Jūs esate
Pagrindinis > Lietuvoje (Puslapis 16)

Lietuvoje

Naujas ŠIANDIEN numeris: užsienio politikos nesėkmės ir mūsų miškai

www.siandien.info Prekyboje naujas ŠIANDIEN numeris. "Ši pandeminė krizė yra jau antras įrodymas, kad visokios krizės gamtai neša tik blogus dalykus. Pamenat 2008-2009 metų ekonominę krizę? Pamenat nurėžtas pensijas, prarastus darbus? Tik miško kirtėjai krizės nepajautė, nes kaip tik krizė – taip mediena ir brangsta. O kai brangsta mediena – ir pajamų daugiau. Pamenu, kaip tos krizės metais urėdijos masiškai pirko naujus automobilius, kompiuterius, renovavo girininkijas (kurias, po „valstiečių“ įvykdytos reformos, ruošiamasi uždaryti ir išparduoti)... Girdėjau, kad Vilniaus miškų urėdijoje, Smolensko gatvėje, net tualetai buvo marmurinėmis trinkelėmis iškloti. Įdomu, kur urėdija panaudos pernai gautą rekordinį 200

Baigėsi eilinis eksperimentas, kuris žmonėms sukėlė  daug nepatogumų

www.siandien.info Vyriausybė nutarė sustabdyti galimybių paso galiojimą nuo š. m. vasario 5 d.   Nuo 2021 m. gegužės galimybių pasą bent kartą atsisiuntė daugiau nei 2 milijonai žmonių. Bendras atsisiuntimų skaičius (kartu su pakartotiniais) gerokai didesnis – beveik 13 milijonų, tačiau tas žmonių supriešinimas iš tikrųjų daugumai šalies gyventojų atsibodo. „Eilinis eksperimentas, kuris sukelia daug nepatogumų, o rezultatas neaiškus, nes sunkiai įvertinamas“, - sakė kalbinti žmonės. Nuo š. m. vasario 5 d. galiooja šios standartinės pagrindinės infekcijų kontrolės ir asmenų apsaugos priemonės: SritisApsaugos priemonėsPrekybaUžtikrintas 15 m2 prekybos bendras plotas vienam lankytojui arba vienu metu aptarnaujamas

Nesuteikė leidimo Vasario 16-ąją Vilniaus centre organizuoti mitingą

www.siandien.info „Išnagrinėjus pateiktą pranešimą ir pateiktus paaiškinimus apie planuojamą mitingą, įvertinus valstybės ir Savivaldybės institucijų organizuojamus renginius minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos susirinkimo įstatymo 7 straipsnio 6 dalimi, 2022 m. vasario 16 d. 11–14 val. planuojamas mitingas šalia paminklo Jonui Basanavičiui nėra galimas suderinti, kadangi minėta vieta įtraukta į valstybės ir Savivaldybės institucijų organizuojamus renginius“, – informavo Vilniaus savivaldybės atstovas Paulius Vaitekėnas. Gintauto Kniuk6tos nuotrauka. Vilniaus savivaldybė taip pat primena, kad Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 7 straipsnio 6 dalis numato, kad minint valstybės šventes: Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės

Premjerė: tvora bus pastatyta iki rugsėjo, o galimybių pasas bus panaikintas kitą savaitę

www.siandien.info Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė penktadienį lankėsi Varėnos rajone esančiame A. Barausko pasienio užkardos ruože. Vizito metu Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) ir fizinio barjero projektą įgyvendinančios bendrovės „EPSO-G“ atstovai premjerei pristatė pasienyje įgyvendinamų darbų eigą. lrv.lt nuotr. Koncertinos tiesimo darbai šių metų pradžioje buvo baigti projekto pirmojo etapo – Druskininkų, A. Barausko, Adutiškio, Kabelių ir Kapčiamiesčio pasienio užkardų – ruožuose. Tvoros segmentai pirmojo etapo ruožuose turi būti įrengti iki balandžio 30 dienos, o visas daugiau nei 500 kilometrų ilgio fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija bus įrengtas iki rugsėjo. Tvoros viršuje tvirtinama koncertinos

Šiandien – Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena

www.siandien.info Šiandien – Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Prieš 77-erius metus buvo išlaisvinta Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykla. Šiandien pagerbiame milijonus nekaltų žmonių, kurie tapo Antrojo pasaulinio karo metu nacių vykdyto genocido aukomis. lrv.lt nuotr. Šiandien nulenkiame galvas ir prieš visus Pasaulio tautų teisuolius, kurie rizikuodami savo gyvybėmis gelbėjo kitų gyvybes. Nusikaltimai žmogiškumui neturi senaties, o bėgantys metai dar labiau išryškina tragedijos mastą. "Per Holokaustą netekome gausios Lietuvą kūrusios bendruomenės, jos praradimas mus nuskurdino. Šis skausmo testamentas įpareigoja kartų kartas nešti bendros atsakomybės už tai, kas nutiko, naštą ir dėti visas pastangas, kad tai daugiau niekada nepasikartotų.

