Jūs esate
Pagrindinis > Lietuvoje (Puslapis 17)

Lietuvoje

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris: „Būsiu nuoširdus – Labanoro girią saugau ne dėl žmonių”

Rytoj prekyboje naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris: „Būsiu nuoširdus ir pasakysiu, kad Labanoro girią saugau ne dėl žmonių. Žmonės šios girios pirmiausia turi nusipelnyti. Nesuabsoliutinu, bet kai pamatau, ką žmonės palieka po savęs gamtoje, tai net žmonėmis jų nesinori vadinti... Antropodai. Idealus terminas, tinkamas pavadinti į žmogų panašią būtybę, bet besielgiančią kaip kinivarpa. Ir kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad tie, kuriems nuoširdžiai rūpi gamta, kurie ją myli – mažuma. Antraip, būtų buvusi ta kritinė masė, kuri neleistų valstybei su gamta elgtis pasipelnymo tikslais. Juk kai mes skaitome apie masiškai Brazilijoje naikinamus atogrąžų miškus, negalvojame, kad dėl to tik

„Prieš nepagrįstus konstitucinių teisių suvaržymus siekiant Lietuvoje valdyti COVID-19 epidemiją”

www.siandien.info Rugpjūčio 28 d. Konstitucinių asmens teisių institutas (KATI) paskelbė peticiją „Prieš nepagrįstus konstitucinių teisių suvaržymus siekiant Lietuvoje valdyti COVID-19 epidemiją“.  Peticijoje pagrindžiama, kad Lietuvos Vyriausybės dėl koronaviruso grėsmės įvesti ir jau 1,5 metų taikomi žmogaus teisių ir laisvių suvaržymai ir apribojimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir galiojantiems įstatymams. Šia peticija prašoma įstatymiškai įtvirtinti: 1. Kad Lietuvoje galiojant ekstremaliai situacijai ar karantinui, nebūtų nepagrįstai ar per didele apimtimi ribojamos konstitucinės žmogaus teisės ir laisvės. 2. Kad ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimas turėtų būti sankcionuotas Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento, kaip tai numato specialius teisinius režimus reglamentuojantis Konstitucijos

Vilniuje neliks P. Cvirkos paminklo

www.siandien.info Gintauto Kniukštos nuotrauka. Antradienį Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba apsisprendė išbraukti P. Cvirkos paminklą iš kultūros vertybių registro. Paveldosaugininkams panaikinus Petro Cvirkos paminklo teisinę apsaugą, toliau dėl šio objekto likimo turi spręsti savivaldybė ir vilniečiai. „Situacija yra labai paprasta: arba mes sakome, kad jis mums tinka, arba sakome, kad jis mums netinka. Tai šioje vietoje, mano asmeninė nuomonė irgi tokia, kad jo turėtų nebūti. Bet labai svarbu, kad viskas būtų daroma civilizuotai, suvokiant, kad buvo tam tikras kontekstas. Ir muziejai tikrai galėtų priimti tokį eksponatą“, – tvirtino ministras S. Kairys.  Norintieji

„Baltijos kelias. Mums pakeliui“

www.siandien.info Šiandien kauniečiai kviečiami į Vienybės aikštę paminėti reikšmingą, jautrų ir vieną išskirtiniausių įvykių mūsų šalies istorijoje - Baltijos kelią. Nemokamų renginių programoje – mokomieji užsiėmimai, fotografijų paroda, koncertas bei kiti pasirodymai. „Baltijos kelias. Mums pakeliui“ „Kiekvienais metais ši diena mums primena neišmatuojamą ryžtą ir drąsą, kuri sugrąžino tris Baltijos šalis – Lietuvą, Latviją ir Estiją – į pasaulio žemėlapį. To meto žmonių susitelkimas tapo vienybės pavyzdžiu, kuriuo turėtume sekti ir šiandien, brangindami bei augindami savo laisvę. Šiuo renginiu norima paskatinti kauniečius puoselėti gyvąją istoriją“, – teigė Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis. Kauniečių ir miesto svečių lauks pažintinis muzikos ir švietimo parkas Vienybės aikštėje

