Jūs esate
Pagrindinis > Kultūra (Puslapis 8)

Kultūra

Gyventojų apklausa: blogiausiai vertina ministrės A. Armonaitės darbą

www.siandien.info Reprezentatyvią gyventojų apklausą telefonu laikraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu „Vilmorus“ atliko lapkričio 18–27 dienomis, apklausta 1000 žmonių. Iš apklausos dalyviams pateiktų 24 visuomenės veikėjų net 18 surinko daugiau nepalankių nuomonių nei palankių, ypač blogai vertinami Laisvės partijos atstovai – Ekonomikos ir inovacijų ministerijai vadovaujanti laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė (–49,7), jos pavaduotojas Vilniaus meras Remigijus Šimašius (–40,8) ir teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska (–39,6). Prezidentas Gitanas Nausėda ir toliau lieka palankiausiai vertinamu šalies politiku. Antrojoje reitingų lentelės vietoje esančią Lietuvos socialdemokratų partijos lyderę Viliją Blinkevičiūtę palankiai vertina 44,1 proc. respondentų (buvo 47,2 proc.), ją neigiamai vertina 23,2 proc. Gyventojų. Premjerę Ingridą Šimonytę palankiai

Viešas kreipimasis dėl Nacionalinio miškų susitarimo

www.siandien.info STABDOME DALYVAVIMĄ, NES LIETUVA NORI POKYČIŲ MIŠKUOSE Viešas kreipimasis dėl Nacionalinio miškų susitarimo 2021-11-29 "Kreipiamės į Jus informuodami, kad vienas svarbiausių Lietuvos žaliojo kurso elementų – Nacionalinis susitarimas dėl miškų – žlunga. Šiandieniniai susitarimo dokumentai yra nelegitimūs. Be esminio šio proceso eigos perkrovimo, susitarimas atspindės tik iki šiol miškų politikoje vyravusius interesus, reikalingų pokyčių nebus. Ir toliau vyraus į medieną orientuota miško ekonomika, gamta ir miškų ekosistemos degraduos, o visuomenės nemedieniniai poreikiai bus nuosekliai išstumiami. Bet to, bus teigiama, kad tai – visų pusių bendru sutarimu pasirinktas kelias. Gintauto Kniukštos

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Šalyje nėra šviesaus ir sąžiningo lyderio”

Naujas ŠIANDIEN numeris. Rašytojos ir poetės Adelės Daukantaitės mintys:" Sunaikinus švietimą valstybės pamatai pradeda byrėti visų pirma per kalbos įbuitinimą, per  protėvinio identiteto  naikinimą ir per egocentrinės bei vartotojiškos ideologijos sureikšminimą žmogaus gyvenime. Tai buvo neišmanymas kaip kurti stiprią valstybę, arba specialus projektas – sutelkimas valstybės valdymo kapitalo rankose. Ką tai reiškia?  Tai reiškia, jog reikės pigios darbo jėgos, reikės buitinio žmogaus be pretenzijų ir žmogaus, kurio sąmonėje švilpaus vėjai – nemąstančio, bailaus ir paklusnaus. Tai šiandien ir turime: jaunimas, kuriam visiškai nerūpi valstybės suverenas, nacionalinė politika ir

Interpeliaciją A. Dulkiui inicijuoja 43 Seimo nariai

www.siandien.info Pagal Seimo statutą, interpeliaciją premjerui ar ministrui gali inicijuoti ne mažiau kaip penktadalis parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 29.  Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per dvi savaites perduoti Seimo pirmininkui raštišką atsakymą, su kuriuo supažindinami Seimo nariai. Seimo posėdyje ministro atsakymai turi būti svarstomi ne vėliau kaip per penkias darbo dienas. Ministrui pateikus atsakymus, sudaroma speciali komisija, kuri siūlo pritarti arba nepritarti atsakymams.  43 Seimo nariai inicijuojai nepasitikėjimo sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu procedūrą. Opozicija ministrą kritikuoja dėl prasto COVID-19 pandemijos valdymo. www.siandien.info ir laikraštis ŠIANDIEN skelbia visą interpeliacijos tekstą.   1 Savo darbą pradėjote pandemijos sąlygomis

Savaitė prie Lenkijos sienos: politikai kratosi atsakomybės

www. siandien.info Lenkijos gynybos ministerija ir pasieniečiai praneša, kad Baltarusijos pusėje stebimas migrantų sujudimas, ardomos palapinės. Manoma, kad didelė grupė migrantų gali bandyti veržtis pro sieną. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį užfiksuoti mažiausiai dviejų migrantų grupių bandymai patekti į Lenkiją iš Baltarusijos pusės, praneša RMF radijas.  Agresyviai nusiteikę migrantai lenkų pareigūnus ir karius apmėtė akmenimis – vieną policininką lengvai sužeidė, apgadino policijos automobilį. Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorė Liz Truss sekmadienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną įsikišti sprendžiant krizę, dėl kurios keli tūkstančiai migrantų įstrigo Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje. Pasak jos, jis turi padaryti galą „gėdingai dirbtinei migracijos krizei“. Šiuo metu ten yra apie