Marijampolė pamatė Prezidentą

lrp.lt nuotr. www.siandien.info Pandemija, perteklinis mirtingumas parodė, kad Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonių sveikatai reikia skirti gerokai didesnį dėmesį. 2020 m. beveik trečdalis 65 m. amžiaus ir vyresnių asmenų Lietuvoje savo sveikatą vertino blogai. Vidutinė tikėtina sveiko žmogaus gyvenimo trukmė būnant 65 m. Lietuvoje yra 6,4 metai, t. y. beveik dvigubai mažesnė nei Europos Sąjungoje Prezidentas  kritiškai vertina naudą, kurią suteikia galimybių pasas. Prezidento teigimu, galimybių pasas, plintant omikrono atmainai, veikiau priešina visuomenę, nei padeda suvaldyti pandemijos plitimą. 2020-aisiais Regionų forume pavyko sutelkti politines partijas pasirašyti memorandumą dėl savivaldos savarankiškumo stiprinimo. „Praėjusių metų pabaigoje pats pateikiau

„Romualdo Ozolo skaitymai“

2022 m. sausio 31 d., pirmadienį, 16 val. Seimo lankytojų centre (Gedimino pr. 60) vyks renginys „Romualdo Ozolo skaitymai“, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, parlamentaro (1990–2000), Pirmosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministro Pirmininko pavaduotojo, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, Seimo, Seimo tarybos nario, filosofo Romualdo Ozolo (1939 m. sausio 31 d. – 2015 m. balandžio 4 d.) atminimui. Skaitymuose dalyvaus politologas, socialinių mokslų daktaras Algimantas Jankauskas, filosofas, humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Radžvilas, poetas, literatūrologas, filosofijos daktaras Vytautas Rubavičius, Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktorius Dalius Žižys, R. Ozolo bendražygiai, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Ar vėl turime išeiti į Baltijos kelią”

www.siandien.info  „Šiandien mes vėl svarstome tai, kas jau buvo nagrinėjama Lietuvos Konstituciniame Teisme, kuris labai aiškiai ir daug kartų pasisakė, kad asmenvardžių užrašymas tapatybės dokumentuose nelietuvių kalba reikštų, pirma, valstybinės kalbos statuso, nustatyto Konstitucijos keturioliktame straipsnyje, paneigimą, antra, piliečių lygybės įstatymui principo, nustatyto Konstitucijos dvidešimt devintame straipsnyje, paneigimą. Lietuvos Respublikos Seimo nario priesaikoje yra tokie žodžiai: (..) prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą (…). Kur mus veda Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas šios priesaikos akivaizdoje? Naikinti Lietuvos pilietinę bendriją, naikinti Lietuvos valstybingumo pamatus? Lietuvių kalbos instituto narių nuomonę

Visuomenininkai steigia nominaciją „Valstybinės lietuvių kalbos išdavikas“ -Seimas nustatė vardų ir pavardžių rašymo lotyniškos abėcėlės rašmenimis tvarką asmens dokumentuose

www.siandien.info Seimas priėmė Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą, kuriuo nutarta nustatyti naujas asmens vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, civilinės būklės aktų įrašuose ir kituose asmeniui išduodamuose oficialiuose dokumentuose pagrindines taisykles. Įstatyme įtvirtinta, kad vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau jame taip pat nustatytos išimtys, kai vardai ir pavardės galės rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis. Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose galės būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu: - jis arba jo vienas iš tėvų, senelių, prosenelių ar kitų pagal

Pasveikino Danijos karalienę 50-ųjų valdymo metinių proga

www.siandien,info Lietuvos Respublikos Prezidentas pasveikino Danijos karalienę Margaritą II jos 50-ųjų valdymo metinių proga. Praėjusiais metais Lietuva ir Danija paminėjo diplomatinių santykių užmezgimo 100-metį ir šių santykių atkūrimo 30-metį. Šios sukakties proga su vizitu Lietuvoje lankėsi Danijos kronprincesė Mary. Šalies vadovas Jos Didenybei perdavė nuoširdžius sveikinimus Lietuvos žmonių vardu, Danijos Karalystei ir jos gyventojams linkėdamas klestėjimo. „Mūsų šalis sieja bendromis vertybėmis ir pagarba paremti ilgamečiai draugiški santykiai. Tikiu, kad ir toliau visapusiškai stiprinsime mūsų bendradarbiavimą Šiaurės ir Baltijos šalių šeimoje, Europos Sąjungos ir NATO lygmeniu“, – sveikinime rašė Prezidentas. Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Danijos karalienė Margrethe

Laisvės premijos laureatė B. Mališkaitė: „Sausio 13-oji kiekvienam ir kiekvienai yra geras laikas permąstyti savo santykį su tiesa ir laisve”…

Laisvės premijos laureatė B. Mališkaitė: „Sausio 13-oji kiekvienam ir kiekvienai yra geras laikas permąstyti savo santykį su tiesa ir laisve: laisvas nuo ko? laisvas kam? Laisvės be moralės ir atsakomybės nebūna“ Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Dž. G. Barysaitė) Laisvės premijos laureatės, Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos vienuolės Bernadetos Mališkaitės kalba Laisvės gynėjų dienos minėjime ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje: Jūsų Ekscelencija Prezidente, Ekscelencijos užsienio šalių ambasadoriai, vyskupai, gerbiamoji Seimo Pirmininke, Seimo nariai, Vyriausybės vyrai ir moterys, garbūs Sausio 13-osios minėjimo dalyviai! Kai sužinojau, kad esame nominuoti premijai, prieš akis iškilo Juozo Zikaro Laisvės statula. Ne

