Jūs esate
Pagrindinis > Author : Verslas ir Politika (Puslapis 15)

Autorius: Verslas ir Politika

Visuomenininkai ragina Valstybinę lietuvių kalbos komisiją nepasiduoti politikų spaudimui

www.siandien.info Spalio 27 d. visuomeninė asociacija „Talka kalbai ir tautai“ raštu kreipėsi į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) narius ragindama nepasiduoti politikų spaudimui ir neplėsti išimčių suteikiančių teisę Lietuvos piliečiams oficialiuose dokumentuose atsisakyti asmenvardžio įrašo valstybine lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto prašymu, 2021 m. spalio 28 d. VLKK posėdyje vertins Lietuvos Vyriausybės siūlomas Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-535 papildomas išimtis, kuriomis būtų išplėstos šiuo metu galiojančios VLKK anksčiau patvirtintos išimtys, suteikiančios teisę Lietuvos piliečiams oficialiuose dokumentuose atsisakyti asmenvardžio įrašo valstybine lietuvių kalba. Vyriausybė siūlo leisti visiems ne

Lietuva – Rusija: ar įmanomi geri santykiai tarp kaimynų?

www.siandien.info Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasveikino tarptautinės konferencijos „Lietuvos ir Rusijos diplomatinių santykių 30-metis. Ar įmanomi geri santykiai tarp kaimynų?“ dalyvius. Prezidentas šia proga prisiminė, kad prieš tris dešimtmečius Lietuvos ir Rusijos žmonės kartu siekė laisvės. „Tai buvo ne tik Kovo 11-osios Akto, bet ir Birželio 12-osios Deklaracijos laikotarpis. Tai buvo laikotarpis, kai lietuviai Vilniuje, o rusai – Maskvoje drąsiai stojo prieš tankus, jausdami nuoširdžią vieni kitų paramą. Kartu mes buvome stipresni“, – sakė šalies vadovas. lrp.lt nuotr. Prezidentas pažymėjo, kad nepaisant to, jog agresyvi šiandieninės Rusijos politika grasina ne tik Lietuvos,

Kanados lietuvių antropologės, orangutanų tyrinėtojos, profesorės Birutės Galdikas pavyzdys

www.siandien.info lrp.lt nuotr. Respublikos Prezidentas   antradienį susitiko su Kanados lietuvių antropologe, orangutanų tyrinėtoja, profesore Birute Galdikas, šiemet žyminčia savo veiklos 50-metį. Prof. B. Galdikas yra įvairių tarptautinių premijų laureatė. 2010 m. jai įteiktas Lietuvos valstybės ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“. Susitikime taip pat dalyvavo Prezidento patarėja aplinkos ir infrastruktūros klausimais Agnė Jakštienė, Prezidento patarėjas sporto ir švietimo klausimais Paulius Baltokas, VDU rektorius prof. Juozas Augutis, gamtos mokslų prof. Vida Mildažienė, VDU komunikacijos prorektorė doc. asoc. prof. Vilma Bijeikienė ir doktorantė Ruth Linsky. Susitikime su mokslininke kalbėtasi apie naujausius aplinkosaugos iššūkius: prastėjančią biologinės įvairovės būklę, nuo to priklausančią žmogaus gyvenimo kokybę, taip pat pandemijos

Grąžino pakartotinai svarstyti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisas

www.siandien.info Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisas. Prezidentas remia įstatymo nuostatas, kurios leis stiprinti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, tačiau nesutinka su nuostatomis, suteikiančiomis galimybę nereaguoti į pranešimus apie aplinkosaugos pažeidimus dėl institucijos išteklių ribotumo ar darbo organizavimo trūkumų. Prezidento nuomone, tai neprisideda prie aplinkos apsaugos veiksmingumo, visuomenės įsitraukimo bei pilietinės galios didinimo. „Daug gamtosaugos pažeidimų pamato ir apie juos informuoja aktyvūs ir sąmoningi piliečiai. Todėl turime stiprinti pasitikėjimą aplinkos apsaugos kontrolės efektyvumu, aplinkosaugos pareigūnais ir raginti visuomenę būti dar aktyvesnę, siekiant išsaugoti

Sukčiai dirba, o Bankų asociacija guodžia

www. siandien.info, Bankų asociacijos inf. Per trečiąjį šių metų ketvirtį finansiniai sukčiai apgavo dvigubai daugiau Lietuvos gyventojų, nei per antrąjį, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Nors dalį manipuliuojant atliktų mokėjimų finansų ir kredito įstaigoms sėkmingai pavyksta sustabdyti, o pinigus – grąžinti, iš viso iš gyventojų šiemet jau išvilioti 8 mln. EUR – beveik dvigubai didesnė pinigų suma nei per visus praėjusius metus, kai šitaip netekta 4,8 mln. EUR. Pastaruoju metu sukčiai gyventojus dažniausiai atakuoja suklastotais elektroniniais laiškais ir SMS žinutėmis (angl. phishing). Trečiąjį šių metų ketvirtį finansiniai sukčiai iš gyventojų išviliojo apie 2,9