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris ir Leono Milčiaus eilėraščių ciklas: „Stovi medžiai kaip broliai”

www.siandien.info Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris ir Leono  Milčiaus  eilėraščių ciklas: "Stovi medžiai kaip broliai".  „Myliu gamtą, miškus, tad jiems daug ir rašau dabar, kaip ir visai mūsų tėvų žemei Lietuvai“, - sako Nepriklausomybės  Akto signataras Leonas Milčius.   Paskaitykime. Vienu eilėraščiu pasakoma daugiau negu keliais straipsniais naujienų portale. LEONAS MILČIUS Stovi medžiai kaip broliai Stovi medžiai kaip broliai, o broliai kaip medžiai, Vieni į kitus tvirtai atsirėmę. Broliai į Rytus su nerimu žvelgia, Medžiai į dangų, kur vakarėja. Klausosi broliai, vis garsiau žvanga Keršto planai kaimyno. Matyt, migrantų jam nepakanka, Gąsdint rimčiau ketina. Medžiai gi pjūklų švediškų bijo, Bijo pavirsti rąstais. Augo, žaliavo nuo seno girios Žmogui savojo krašto. Dabar gi parduotos, kur ginti mėgino Referendumą apnešė dūmai. Vargana ir skurdi paliktų Tėvynė, Jeigu augtų joje vien tik

A. Jokubaitis: „Žmonės turi savo dalykų supratimą, turi savo protą”…

www.siandien.info Gintauto Kniukštos nuotr. Vertindamas pastarojo meto įvykius Lietuvoje filosofas, profesorius Alvydas Jokubaitis sako, kad atsakomybė dėl to tenka Seimui ir Vyriausybei. „Panašu, kad valdžia arogantiškai jau nuo pavasario nenori girdėti žmonių, o žmonės vis labiau mato, kad ji nenori jų girdėti“, – sako A. Jokubaitis. Jis neigiamai vertina ir sprendimus apriboti veiklas neturintiems galimybių paso. Anot filosofo, liberali valstybė negali tokiu būdu diskriminuoti žmonių.   „Šitame mitinge matėsi, kad politikai nebenori būti politikai, jie bijo išeiti ir kalbėti su žmonėmis. Tai yra iš tikrųjų pats blogiausias scenarijus. Jie turbūt

Laikraštis ŠIANDIEN. Pjedestalai absurdui

Fotografijos parodoje – pjedestalai absurdui Andrejus Gaidamavičius, gamtininkas ir žurnalistas Lankydamiesi miškuose tikriausiai pastebėjote, kad plynose kirtavietėse yra palikta ne tik pavienių medžių, bet ir stuobrių, t.y. per pusę nulaužtų medžių. Dažniausiai šie stuobriai – tai „biologinei įvairovei“ paliktų medžių likučiai, mat tuos pavienius kirtaviečių medžius vėjai laužo iš visų pusių. Laukuose augantys medžiai suformuoja atsparią vėjams lavą – žemą, šakotą. Jos svorio centras yra medžio apačioje ir pats medis dėl to yra tvirtesnis. Miško medis auga liaunas, aukštas, o jo laja (tuo pačiu ir svorio centras) yra aukštai. Jis gali gyvuoti

Gintautas Kniukšta. Apie valdžios smurtą prie Seimo (1)

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis ŠIANDIEN  Sunku rasti tinkamus žodžius tam, ką išgyvenau rugpjūčio 10 dienos vakarą prie Seimo rūmų irką jaučiu dabar, šią naktį, rašydamas šiuos žodžius. Tiesa, tą jau kartą esu patyręs, išgyvenęs, tačiau tuomet buvo mano tautos kova  už nepriklausomybę, o kas vyksta šiandien? …Tai įvyko akimirksniu: nuo galvos iki kojų ginkluoti, su skydais ir lazdomis juodos žmogystos ---robotai pajuda link taikių, prie Seimo vartų stovinčių  žmonių. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Pasipila akmenų kruša,   matau, kaip prie sienos atsirėmusi  į sieną, akimirksniu  ant žemės krenta jaunutė policininkė, puolu prie jos, tačiau anksčiau jos atsiranda  tokia pat jaunutė  šviesiaplaukė

