Jūs esate
Pagrindinis > Verslas > Etiketas (Puslapis 2)

Etiketas

Naujas ŠIANDIEN numeris: baimės ir persekiojimo atmosfera valstybėje įsigalėjo

Gintautas KNIUKŠTA, ŠIANDIEN apžvalgininkas Pirmą kartą Lietuvos istorijoje advokatui keliama drausmės byla už valdžios kritiką. Šią savaitę laikraščiui ŠIANDIEN parengiau interviu su buvusiu Ministru Pirmininku, Seimo nariu Sauliumi Skverneliu. Jis taip pat sako, kad baimės ir persekiojimo atmosfera valstybėje įsigalėjo. Niekada taip nebuvo. Ne tik politikai, bet ir žmonės dabar bijo garsiai kalbėti. Šalyje šiandien įtempta situacija, ypač dėl išaugusių energetikos kaštų. Nacionalinis susivienijimas kvietė žmones protestuoti, tačiau į jų renginį susirinko tik keli šimtai žmonių. Kodėl tyli Seimo opozicija, kodėl ji nerengia mitingų? Na, tiesa yra tokia, kad tos pačios opozicinės partijos taiko

Naujas ŠIANDIEN numeris: Lietuvos sveikos gyvensenos guru

www.siandien.info, laikraštis ŠIANDIEN „-Gerbiamas Dainiau, kaip atrodo Jūsų įprastinė darbo diena? -Penktą valandą dieną pradedu rytine mankšta. Po dušo - radijas, naujienos, dienos reikalų sudėliojimas. Nuo 8 val. iki 18 val. įvairūs darbai, po to pramogos, bendravimas su pasauliu. 22 val. - ant šono (šypsosi). -O ar išleidžiate kada nors savo kūną atostogų? -Pačios geriausios atostogos kūnui- kai širdis valandą plaka iki 140 dūžių ir srūva prakaitas (juokiasi). Deja, tai ne kasdien pavyksta. -Pasaulį šiuo metu vargina daugybė krizių, o liberalizmo įsiūbuotos globalizmo bangos baigia nušluoti tokias visuotinas vertybes, kaip teisingumas, pareigos

Naujas ŠIANDIEN numeris ir naujas laikraščio priedas „Lietuvos žuvininkystė“

www.siandien.info Rytoj naujas ŠIANDIEN numeris ir naujas laikraščio priedas „Lietuvos žuvininkystė“.    „Arvydai žinomi jau nuo XVI a., kai LDK valdovas Žygimantas Senasis šias žemes padovanojo Vilniaus pinigų kalyklos vedėjui U. Hozijui. Sovietmečiu dvare buvo įsteigtas žuvininkystės ūkis, 1950–1992 m. kaimas buvo žuvininkystės ūkio centrinė gyvenvietė. Šiuo metu Arvydų tvenkiniai – tai ekologiškos žuvininkystės ūkis, jau daugiau kaip šešiasdešimt metų puoselėjantis senąsias žuvies auginimo tradicijas. Žuvininkystės ūkiui jau daugiau kaip dešimtmetį vadovauja Adomas Banikonis. Ūkis turi net 660 ha ploto teritoriją, todėl šiltuoju metų laiku visas jėgas darbuotojams tenka skirti sveikos bei ekologiškos

Naujas ŠIANDIEN numeris. Durbės mūšis – kas vadovavo žemaičių pajėgoms?

www.siandien.info "Durbės mūšis, kurį žemaičiai laimėjo prieš Vokiečių ordiną 1260 m. liepos 13 d. – tai pergalė, be kurios nebūtų buvę nei Žalgirio, nei Lietuvos – bent jau jokių jos vakarinių sienų, kokias esame įpratę matyti žemėlapyje. Pastaraisiais metais jo reikšmės suvokimas vis giliau skverbiasi į mūsų istorinę sąmonę. Durbės mūšio diena įtraukta į atmintinų dienų sąrašą, vyksta jo minėjimai įvairiose Žemaitijos vietovėse, gražia tradicija tampa ir kelionės į Latvijos Durbės miestelį. Vis dėlto Durbės mūšį vis dar gaubia daugybė klausimų ir netgi nesusipratimų, kilusių iš klaidingų šaltinių interpretacijų. Vienas svarbiausių klausimų, –

