mirė estrados legenda Nelly Paltinienė

"Lietuvos muzikos pasaulis neteko garsios estrados atlikėjos, Nelly Paltinienės. Po sudėtingos kovos su liga, šeštadienį pranešta, kad eidama 92-uosius metus dainininkė iškeliavo anapiln. Žinią patvirtino artimas N.Paltinienės bičiulis, kunigas Arūnas Peškaitis (58 m.). Žinoma dainininkė Nelė Paltinienė sceną prieš maždaug penkerius metus paliko be didelių atsisveikinimų, nes ją užklupo liga, ir grįžo gyventi į Vokietiją ", - pranešė lrytas.lt lrytas.lt nuotr. Lietuvoje atlikėja pasirodyti jau neplanavo, nes kelionė ją būtų išvarginusi. Lietuvoje N.Paltinienė – viena ilgiausiai scenoje dainavusių atlikėjų, kurios balsas įsiminė ne vienai lietuvių kartai. 2009-aisiais ji buvo įrašyta į Lietuvos rekordų

Dailininko Virginijaus Kašinsko tapybos darbų paroda „Lietuvių liaudies dainos“

Dailininko Virginijaus Kašinsko tapybos darbų paroda „LIETUVIŲ LIAUDIES DAINOS“ bus eksponuojama Seimo III rūmų parodų galerijoje 2020 m. kovo 2 – 15 d. Lietuvių tauta turtinga savo tolimos istorijos dvasiniu paveldu, kuris atsi- spindi lietuvių tautos per amžius sukauptuose kultūriniuose kloduose – iš- saugotose kalboje, mituose, legendose, pasakose, lietuvių liaudies dainose, šokyje, muzikoje ir dailėje. Šioje parodoje žiūrovams pristatomas paveikslų ciklas „Lietuvių liaudies dainos“, nutapytas pagal lietuvių liaudies dainas. Paveikslų siužetai pasirinkiti iš karinių-istorinių, kalendorinių apeiginių, darbo, šeimos ir vestuvinių dainų. Pristatomuose paveiksluose menine forma perteikiama lietuvių liau

Vilniaus knygų mugė: „Gyventi reikia be formulių, reikia būti atviram“

Atšventusi savo dvidešimtmetį, 2020-uosius metus Vilniaus knygų mugė pasitiko su Jono Meko mintimi „Gyventi reikia be formulių, reikia būti atviram“. Mugė verčia naują puslapį ir kviečia ieškoti naujų atvirų saviraiškos formų, eksperimentuoti, kurti tai, kas aktualu, įdomu ir svarbu kiekvienam iš mūsų. Vasario 20 – 23 d. mugė tapo nekasdienių susitikimų, pokalbių, nuomonių, nesibaigiančių atradimų vieta, kur laukiami visi – nes „Gyventi reikia be formulių, reikia būti atviram“ (J.Mekas). Mugės dienos ir darbo laikas: Vasario 20 d., ketvirtadienis, 10.00–19.00 val. BIČIULIŲ DIENA Vasario 21 d., penktadienis, 10.00–21.00 val.

Šalies vadovas pareiškė užuojautą dėl rašytojo Kęstučio Navako netekties

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą dėl rašytojo Kęstučio Navako netekties. Pasak valstybės vadovo, rašytojo balsas buvo aktualus ir savitas nepriklausomos Lietuvos literatūroje. Prezidento teigimu, K. Navako būta visur – jis aktyviai rašė poeziją, eseistiką, publicistiką, atvėrė lietuvių skaitytojui žymiausių vokiečių poetų kūrybą, prisidėjo prie daugybės literatūros leidinių, o Kaunas amžiams įsimins jo unikalųjį knygyną „Septynios vienatvės“. Be jo bohemiškos ekstravagancijos Lietuvos kultūros padangė bus gerokai pilkesnė. K. Navako nuopelnai valstybei buvo įvertinti Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. Dėl šios netekties šalies vadovas pareiškė nuoširdžią užuojautą rašytojo