2022 m. sausio 13-oji: Žmonės ant virbų prieš Seimą movė valdžios jiems išrašytus Galimybių pasus…

www.siandien.info, www.alkas.lt Gintauto Kniukštos nuotrauka. Šiandien sostinėje buvo apribotas eismas, ribojamas įvažiavimas į Vilnių. Policija tikrino stabdė automobilius ir net autobusus. Privažiavimai prie Seimo užtverti. Sausio 13 – Laisvės gynėjų dieną prie Lietuvos Seimo surengtame minėjime protestuojantys prieš valdžios vykdomą politiką Lietuvos piliečiai – nušvilpė valdiškas kalbas sakiusius valdžios atstovus išskyrus Lietuvos Prezidentą Gitaną Nausėdą. Protestuotojai rankose laikė plakatus su užrašais „Komunistinės nkvedistinės kgbistinės išperos lauk iš valdžios“, „Mergaite pagal iškvietimą išeikite“, „Lauk landsberginį gaivalą! Šalin kovidinį PIŠ‘o fašizmą“, „Ne už tokią laisvę žuvo lietuviai“, „Pakelk galvą, lietuvi!“, „Tauta bunda!“, „Piliečiai prieš

Šarūnas  Jasikevičius apie koronavirusą: „Dvi taurelės ir eini į darbą“

Šarūnui Jasikevičiui buvo suteiktas Kauno miesto Garbės piliečio vardas. Nuotr. euroleaguejam.files.wordpress.com www.siandien.info Šarūnas Jasikevičius pirmą kartą koronavirusu užsikrėtė 2020 metų spalį, o pirmą 2022 metų dieną treneriui ši liga buvo diagnozuota vėl. Praeityje jau kelis kartus skeptiškai apie pasaulinę pandemiją pasisakęs Š. Jasikevičius savo nuomonės nekeičia ir, kaip sako pats, „su daug dalykų nesutinka“. „Visi interpretuoja šiuos žodžius kaip nori, bet jeigu prieš 10 metų man pasakytų, kad man yra toks virusas, Lietuvoje ko gero išgertume dvi taureles arbatos ir kitą dieną eitume į darbą. Taip būtų, jei nebūtų užkurtas toks reikalas kaip omikronai,

Naujas ŠIANDIEN numeris: miestelyje liko tik bažnyčia ir bendruomenės namai

Rytoj prekyboje naujas ŠIANDIEN numeris. Karklėnų ruginės duonos skonis.1905 metais miestelyje buvo įsteigta mokykla. Prieš metus ji buvo sunaikinta. Nebėra ir kultūros namų. Liko tik bažnyčia ir bendruomenės namai.  Karklėnai – miestelis Kelmės rajone, prie kelio Varniai - Kražiai.  Karklėnų bendruomenės pirmininkas Valeras Kuizinas šešiolika metų dirbo Vilkyčių pieninėje, į Karklėnus grįždavo tik savaitgaliais, tačiau jau treji metai kai jis sprendžia tik miestelio bendruomenės problemas. Labiausiai pirmininkui skauda širdį, kad neliko mokyklos, miestelio kultūros pagrindinio židinio ir šaltinio. „Mūrai dar stovi, ačiū Dievui, langai neišdaužyti, mokyklos jau daugiau kaip metai nėra, nebėra ir kultūros

Laikraštis ŠIANDIEN. Kada Seimas atsikvošės ?

                     Romaldas ABUGELIS, laikraščio ŠIANDIEN apžvalgininkas    Seimas yra svarbiausia mūsų politinio gyvenimo ašis ne dėl nuolatinio žiniasklaidos dėmesio, o dėl Konstitucijos šiai institucijai suteiktų galių vykdant tris itin svarbias funkcijas: atstovavimą, įstatymų priėmimą ir vykdomosios valdžios kontrolę. Lietuva – parlamentinė respublika, todėl visiškai natūralu, kai gerovės, teisingumo, tvarkos ir paprasčiausio žmogiškumo ištroškę piliečiai savo žvilgsnius kreipia į Seimo pusę.                         Seimas – tarp korumpuočiausių įstaigų  Pastaruoju metu vis dažniau girdime, kad demokratinėms sistemoms yra iškilęs pavojus. Bet gi nepamirškime, kad viena iš esminių demokratinės sistemos tvarumo sąlygų yra pasitikėjimas. Juo mūsų parlamentas, deja, pasigirti

Laikraštis ŠIANDIEN. Nida Vasiliauskaitė: „Šių metų nei vienas nebepamiršime, o visuomenė niekada nebebus tokia, kokia buvo: nerašyta „socialinė sutartis“ nutraukta