Naujas ŠIANDIEN numeris: tikrasis tikslas – dar labiau susilpninti gamtos apsaugą

www.siandien.info „Asvejos regioniniame parke iš darbo pasitraukė visas kolektyvas, liko tik direktorė ir darbininkas. Ženklus nubyrėjimas ir kituose parkuose. Nuo šių metų liepos 1 d. įvyko saugomų teritorijų valdymo reforma. Urėdijų pavyzdžiu parkų ir rezervatų direkcijos buvo sujungtos ir iš daugiau nei 30 direkcijų liko 5. Pažiūrėkite, kas atsitiko su miškais po urėdijų reformos. Dabar vyrauja grynas pelno siekimas, paminant tiek gamtosauginius interesus, tiek prievolę visuomenei išlaikyti palankią miškų būklę. Baisu net pagalvoti, kas atsitiks su miškais po dar vienos reformos – nuo lapkričio urėdija turėtų virsti akcine bendrove. Sąžiningi miškininkai jau pasitraukė

Naujas ŠIANDIEN numeris: miškininkų pelnas – iš tūkstančių pražudytų perinčių paukščių

"Dabartinis Respublikos Prezidentas nuolat kaltinamas neryžtingumu, bet aš neatsimenu, kad bet kuris iš ankstesnių Lietuvos prezidentų savo metinėje kalboje būtų bent paminėjęs miškus. O Gitanas Nausėda ne tik paminėjo Punios šilą, bet ir sukritikavo užstrigusį Nacionalinio miškų susitarimo procesą, į kurį vilčių dėjo daug visuomeninių organizacijų bei politikų. Maža to, birželio 16 dieną Seime skaitytame pranešime Prezidentas užsiminė, kad, norint sukurti žalią ir jaukią Lietuvą, reikia įveikti ne tik biurokratines kliūtis, bet ir verslininkų pasipriešinimą. Tai aiški žinutė Nacionalinį miškų susitarimą sužlugdžiusiems medienos verslo atstovams, kurie savo destrukcinį darbą pabaigė spaudos

Naujas ŠIANDIEN numeris ir nuoširdus pokalbis apie žurnalistikos misiją ir vertybes

www.siandien.info „Šiuo metu itin svarbus ir reikalingas yra atviras, nuoširdus pokalbis apie žurnalistikos misiją ir vertybes, kokybišką žiniasklaidą ne tik akademinėje erdvėje. Apie tai būtina kalbėti ir kalbėtis įvairiose auditorijose, su plačiąja visuomene. Tad šio sumanymo esmė – susitikimai ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose su V. Gedgaudo premijos laureatais, žinomais Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos nariais, kūrėjais – žurnalistais ir publicistais. Dabar ne tik jaunuomenė, bet ir vyresnioji skaitytojų auditorija vis daugiau laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, iš ten dažnai ir semiasi naujienų, kurios, deja, dažnai atmiežtos nemaža doze netikros informacijos, kurios

Naujas ŠIANDIEN numeris: Ukrainietė menininkė Natalija Didenko: „Kiekvienam lietuviui dovanočiau po  angelą“

www.siandien.info Prekyboje - naujas ŠIANDIEN numeris. Interviu su ukrainiete menininkė Natalija Didenko: „Kiekvienam lietuviui dovanočiau po  angelą“. „Lino namų“ šeimininkas Liubomiras Vošteris – nepailstantis linų ir sveiko gyvenimo būdo puoselėtojas primena linų auginimo Lietuvoje istoriją. „Pluoštiniai linai auginti net prieš 4000 metų, o didžiausias augintas plotas, siekęs beveik 100 tūkstančių hektarų, buvo 1940 metais. Iki antrojo pasaulinio karo už linų žaliavas, eksportuotas į užsienį, mūsų šalis kasmet gaudavo vidutiniškai po 38 mln. litų. Pagal linų eksportą Lietuva užėmė trečią vietą pasaulyje (po Rusijos ir Lenkijos). Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo linų plotai labai sumažėjo, pluoštiniai