Laikraštis ŠIANDIEN:„Nalēskem pražūtė pamatėniems žemaitiu tautuos vertībiems – kalbā, ėstuorėjē, papruotems“

www.siandien.info „Galiu atsakingai patvirtinti, kad žemaičių kalba šiandien yra gyva, stipri ir išgyvena didžiulį pakilimą. Daromi labai rimti žingsniai, kad ta kalba būtų išsaugota, pripažinta ir įteisinta. Noriu pabrėžti – įteisinta ne kaip tarmė, o kaip savarankiška kalba“, - tvirtino laikraščiui ŠIANDIEN  profesorius Juozas Pabrėža. ŠIANDIEN skaitytojams siūlome interviu žemaičių kalba su rašytoja ir poete Irena STRAŽINSKAITE -GLINSKIENE.   Rodou. Ba parstuojė līn lītos. Kumet daugiau, je na tuokio čieso nuorēs prisiestė pri arbatas poudelė ė nu dūšės pasėrokoutė so kuokė iduomesnė asaba. Šiou sīkio sosieduov so žemaitėška žuodė propagoutuojė, žemaitėškoma puoselietuojė, kningas „Žaltiūm Žemė“

Laikraštis ŠIANDIEN: Lietuva – viena iš pirmaujančių pasaulio šalių savižudybių statistikoje

 Katryna SPANGELYTĖ, Austėja Agnietė ČEPULIENĖ, laikraštis ŠIANDIEN  Lietuvoje 2020 m. nusižudė 624 žmonės.  Savižudybės priežastys – daugialypės ir įvairios, dažniausiai neįmanoma pasakyti, kodėl žmogus nusižudė, bet galima svarstyti apie nepakeliamą psichologinį skausmą, kurį žmogus patyrė ir kuris privedė prie įvykusios savižudybės. Yra žinomi ir veiksniai, kas gali padidinti savižudybės riziką. Tai yra nesėkmingai gydomi arba negydomi psichikos sutrikimai, tokie kaip depresija, nerimas ir kiti, sunkios somatinės ligos ir negalios, ilgalaikis patiriamas stresas, patyčios, santykių problemos, nedarbas, sudėtingi gyvenimo įvykiai (finansinės problemos, skyrybos, netektys), savižudybės priemonių prieinamumas, kultūrinės nuostatos savižudybių atžvilgiu. Galiausiai, savižudybės riziką augina artimojo savižudybė. Viena savižudybė

Ingridą Šimonytę ragina atkreipti dėmesį į žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko veiklą

www.siandien.info Nepasitikėjimas ministru pareikštas šiandien vykusiame Žemės ūkio tarybos organizuotame susitikime Kauno rajone. Ministras sulaukė daugybės priekaištų, tarp jų – ir dėl Žaliojo kurso. Jau dabar ant žemdirbių pečių gula pertekliniai reikalavimai. Martynas Puidokas iš Kelmės sakė, kad aplinkosaugininkų kasta ŽŪM tapo išrinktaisiais ir žemdirbio profesija niekinama, o neteisingi sprendimai pateisinami Lietuvos gamtos gelbėjimu. Ministras žemdirbių nepasitenkinimą vadina mėginimu „nulaužti“ Žaliąjį kursą ir atsistatydinti neketina. „Tvarka, kuri kuriama, mums pražūtinga. Tikiuosi, kad šiandien išgirsime, jog atstovaujate mums, ūkininkams, o ne konservatoriams“, – pradėdamas renginį šnekėjo J. Vilionis ir piktinosi Žemės

Kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl galimybių paso

www.siandien.info 36 Seimo nariai, priklausantys opozicinėms Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), Darbo partijos, Regionų partijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijoms, kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydami ištirti, ar Vyriausybės nutarimas, nustatantis galimybių pasą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei įstatymams. Seimo narių grupė kreipimesi pažymi, kad galimybių pasas ne tik segreguoja žmones, diskriminuoja atskiras jų grupes, bet ir varžo asmens teises į mokslą, teisę laisvai pasirinkti darbą, susirinkimų teisę, ūkinės veiklos laisvę, teisę gauti paslaugas. Kyla klausimų dėl ribojimų proporcingumo bei teisėtumo – žmogaus teises suvaržančios nuostatos yra įtvirtintos Vyriausybės nutarimu, nors Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasisakęs,

Kaišiadorių rajono meras oro uostą nori statyti ant kapinių

Vaida VENSKUTONYTĖ, ŠIANDIEN apžvalgininkė Vaida Venskutonytė. Redakcijos archyvo nuotrauka Kaišiadoryse su pandemija pradėjo plisti ir kitas virusas – privačios žemės valgymas. Šis virusas senas kaip žmonija, tačiau negali būti toleruojamas ir suprantamas kaip norma. Privati nuosavybė turėtų būti neliečiama, o žmogaus teisė į namus – gerbtina. Deja, Kaišiadorių krašte galioja atskiri dėsniai – sunkiai suprantami žvelgiant iš šono. Kaišiadorys – tarsi atskira kunigaikštystė, kuri įsigeidė pasipuošti nacionaliniu oro uostu – vieninteliu oro uostu Lietuvoje. Uždaryti geidė viską: Vilnių, Kauną, Palangą... Kaišiadorių valdžios galvos norėjo sukurti vieną gigantišką oro uostą. Iš pradžių Kaišiadorių