Antroji Lietuva. Kuri čia šalis? Filosofė Nida VASILIAUSKAITĖ atsako į laikraščio ŠIANDIEN žurnalisto Gintauto KNIUKŠTOS klausimus   Gerbiama Nida, pradėkime pokalbį nuo Jūsų kuriamos partijos. Kada ji gali gimti? Tikiuosi, greitai. Lietuvos žmonių nusivylimas partijomis – didžiulis. Nebijote, kad Jūs ištiks filosofų Arvydo  Juozaičio ar Vytauto Radžvilo likimas? Antai A. Juozaitis nekūrė savo politinės organizacijos, o  kažkodėl bandė gelbėti senjorų partiją. Jo politinis žygis baigėsi visišku fiasko – po praėjusių Seimo rinkimų jis ne tik paliko pirmininko postą, bet ir pats išstojo iš šios partijos. Keistas palyginimas: žinoma, kad jiems tik fiasco ir tegalėjo

Prezidentui įteikė peticiją dėl galimybių paso stabdymo su 112 tūkst. gyventojų parašų: kiek dar reikia surinkti?

www.siandien.info; alkas.lt Žymūs kultūros ir sporto žmonės trečiadienį Prezidentui Gitanui Nausėdai įteikė peticiją dėl galimybių paso stabdymo su 112 tūkst. gyventojų parašų: jie surinkti per rekordiškai trumpą laiką – savaitę. Į Daukanto aikštę atvyko aktoriai Gediminas Storpirštis, Rimantė Valiukaitė ir Ramūnas Cicėnas, Inesa Paliulytė, psichologas Edvardas Šidlauskas. Jie peticiją su 122 tūkst. gyventojų parašų patikėjo sportininkui Žydrūnui Savickui, kad jis ją įteiktų Prezidentui G.Nausėdai. Jo Ekscelencija būrį aktyvių visuomenės veikėjų priėmė Prezidentūroje, kur bendravo su jais daugiau nei valandą. Po peticijos iniciatorių pokalbio su Jo Ekscelencija Prezidento atstovas spaudai Ridas Jasiulionis teigė, kad

„Jo neįmanoma buvo pastebėti tarp žmonių, kurie rengė Sąjūdžiui prielaidas. V.Landsbergio ten nebuvo“

Vytautas RADŽVILAS, www.siandien.info, www.pozicija. org Praeitis niekada nepraeina. Ji yra jėga, stumianti mus į ateitį. Kai išgirstame dažnai kartojamą ir jau nuvalkiotą frazę „nesigręžiokime į praeitį, geriau žvelkime į ateitį” atsiminkime, kad tai netiesa. Šitaip galima pasakyti tik nuoširdžiai nesuprantant arba turint piktų kėslų. Praeitis niekada nepraeina. Ji yra jėga, stumianti mus į ateitį. Landsbergio vaidmuo sąjūdžio pradžioje ir jo žlugimo pabaigoje. Kodėl Lietuvos likimas pakrypo tokiu keliu, nors buvo kitų alternatyvų… Susitelkti grynai į Landsbergio asmenybę būtų milžiniška klaida. Tokio pobūdžio, rango ir veiklumo žmonės atsiranda tada, kai ateina jų laikas ir kai jų

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės išskirtinis interviu ŠIANDIEN

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės išskirtinis interviu ŠIANDIEN. Verta įsigyti. "Kodėl Lietuva orientuojasi ne į JAV, kurioje teismai sustabdė privalomą vakcinaciją, ar, tarkime, Švediją bei Norvegiją, kurios netaiko diskriminuojančių priemonių nevakcinuotiems asmenims? „Moderna“ - 2021 metų pirmojo pusmečio apyvarta 6.3 milijardai dolerių, iš kurių 5.9 milijardai dolerių už Covid19 vakcinas. Per 11 savo veiklos metų ši bendrovė nebuvo uždirbusi jokio pelno, tuo tarpu veiklos rezultatas vien už 2021 metų vieną ketvirtį – 2.78 milijardų dolerių pelno. „Pfizer“ - 2021 metų pirmojo pusmečio apyvarta – 33.5

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris. „Kada Seimas atsikvošės: narkotikai svarbiau už duoną?“

www.siandien.info Šiandien prekyboje naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris. „Kada Seimas atsikvošės: narkotikai svarbiau už duoną?“ „Mūsų parlamento darbo tradicijos iš esmės vis dar skiriasi nuo daugelio Vakarų valstybių, teisėkūros kultūra yra viena iš prasčiausių ES.Teisėkūroje ypač ryški orientacija į kiekybę, bet ne į kokybę. Antai vienos iš Seimo kadencijų metu buvo įregistruota apie 5 000 teisės aktų projektų, o priimtas buvo tik maždaug kas antras. Be to, iš apie 2500 priimtų teisės aktų net kas antras buvo priimtas skubos ir ypatingos skubos tvarka. Kai taip skubiai veikia perkrautas teisės aktų priėmimo