Naujas ŠIANDIEN numeris. Nepriklausomybės Akto signataras Leonas Milčius: „Grąžinkime jaunimą į kaimą”…

www.siandien.info Atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureato, Nepriklausomybės Akto signataro Leono Milčiaus mintys naujausiame ŠIANDIEN numeryje: „Visados svajonės būna gražesnės ir tikslai didesni. Galvojau, kad šimtai tūkstančių po pasaulį pasklidusių tautiečių grįš į gimtinę ir jai kartu dirbsime, statysime, puošime, o atkurta privati nuosavybė neliks tik atskirų asmenų prabangai, bet tarnaus visos valstybės gerovei. Deja, viskas nukrypo truputį kitaip... Gaila, kad politinės partijos užsidarė konkurenciniuose kovos laukeliuose, retai prisimena žmones, visos tautos, netgi valstybės poreikius...Manau, kad vėlesnė valstybinė ekonominė politika kaimo atžvilgiu pasuko ne tuo keliu. Laukinė laisvoji rinka dalinai uždusino kaimą, jų

1,2 proc. paramą laikraščio ŠIANDIEN leidybai galima skirti iki gegužės 4 dienos (imtinai)

www.siandien.info Skirkite 1,2 proc. paramą laikraščio ŠIANDIEN leidybai ( įm. k. 304457800) iki gegužės 4 dienos (imtinai). Laikraščiui ŠIANDIEN , kuris saugo Lietuvos miškus, mūsų kultūrą, mūsų tautos istoriją ir tradicijas. Gyventojai deklaruodami pajamas kiekvienais metais gali skirti paramai dalį sumokėto pajamų mokesčio nuo jų gaunamo darbo užmokesčio, dividendų, individualios veiklos pajamų ar pelningai parduoto turto. . 2022 m. skirti mokesčio dalį paramai galima iki gegužės 2 d. Prašymas skirti paramą bus įvykdytas tik teisingai ir laiku pateikus pajamų mokesčio deklaraciją 1. Prisijunkite prie Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) 2. Viršutiniame horizontaliajame EDS meniu pasirinkite

Naujas ŠIANDIEN numeris. Kun. A. Toliatas: ramybės siekis – tai  lyg ėjimas lynu

www. siandien.info Naujausiame ŠIANDIEN numeryje kunigo Algirdo Toliato mintys. „Suprantama, šiandienos situacijoje daug kas gali klausti: Kur yra Dievas, kai vyksta tokie baisūs dalykai?... Klaidingas įvaizdis, kad krikščionis yra pasyvus ar abejingas tam, kas vyksta aplinkui. Iš tikro yra greičiau atvirkščiai, nes krikščionybė nukreipta į visuotinio gėrio skleidimą, o ne pasyvumą... Kiekvienas krikščionis turi būti veikime, kad „žodis taptų kūnu“. Kaip tas gerasis Samarietis, negalime abejingai praeiti pro kenčiantįjį, net jei jis ir nėra mūsų brolis, o kartais – netgi mums atgrasus“, – įsitikinęs dvasininkas. Naujas ŠIANDIEN numeris prekyboje - jau rytoj. Prenumerata -