Savaitė. Ariogaloje – sąskrydis „Su Lietuva širdy“

www.siandien.info lrp.lt nuotr. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda lankėsi Ariogaloje Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) sąskrydyje „Su Lietuva širdy“. Pasak Prezidento, visada gera būti gausiame būryje žmonių, kuriuos vienija Tėvynės meilė, pagarba bendrai praeičiai ir teisingos vertybės. „Daugelį metų Jūs nepaliaudami darbavotės, ir vis dar darbuojatės, Lietuvos naudai. Tikėjote Lietuva ir tuomet, kai mūsų šalies laisvę pasiglemžęs totalitarinis režimas mėgino brutalia jėga Lietuvos žmonių širdyse ištrinti tikėjimą ir viltį. Todėl noriu, kad jūs jaustumėtės vertinami, o mes parodytume jums pagarbą ne tik kalbomis, bet ir jums naudingais sprendimais“, – sakė šalies vadovas. Prezidentas

Naujas ŠIANDIEN numeris:„Kas gali jiems nušviesti protą nežlugdyti mūsų krašto”

www.siandien.info "Kas gali jiems nušviesti protą nežlugdyti mūsų krašto,, negriauti per amžius nusistovėjusių žmonių gyvenimo tradicijų, papročių, etninės gyventojų sudėties ir įprastos gyvensenos. Viskas jau daroma prievartos, nesiskaitymo su niekuo ir žmonių žeminimo principais. Lietuva vieninga turbūt niekada ir nebuvo. Visais vystymosi etapais buvo savų išdavikų, prisitaikėlių, koloborantų ir tiesiog savo tautos žudikų. Daug istorijoje esame turėję užgrobėlių ir  ne kartą buvome vergų rolėje. Bet šitas etapas yra ypatingas, su pačios mūsų tautos išsigimimais, kuriuos pramiegojome žavėdamiesi sočia Europa. Dabar joje liekame tik ubagais ir dar  su vidiniais, savais išnaudotojais, kurie dažnai žiauresni savo žmonėms  už svetimšalius užgrobėjus.

L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė – olimpinė vicečempionė

Laurai Asadauskaitei – Tokijo olimpinių žaidynių sidabras! www.siandien.info;ltok.lt  0 Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė Tokijo olimpinėse žaidynėse / V. Dranginio/LTOK nuotr. Olimpinė čempionė savo apdovanojimų rinkinį papildė Tokijo olimpinių žaidynių sidabru. Ji iškovojo antrąją vietą šiuolaikinės penkiakovės varžybose, nors prieš paskutinę rungtį buvo 13-ta. Gintarė Venčkauskaitė finišo liniją kirto septinta. Olimpine čempione tapo britė Keit Frenč (Kate French), bronzą pelnė vengrė Sarolta Kovač (Sarolta Kovacs). Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė Tokijo olimpinėse žaidynėse / V. Dranginio/LTOK nuotr. Tai pirmas Lietuvos sportininkų medalis Tokijo olimpinėse žaidynėse. Lemiamoje – kombinuotoje bėgimo ir šaudymo – rungtyje L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė į trasą išbėgo praėjus 52 sek.

Kas iš tikrųjų yra saugomos teritorijos ir kodėl svarbu ateities kartoms išsaugoti natūralią gamtą?

www.siandien.info Lietuvoje turime 5 nacionalinius ir 30 regioninių parkų, daugiau kaip 300 draustinių.Kam mumsi tos saugomos teritorijos, jeigu išsijuosę jose kertame miškus, o Lietuvos turtuoliai stato namus? Kaip  jie “apeina” įstatymus? Gintauto Kniukštos nuotr.  Kiek kainuoja teisės aktas, užtikrinantis turčiams ramybę iki gyvos galvos džiaugtis nuostabiu kraštovaidžiu? Kas iš tikrųjų yra saugomos teritorijos ir kodėl svarbu ateities kartoms išsaugoti natūralią gamtą? OpTV  laida “Sengirė” su Gintautu Kniukšta Laidoje dalyvauja žymi gamtosaugininkė, Viktoro Bergo premijos laureatė.  Rūta Baškytė. Laida tiesioginė, skambinkite į studiją. Ši pirmadienį, rugpjūčio 9 d. 19 val. Laida kartoja INIT televizija.  