Kviečiame įsigyti laikraščio ŠIANDIEN išleistą Žemaitijos istorinių datų kalendorių 2022 metams

www.siandien.info Kviečiame įsigyti laikraščio ŠIANDIEN išleistą Žemaitijos istorinių datų kalendorių 2022 metams (žemaičių kalba). Kalendorius skirtas Vyčių rinktinės žygiui Kražiai – Kretinga, kuriuo siekta pagerbti vieną žymiausių XVII a. pradžios Europos karvedžių, Žemaitijos seniūną, LDK valstybės karo, švietimo ir kultūros veikėją J. K. Chodkevičių. Vieno kalendoriaus (A3 formato, 14 psl.) kaina 4,5 Eur. Užsakius daugiau kaip 100 egz. – kaina 4 eurai. Užsisakyti kalendorių galima el.p. info@siandien.info, mob. tel. +370679 94646. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Kalendorių dovanosime visiems laikraščio ŠIANDIEN prenumeratoriams. ŠIANDIEN prenumerata 2022 metams

Viešas kreipimasis dėl Nacionalinio miškų susitarimo

www.siandien.info STABDOME DALYVAVIMĄ, NES LIETUVA NORI POKYČIŲ MIŠKUOSE Viešas kreipimasis dėl Nacionalinio miškų susitarimo 2021-11-29 "Kreipiamės į Jus informuodami, kad vienas svarbiausių Lietuvos žaliojo kurso elementų – Nacionalinis susitarimas dėl miškų – žlunga. Šiandieniniai susitarimo dokumentai yra nelegitimūs. Be esminio šio proceso eigos perkrovimo, susitarimas atspindės tik iki šiol miškų politikoje vyravusius interesus, reikalingų pokyčių nebus. Ir toliau vyraus į medieną orientuota miško ekonomika, gamta ir miškų ekosistemos degraduos, o visuomenės nemedieniniai poreikiai bus nuosekliai išstumiami. Bet to, bus teigiama, kad tai – visų pusių bendru sutarimu pasirinktas kelias. Gintauto Kniukštos

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Šalyje nėra šviesaus ir sąžiningo lyderio”

Naujas ŠIANDIEN numeris. Rašytojos ir poetės Adelės Daukantaitės mintys:" Sunaikinus švietimą valstybės pamatai pradeda byrėti visų pirma per kalbos įbuitinimą, per  protėvinio identiteto  naikinimą ir per egocentrinės bei vartotojiškos ideologijos sureikšminimą žmogaus gyvenime. Tai buvo neišmanymas kaip kurti stiprią valstybę, arba specialus projektas – sutelkimas valstybės valdymo kapitalo rankose. Ką tai reiškia?  Tai reiškia, jog reikės pigios darbo jėgos, reikės buitinio žmogaus be pretenzijų ir žmogaus, kurio sąmonėje švilpaus vėjai – nemąstančio, bailaus ir paklusnaus. Tai šiandien ir turime: jaunimas, kuriam visiškai nerūpi valstybės suverenas, nacionalinė politika ir

„Prezidente, grąžinkite Konstitucijos veikimą Lietuvoje!“

www.siandien.info Apie 1,5 tūkst. žmonių šeštadienį susirinko Vilniuje, Katedros aikštėje, jie protestavo prieš skiepus nuo COVID-19 ir reiškė nepasitenkinimą pandemijos valdymu, prašė panaikinti galimybių pasą. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Protestuotojai žygiavo nešini Lietuvos vėliavomis, su šūkiais „Šalin rankas nuo mūsų vaikų“, „Kelkis, Lietuva“, taip pat nešė plakatą su užrašu „Prezidente, grąžinkite konstitucijos veikimą Lietuvoje“. Prie Seimo ir Vyriausybės žmonės degė gedulo žvakutes. Su policijos palyda miniai priartėjus prie Seimo, žmonės skandavo: „Darbą Gustuko picerijai“, „Šalin rankas nuo mūsų vaikų“, „Seimą lauk“. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Renginys baigėsi prie Prezidentūros, kur buvo kreiptasi į šalies

Kviečia 2022 metams prenumeruoti laikraštį ŠIANDIEN

VšĮ "Karšuvos būtovė“ prezidentas, istorijos tyrinėtojas Antanas Gedvilas kviečia 2022 metams prenumeruoti laikraštį ŠIANDIEN: „Jau daug metų visuomenei pristatau Tauragės rajone, Skaudvilės apylinkėje esančią Ivangėnų archeologinę vietovę, kurioje stovėjo galinga tvirtovė, galimai susijusi su Lietuvos karalių Butigeidžio, Butvydo, Vytenio, Gedimino, Pilėnų gynėjo- Margirio pagrindine pilimi. Malonu, kad pastaraisiais metais apie tai daug rašo ir laikraštis ŠIANDIEN, o neseniai  pradėtas leisti ŠIANDIEN priedas Žemaitija (MONA ŽEMAITĖJĖ) įkvepia viltį, kad bus pateikta dar  įdomesnių  faktų apie šio krašto istoriją, tradicijas, papročius. Antanas Gedvilas. Prenumeruoti internetu labai paprasta, tiesiog paspaudžiate nuorodą www. prenumeruoti.lt/laikraščiai  ir po

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Kai iš valdžios balno bus išblokšti savanaudžiai ir ištižėliai, tada galėsime ištarti: „Mes jau turime savo valstybę!“.