Naujas ŠIANDIEN numeris. Mokslo ir verslo bendrystės kalvė

Naujas ŠIANDIEN numeris. Mokslo ir verslo bendrystės kalvė. www.siandien.info Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos organizuojama tarptautinė žemės ūkio paroda "Ką pasėsi...2022", surengta šių metų kovo 31 - balandžio 2 dienomis, yra didžiausia Baltijos šalyse. Tai jau gilias tradicijas turintis ir ūkininkų bei kitų agroverslo atstovų pamėgtas renginys, tikra mokslo ir verslo bendrystės kalvė. „Paroda demonstruoja, kaip keičiasi ir modernėja žemės ūkio sektorius Lietuvoje ir kitose Europos šalyse. Didžiausias dėmesys skiriamas tiksliajai žemdirbystei, tad galima rasti visą išmanių sprendimų „paletę“: nuo patobulinimų skirtingų modelių technikoje ir įrangoje, iki dronų, skirtų taupiai ir greitai

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Apgaulinga laikysena: to nebepripažinti jau tampa per didelė prabanga“

www.siandien.info Rytoj naujas ŠIANDIEN numeris ir dr. Algimanto Matulevičiaus, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Garbės prezidento, buvusio LR Vyriausybės ir Seimo nario straipsnis „Apgaulinga laikysena: to nebepripažinti jau tampa per didelė prabanga“. „Viktoras Uspaskichas labai sumaniai reklamuoja agurkus ar mistišką vandenį, tačiau visa jo gražbylystė išsenka, kai reikia pasmerkti agresorių V.Putiną. Akivaizdu, kad V.Uspaskichas apie Rusiją gali kalbėti tik arba gerai, arba – nieko, bet visai ne todėl, kad jis pats – rusas. Šiandien yra nemažai žinomų Rusijos piliečių, kurie taip pat yra rusai, tačiau ryžtingai pasisako prieš kruviną Putino karą Ukrainoje, bet V.Uspaskichas –

Naujas ŠIANDIEN numeris: Vakarai vis dar nesupranta, kad Ukrainoje vyksta Europos karas

www.siandien.info „Praeitą vakarą ir šią naktį jie toliau daužė mūsų miestus. Bombos. Raketos. Artilerija. Kulkosvaidžiai. Į taikius gyventojus. Vėl. Per gyvenamuosius kvartalus. Vėl. Mariupolis, Charkovas, Kijevas, Žitomiras ir kiti Ukrainos  mestai ir gyvenvietės. To negalima paaiškinti jokiomis žmogiškomis priežastimis. Jokia dieviška priežastimi. Kas gi dabar toliau, jei dabar – Babij Jaras? Kokie gi dar kariniai objektai grasina Rusijai? Kokios dar „NATO bazės“? Sofijos soboras? Lavra? Šv. Andriejaus cerkvė? Apie ką jie ten besvajotų – teinie po velnių! Nes su mumis – DIEVAS!“ .Naujas ŠIANDIEN numeris prekyboje jau rytoj. Laikraščio prenumerata visuose Lietuvos pašto

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Griūva ne tik Gedimino pilies kalnas”

www.siandien.info "Vasario 16 – oji ir Kovo 11 – oji yra didžiulės šventės, bet kartu ir tinkamas metas pamąstyti, su kokiais jausmais mes jas sutinkame.Tyrimai atskleidžia, kad mūsų piliečiai jautėsi laimingesni 1990 m. kovo 11 d., negu šiomis dienomis. Šia tema net ir linksmai graudus juokelis migruoja: „Šeši iš dešimties lietuvių gyvena depresijoje, o likusieji – Londone“. Piliečiai tolsta nuo savo valstybės, jau koks milijonas nutolo. Vaizdžiai kalbant, ištuštėjo daugiau kaip Vilnius ir Kaunas kartu sudėjus. Jungtinių tautų organizacija prognozuoja, kad 2050 m. Lietuvoje gyvens tik 2,1 mln. gyventojų ir pagal gyventojų skaičių