Laikraštis ŠIANDIEN: pasaulio lyderių įsipareigojimas „sustabdyti miškų nykimą iki 2030 metų“

www.siandien.info „Lietuvoje neseniai viešėjusi profesorė Birutė Galdikas, labiausiai žinoma, kaip Indonezijos miškų ir juose gyvenančių orangutanų gelbėtoja, negailėjo kritikos ir Lietuvos valdžiai dėl jos vykdomos miškų kirtimo politikos. Ji buvo susitikusi ir su Prezidentu, bet panašu, kad Prezidentas Gitanas Nausėda jos nesiklausė, nes jau po kelių dienų vykusioje pasaulinėje klimato kaitos konferencijoje Glazge tik gyrėsi, kiek Lietuva daug pasiekė kovoje su klimato kaita. Tuo metu, kai jis kalbėjo, kad Lietuva ruošiasi iki 2050 metų tapti klimatui neutralia ekonomika, jam už nugaros norėjosi rodyti skaidres, kaip metai iš metų keičiasi Lietuvos miškų

Per Lietuvos atkurtos nepriklausomybės istoriją nepaprastoji padėtis įvedama pirmą kartą

www.siandien.info Seimas, atsižvelgdamas į valstybėje dėl masinio užsieniečių antplūdžio susidariusią kritinę situaciją ir į pastaruoju metu Baltarusijos režimo vykdomus nusikalstamus veiksmus ir hibridines atakas Lenkijos Respublikos atžvilgiu, nusprendė nuo lapkričio 10 d. vienam mėnesiui įvesti nepaprastąją padėtį. Per Lietuvos atkurtos nepriklausomybės istoriją nepaprastoji padėtis įvedama pirmą kartą. Už tai numatantį Seimo nutarimą balsavo 122 Seimo nariai, prieš – 1. Nepaprastoji padėtis bus įvedama visame pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika ir 5 kilometrų į valstybės gilumą nuo jo, taip pat užsieniečių apgyvendinimo vietose (Pabradėje, Medininkuose, Kybartuose, Rukloje, Naujininkuose Vilniuje ir 200 metrų aplink šias vietas.  Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen,

Gintautas Kniukšta. Apie Ingridos Šimonytės ministrų dviveidiškumą

 Ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė dievagojasi nevalgiusi Dubajuje pusryčių už beveik 5 tūkstančius eurų, o iš žemės ūkio  ministro posto verčiamas K. Navickas save paskyrė Žemės ūkio mokslo tarybos garbės pirmininku. Gintautas KNIUKŠTA, laikraščio ŠIANDIEN apžvalgininkas Kiaušininenė tampa svarbiau už Lietuvos pasiekimus? Pasaulinėje parodoje „EXPO 2020“ Dubajuje premjerė Ingrida Šimonytė atidarė Lietuvos nacionalinę dieną - buvo pristatomos technologijos ir sprendimai – tai Lietuvos pasiekimai gyvybės mokslų, lazerių, atsinaujinančios energetikos, žiedinės ekonomikos ir kitose pažangiausiose srityse. > Socialiniuose tinkluose žmonės reiškė nuostabą dėl premjerės aprangos. „Stiliaus ir etiketo pamokos: Kaip nesirengti vykstant į arabų šalis? 1. Nedėvėti aptemptų

Vilniaus meras pasakė, kad naujos kadencijos nebesieks, vadinasi, politinės pasekmės jam neberūpi

Vytautas Sinica. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Vytautas SINICA,  politologas www.siandien.info, www. propatria.lt Antrą kadenciją Vilniaus savivaldybei vadovaujantis meras Remigijus Šimašius paskelbė, kad nebesieks perrinkimo ir ėmėsi įgyvendinti visą virtinę revoliucingų sprendimų, iš esmės keičiančių Vilniaus veidą. Kokie šie sprendimai? Karas automobiliams Visame mieste prasidėjo gatvių siaurinimo vajus. Siaurinamos važiavimo ir želdinamos skiriamosios juostos, kuriamos eismo salelės. Meras aiškina, neva tai nemažins gatvių pravažumo ir nekurs kamščių, nes šie susidaro tik sankryžose. Tai, beje, tiesa. Tačiau melas kitur. Gatvių pertvarkos skirtos ne jų pravažumui didinti ar miestui želdinti, o atpratinti vilniečius nuo automobilių. Sąžiningesni urbanistai tą atvirai pripažįsta. Savaime tai

Laikraštis ŠIANDIEN: „Apie Lietuvos mokslą, vis dar reikalaujantį aukų ir kraujo”…

Andrejus GAIDAMAVIČIUS, gamtininkas ir žurnalistas, laikraštis ŠIANDIEN Pamatyti avį man baisiau nei vilką, nes žinau: kur pradedamos auginti avys – ten vilkams vietos nebelieka. Jei tai būtų Lenkija – viskas būtų kitaip. Ten vilkai nemedžiojami jau daugybę metų, bet žala avininkystei minimali. Bet čia ne Lenkija. Čia Lietuva, kuri pirmoji visame regione išnaikino meškas, dabar ėmėsi vilkų, kasmet didindama jų sumedžiojimo kvotą, o po vilkų ateis eilė ir lūšims, apie kurias vienas Labanoro girioje medžiojantis vyras pasakė: „šitų žvėrių neturėtų būti mūsų gamtoje, nes naikina stirnas“. Patys medžiotojai, neva, nieko nenaikina. Ginkdie pasakysi,