Gegužę į didžiąją „Euroviziją“ Roterdame Lietuva siunčia „The Roop“

LRT.lt The Roop“ / D. Umbraso/LRT nuotr. Kauno „Žalgirio“ arenoje aidėjo kurtinančios ovacijos ir džiaugsmo šūksniai – susumavus komisijos ir žiūrovų balsus paaiškėjo, kad gegužę į didžiąją „Euroviziją“ Roterdame Lietuva siunčia „The Roop“. Šiemet „Eurovizijos“ dainų konkursas vyks Roterdame, Nyderlanduose gegužės 12–16 dienomis. Lietuvos atstovas pasirodys pirmajame didžiosios „Eurovizijos“ pusfinalyje gegužės 12 dieną. Pirmajame pusfinalyje taip pat pasirodys dar 16 šalių atstovai: Airijos, Australijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Belgijos, Izraelio, Kipro, Kroatijos, Norvegijos, Maltos, Rumunijos, Rusijos, Slovėnijos, Šiaurės Makedonijos, Švedijos, Ukrainos. Į nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos finalo sceną žengė aštuoni dalyviai – Aistė Pilvelytė, „The

Vasario 16-osios eitynės su deglais

( Šiandien, vasario 16 d., 18 val. Vilniuje, Lietuvos nepriklausomybės dienos proga, kaip ir kasmet vyks eitynės su deglais – „Liepsnų maršas“. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Iškilminga eisena prasidės nuo Jono Basanavičiaus paminklo (Aušros Vartų g. 5). Gintauto Kniukštos nuotrauka. „Dėkodami tautos patriarchui už jau 102 metus skaičiuojančią modernią tautinę Lietuvos valstybę. Apšviesdami sostinės senamiestį, dėkosime Didžiajam Vilniaus Seimui, dabartiniuose Filharmonijos rūmuose 1905-aiais aiškiai pareikalavusiam nepriklausomos tautinės valstybės, ir 1918 Vasario 16-osios akto signatarams, Signatarų namuose tautinės valstybės reikalavimą įgyvendinusiems. ' Gintauto Kniukštos nuotrauka. Galiausiai, dėkosime pokario rezistentams,

Prezidentas asmeniškai pasveikins Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatę Viktoriją Kuodytę

Šiandien Prezidentūroje vykusioje Nacionalinių kultūros ir meno premijų įteikimo ceremonijoje dėl apmaudžios administracinės klaidos nedalyvavo premijos laureatė aktorė Viktorija Kuodytė. Aktorė Viktorija Kuodytė. idioteatras.lt nuotr. Jai atvykus į Prezidentūrą paaiškėjo, kad ji nebuvo įtraukta į Kultūros ministerijos Prezidentūrai pateiktą sąrašą ir jai nebuvo išrašytas leidimas patekti į Prezidento rūmus. Leidimų biurui derinant formalumus dėl leidimo suteikimo, laureatė išėjo ir su ja nepavyko susisiekti telefonu. Prezidentūra nuoširdžiai atsiprašo laureatės V. Kuodytės ir jos artimųjų. Prezidentas su ja asmeniškai susitiks ir įteiks Nacionalinę kultūros ir meno premiją. Šiandien Prezidentūroje vyko Nacionalinių kultūros ir

Išrinkti 2020 metų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatai

Stasys KAŠAUSKASKomisijos pirmininkas Išrinkti 2020 metų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatai Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisijos posėdyje apsvarstyti pateikti kandidatai ir slaptu balsavimu išrinkti 2020 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatai: už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą: Kazickų šeimos fondas, Viktoras RUDŽIANSKAS (poetas), Laima Ir Jonas ŠALČIAI (visuomenininkai), Vita VADOKLYTĖ (režisierė); už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą: Rugilė GRENDAITĖ (studentė), Mečys LAURINKUS (signataras), Ignas MEŠKAUSKAS (advokatas), Audronė PILECKIENĖ (mokytoja); už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje: Erika DRUNGYTĖ (poetė), Povilas JEGOROVAS (esperantininkas), Dalė POŠKIENĖ (visuomenininkė), Antanas

Mirė rašytojas Romualdas Lankauskas

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis reiškia nuoširdžią užuojautą dėl ryškaus menininko Romualdo Lankausko mirties. „Mirė garsus rašytojas, visą gyvenimą gražiai derinęs prozos ir dailės spalvas Romualdas Lankauskas. Tai buvo talentingas žodžio meistras, niekada nepripažinęs konformizmo teikiamos gerovės ir kompromisų su kūrėjo sąžine. R. Lankausko kūryba susilaukė pripažinimo Lietuvoje, ji buvo verčiama į Europos kalbas. Dėl šios netekties nuoširdžiai užjaučiu velionio artimuosius, draugus ir visą menininkų bendruomenę“,– sakoma premjero užuojautoje. lrv.lt informacija

Posėdžiaus Baltijos Asamblėjos Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.