Kviečia 2022 metams prenumeruoti laikraštį ŠIANDIEN

VšĮ "Karšuvos būtovė“ prezidentas, istorijos tyrinėtojas Antanas Gedvilas kviečia 2022 metams prenumeruoti laikraštį ŠIANDIEN: „Jau daug metų visuomenei pristatau Tauragės rajone, Skaudvilės apylinkėje esančią Ivangėnų archeologinę vietovę, kurioje stovėjo galinga tvirtovė, galimai susijusi su Lietuvos karalių Butigeidžio, Butvydo, Vytenio, Gedimino, Pilėnų gynėjo- Margirio pagrindine pilimi. Malonu, kad pastaraisiais metais apie tai daug rašo ir laikraštis ŠIANDIEN, o neseniai  pradėtas leisti ŠIANDIEN priedas Žemaitija (MONA ŽEMAITĖJĖ) įkvepia viltį, kad bus pateikta dar  įdomesnių  faktų apie šio krašto istoriją, tradicijas, papročius. Antanas Gedvilas. Prenumeruoti internetu labai paprasta, tiesiog paspaudžiate nuorodą www. prenumeruoti.lt/laikraščiai  ir po

Baudžiamojo kodekso pataisos už žmogaus persekiojimą

www.siandien.info Seimo šią savaitę priimtos Baudžiamojo kodekso pataisos numato, kad persekiojimas būtų laikomas baudžiamuoju nusižengimu ir už tai baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Bausmė grės asmeniui, kuris prieš aiškiai išreikštą žmogaus valią, neturėdamas teisėto pagrindo sistemingai persekiojo žmogų, jeigu dėl to nukentėjusysis buvo priverstas pakeisti gyvenamąją vietą, darbą ar mokymosi įstaigą arba buvo padarytas kitoks neigiamas poveikis jo socialiniam gyvenimui, emocinei būsenai. Už šiame straipsnyje numatytą veiklą bus baudžiama tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas, prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių. Už tokius pakeitimus balsavo 101 Seimo

Seime lankysis Nyderlandų Karalystės parlamento delegacija

www.siandien.info Spalio 18–19 d. Lietuvoje lankysis Nyderlandų Karalystės Generalinių Luomų Užsienio reikalų komiteto delegacija, vadovaujama parlamentarės Agnes Mulder. Šis vizitas bus pirmasis Baltijos šalyse po to, kai kovo mėn. Nyderlanduose įvyko naujojo parlamento rinkimai. Spalio 18 d., pirmadienį, 15.30 val. svečiai susitiks su Seimo Pirmininko pavaduotoju Vytautu Mitalu (Algirdo Mykolo Brazausko salėje, Seimo I rūmai). 16 val. Nyderlandų Karalystės parlamento delegacija šalių tarptautinį bendradarbiavimą aptars su Seimo Užsienio reikalų komiteto nariais (Lietuvos Tarybos salėje, Seimo I rūmai). Spalio 19 d., antradienį, Nyderlandų Karalystės parlamentarai susitiks su Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijų vadovybe, Baltarusijos demokratinės opozicijos atstovais, savo šalies kariais, tarnaujančiais NATO priešakinių

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Kai iš valdžios balno bus išblokšti savanaudžiai ir ištižėliai, tada galėsime ištarti: „Mes jau turime savo valstybę!“.

www.siandien.info „Studentai Mečislovą Treinį  prisimena  kaip išskirtinai šiltą, ramų ir draugišką dėstytoją. Jis buvo ir labai demokratiškas vadovas, santykius su pavaldiniais, kolegomis ir kitais žmonėmis grindė pasitikėjimu ir bendryste..   Mečislovo Treinio gyvenimas idealiai iliustruoja tikruosius žmogaus gyvenimo šioje žemėje tikslus: nuolat save tobulinti ir nuolat gerinti bei gražinti supantį pasaulį. Ne veltui už ištikimybę teisingumui, pilietiškumui, už nuoseklų ir vaisingą darbą jis apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Tie, kurie turėjo progą iš arčiau pažinti ir bendrauti su profesoriumi, vienu balsu tvirtina, kad po jo žmogiško kuklumo skraiste glūdėjo unikali, daugiaplanė asmenybė. Įdomu, ką pasakytų profesorius apie savo

„Šitas įstatymas demoralizuoja visuomenę, nes kyla labai daug klausimų – kodėl tik 100 eurų?“

„Šitas įstatymas demoralizuoja visuomenę, nes kyla labai daug klausimų – kodėl tik 100 eurų?“  www.siandien.info Seimas tik iš antro karto antradienį pritarė siūlymui naujai pasiskiepijusiems 75 metų ir vyresniems asmenims skirti po vieną 100 eurų išmoką. Vienkartinės išmokos pasiskiepijus vakcina nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) įstatymu (projektas Nr. XIVP-910(2) reglamentuotas vienkartinės išmokos dydis, teisę ją gauti turintys asmenys, jos mokėjimo tvarka. „Matome dvigubą šuolį, dvigubai daugiau mirčių ištinka žmones, kurie yra 75 plius amžiaus grupėse. Tikrai turime argumentų, kodėl pasirinkome būtent šią amžiaus kategoriją, ir manome, kad ši priemonė turėtų būti tikslinga, nutaikyta į tuos žmones, ir jeigu jau kitomis priemonėmis