Laikraštis ŠIANDIEN: interpeliacija sveikatos apsaugos ministrui

www. siandien.info Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos šešėlinė Vyriausybė parengė klausimus, kurie keliami sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui ir inicijuoja kreipimąsi į Seimo frakcijas siūlant rengti interpeliaciją minėtam ministrui. „Mums kelia nerimą, kad tiek visuomenei, tiek sveikatos apsaugos sistemai sprendimai priimami chaotiškai ir neturint tam reikiamų kompetencijų bei neprisiimant jokios atsakomybės už padarytas klaidas. Valdantieji, mūsų manymu, turėtų pasirūpinti, kad sistemos vairas atitektų labiau kompetentingam asmeniui, kuris, be visa ko, aiškiai suvoktų situaciją ir savo veiksmų pasekmes“, – sako LVŽS pirmininkas ir šešėlinis premjeras Ramūnas Karbauskis. Jis ir jo kolegos tvirtina, kad sveikatos apsaugos ministro valdymo srityje nematyti jokių

Visuomenininkai ragina Valstybinę lietuvių kalbos komisiją nepasiduoti politikų spaudimui

www.siandien.info Spalio 27 d. visuomeninė asociacija „Talka kalbai ir tautai“ raštu kreipėsi į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) narius ragindama nepasiduoti politikų spaudimui ir neplėsti išimčių suteikiančių teisę Lietuvos piliečiams oficialiuose dokumentuose atsisakyti asmenvardžio įrašo valstybine lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto prašymu, 2021 m. spalio 28 d. VLKK posėdyje vertins Lietuvos Vyriausybės siūlomas Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-535 papildomas išimtis, kuriomis būtų išplėstos šiuo metu galiojančios VLKK anksčiau patvirtintos išimtys, suteikiančios teisę Lietuvos piliečiams oficialiuose dokumentuose atsisakyti asmenvardžio įrašo valstybine lietuvių kalba. Vyriausybė siūlo leisti visiems ne

Lietuva – Rusija: ar įmanomi geri santykiai tarp kaimynų?

www.siandien.info Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasveikino tarptautinės konferencijos „Lietuvos ir Rusijos diplomatinių santykių 30-metis. Ar įmanomi geri santykiai tarp kaimynų?“ dalyvius. Prezidentas šia proga prisiminė, kad prieš tris dešimtmečius Lietuvos ir Rusijos žmonės kartu siekė laisvės. „Tai buvo ne tik Kovo 11-osios Akto, bet ir Birželio 12-osios Deklaracijos laikotarpis. Tai buvo laikotarpis, kai lietuviai Vilniuje, o rusai – Maskvoje drąsiai stojo prieš tankus, jausdami nuoširdžią vieni kitų paramą. Kartu mes buvome stipresni“, – sakė šalies vadovas. lrp.lt nuotr. Prezidentas pažymėjo, kad nepaisant to, jog agresyvi šiandieninės Rusijos politika grasina ne tik Lietuvos,

Laikraštis ŠIANDIEN: Lietuva – viena iš pirmaujančių pasaulio šalių savižudybių statistikoje

 Katryna SPANGELYTĖ, Austėja Agnietė ČEPULIENĖ, laikraštis ŠIANDIEN  Lietuvoje 2020 m. nusižudė 624 žmonės.  Savižudybės priežastys – daugialypės ir įvairios, dažniausiai neįmanoma pasakyti, kodėl žmogus nusižudė, bet galima svarstyti apie nepakeliamą psichologinį skausmą, kurį žmogus patyrė ir kuris privedė prie įvykusios savižudybės. Yra žinomi ir veiksniai, kas gali padidinti savižudybės riziką. Tai yra nesėkmingai gydomi arba negydomi psichikos sutrikimai, tokie kaip depresija, nerimas ir kiti, sunkios somatinės ligos ir negalios, ilgalaikis patiriamas stresas, patyčios, santykių problemos, nedarbas, sudėtingi gyvenimo įvykiai (finansinės problemos, skyrybos, netektys), savižudybės priemonių prieinamumas, kultūrinės nuostatos savižudybių atžvilgiu. Galiausiai, savižudybės riziką augina artimojo savižudybė. Viena savižudybė

Ingridą Šimonytę ragina atkreipti dėmesį į žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko veiklą

www.siandien.info Nepasitikėjimas ministru pareikštas šiandien vykusiame Žemės ūkio tarybos organizuotame susitikime Kauno rajone. Ministras sulaukė daugybės priekaištų, tarp jų – ir dėl Žaliojo kurso. Jau dabar ant žemdirbių pečių gula pertekliniai reikalavimai. Martynas Puidokas iš Kelmės sakė, kad aplinkosaugininkų kasta ŽŪM tapo išrinktaisiais ir žemdirbio profesija niekinama, o neteisingi sprendimai pateisinami Lietuvos gamtos gelbėjimu. Ministras žemdirbių nepasitenkinimą vadina mėginimu „nulaužti“ Žaliąjį kursą ir atsistatydinti neketina. „Tvarka, kuri kuriama, mums pražūtinga. Tikiuosi, kad šiandien išgirsime, jog atstovaujate mums, ūkininkams, o ne konservatoriams“, – pradėdamas renginį šnekėjo J. Vilionis ir piktinosi Žemės