Sausio 31 d., penktadienį, Seime posėdžiaus Baltijos Asamblėjos Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Šiais metais Baltijos Asamblėjai pirmininkaujanti Estija pasiūlė aptarti šias temas: Baltijos valstybių bendradarbiavimas kultūros srityje siekiant kurti regioną, išsiskiriantį minimaliu poveikiu aplinkai; Baltijos valstybių aukštojo mokslo institucijų strateginė partnerystė; Baltijos valstybių bendradarbiavimas su CERN (Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija); Baltijos kultūros fondas ir kt. Baltijos Asamblėjos Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko pavaduotoja Signe Kivi (Estija) sako, kad visos šalys susiduria su drastišku klimato kaitos poveikiu, todėl būtini skubūs, plataus užmojo kolektyviniai

Šalies vadovai pareiškė užuojautą dėl profesoriaus Edvardo Gudavičiaus mirties

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė nuoširdžią užuojautą dėl profesoriaus Edvardo Gudavičiaus mirties. Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė nuoširdžią užuojautą dėl profesoriaus Edvardo Gudavičiaus mirties. lrt.lt stop kadras Pasak Prezidento, netekome išskirtinio erudito, autoriteto ne vienai mokslininkų kartai, kuris įtaigiai ir įdomiai, dažnai iš netikėtų perspektyvų atverdavo mūsų istorijos slėpinius, brandino žmonių širdyse savivoką ir pilietiškumą. Profesorius E. Gudavičius, be abejonės, buvo epochinio masto reiškinys Lietuvos humanitarinių mokslų istorijoje. Pradėjęs karjerą kaip inžinierius, jis netikėtai ir ryškiai įsiveržė į istorijos mokslą, greitai tapo naujos Lietuvos istorijos mokyklos pradininku ir išugdė naują

Tikslas – finansuoti vandentvarkos projektus

Valstybė tęsia finansinių priemonių taikymą viešosios infrastruktūros projektų finansavimui: UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūros (VIPA) valdomo Vandentvarkos fondo (VF) bei grąžinamosios subsidijos priemonės (GS) UAB Vilniaus vandenys suteikta 3,5 mln. Eur paskola bei 2,4 Eur subsidija. Finansavimas skirtas 4 infrastruktūrinių projektų įgyvendinimui Vilniaus regione: Vilniaus, Šalčininkų, Eišiškių ir Švenčionėlių miestų aglomeracijose. Vandentvarkos sektorius ilgus metus buvo finansuojamas teikiant negrąžinamąsias subsidijas, tačiau toks finansavimo modelis nebuvo tvarus ir ilgalaikis. Nauja finansavimo priemonė suteikia galimybę efektyviau valdyti ribotus ES finansinius išteklius, užtikrinti papildomų lėšų pritraukimą ir ES fondų lėšų pakartotinį panaudojimą. Giedrius

Menininko Vytauto Poškos tapybos paroda „Žemaitijos metai”

Seime bus pristatyta menininko Vytauto Poškos tapybos paroda „Žemaitijos metai V. Poškos „Akytė“ | Rengėjų nuotr. Vasario 26 d., antradienį, 13 val. Seimo II rūmų parodų galerijoje bus pristatyta menininko Vytauto Poškos tapybos darbų paroda „Žemaitijos metai“. Parodą atvers Seimo narė Levutė Staniuvienė, muzikinius kūrinius atliks Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė ir dainininkė Rasa Rapalytė, akomponuos Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos moksleivis Simonas Poška. Dailininkas Vytautas Poška tapybos parodoje „Žemaitijos metai“ pristato Žemaitijoje sukurtus tapybos darbus, taip pat sgrafito (reljefo) technika 2017 m. įgyvendintą Luokės miestelio herbą ant seniūnijos pastato.