Naujas ŠIANDIEN numeris: užsienio politikos nesėkmės ir mūsų miškai

www.siandien.info Prekyboje naujas ŠIANDIEN numeris. "Ši pandeminė krizė yra jau antras įrodymas, kad visokios krizės gamtai neša tik blogus dalykus. Pamenat 2008-2009 metų ekonominę krizę? Pamenat nurėžtas pensijas, prarastus darbus? Tik miško kirtėjai krizės nepajautė, nes kaip tik krizė – taip mediena ir brangsta. O kai brangsta mediena – ir pajamų daugiau. Pamenu, kaip tos krizės metais urėdijos masiškai pirko naujus automobilius, kompiuterius, renovavo girininkijas (kurias, po „valstiečių“ įvykdytos reformos, ruošiamasi uždaryti ir išparduoti)... Girdėjau, kad Vilniaus miškų urėdijoje, Smolensko gatvėje, net tualetai buvo marmurinėmis trinkelėmis iškloti. Įdomu, kur urėdija panaudos pernai gautą rekordinį 200

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės išskirtinis interviu ŠIANDIEN

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės išskirtinis interviu ŠIANDIEN. Verta įsigyti. "Kodėl Lietuva orientuojasi ne į JAV, kurioje teismai sustabdė privalomą vakcinaciją, ar, tarkime, Švediją bei Norvegiją, kurios netaiko diskriminuojančių priemonių nevakcinuotiems asmenims? „Moderna“ - 2021 metų pirmojo pusmečio apyvarta 6.3 milijardai dolerių, iš kurių 5.9 milijardai dolerių už Covid19 vakcinas. Per 11 savo veiklos metų ši bendrovė nebuvo uždirbusi jokio pelno, tuo tarpu veiklos rezultatas vien už 2021 metų vieną ketvirtį – 2.78 milijardų dolerių pelno. „Pfizer“ - 2021 metų pirmojo pusmečio apyvarta – 33.5

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Kai iš valdžios balno bus išblokšti savanaudžiai ir ištižėliai, tada galėsime ištarti: „Mes jau turime savo valstybę!“.

www.siandien.info „Studentai Mečislovą Treinį  prisimena  kaip išskirtinai šiltą, ramų ir draugišką dėstytoją. Jis buvo ir labai demokratiškas vadovas, santykius su pavaldiniais, kolegomis ir kitais žmonėmis grindė pasitikėjimu ir bendryste..   Mečislovo Treinio gyvenimas idealiai iliustruoja tikruosius žmogaus gyvenimo šioje žemėje tikslus: nuolat save tobulinti ir nuolat gerinti bei gražinti supantį pasaulį. Ne veltui už ištikimybę teisingumui, pilietiškumui, už nuoseklų ir vaisingą darbą jis apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Tie, kurie turėjo progą iš arčiau pažinti ir bendrauti su profesoriumi, vienu balsu tvirtina, kad po jo žmogiško kuklumo skraiste glūdėjo unikali, daugiaplanė asmenybė. Įdomu, ką pasakytų profesorius apie savo

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris: „Būsiu nuoširdus – Labanoro girią saugau ne dėl žmonių”

Rytoj prekyboje naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris: „Būsiu nuoširdus ir pasakysiu, kad Labanoro girią saugau ne dėl žmonių. Žmonės šios girios pirmiausia turi nusipelnyti. Nesuabsoliutinu, bet kai pamatau, ką žmonės palieka po savęs gamtoje, tai net žmonėmis jų nesinori vadinti... Antropodai. Idealus terminas, tinkamas pavadinti į žmogų panašią būtybę, bet besielgiančią kaip kinivarpa. Ir kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad tie, kuriems nuoširdžiai rūpi gamta, kurie ją myli – mažuma. Antraip, būtų buvusi ta kritinė masė, kuri neleistų valstybei su gamta elgtis pasipelnymo tikslais. Juk kai mes skaitome apie masiškai Brazilijoje naikinamus atogrąžų miškus, negalvojame, kad dėl to tik