Kaišiadorių rajono meras oro uostą nori statyti ant kapinių

Vaida VENSKUTONYTĖ, ŠIANDIEN apžvalgininkė Vaida Venskutonytė. Redakcijos archyvo nuotrauka Kaišiadoryse su pandemija pradėjo plisti ir kitas virusas – privačios žemės valgymas. Šis virusas senas kaip žmonija, tačiau negali būti toleruojamas ir suprantamas kaip norma. Privati nuosavybė turėtų būti neliečiama, o žmogaus teisė į namus – gerbtina. Deja, Kaišiadorių krašte galioja atskiri dėsniai – sunkiai suprantami žvelgiant iš šono. Kaišiadorys – tarsi atskira kunigaikštystė, kuri įsigeidė pasipuošti nacionaliniu oro uostu – vieninteliu oro uostu Lietuvoje. Uždaryti geidė viską: Vilnių, Kauną, Palangą... Kaišiadorių valdžios galvos norėjo sukurti vieną gigantišką oro uostą. Iš pradžių Kaišiadorių

Kviečia 2022 metams prenumeruoti laikraštį ŠIANDIEN

VšĮ "Karšuvos būtovė“ prezidentas, istorijos tyrinėtojas Antanas Gedvilas kviečia 2022 metams prenumeruoti laikraštį ŠIANDIEN: „Jau daug metų visuomenei pristatau Tauragės rajone, Skaudvilės apylinkėje esančią Ivangėnų archeologinę vietovę, kurioje stovėjo galinga tvirtovė, galimai susijusi su Lietuvos karalių Butigeidžio, Butvydo, Vytenio, Gedimino, Pilėnų gynėjo- Margirio pagrindine pilimi. Malonu, kad pastaraisiais metais apie tai daug rašo ir laikraštis ŠIANDIEN, o neseniai  pradėtas leisti ŠIANDIEN priedas Žemaitija (MONA ŽEMAITĖJĖ) įkvepia viltį, kad bus pateikta dar  įdomesnių  faktų apie šio krašto istoriją, tradicijas, papročius. Antanas Gedvilas. Prenumeruoti internetu labai paprasta, tiesiog paspaudžiate nuorodą www. prenumeruoti.lt/laikraščiai  ir po

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Kai iš valdžios balno bus išblokšti savanaudžiai ir ištižėliai, tada galėsime ištarti: „Mes jau turime savo valstybę!“.

www.siandien.info „Studentai Mečislovą Treinį  prisimena  kaip išskirtinai šiltą, ramų ir draugišką dėstytoją. Jis buvo ir labai demokratiškas vadovas, santykius su pavaldiniais, kolegomis ir kitais žmonėmis grindė pasitikėjimu ir bendryste..   Mečislovo Treinio gyvenimas idealiai iliustruoja tikruosius žmogaus gyvenimo šioje žemėje tikslus: nuolat save tobulinti ir nuolat gerinti bei gražinti supantį pasaulį. Ne veltui už ištikimybę teisingumui, pilietiškumui, už nuoseklų ir vaisingą darbą jis apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Tie, kurie turėjo progą iš arčiau pažinti ir bendrauti su profesoriumi, vienu balsu tvirtina, kad po jo žmogiško kuklumo skraiste glūdėjo unikali, daugiaplanė asmenybė. Įdomu, ką pasakytų profesorius apie savo

Gintautas Kniukšta. Kodėl Žemės ūkio ministerija tapo pelkių ministerija?

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis ŠIANDIEN  Dauguma pagrindinių žemdirbių organizacijų prašo šalies vadovų atleisti  iš pareigų neveiklų ir visiškai tam darbui nepasiruošusį žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką. Tuo tarpu Žemės ūkio rūmai, kurie yra finansuojami iš mokesčių mokėtojų pinigų, jų   pirmininkas Arūnas Svitojus, kuris į Seimą kandidatavo su profesoriaus Vytauto Radžvilo vadovaujamu Nacionaliniu susivienijimu, kreipėsi ir į  prezidentą, ir į Seimo pirmininkę, kad šie paliktų ramybėje  aplaidžiai savo pareigas atliekantį ministrą K. Navicką. Girdi, jis, beveik metus prasėdėjęs šiltame ministro krėsle, pagaliau  suprato, kad  reikia pradėti valstybinių įstaigų pertvarką.   Antai Žemės ūkio informacijos ir

Trūko ir ūkininkų kantrybė: reiškia nepasitikėjimą žemės ūkio ministru K. Navicku

www.siandien.info LR Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei J.E. LR Prezidentui Gitanui Nausėdai Kopija LR Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen Sprendimas išreikšti nepasitikėjimą žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku žemdirbių visuomenėje brendo seniai. Tai – ne spontaniškas veiksmas. Sulaukiame vis daugiau raginimų iš ūkininkų, žemės ūkio įmonių vadovų, specialistų, maisto pramonės atstovų tai daryti. Pasigirsta kvietimų protestams. Štai nusigyvenome iki to, kad net Savivaldybių žemės ūkio skyrių darbuotojų asociacija šaukiasi pagalbos dėl susitikimų su Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir jai pavaldžių įstaigų specialistais nebuvimo. Jų nebuvo per šį „ministravimo“ periodą ir su mumis, neskaitant keleto, kurių išsireikalavome patys. Tačiau