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Prancūzai nusilenkė lietuvių teatrui

Valdas VASILIAUSKAS, laikraštis"ŠIANDIEN" Gerų naujienų, keliančių tautos ūpą, nebūna per daug. Viena tokių - Oskaro Koršunovo režisuoto Moliere’ö „Tartiufo“ triumfas Avinjone, viename garsiausių ir didžiausių pasaulio teatro festivalių, įkurtame 1947 m. legendinio prancūzų režisieriaus Jeano Vilaro. Lietuvių teatro sėkmė šiame Provanso mieste džiugina keleriopai. Pagrindinėje Avinjono festivalio programoje 900 vietų salėje buvo suvaidinti net penki lietuviško „Tartiufo“ spektakliai. Žinant, kokią reikšmę Moliere turi prancūzų kultūrai ir teatrui, kaip jie reikliai vertina savo klasiko scenines interpretacijas, , verta prisiminti, kad O.Koršunovo “Tartiufo “ kelias į sceną Lietuvoje buvo apipintas keistomis užkulisinėmis intrigomis ir gandais,

Laikraštis ŠIANDIEN: Provincijos Lietuva

„Žymusis prieškario tautiškų tradicijų ir paveldo fotografas Balys Buračas šiandien apsilankęs Lietuvos kaime labai nustebtų čia pamatęs ryškias mūsų tautos genocido tendencijas: daug kur neliko tikrųjų kaimo gyventojų. Net ir vaizdingiausiose gamtos vietovėse jų beveik nėra. Sodybos tuščios, nutilę ir išmirę. Jas lanko ir prižiūri daugeliu atvejų tik miestiečiai, įsirengę čia poilsiavietes, arba kaimo turizmo verslininkai, kurie čia plėtoja viešbučių, baidarių verslus“, – sako žinomas fotografas, leidėjas Valentinas Juraitis. Nors jau keturis dešimtmečius jis gyvena sostinėje, tačiau savęs grynu vilniečiu nelaiko. Jam svarbūs Lietuvos regionai, nes jis – vienas iš tų,

Mykolas Drunga. 1918 m. proveržiai

Mykolas Drunga Artėjant Vasario 16-ajai ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, galima dirstelėti į užsienio spaudą ir pastebėti, kad ši data svarbi ne vien lietuviams. Vis dėlto šia tema stipriau susidomėjusių laikraščių nedaug. Bet tarp jų – vienas Europoje prestižiškiausių. Ties juo ir susitelksime. „Ne visoms Rytų Europos valstybėms, kurios 1918 m. siekė nepriklausomybės, pavyko ją įgyvendinti. Štai Ukraina ir Baltarusija atkrito į sovietinės Rusijos glėbį.“ Taip vokietis žurnalistas Felixas Ackermannas rašė Šveicarijos dienraščio „Neue Zürcher“ straipsnyje, pavadintame „Dideli ir nevienareikšmiški jausmai – kadaise Rusijai priklausę kraštai šimtas metų po savų valstybių susikūrimo.“ Toliau jis

Prezidentė kviečia į interaktyvią šimtmečio kelionę

Trečiadienis, vasario 14 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Valstybės pažinimo centre atidarė parodą „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“. Lietuvos atkurto valstybingumo jubiliejų Valstybės pažinimo centras sutinka unikalia paroda, pasakojančia apie ryškiausias šimtmečio idėjas ir ambicingus vizionierių užmojus, atskleidžiančius, ko siekė, apie ką svajojo Lietuvą kūrę žmonės, taip pat apie naujausias dabarties idėjas ir jų įgyvendinimą. Mūsų valstybės nepriklausomybė 20-ojo amžiaus pradžioje taip pat buvo vizija – šviesių žmonių svajonė, į kurią vedė ilgas ir sunkus kelias. Prezidentė, atidarydama parodą, sakė, kad Lietuvoje niekad netrūko nei svajotojų, nei drąsių idėjų, nors

Būtina nedelsiant spręsti kultūrinės spaudos finansavimo problemą

Seimo Kultūros komiteto narys Stasys Tumėnas kreipėsi į Seimo Kultūros komiteto pirmininką Ramūną Karbauskį dėl esamos kultūrinės spaudos finansavimo padėties. Seimo narys inicijuoja, kad į šių metų kovo 14 d. Kultūros komiteto dienotvarkę būtų įtrauktas klausimo „Dėl kultūros leidinių finansavimo padėties“ aptarimas ir svarstymas. Tai daroma atsižvelgiant į Lietuvos kultūrinės spaudos atstovų pastarosiomis dienomis išsakytas nerimo ir susirūpinimo kupinas nuomones dėl metų metais besitęsiančių kultūrinės spaudos finansavimo problemų. Seimo narys mano, jog periodinių kultūros ir meno leidinių redaktorių išsakyti priekaištai, kad kultūros leidinių pastarųjų trejų metų finansavimas tik mažėjo, turi pagrindo. Spaudos,

Top