www.siandien.info „Studentai Mečislovą Treinį  prisimena  kaip išskirtinai šiltą, ramų ir draugišką dėstytoją. Jis buvo ir labai demokratiškas vadovas, santykius su pavaldiniais, kolegomis ir kitais žmonėmis grindė pasitikėjimu ir bendryste..   Mečislovo Treinio gyvenimas idealiai iliustruoja tikruosius žmogaus gyvenimo šioje žemėje tikslus: nuolat save tobulinti ir nuolat gerinti bei gražinti supantį pasaulį. Ne veltui už ištikimybę teisingumui, pilietiškumui, už nuoseklų ir vaisingą darbą jis apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Tie, kurie turėjo progą iš arčiau pažinti ir bendrauti su profesoriumi, vienu balsu tvirtina, kad po jo žmogiško kuklumo skraiste glūdėjo unikali, daugiaplanė asmenybė. Įdomu, ką pasakytų profesorius apie savo

Gintautas Kniukšta. Kodėl Žemės ūkio ministerija tapo pelkių ministerija?

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis ŠIANDIEN  Dauguma pagrindinių žemdirbių organizacijų prašo šalies vadovų atleisti  iš pareigų neveiklų ir visiškai tam darbui nepasiruošusį žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką. Tuo tarpu Žemės ūkio rūmai, kurie yra finansuojami iš mokesčių mokėtojų pinigų, jų   pirmininkas Arūnas Svitojus, kuris į Seimą kandidatavo su profesoriaus Vytauto Radžvilo vadovaujamu Nacionaliniu susivienijimu, kreipėsi ir į  prezidentą, ir į Seimo pirmininkę, kad šie paliktų ramybėje  aplaidžiai savo pareigas atliekantį ministrą K. Navicką. Girdi, jis, beveik metus prasėdėjęs šiltame ministro krėsle, pagaliau  suprato, kad  reikia pradėti valstybinių įstaigų pertvarką.   Antai Žemės ūkio informacijos ir

Prezidentas užsuko į restoraną, kuris neprašo Galimybių paso

www.siandien.info lrp.lt nuotrauka Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda šiandien lankosi Mažeikių rajone esančioje „Orlen Lietuva“ naftos perdirbimo produktų gamykloje. Vizito metu Prezidentas su įmonės vadovais aptarė daugiamilijoninį investicinį projektą, o susitikime su įmonės darbuotojais – vienos didžiausių profesinių sąjungų Lietuvoje veiklą. Įmonės atstovai Prezidentui pristatė ateinančių penkerių metų strateginį planą ir patvirtintą 641 mln. eurų investicinį projektą. Juo siekiama efektyvesnio produktų perdirbimo, kuris prisidėtų prie didesnio įmonės konkurencinio atsparumo ir bendro taršos mažinimo. „PKN Orlen“ atėjimas į Lietuvą žymėjo strateginės Lietuvos ir Lenkijos energetinės partnerystės pradžią, kuri kasmet vis stiprėjo. Sėkmingai įgyvendintas naujasis investicinis projektas dar labiau sustiprins mūsų

Trūko ir ūkininkų kantrybė: reiškia nepasitikėjimą žemės ūkio ministru K. Navicku

www.siandien.info LR Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei J.E. LR Prezidentui Gitanui Nausėdai Kopija LR Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen Sprendimas išreikšti nepasitikėjimą žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku žemdirbių visuomenėje brendo seniai. Tai – ne spontaniškas veiksmas. Sulaukiame vis daugiau raginimų iš ūkininkų, žemės ūkio įmonių vadovų, specialistų, maisto pramonės atstovų tai daryti. Pasigirsta kvietimų protestams. Štai nusigyvenome iki to, kad net Savivaldybių žemės ūkio skyrių darbuotojų asociacija šaukiasi pagalbos dėl susitikimų su Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir jai pavaldžių įstaigų specialistais nebuvimo. Jų nebuvo per šį „ministravimo“ periodą ir su mumis, neskaitant keleto, kurių išsireikalavome patys. Tačiau

Laikraštis ŠIANDIEN. Dideli mažo miestelio žmonės

Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė ne kartą skelbė ir gyrėsi, kad ji suvaldė migrantų krizę. Kaip yra iš tikrųjų ir ką išgyveno vasarą Lietuvos pasienyje esančio Dieveniškių miestelio žmonės? Žavinta BUTVILIENĖ, Dieveniškių miestelio gyventoja, laikraštis ŠIANDIEN Didžiulės bėdos Dieveniškėse prasidėjo birželio trečiosios rytą, kai pakilęs virš  miestelio  pasieniečių sraigtasparnis ėmė sukti ratus. Sunku buvo  patikėti, kad grasinimai Lietuvą užtvindyti nelegalių migrantų srautais ėmė pildyti su kaupu. Kasdien su nerimu laukdavau naujo ryto, naujos dienos, naujų naujienų. Sekiau skaičius, skaičiau informacinius straipsnius, vis dažniau ieškojau  puslapyje  www.pasienis.lt. naujos informacijos. Kiek sulaikyta nelegaliai sieną kirtusių neteisėtų migrantų?