Socialinių paslaugų įstaigų darbuotojams – papildomos apmokamos kasmetinės atostogos

www.siandien.info Socialinių paslaugų įstaigų darbuotojai, priklausantys profesinėms sąjungoms, per metus galės pasinaudoti  papildomomis apmokamomis kasmetinių atostogų dienomis. Profesinių sąjungų nariai taip pat turės viena valanda trumpesnę darbo savaitę, o mokama jiems bus kaip už visą darbo laiką. Visa tai įtvirtinta socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės kartu su penkiomis socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinėmis sąjungomis pasirašytame Susitarime dėl socialinių paslaugų šakos kolektyvinės sutarties pakeitimo.  „Nors šios garantijos galios tik tiems darbuotojams, kurie prie profesinių sąjungų prisijungė iki šio susitarimo pasirašymo, tikimės, kad tai paskatins daugelį darbuotojų, dirbančių socialinių paslaugų įstaigose, apsvarstyti

Jeigu rinkimai į Seimą vyktų rytoj: gera žinia socialdemokratams

www.siandien.info Jeigu rinkimai į Seimą vyktų rytoj, pirmautų opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija, rodo pirmadienį paskelbta naujienų portalo delfi.lt užsakymu „Spinter tyrimai“ rugsėjo pabaigoje atlikta apklausa. Rugsėjo mėnesį už socialdemokratus būtų balsavę 13,7 proc. apklaustųjų (11,9 proc. rugpjūtį). Antroje vietoje lieka valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su 12 proc. palaikymu (12,1 proc. rugpjūtį). Trečioje vietoje – opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su 8,9 proc. apklausos dalyvių balsų (11,1 proc. rugpjūtį). Valdantysis Liberalų sąjūdis sulaukė 7,9 proc. palaikymo (7 proc. rugpjūtį), opozicinė Darbo partija – 6,1 proc. (5,3 proc.

Gintautas Kniukšta. Kodėl Žemės ūkio ministerija tapo pelkių ministerija?

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis ŠIANDIEN  Dauguma pagrindinių žemdirbių organizacijų prašo šalies vadovų atleisti  iš pareigų neveiklų ir visiškai tam darbui nepasiruošusį žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką. Tuo tarpu Žemės ūkio rūmai, kurie yra finansuojami iš mokesčių mokėtojų pinigų, jų   pirmininkas Arūnas Svitojus, kuris į Seimą kandidatavo su profesoriaus Vytauto Radžvilo vadovaujamu Nacionaliniu susivienijimu, kreipėsi ir į  prezidentą, ir į Seimo pirmininkę, kad šie paliktų ramybėje  aplaidžiai savo pareigas atliekantį ministrą K. Navicką. Girdi, jis, beveik metus prasėdėjęs šiltame ministro krėsle, pagaliau  suprato, kad  reikia pradėti valstybinių įstaigų pertvarką.   Antai Žemės ūkio informacijos ir

Lietuvos kultūrai ir menui nusipelniusiems – aukščiausi Kultūros ministerijos apdovanojimai

www.siandien.info Kultūros ministras Simonas Kairys šešiems Lietuvos kultūrai ir menui nusipelniusiems asmenims įteikė aukščiausius Kultūros ministerijos skiriamus apdovanojimus – garbės ženklus „Nešk savo šviesą ir tikėk“.  „Jūs liudijate, kad šviesa ir tikėjimas gelbsti net ir sudėtingiausiomis aplinkybėmis. „Nešk savo šviesą ir tikėk“ yra ne tik garbės, bet ir bendrystės ženklas. Tai ženklas, kad esate ne tik girdimi, matomi ir jaučiami – esate vertinami ir mylimi. Tai ženklas, kad nelengvame kelyje yra kas palaiko ir Jūsų nešulį, ir Jūsų tikėjimą. Tegu ir palaikymo, ir šviesos, ir tikėjimo būna kuo daugiau“, – sveikindamas

Prezidentas užsuko į restoraną, kuris neprašo Galimybių paso

www.siandien.info lrp.lt nuotrauka Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda šiandien lankosi Mažeikių rajone esančioje „Orlen Lietuva“ naftos perdirbimo produktų gamykloje. Vizito metu Prezidentas su įmonės vadovais aptarė daugiamilijoninį investicinį projektą, o susitikime su įmonės darbuotojais – vienos didžiausių profesinių sąjungų Lietuvoje veiklą. Įmonės atstovai Prezidentui pristatė ateinančių penkerių metų strateginį planą ir patvirtintą 641 mln. eurų investicinį projektą. Juo siekiama efektyvesnio produktų perdirbimo, kuris prisidėtų prie didesnio įmonės konkurencinio atsparumo ir bendro taršos mažinimo. „PKN Orlen“ atėjimas į Lietuvą žymėjo strateginės Lietuvos ir Lenkijos energetinės partnerystės pradžią, kuri kasmet vis stiprėjo. Sėkmingai įgyvendintas naujasis investicinis projektas dar labiau sustiprins mūsų