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris

www.siandien.info Laikraštis ŠIANDIEN rytoj kviečia pasivaikščioti po Pakarklės mišką, kuris ošia prisiglaudęs prie dešiniojo Nemuno šlaito, netoli Vilkijos miesto ir Paštuvos kaimo. Stanislovas Laurynas, buvęs Kulautuvos girininkijos girininkas laikraščio priede SENGIRĖ rašo: “Pasiūliau aktyviai miško mylėtojų grupei „Išsaugokime Pakarklės mišką“ įkurti visuomeninį pasivaikščiojimo taką, supantį planuojamo žvyro karjero teritoriją. Takas miške Kauno miesto ir aplinkinių miestelių gyventojams leistų pajausti ir suprasti, kokį didžiulį miško plotą ruošiamasi iškirsti ir iškasti didelę duobę žemėje. Takui pasiūliau „Eigulio tako“ pavadinimą šimtmečiais saugojusių šį mišką eigulių atminimui, taip pat ir visos Lietuvos

Komisija, kuri nė žingsnio savarankiškai nežengia be Prezidentūros žinios

Valdas  Vasiliauskas Kokia neregėta drąsa – gruodžio 5 d. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pripažino, kad Švietimo ir mokslo ministrė pažeidusi įstatymą. Ir net balsavo vienbalsiai – koks principingumas! Tokiais atvejais tauta sako: atsiminė numiręs pers…i, o kultūringiau – šaukštai po pietų. Jeigu VTEK būtų laiku atlikusi savo darbą, būtų nereikėję premjerui imtis kirvio, nebūtų mokytojų streiko ir Švietimo ir mokslo ministerijos okupacijos. Ar galėjo kilti mažiausių abejonių, kad ponia J. Petrauskienė negeba atskirti viešųjų ir privačių interesų, jeigu jos mylimas vyras daugelsyk laimi viešųjų pirkimų konkursus jai pavaldžiose įstaigose, o pastarųjų vadovus už

Sėkmė lydi žinančius protokolo normas

Etiketo žinojimas ir jo laikymasis svarbus visiems, nepaisant to, kuo žmogus užsiima, – verslu ar politika.
Verslo pasaulyje be etiketo išmanymo sunkiai išsiverčiama, nes jo laikymasis neretai lemia sėkmę pasirašant svarbias sutartis ar sudarant pelningus sandorius. Dėl etiketo neišmanymo gali kilti daug nesusipratimų, ir atvirkščiai – tinkamu elgesiu ne tik galima patraukti klientus, bet ir pelnyti puikią reputaciją tarp bendradarbių ir tarp tų žmonių, kurie stovi ant aukštesnės hierarchijos laiptų pakopos.

Kaip bendrauti su auditorija

Etiketo eksperto Armino Lydekos patarimai, kaip bendrauti su auditorija, gali praversti ir politikui, ir verslininkui, ir dažnam iš mūsų.
Pranešėjui visada reikia adaptuotis, prisitaikyti prie auditorijos kaip vientisos grupės, kadangi pranešimą turi suvokti daug skirtingų žmonių.
Armino Lydekos pastebėjimu, žmonės geriau įsimena tai, ką išgirsta iš pradžių.

Ar būtina suvalgyti visą lėkštėje esantį maistą?

Mes valgome visur: namuose, svečiuose, priėmimuose, įvairiuose renginiuose. Visur mūsų elgesys prie stalo bus šiek tiek skirtingas, kaip ir pats valgymas, todėl galima išskirti valgymą oficialioje ir neoficialioje aplinkoje.
Atėjęs į pobūvį svečias pirmiausia privalo bendrauti su kitais, o vaišės – tarp kitko.