Laikraštis ŠIANDIEN. Dideli mažo miestelio žmonės

Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė ne kartą skelbė ir gyrėsi, kad ji suvaldė migrantų krizę. Kaip yra iš tikrųjų ir ką išgyveno vasarą Lietuvos pasienyje esančio Dieveniškių miestelio žmonės? Žavinta BUTVILIENĖ, Dieveniškių miestelio gyventoja, laikraštis ŠIANDIEN Didžiulės bėdos Dieveniškėse prasidėjo birželio trečiosios rytą, kai pakilęs virš  miestelio  pasieniečių sraigtasparnis ėmė sukti ratus. Sunku buvo  patikėti, kad grasinimai Lietuvą užtvindyti nelegalių migrantų srautais ėmė pildyti su kaupu. Kasdien su nerimu laukdavau naujo ryto, naujos dienos, naujų naujienų. Sekiau skaičius, skaičiau informacinius straipsnius, vis dažniau ieškojau  puslapyje  www.pasienis.lt. naujos informacijos. Kiek sulaikyta nelegaliai sieną kirtusių neteisėtų migrantų?

Laikraštis ŠIANDIEN. Šiemet miškai per paukščių perėjimą buvo kertami net tose NATURA 2000 teritorijose, kurios įsteigtos paukščių apsaugai

Labanoro giria  lietuviams svarbi tiek pat, kiek ir lenkams  Belovežo giria.  Lietuvos miškų padėties apžvalga 2020-2021 metų laikotarpiu. Andrejus GAIDAMAVIČIUS, miškininkas ir biologas, Labanoro klubo prezidentas 2020-2021 metų laikotarpyje gamtosauginė padėtis Lietuvos miškuose toliau blogėjo. 2020 metais po LR Seimo rinkimų pasikeitus valdžiai, visuomenė ir nevyriausybinės organizacijos tikėjosi, kad bent saugomose teritorijose miškai bus apsaugoti. Deja, tam reikalingi įstatymai atidėliojami jau šeštus metus, motyvuojant tuo, kad vyksta „Nacionalinis miškų susitarimas“, kuris ir turės nuspręsti, kokia turės būti miškų politika Lietuvoje. Šis susitarimas vyksta nuo šių metų kovo mėnesio, bet yra paskandintas biurokratinėse procedūrose ir lobistinių organizacijų interesuose. Jau nuo pat pradžių

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris ir jo priedas Žemaitija (Mona Žemaitėje)

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris ir jo priedas Žemaitija (Mona Žemaitėje) . Žemaičiai nori išsaugoti savo kalbą, tradicijas, istoriją, ne vienas žemaitis  atvirai sako, kad jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, bet nėra lietuvis.   Žemaitija labiausiai praranda kalbą. Profesorius  Juozas Pabrėža surinko daugybę duomenų, įrodančių žemaičių kalbos statusą. Laikraštis ŠIANDIEN parengė interviu žemaičių kalba su knygos „Žaltiūm Žemė“ autore  iš Alėksandravo (Plungės r.) Irena Stražinskaite – Glinskiene. Irena, kas tau īr žemaitiu kalba? Ta ligo pagrinds pu kuojuoms, i katron atsėspīros gali tuolėi ētė. Tēp tuolėi, kėik dūšė panuories. Vo dūšė gerīms dalīkams ožtūras nator. Če kāp tuo patarlie

Verslininkui V. Kučinskui bankroto byla nekeliama: tęsiamas daugiau nei 67 mln. eurų skolų išieškojimas

www.siandien.info Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atmetė „Arvi“ bendrovių akcininko ir praeityje vieno turtingiausių Lietuvos žmonių Vidmanto Kučinsko atskirąjį skundą bei paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo (2021 m. birželio 25 d.) nutartį, kuria nuspręsta V. Kučinskui neiškelti fizinio asmens bankroto bylos. Kauno apygardos teismas nusprendė, kad V. Kučinskas buvo pernelyg pasyvus, nes sąmoningai leido susidaryti skoloms, nedėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti ir dėl to tapo nemokus. Teismo vertinimu, V. Kučinskas iš anksto ruošėsi nevykdyti prievolių kreditoriams ir sąmoningai siekė, kad nebūtų į

Laikraštis ŠIANDIEN. Dviejų žemaičių pasikalbėjimas apie žemaičių kalbą

Juozas Pabrėža:„Žemaitis nėkomet nasotars diel kalbuos so lietovio, ne so prūso ar latvio“ www.siandien.info Žurnalisto Gintauto Kniukštos ir profesoriaus Juozo Pabrėžos pokalbis apie žemaičių kalbą. Gerbiamas profesoriau, šių metų kovo mėn.  ŠIANDIEN išsamiai pristatė Jūsų monografiją „Žemaičių kalba ir rašyba“. Pokalbį užbaigėte optimistiniu ir tvirtu įsitikinimu, kad žemaičių kalba skambės ir po šimto, ir po dviejų šimtų, ir dar daugiau metų. Kas pastaruoju metu daroma, kad taip tikrai būtų?      Galiu atsakingai patvirtinti, kad žemaičių kalba šiandien yra gyva, stipri ir išgyvena didžiulį pakilimą. Daromi labai rimti žingsniai, kad ta kalba būtų išsaugota, pripažinta ir įteisinta.