Trūko ir ūkininkų kantrybė: reiškia nepasitikėjimą žemės ūkio ministru K. Navicku

www.siandien.info LR Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei J.E. LR Prezidentui Gitanui Nausėdai Kopija LR Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen Sprendimas išreikšti nepasitikėjimą žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku žemdirbių visuomenėje brendo seniai. Tai – ne spontaniškas veiksmas. Sulaukiame vis daugiau raginimų iš ūkininkų, žemės ūkio įmonių vadovų, specialistų, maisto pramonės atstovų tai daryti. Pasigirsta kvietimų protestams. Štai nusigyvenome iki to, kad net Savivaldybių žemės ūkio skyrių darbuotojų asociacija šaukiasi pagalbos dėl susitikimų su Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir jai pavaldžių įstaigų specialistais nebuvimo. Jų nebuvo per šį „ministravimo“ periodą ir su mumis, neskaitant keleto, kurių išsireikalavome patys. Tačiau

Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimas

www.siandien.info Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda spalio 5–6 d. dalyvauja neformaliame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime Slovėnijoje. Pirmosios dienos sesija skirta ES vaidmeniui pasaulyje, ypač santykių su Kinija ir JAV aptarimui. lrp.lt Europos lyderiai taip pat skyrė laiko situacijai Afganistane ir migracijos klausimams. Šalies vadovas teigė, kad ES turi įveiklinti visus įrankius, padėsiančius išvengti humanitarinės krizės regione ir potencialios nelegalios migracijos bangos į ES. Prezidentas atkreipė Europos lyderių dėmesį į tai, kad ES turi ruoštis įvairiems scenarijams ir užtikrinti, kad ES migracijos, prieglobsčio ir sienos apsaugos politika netaptų nedemokratiškų režimų manipuliacijos įrankiu. „Dabartinė geopolitinė padėtis,

Susitiko su Armėnijos Ministru Pirmininku

www.siandien.info Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su Armėnijos Ministru Pirmininku Nikolu Pašinianu. Daugiausia dėmesio susitikime skirta Armėnijos vyriausybės vykdomoms reformoms ir įsipareigojimų pagal ES visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimą įgyvendinimui aptarti. Šalies vadovas akcentavo, kad demokratinė Nikolo Pašiniano vyriausybė rinkimų metu iš Armėnijos žmonių gavo stiprų mandatą reformoms įgyvendinti. Prezidentas teigė, kad ES įsitraukimas į institucijų stiprinimą, gilesni ekonominiai ryšiai su Armėnija yra siekiamybė, pabrėžė, kad Lietuva palaiko Armėniją nelengvame demokratinių reformų kelyje, ir pasiūlė Lietuvos pagalbą įgyvendinant reformas teisėtvarkos, kovos su korupcija ir kitose srityse. lrp.lt „Lietuvai svarbus būsimas Rytų partnerystės

Laikraštis ŠIANDIEN. Dideli mažo miestelio žmonės

Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė ne kartą skelbė ir gyrėsi, kad ji suvaldė migrantų krizę. Kaip yra iš tikrųjų ir ką išgyveno vasarą Lietuvos pasienyje esančio Dieveniškių miestelio žmonės? Žavinta BUTVILIENĖ, Dieveniškių miestelio gyventoja, laikraštis ŠIANDIEN Didžiulės bėdos Dieveniškėse prasidėjo birželio trečiosios rytą, kai pakilęs virš  miestelio  pasieniečių sraigtasparnis ėmė sukti ratus. Sunku buvo  patikėti, kad grasinimai Lietuvą užtvindyti nelegalių migrantų srautais ėmė pildyti su kaupu. Kasdien su nerimu laukdavau naujo ryto, naujos dienos, naujų naujienų. Sekiau skaičius, skaičiau informacinius straipsnius, vis dažniau ieškojau  puslapyje  www.pasienis.lt. naujos informacijos. Kiek sulaikyta nelegaliai sieną kirtusių neteisėtų migrantų?

Laikraštis ŠIANDIEN. Šiemet miškai per paukščių perėjimą buvo kertami net tose NATURA 2000 teritorijose, kurios įsteigtos paukščių apsaugai

Labanoro giria  lietuviams svarbi tiek pat, kiek ir lenkams  Belovežo giria.  Lietuvos miškų padėties apžvalga 2020-2021 metų laikotarpiu. Andrejus GAIDAMAVIČIUS, miškininkas ir biologas, Labanoro klubo prezidentas 2020-2021 metų laikotarpyje gamtosauginė padėtis Lietuvos miškuose toliau blogėjo. 2020 metais po LR Seimo rinkimų pasikeitus valdžiai, visuomenė ir nevyriausybinės organizacijos tikėjosi, kad bent saugomose teritorijose miškai bus apsaugoti. Deja, tam reikalingi įstatymai atidėliojami jau šeštus metus, motyvuojant tuo, kad vyksta „Nacionalinis miškų susitarimas“, kuris ir turės nuspręsti, kokia turės būti miškų politika Lietuvoje. Šis susitarimas vyksta nuo šių metų kovo mėnesio, bet yra paskandintas biurokratinėse procedūrose ir lobistinių organizacijų interesuose. Jau nuo pat pradžių

Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, tapytojas Vytautas Kolesnikovas

Eidamas 73-uosius metus spalio 1 d. mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, tapytojas Vytautas Kolesnikovas. V. Kolesnikovas gimė 1948 m. spalio 25 d. Alytaus mieste tarnautojų šeimoje. 1955 m. pradėjo lankyti pirmą klasę Alytaus 2-ojoje vidurinėje mokykloje. 1964 m. aštuonias klases baigė Simno mokykloje internate. 1964–1968 m. mokėsi Alytaus mechanikos technikume. 1974 m. baigė Meno universitetą Maskvoje. 2002 m. baigė Nesvyžiaus akademiją ICOMOS-IFLA prie UNESCO. 1970 m. dirbo Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje kontrolės meistru. 1970–1972 m. dirbo Alytaus mašinų gamykloje vyriausiuoju dailininku, 1972–1977 m. – dailininku Alytaus statybos treste, 1977–1979 m. „Alytaus šilumos tinkluose“. 1978 m. pradėjo kūrybinę veiklą – dalyvavo

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris ir jo priedas Žemaitija (Mona Žemaitėje)

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris ir jo priedas Žemaitija (Mona Žemaitėje) . Žemaičiai nori išsaugoti savo kalbą, tradicijas, istoriją, ne vienas žemaitis  atvirai sako, kad jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, bet nėra lietuvis.   Žemaitija labiausiai praranda kalbą. Profesorius  Juozas Pabrėža surinko daugybę duomenų, įrodančių žemaičių kalbos statusą. Laikraštis ŠIANDIEN parengė interviu žemaičių kalba su knygos „Žaltiūm Žemė“ autore  iš Alėksandravo (Plungės r.) Irena Stražinskaite – Glinskiene. Irena, kas tau īr žemaitiu kalba? Ta ligo pagrinds pu kuojuoms, i katron atsėspīros gali tuolėi ētė. Tēp tuolėi, kėik dūšė panuories. Vo dūšė gerīms dalīkams ožtūras nator. Če kāp tuo patarlie

Verslininkui V. Kučinskui bankroto byla nekeliama: tęsiamas daugiau nei 67 mln. eurų skolų išieškojimas

www.siandien.info Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atmetė „Arvi“ bendrovių akcininko ir praeityje vieno turtingiausių Lietuvos žmonių Vidmanto Kučinsko atskirąjį skundą bei paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo (2021 m. birželio 25 d.) nutartį, kuria nuspręsta V. Kučinskui neiškelti fizinio asmens bankroto bylos. Kauno apygardos teismas nusprendė, kad V. Kučinskas buvo pernelyg pasyvus, nes sąmoningai leido susidaryti skoloms, nedėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti ir dėl to tapo nemokus. Teismo vertinimu, V. Kučinskas iš anksto ruošėsi nevykdyti prievolių kreditoriams ir sąmoningai siekė, kad nebūtų į

Migrantų krizė: ministrei A. Bilotaitei ramu, o kiek žmonių grąžinta į kilmės valstybes?

www.siandien.info „VRM ministrei Agnei Bilotaitei ramu. Anot ministrės, ji suvaldė nelegalių migrantų krizę ir gal todėl nenori viešai atskleisti kas ten iš tiesų vyksta. Nejaugi ministrė negauna tikslios informacijos ar gauna, ir tiesiog mums visiems meluoja? Yra ir kitų problemų. Ilgą laiką neturėjome informacijos apie peržiūrėtus prieglobsčio prašymus, nebuvo skelbiama statistika, kiek žmonių buvo grąžinta į kilmės valstybes, kiek valstybės biudžetui kainuoja migrantų išlaikymas“, – sako LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė. Gintauto Kniukštos nuotrauka. LVŽS frakcija teigia, kad užuot aiškinę visuomenei priimamus sprendimus ir atsiskaitę už migracijos krizės valdymą, esantys valdžioje pasuko pačiu

Priima paraiškas gauti Nacionalinę Jono Basanavičiaus premiją

WWW.SIANDIEN.INFO Iki spalio 1 dienos Kultūros ministerija  priima paraiškas gauti Nacionalinę Jono Basanavičiaus premiją. Premijos paskirtis – įvertinti pavienių asmenų arba bendrą veiklą vykdžiusių asmenų grupių išskirtinius nuopelnus etninės kultūros srityje, reikšmingą kūrybinę, mokslinę veiklą ir kitus darbus, susijusius su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu ir etnokultūriniu ugdymu. Kandidatais gauti premiją gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai asmenys ir jų grupės, vykdžiusios bendrą veiklą lietuvių etninės kultūros srityje. Kandidatus premijai gauti turi teisę siūlyti Lietuvos Respublikoje, kitose Europos Sąjungos valstybėse ir trečiosiose valstybėse registruoti juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose yra nurodyta su lietuvių etnine kultūra susijusi veikla,