Laikraštis ŠIANDIEN. Šiemet miškai per paukščių perėjimą buvo kertami net tose NATURA 2000 teritorijose, kurios įsteigtos paukščių apsaugai

Labanoro giria  lietuviams svarbi tiek pat, kiek ir lenkams  Belovežo giria.  Lietuvos miškų padėties apžvalga 2020-2021 metų laikotarpiu. Andrejus GAIDAMAVIČIUS, miškininkas ir biologas, Labanoro klubo prezidentas 2020-2021 metų laikotarpyje gamtosauginė padėtis Lietuvos miškuose toliau blogėjo. 2020 metais po LR Seimo rinkimų pasikeitus valdžiai, visuomenė ir nevyriausybinės organizacijos tikėjosi, kad bent saugomose teritorijose miškai bus apsaugoti. Deja, tam reikalingi įstatymai atidėliojami jau šeštus metus, motyvuojant tuo, kad vyksta „Nacionalinis miškų susitarimas“, kuris ir turės nuspręsti, kokia turės būti miškų politika Lietuvoje. Šis susitarimas vyksta nuo šių metų kovo mėnesio, bet yra paskandintas biurokratinėse procedūrose ir lobistinių organizacijų interesuose. Jau nuo pat pradžių

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris ir jo priedas Žemaitija (Mona Žemaitėje)

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris ir jo priedas Žemaitija (Mona Žemaitėje) . Žemaičiai nori išsaugoti savo kalbą, tradicijas, istoriją, ne vienas žemaitis  atvirai sako, kad jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, bet nėra lietuvis.   Žemaitija labiausiai praranda kalbą. Profesorius  Juozas Pabrėža surinko daugybę duomenų, įrodančių žemaičių kalbos statusą. Laikraštis ŠIANDIEN parengė interviu žemaičių kalba su knygos „Žaltiūm Žemė“ autore  iš Alėksandravo (Plungės r.) Irena Stražinskaite – Glinskiene. Irena, kas tau īr žemaitiu kalba? Ta ligo pagrinds pu kuojuoms, i katron atsėspīros gali tuolėi ētė. Tēp tuolėi, kėik dūšė panuories. Vo dūšė gerīms dalīkams ožtūras nator. Če kāp tuo patarlie

Migrantų krizė: ministrei A. Bilotaitei ramu, o kiek žmonių grąžinta į kilmės valstybes?

www.siandien.info „VRM ministrei Agnei Bilotaitei ramu. Anot ministrės, ji suvaldė nelegalių migrantų krizę ir gal todėl nenori viešai atskleisti kas ten iš tiesų vyksta. Nejaugi ministrė negauna tikslios informacijos ar gauna, ir tiesiog mums visiems meluoja? Yra ir kitų problemų. Ilgą laiką neturėjome informacijos apie peržiūrėtus prieglobsčio prašymus, nebuvo skelbiama statistika, kiek žmonių buvo grąžinta į kilmės valstybes, kiek valstybės biudžetui kainuoja migrantų išlaikymas“, – sako LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė. Gintauto Kniukštos nuotrauka. LVŽS frakcija teigia, kad užuot aiškinę visuomenei priimamus sprendimus ir atsiskaitę už migracijos krizės valdymą, esantys valdžioje pasuko pačiu

Priima paraiškas gauti Nacionalinę Jono Basanavičiaus premiją

WWW.SIANDIEN.INFO Iki spalio 1 dienos Kultūros ministerija  priima paraiškas gauti Nacionalinę Jono Basanavičiaus premiją. Premijos paskirtis – įvertinti pavienių asmenų arba bendrą veiklą vykdžiusių asmenų grupių išskirtinius nuopelnus etninės kultūros srityje, reikšmingą kūrybinę, mokslinę veiklą ir kitus darbus, susijusius su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu ir etnokultūriniu ugdymu. Kandidatais gauti premiją gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai asmenys ir jų grupės, vykdžiusios bendrą veiklą lietuvių etninės kultūros srityje. Kandidatus premijai gauti turi teisę siūlyti Lietuvos Respublikoje, kitose Europos Sąjungos valstybėse ir trečiosiose valstybėse registruoti juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose yra nurodyta su lietuvių etnine kultūra susijusi veikla,

Laiškai Ministrų Kabineto vadovei. Ar ji juos skaito?

www.siandien.info Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis penktadienį išplatino viešą laišką Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei ir paragino vietoje kovos, rinktis diskusijas ir konstruktyvų bendradarbiavimą bei paragino Premjerę pasikviesti visų partijų lyderius ir susitarti dėl veiksmų, kurie būtų naudingiausi Lietuvai ir žmonėms kovoje su koronavirusu ir jo pasekmėmis. Laiško tekstas: Ramūnas Karbauskis. Atviras laiškas I. Šimonytei: I. Šimonytė. Redakcijos archyvo nuotrauka. "Šiandien Lietuvai nereikia tarpusavio kovų, susipriešinimo. Lietuvai reikia darnos ir vienintelės kovos – kovos su koronavirusu ir jo socialinėmis bei ekonominėmis pasekmėmis. Jūs, esantys valdžioje, šiandien turite stengtis rodyti, kad visi, kas