„Turime liūdnų žinių savo kritikams – mes nepasiduosime“

Ispanų žurnalisto Alvaro Penas interviu su Vengrijos teisingumo ministre Judit Varga. www.siandien.info, propatria.lt - Įvykiai Afganistane išprovokavo naują migracijos krizę. Priešingai nei 2015 m., dabar ne tik Vengrija ar Višegrado šalys atsisako atverti savo sienas, tačiau ir Austrija, Slovėnija, Graikija nesiruošia to daryti. Vokietija ir Prancūzija čia taip pat nerodo daug entuziazmo. Ar tai tik dar vienas multikultūralizmo nesėkmės pavyzdys?  - Jūs teisingai pastebėjote, vis daugiau Vakarų Europos politikų suprato, jog kritika Vengrijai dėl sienų politikos ¬2015 metais buvo klaida.  Šešerius metus Vengrija laikėsi tos pozicijos, jog krūvos migrantų su neaiškia praeitimi nėra

LR Konstitucija po 2021 m. rugsėjo 13 d. nebegalios?

www.siandien.info Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis: „Žmogaus asmuo neliečiamas. Žmogaus orumą gina įstatymas. Draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Su žmogumi, be jo žinios ir laisvo sutikimo, negali būti atliekami moksliniai ar medicinos bandymai.“ Nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos Republikoje be galimybių paso draudžiama:   „Lankytis didesnėse nei 1 500 kv. m ir atskiro įėjimo iš lauko neturinčiose parduotuvėse, kurių pagrindinė veikla nėra maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių, augalų, sėklų, trąšų pardavimas; Gintauto Kniukštos nuotrauka. gauti grožio specialistų paslaugas; lankytis bibliotekų skaityklose (bus galima tik pasiimti ir grąžinti knygas); užsakyti smulkaus remonto paslaugas, kai

Lietuvos šeimų sąjūdžio mitingo rugsėjo 10 d. 2021 m. REZOLIUCIJA

Lietuvos šeimų sąjūdžio mitingo rugsėjo 10 d. 2021 m. REZOLIUCIJA Didžiojo šeimos gynimo maršo 2021, vykusio gegužės 15 d. ir po to vykusių visuomenės protesto akcijų reikalavimai dėl prigimtinės šeimos ir tradicijų, didžiosios Lietuvos piliečių dalies palaikomų vertybių išsaugojimo ignoruoti ir iš jų išsityčiota. Apgaulingai, remiantis pandemijos suvaldymo  pretekstu šalyje įvedama diktatūra ir antikonstitucinė tarptautinės konvencijos teisės normas pažeidžianti piliečių segregacija. Visuomenės supriešinimas jau pasiekė politinės krizės lygį  ir kelia realia grėsmė valstybės stabilumui ir išlikimui. Mes Lietuvos Respublikos piliečiai, 2021 09 10 d. įvykusios masinės protesto akcijos Vilniuje dalyviai, priimame šią rezoliuciją. Reikalaujame nedelsiant įvykdyti

Romas Dambrauskas: „Šita valdžia mus veda tiesiai į bedugnę”…

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis ŠIANDIEN Kai valdžia slapta nuo žmonių nusprendė įkurti migracijos centrą Dieveniškėse, vienas iš pirmųjų paremti šio krašto žmones atvyko dainininkas Romas DAMBRAUSKAS. Jis atsakė Į ŠIANDIEN klausimus. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Gerbiamas Romai, kodėl nusprendėte organizuoti paramos koncertą Dieveniškėse, kas dar  atsiliepė į Jūsų kvietimą paremti šio miestelio bendruomenę? Aš jau nebegaliu likti abejingas tam, kas vyksta Lietuvoje, tai betvarkei, piliečių skurdinimui ir valstybės griovimui. Viena iš dabartinių mūsų šalies problemų- nusikaltėliai, nevaržomai kertantys Lietuvos sieną. Taip, jie daro nusikaltimą ir niekaip kitaip, kaip nusikaltėliais aš juos nevadinu. Nuo tos aklos ir Lietuvai kenksmingos politikos kenčia paprasti mūsų šalies piliečiai. Aš remiu

Savaitė: iškilmingas Juozo Lukšos-Daumanto 70-ųjų žūties metinių minėjimas

www.siandien.info Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo iškilmingame Juozo Lukšos-Daumanto 70-ųjų žūties metinių minėjime. informnapalm.org nuotr. / Juozas Lukša-Daumantas „Žinome, kad už laisvą ir nepriklausomą Lietuvą žuvo apie 20 tūkstančių partizanų, kurie savo garbės reikalu laikė ginkluotą pasipriešinimą. Tačiau šiandien tariame su pagarba ir padidžiavimu: nė vienas jų nėra tik vienas iš tų tūkstančių; kiekvienas iš jų yra ir vienintelis“, – pagerbdamas partizanų vado atminimą sakė šalies vadovas. Pasak Prezidento, savo darbais J. Lukša-Daumantas į mus šiandien prabyla kaip nepajudinamų vertybių patriotas, kuris, atėjus apsisprendimo metui, pasirinko kartu su gimtąja Lietuva „per dienų tamsumas“ eiti į