Mirė nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, rašytojas, tapytojas Leonardas Gutauskas

Eidamas 83-iuosius metus mirė nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, rašytojas, tapytojas Leonardas Gutauskas. Rašytojas ir tapytojas Leonardas Gutauskas gimė 1938 m. lapkričio 6 d. Kaune. 1965 m. baigė scenografijos studijas Lietuvos dailės institute. Nuo 1989 m. grupės „24“ narys, nuo 1967 m. – Rašytojų sąjungos, nuo 1976 m. – Dailininkų sąjungos narys.  L.Gutauskui 1981 m. paskirta Valstybės premija, 1991 m. – Rašytojų sąjungos premija, 1995 m. – S.Šimkaus premija už eilėraščius N.Sinkevičiūtės „Spalvotam ciklui“, 1998 m. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija, 2001 m. – Nacionalinė

Mini Baltų vienybės dieną

www.siandien.info Lietuvos ir Latvijos parlamentų nariai Kuldygoje kartu mini Baltų vienybės dieną. „Jau devintą kartą Lietuvos ir Latvijos parlamentarai mini Baltų vienybės dieną, kuri liudija, kad galime ir bendromis jėgomis imtis darbų, ir giminiškai švęsti. Šįkart Kuldygoje prisiminsime Saulės mūšį, kai prieš 785 metus susivieniję žemaičiai ir žiemgaliai įveikė Kalavijuočių ordiną. Labai simboliška, nes ypač dabar svarbi mūsų vienybė, kad kartu įveiktume šiandienos grėsmes ir iššūkius. Kartu esame stipresni! Kartu mes – baltų tautos!“ – sako Lietuvos parlamento vadovė. O. Posaškovos nuotr.    Bendras šios istorinės datos minėjimas – tai jau tradicija tapęs Lietuvos

Laiškai Ministrų Kabineto vadovei. Ar ji juos skaito?

www.siandien.info Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis penktadienį išplatino viešą laišką Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei ir paragino vietoje kovos, rinktis diskusijas ir konstruktyvų bendradarbiavimą bei paragino Premjerę pasikviesti visų partijų lyderius ir susitarti dėl veiksmų, kurie būtų naudingiausi Lietuvai ir žmonėms kovoje su koronavirusu ir jo pasekmėmis. Laiško tekstas: Ramūnas Karbauskis. Atviras laiškas I. Šimonytei: I. Šimonytė. Redakcijos archyvo nuotrauka. "Šiandien Lietuvai nereikia tarpusavio kovų, susipriešinimo. Lietuvai reikia darnos ir vienintelės kovos – kovos su koronavirusu ir jo socialinėmis bei ekonominėmis pasekmėmis. Jūs, esantys valdžioje, šiandien turite stengtis rodyti, kad visi, kas

Laikraštis ŠIANDIEN. Dviejų žemaičių pasikalbėjimas apie žemaičių kalbą

Juozas Pabrėža:„Žemaitis nėkomet nasotars diel kalbuos so lietovio, ne so prūso ar latvio“ www.siandien.info Žurnalisto Gintauto Kniukštos ir profesoriaus Juozo Pabrėžos pokalbis apie žemaičių kalbą. Gerbiamas profesoriau, šių metų kovo mėn.  ŠIANDIEN išsamiai pristatė Jūsų monografiją „Žemaičių kalba ir rašyba“. Pokalbį užbaigėte optimistiniu ir tvirtu įsitikinimu, kad žemaičių kalba skambės ir po šimto, ir po dviejų šimtų, ir dar daugiau metų. Kas pastaruoju metu daroma, kad taip tikrai būtų?      Galiu atsakingai patvirtinti, kad žemaičių kalba šiandien yra gyva, stipri ir išgyvena didžiulį pakilimą. Daromi labai rimti žingsniai, kad ta kalba būtų išsaugota, pripažinta ir įteisinta.

Susitiko su Moldovos prezidente

www.siandien.info Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos paraštėse Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Latvijos Prezidentu Egiliu Levitu, Estijos Prezidente Kersti Kaljulaid ir Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda. Susitikime daugiausia dėmesio skirta saugumo regione ir pasaulyje klausimams, įvertintos  neseniai pasibaigusios karinės pratybos „Zapad“. Valstybių vadovai vieningai sutarė stebėti situaciją nedemokratinėje kaimynystėje bei Baltarusijos ir Rusijos karinės integracijos procesus. Kalbėdamas apie Baltarusijos vykdomą hibridinę ataką šalies vadovas dėkojo kaimyninių valstybių Prezidentams už parodytą solidarumą dėl Lietuvos prašymo dislokuoti NATO kovos su hibridinėmis grėsmėmis paramos grupę. AP nuotraukoje - Moldovos prezidentė M. Sandu Valstybių vadovai taip pat