Laikraštis ŠIANDIEN. Dviejų žemaičių pasikalbėjimas apie žemaičių kalbą

Juozas Pabrėža:„Žemaitis nėkomet nasotars diel kalbuos so lietovio, ne so prūso ar latvio“ www.siandien.info Žurnalisto Gintauto Kniukštos ir profesoriaus Juozo Pabrėžos pokalbis apie žemaičių kalbą. Gerbiamas profesoriau, šių metų kovo mėn.  ŠIANDIEN išsamiai pristatė Jūsų monografiją „Žemaičių kalba ir rašyba“. Pokalbį užbaigėte optimistiniu ir tvirtu įsitikinimu, kad žemaičių kalba skambės ir po šimto, ir po dviejų šimtų, ir dar daugiau metų. Kas pastaruoju metu daroma, kad taip tikrai būtų?      Galiu atsakingai patvirtinti, kad žemaičių kalba šiandien yra gyva, stipri ir išgyvena didžiulį pakilimą. Daromi labai rimti žingsniai, kad ta kalba būtų išsaugota, pripažinta ir įteisinta.

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris: valstybė, kurioje teisė neveikia

www. siandien.info Valstybė, kurioje teisė neveikia. Kodėl mus valdžia skirsto  į pasiskiepijusius ir nepasiskiepijusius? Kodėl mindžiojama Lietuvos Respublikos Konstitucija?: Laikraštis ŠIANDIEN kviečia į diskusiją dėl naujo KONSTITUCIJOS projekto. Šiemet  miškai per paukščių perėjimą buvo kertami net tose NATURA 2000 teritorijose, kurios įsteigtos paukščių apsaugai. Kaip tokius valdžios žingsnius  vertina visuomenė? „Ministrės pirmininkės I. Šimonytės blogiausi iki šiol stebėti vertinimai buvo 2011 m. gruodžio mėnesį (tada ją 28 proc. vertino palankiai ir 61 proc. nepalankiai), o šių metų vasaros pabaigoje apklausti gyventojai šią politikę įvertino dar prasčiau (26 proc. palankiai ir 67 proc. nepalankiai)“- rodo „Baltijos tyrimų“ apklausa. Naujas laikraščio ŠIANDIEN

„Turime liūdnų žinių savo kritikams – mes nepasiduosime“

Ispanų žurnalisto Alvaro Penas interviu su Vengrijos teisingumo ministre Judit Varga. www.siandien.info, propatria.lt - Įvykiai Afganistane išprovokavo naują migracijos krizę. Priešingai nei 2015 m., dabar ne tik Vengrija ar Višegrado šalys atsisako atverti savo sienas, tačiau ir Austrija, Slovėnija, Graikija nesiruošia to daryti. Vokietija ir Prancūzija čia taip pat nerodo daug entuziazmo. Ar tai tik dar vienas multikultūralizmo nesėkmės pavyzdys?  - Jūs teisingai pastebėjote, vis daugiau Vakarų Europos politikų suprato, jog kritika Vengrijai dėl sienų politikos ¬2015 metais buvo klaida.  Šešerius metus Vengrija laikėsi tos pozicijos, jog krūvos migrantų su neaiškia praeitimi nėra

Kur yra ribos, kurių valdžia negali peržengti?

"Jei kas prieštarauja ar kritikuoja, tai tie yra „antivalstybininkai“. Kai vyrauja toks mąstymas, vargu ar galima visuomenę kaltinti tuo, jog nepasitiki Seimu, partijomis ir ministrais. O juk bendro pasitikėjimo reikia tuomet, kai iškyla krizė. Tada jau turintys galią sako, jog visuomenėje per daug nepasitikėjimo. Bet juk jei valdžia nepasitiki piliečiais, kaip piliečiai gali pasitikėti valdžia?" Virginijus SAVUKYNAS, www.siandien.info Pagaliau įvyko tai, apie ką politikos užkulisiuose buvo kalbama jau labai seniai. Saulius Skvernelis sukūrė naują frakciją Seime. Sprendžiant iš premjerės Ingridos Šimonytės pareiškimo, jog tai yra žmonės, su kuriais galima kalbėtis, tikėtina, kad nors ir formaliai bus

Romas Dambrauskas: „Šita valdžia mus veda tiesiai į bedugnę”…

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis ŠIANDIEN Kai valdžia slapta nuo žmonių nusprendė įkurti migracijos centrą Dieveniškėse, vienas iš pirmųjų paremti šio krašto žmones atvyko dainininkas Romas DAMBRAUSKAS. Jis atsakė Į ŠIANDIEN klausimus. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Gerbiamas Romai, kodėl nusprendėte organizuoti paramos koncertą Dieveniškėse, kas dar  atsiliepė į Jūsų kvietimą paremti šio miestelio bendruomenę? Aš jau nebegaliu likti abejingas tam, kas vyksta Lietuvoje, tai betvarkei, piliečių skurdinimui ir valstybės griovimui. Viena iš dabartinių mūsų šalies problemų- nusikaltėliai, nevaržomai kertantys Lietuvos sieną. Taip, jie daro nusikaltimą ir niekaip kitaip, kaip nusikaltėliais aš juos nevadinu. Nuo tos aklos ir Lietuvai kenksmingos politikos kenčia paprasti mūsų šalies piliečiai. Aš remiu

Top