Laikraštis ŠIANDIEN.„Lietuvoje tik kas dešimtas vaikas – sveikas”

„Lietuvoje  tik kas dešimtas vaikas - sveikas. Beveik 60 proc. mirties priežasčių mūsų šalyje sudaro kraujotakos sistemos ligos, o vaistinių skaičius Lietuvoje nuo 1990 m. padidėjo maždaug penkis kartus.   Išlaidos maistui Lietuvoje sudaro apie ketvirtadalį visų namų ūkio išlaidų. Tuo tarpu Liuksemburge, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Austrijoje – tik apie dešimtadalį. Tai nereiškia, kad mes valgome kur kas daugiau už vakariečius. Mūsų šalyje žemesnis pajamų lygis, todėl skiriame santykinai daugiau lėšų būtiniausiam poreikiui. Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai leidžia daryti išvadą, kad mūsų mitybos įpročiai nėra geri. Pagal kraujotakos ir virškinimo ligas esame vieni iš lyderių Europos Sąjungoje, o vyrų gyvenimo trukmė – mažiausia

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris: „Būsiu nuoširdus – Labanoro girią saugau ne dėl žmonių”

Rytoj prekyboje naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris: „Būsiu nuoširdus ir pasakysiu, kad Labanoro girią saugau ne dėl žmonių. Žmonės šios girios pirmiausia turi nusipelnyti. Nesuabsoliutinu, bet kai pamatau, ką žmonės palieka po savęs gamtoje, tai net žmonėmis jų nesinori vadinti... Antropodai. Idealus terminas, tinkamas pavadinti į žmogų panašią būtybę, bet besielgiančią kaip kinivarpa. Ir kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad tie, kuriems nuoširdžiai rūpi gamta, kurie ją myli – mažuma. Antraip, būtų buvusi ta kritinė masė, kuri neleistų valstybei su gamta elgtis pasipelnymo tikslais. Juk kai mes skaitome apie masiškai Brazilijoje naikinamus atogrąžų miškus, negalvojame, kad dėl to tik

Rugsėjo 10 dienos mitingas: valdžia bijo savo rinkėjų?

www. siandien.info Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė, kad nuspręsta neduoti leidimo rugsėjo 10 d. rengiamam mitingui prie Seimo. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Administracijos direktoriaus pavaduotojo Adomo Bužinsko teigimu, anksčiau LŠS išduotas leidimas buvo atšauktas dėl kelių priežasčių. Kalbėdamas žurnalistams jis įvardijo šias priežastis: numatomą didelį iki 15 000 mitingo dalyvių skaičių, esą prie Seimo tiek žmonių netilps;  praėjimo į Nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką ir kasdienio vilniečių gyvenimo trikdymą; vėlyvą mitingo pabaigos laiką – 22 val., esą aikštė blogai apšviesta ir dėl to prietemoje sunku tvarką busią prižiūrėti pareigūnams Pasak A. Bužinsko mitingo rengėjai galės skųsti

„Prieš nepagrįstus konstitucinių teisių suvaržymus siekiant Lietuvoje valdyti COVID-19 epidemiją”

www.siandien.info Rugpjūčio 28 d. Konstitucinių asmens teisių institutas (KATI) paskelbė peticiją „Prieš nepagrįstus konstitucinių teisių suvaržymus siekiant Lietuvoje valdyti COVID-19 epidemiją“.  Peticijoje pagrindžiama, kad Lietuvos Vyriausybės dėl koronaviruso grėsmės įvesti ir jau 1,5 metų taikomi žmogaus teisių ir laisvių suvaržymai ir apribojimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir galiojantiems įstatymams. Šia peticija prašoma įstatymiškai įtvirtinti: 1. Kad Lietuvoje galiojant ekstremaliai situacijai ar karantinui, nebūtų nepagrįstai ar per didele apimtimi ribojamos konstitucinės žmogaus teisės ir laisvės. 2. Kad ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimas turėtų būti sankcionuotas Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento, kaip tai numato specialius teisinius režimus reglamentuojantis Konstitucijos

Vytauto ir Gabrieliaus Landsbergių pasvarstymai apie būtinumą kalbėtis su Talibanu

www.tiesos.lt siandien.info Vytautas RUBAVIČIUS  tiesos. lt nuotr. Talibano judėjimas, o su juo ir didelė dalis islamiškojo pasaulio švenčia pergalę: Jungtinių Valstijų vadovaujamas NATO aljansas priverstas pasitraukti iš Afganistano. Lygiai po 20-ies metų. Nutarusios nubausti anuo metu Afganistaną valdžiusius talibus dėl jų bendražygio Osamos bin Ladeno įvykdyto Niujorko didžiųjų dangoraižių susprogdinimo Jungtinės Valstijos liko šalyje, kad joje nebeįsikurtų veiksmingi tarptautinio terorizmo centrai. Talibai pasitraukė iš miestų, tačiau kova tęsėsi dabar jau ne su sovietiniais, o su amerikiečiais ir natojiečiais okupantais. Vakariečiams Afganistano taip ir nepavyko „įsisavinti“ – šventojo Korano kariai pasirodė esą atsparūs visokioms