Seimas patvirtino rudens sesijos darbų programą, kurioje per 450 projektų

www.siandien.info Seimas patvirtino III (rudens) sesijos darbų programą, kurioje per 450 Seimo frakcijų, komitetų, Seimo narių, Prezidento ir Vyriausybės pasiūlytų projektų (be lydimųjų). Dalis projektų perkelta iš praėjusių parlamento sesijų. Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti 127, Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda – 8, Seimo nariai (frakcijos) – per 300 teisės aktų projektų. Prioritetinis dėmesys sesijoje bus skiriamas švietimui, inovacijų reformai, socialinės atskirties mažinimui, sveikatos apsaugai, Lietuvos žaliajam kursui, viešajam administravimui ir valstybės tarnybai, į nacionalinę teisę bus perkeliamos Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos. Tarp pagrindinių Seimo rudens darbų – 2022 m. valstybės

Prezidentas dalyvauja 76-ojoje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje

www.siandien.info Lietuvos Respublikos Prezidentas  Gitanas Nausėda pradeda dalyvavimą 76-ojoje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje akcentuodamas darnaus vystymosi svarbą. Šalies vadovo kalba Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus sušauktame renginyje darnaus vystymosi tikslų klausimu numatyta vėlyvą pirmadienio vakarą Lietuvos laiku. Savo kalboje JT aukšto lygio susitikimo dalyviams Prezidentas akcentuos, kad pažanga įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkę yra didelė, bet dar nepakankama. Darnaus vystymosi darbotvarkę sudaro bendrai pasaulio valstybių sutarti 17 tikslų, orientuoti į socialinės atskirties, švietimo, aplinkos apsaugos, klimato kaitos, inovacijų ir ekonomikos augimo, lygybės ir kitus tikslus. lrp.lt nuotr. JT narėms Prezidentas akcentuos didelę solidarumo svarbą. “Mums solidarumo prireiks, siekiant įveikti dar vieną didelį, skubiai spręstiną klausimą – klimato

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris: valstybė, kurioje teisė neveikia

www. siandien.info Valstybė, kurioje teisė neveikia. Kodėl mus valdžia skirsto  į pasiskiepijusius ir nepasiskiepijusius? Kodėl mindžiojama Lietuvos Respublikos Konstitucija?: Laikraštis ŠIANDIEN kviečia į diskusiją dėl naujo KONSTITUCIJOS projekto. Šiemet  miškai per paukščių perėjimą buvo kertami net tose NATURA 2000 teritorijose, kurios įsteigtos paukščių apsaugai. Kaip tokius valdžios žingsnius  vertina visuomenė? „Ministrės pirmininkės I. Šimonytės blogiausi iki šiol stebėti vertinimai buvo 2011 m. gruodžio mėnesį (tada ją 28 proc. vertino palankiai ir 61 proc. nepalankiai), o šių metų vasaros pabaigoje apklausti gyventojai šią politikę įvertino dar prasčiau (26 proc. palankiai ir 67 proc. nepalankiai)“- rodo „Baltijos tyrimų“ apklausa. Naujas laikraščio ŠIANDIEN

Gintautas Kniukšta: „Ačiū visiems, kurie padėjo rengti naują laikraščio ŠIANDIEN numerį ir priedą „Žemaitija“

Gintautas KNIUKŠTA, laikraščio ŠIANDIEN vyr. redaktorius  Ačiū visiems, kurie padėjo rengti naują laikraščio ŠIANDIEN numerį ir priedą „Žemaitija“. Jis jau spaustuvėje. Šeštadienį  laikraštį galite įsigyti visuose prekybos centruose, visur, kur prekiaujama spauda (Žinoma, jeigu tokią galimybę Jums suteikia p. Šimonytės kabinetas)... Naujausiame laikraščio ŠIANDIEN numeryje pokalbis su profesoriumi Juozu Pabrėža :“ O kaip su žemaičių kalbos pripažinimu Lietuvoje?“      „Gal kai kam ir keistai nuskambės, bet Lietuvoje to pripažinimo siekti yra labai nelengva. Daug kam giliai įsirėžę, kad turime vieną valstybinę lietuvių kalbą, o visos kitos kalbinės sistemos priskirtinos tarmėms. Iš tikrųjų turime ir lietuvių, ir žemaičių kalbas, o tos abi

Mirė Romualdas Rakauskas – vienas svarbiausių kūrėjų, įtvirtinusių Lietuvos fotografijos mokyklos tradiciją

Eidamas 81-uosius metus mirė Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, fotomenininkas Romualdas Rakauskas. R. Rakauskas gimė 1941 metais Akmenėje. Vilniaus universitete jis studijavo žurnalistiką, dirbo leidiniuose „Literatūra ir menas“, „Mūsų gamta“, 1967–2004 metais buvo kultūros žurnalo „Nemunas“ Iliustracijų skyriaus vedėjas, redaktorius. 1969 metais R. Rakauskas su kitais įkūrė Lietuvos fotografijos meno draugiją. Jis surengė daugiau kaip 70 individualių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Žymiausias R. Rakausko darbas – fotografijų ciklas „Žydėjimas“ (1974–1984). Dešimtmetį menininkas keliavo po Lietuvą stebėdamas skirtingu metu įvairiose šalies vietose prasidedantį pavasarinį žydėjimą. Fotografuodamas žiedlapių fone pozuojančius

Top