Natūralūs kailiai – pagal protokolą

Aprangos koduose, kuriais nusakomi protokoliniai aukščiausių valstybės pareigūnų, karalių, diplomatų ir kitų panašaus rango asmenų aprangos reikalavimai, nėra apibrėžta, kada kailį galima ir net privaloma dėvėti, o kada – ne.
Netgi diplomatinė dovana, kurioje bus panaudotas sintetinis kailis, bus vertinama kaip kukli, skurdi, mažavertė dovana.

Aperityvai ,,prakalbina“ svečius

Aperityvas – gėrimas prieš valgį. Šeimininkai, vaišindami svečius aperityvu, išsprendžia keletą problemų.
Maloniai sutikti svečius ir išradingai juos užimti prieš susėdant visiems kartu už stalo ar prieš pradedant stovimą pobūvį – tikras menas. Užimti svečius šeimininkams padeda aperityvai – lengvi gėrimai, ,,prakalbinantys“ santūriuosius ir sužadinantys apetitą.

Kokia dovana tinka?

Dovanas dovanojame dėl rimtų ar subtilių priežasčių. Dovanų prasmė ir tikslas yra suteikti džiaugsmo tam žmogui, kuriam skirta dovana. O kad tai pavyktų, reikia truputį fantazijos, subtilumo ir žinių.
Geriausia yra nuoširdi dovana ir kai ji atitinka ne Jūsų skonį, o žmogaus, kuriam dovanojate, skonį.

Kaklaraištis atspindi vyro individualybę

Kaklaraištis yra pagrindinis vyro drabužis. Būtent kaklaraiščio spalva ir raštu vyras išreiškia savo pažiūras, nuomonę, prisitaikymą prie metų laikų.
Kaklaraištis ir kostiumas yra neatskiriamos aprangos dalys, jeigu tai nėra sportinio ar klubinio stiliaus švarkai.

Pobūvis ir alkoholiniai gėrimai

Svečiai visada jaučiasi nepatogiai, kai pernelyg įkyriai siūloma išgerti. Šeimininkai turėtų pasirūpinti, kad aptarnaujantis personalas labai taktiškai ir maloniai siūlytų svečiams ne tik vaišių patiekalus, bet ir gėrimus.

Kai linkime ,,Į sveikatą!“

,,Į sveikatą!“ – štai tokius žodžius Lietuvoje vis išgirstame po garsaus ar prislopinto čiaudulio. Šis palinkėjimas iš tiesų yra tuščia frazė, vartojama net nesusimąstant apie tikrąją jos reikšmę ir kilmę.

Viešas puikavimasis savo turtais

Viešas puikavimasis savo turtais – brangiu automobiliu, didele alga ir panašiai – su geromis manieromis nieko bendra neturi.
Liaudies išmintis byloja: ,,Jeigu nenori prarasti draugo, nesiskolink iš jo“.

Sužadėtuvių šventimo tradicija

Sužadėtuvių šventimo tradicija vėl pradėta švęsti visai neseniai.
Svečiai, dalyvaujantys sužadėtuvėse, gali būti nekviečiami į vestuvių puotą.

Stalo dekoracijos ir harmonija

Nebeužtenka taisyklingai ant stalo sudėtų tarpusavyje derančių indų, taurių ir įrankių. Reikalinga bendra stalo harmonija, spalvų dermė ir šventinė nuotaika.

Apie tostų kultūrą

Kada ir kaip dera sakyti tostus, taip pat yra tam tikras menas, atspindintis mūsų kultūrą.

Kvietime – aprangos kodas

Dažnai pateikiamas klausimas – ,,Ar verta paisyti kvietimuose į pobūvį ar vakarėlį rekomenduojamos aprangos formos?“ Ar visada jausimės jaukiai, apsirengę, kaip mums patogiau, bet kitaip nei daugelis visų renginio dalyvių?
Tad pažvelkime, kokios aprangos formos gali būti nurodytos kvietimuose. Iš karto galiu tvirtai pareikšti, kad kvietime nusakytos aprangos formos privalu laikytis visiems svečiams, gerbiantiems šeimininkus.

Top