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris ir Leono Milčiaus eilėraščių ciklas: „Stovi medžiai kaip broliai”

www.siandien.info Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris ir Leono  Milčiaus  eilėraščių ciklas: "Stovi medžiai kaip broliai".  „Myliu gamtą, miškus, tad jiems daug ir rašau dabar, kaip ir visai mūsų tėvų žemei Lietuvai“, - sako Nepriklausomybės  Akto signataras Leonas Milčius.   Paskaitykime. Vienu eilėraščiu pasakoma daugiau negu keliais straipsniais naujienų portale. LEONAS MILČIUS Stovi medžiai kaip broliai Stovi medžiai kaip broliai, o broliai kaip medžiai, Vieni į kitus tvirtai atsirėmę. Broliai į Rytus su nerimu žvelgia, Medžiai į dangų, kur vakarėja. Klausosi broliai, vis garsiau žvanga Keršto planai kaimyno. Matyt, migrantų jam nepakanka, Gąsdint rimčiau ketina. Medžiai gi pjūklų švediškų bijo, Bijo pavirsti rąstais. Augo, žaliavo nuo seno girios Žmogui savojo krašto. Dabar gi parduotos, kur ginti mėgino Referendumą apnešė dūmai. Vargana ir skurdi paliktų Tėvynė, Jeigu augtų joje vien tik

Pasaulio valstybės pripažįsta Taivaną nedalomos Kinijos dalimi. O Lietuva?

Vytautas RUBAVIČIUS, www.tiesos.lt, siandien.info Lietuva labai netikėtai nutarė suartėti su Taivanu – steigiamos šalių atstovybės. Prireikė ištikus daugeliui bėdų ir krizių, siaučiant pandemijai, vis labiau susipriešinant visuomenei. Atrodytų, nieko keista. Daug kas gali manyti, kad bendravimo su užsienio valstybėmis plėtimas – sveikintinas. Tačiau šiuo atveju yra kiek kitaip. Taivano suvereniteto nepripažįstame, juolab pats Taivanas nėra paskelbęs nepriklausomybės. Pasaulio valstybės pripažįsta Taivaną nedalomos Kinijos dalimi. Kinijos nuostata – „viena valstybė, dvi sistemos“. Kitaip tariant dalinis, ganėtinai autonomiškas suverenumas. Glaudūs strateginiai kariniai bei ekonominiai ryšiai Taivaną sieja su Jungtinėmis Valstijomis, tačiau ir jos

A. Jokubaitis: „Žmonės turi savo dalykų supratimą, turi savo protą”…

www.siandien.info Gintauto Kniukštos nuotr. Vertindamas pastarojo meto įvykius Lietuvoje filosofas, profesorius Alvydas Jokubaitis sako, kad atsakomybė dėl to tenka Seimui ir Vyriausybei. „Panašu, kad valdžia arogantiškai jau nuo pavasario nenori girdėti žmonių, o žmonės vis labiau mato, kad ji nenori jų girdėti“, – sako A. Jokubaitis. Jis neigiamai vertina ir sprendimus apriboti veiklas neturintiems galimybių paso. Anot filosofo, liberali valstybė negali tokiu būdu diskriminuoti žmonių.   „Šitame mitinge matėsi, kad politikai nebenori būti politikai, jie bijo išeiti ir kalbėti su žmonėmis. Tai yra iš tikrųjų pats blogiausias scenarijus. Jie turbūt

Laikraštis ŠIANDIEN. Pjedestalai absurdui

Fotografijos parodoje – pjedestalai absurdui Andrejus Gaidamavičius, gamtininkas ir žurnalistas Lankydamiesi miškuose tikriausiai pastebėjote, kad plynose kirtavietėse yra palikta ne tik pavienių medžių, bet ir stuobrių, t.y. per pusę nulaužtų medžių. Dažniausiai šie stuobriai – tai „biologinei įvairovei“ paliktų medžių likučiai, mat tuos pavienius kirtaviečių medžius vėjai laužo iš visų pusių. Laukuose augantys medžiai suformuoja atsparią vėjams lavą – žemą, šakotą. Jos svorio centras yra medžio apačioje ir pats medis dėl to yra tvirtesnis. Miško medis auga liaunas, aukštas, o jo laja (tuo pačiu ir svorio centras) yra aukštai. Jis gali gyvuoti

Gintautas Kniukšta. Apie valdžios smurtą prie Seimo (1)

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis ŠIANDIEN  Sunku rasti tinkamus žodžius tam, ką išgyvenau rugpjūčio 10 dienos vakarą prie Seimo rūmų irką jaučiu dabar, šią naktį, rašydamas šiuos žodžius. Tiesa, tą jau kartą esu patyręs, išgyvenęs, tačiau tuomet buvo mano tautos kova  už nepriklausomybę, o kas vyksta šiandien? …Tai įvyko akimirksniu: nuo galvos iki kojų ginkluoti, su skydais ir lazdomis juodos žmogystos ---robotai pajuda link taikių, prie Seimo vartų stovinčių  žmonių. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Pasipila akmenų kruša,   matau, kaip prie sienos atsirėmusi  į sieną, akimirksniu  ant žemės krenta jaunutė policininkė, puolu prie jos, tačiau anksčiau jos atsiranda  tokia pat jaunutė  šviesiaplaukė

Top