Savaitė: Migrantų srautai grėsmingai didėja, prezidentas nusprendė rašyti laišką ES lyderiams

www.siandien.info Vien tik šį sekmadienį jau sulaikyta 216 neteisėtai sieną perėjusių asmenų, iki paros pabaigos skaičius gali pasiekti apie 300. Gintauto Kniukštos nuotr. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su ES Tarybai pirmininkaujančios Slovėnijos Ministru Pirmininku Janez Janša laišku kreipėsi į kitus ES lyderius, siekdami atkreipti jų dėmesį į prie ES/Lietuvos ir Baltarusijos sienos augančią įtampą ir kenkėjiškus Baltarusijos režimo veiksmus. Prezidentas niekam nepranešęs šią savaitę nuvyko į Dieviniškes lrp.lt. nuotr. Bendrame Lietuvos Prezidento ir Slovėnijos Premjero laiške akcentuojama, kad šiuo metu prie išorinės ES ir Baltarusijos sienos patiriamas migracinis

Prieš 30 metų beginkliai Lietuvos pasieniečiai ir muitininkai apgynė valstybės sienas

www.siandien.info Prieš 30 metų beginkliai Lietuvos pasieniečiai ir muitininkai apgynė valstybės sienas nuo iki dantų ginkluotų sovietų okupantų. Vienas iš privalomų nepriklausomos valstybės požymių yra savų sienų kontrolė, todėl netrukus po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo imtasi organizuoti sienų apsaugą, steigti muitinės postus. Praėjus 4 dienoms po nepriklausomybės paskelbimo, 1990 m. kovo 15 d., buvo priimtas nutarimas steigti valstybės sienos kontrolės postus, po pusmečio, spalio 1 d., pradėjo veikti ir Lietuvos muitinė. Lapkričio mėnesį pasienyje jau veikė daugiau kaip 50 kontrolės postų, patruliavo užkardų tarnybos, o 1991 m. sausio 21 d., praėjus savaitei po kruvinos

Gintautas Kniukšta. Ministrai be atsakomybės

Mitingas Vilniuje. 2021 m. liepos 29 d. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis ŠIANDIEN Vakar mitinge prie Vyriausybės skambėjo raginimas atstatydinti krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską, taip pat paskelbti politikų sąrašą, kurie bendradarbiavo su KGB. Mitingas Vilniuje. 2021 m. liepos 29 d. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Kodėl šis konservatorių politinis veikėjas neįtiko mitingo dalyviams, kurių dauguma buvo dieveniškiai, apie kuriuos šiandien kalba visa Lietuva? Seimo narė Beata Petkevič, duodama interviu laikraščiui ŠIANDIEN pažymėjo, kad būtent šis ministras, pasirašė įsakymą steigti migrantų centrą Dieveniškėse. Ar buvo ministras atvykęs į Dieveniškes? Ar

Žmogaus teisių gynėjai kaltina valdžią Lietuvos valstybės išdavimu

www.siandien.info Žmogaus teisių gynėjai kaltina valdžią Lietuvos valstybės išdavimu. Mitingas Vilniuje. Gintauto Kniukštos nuotr. Liepos 29 d. Lietuvos žmogaus teisių organizacijos išplatino pareiškimą „Dėl valdžios prievartos prieš taikius gyventojus”. Pareiškime nurodoma, kad vadinamą „migrantų krizę“ Vyriausybė vertina, kaip Rusijos ir Baltarusijos vykdomą hibridinį karą prieš Lietuvos valstybę. Tai reiškia, kad karą prieš Lietuvą vykdančių valstybių sąmoningai į Lietuvą siunčiami valstybės sienos pažeidėjai yra laikytini šio karo priemonėmis ir hibridinio karo dalyviais. Kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucija įpareigoja Vyriausybę saugoti šalies teritorijos neliečiamybę, garantuoti valstybės saugumą ir viešąją tvarką. „Taigi

Dieveniškės šiandien – visos šalies dėmesio centre

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis ŠIANDIEN Sakoma, kad 1939 m. Kremliuje braižant Lietuvai grąžinto Vilniaus krašto sienas, ant žemėlapio gulėjusi Stalino pypkė. Niekas neišdrįsęs jos pajudinti, tad ir apibrėžę valstybės sienos linija. Pagal patikimesnę versiją, ryžtingai suveikė šio mišrios tautinės sudėties krašto lietuviai, prašydami prijungti kraštą prie Lietuvos. Jų prašymas pasiekė aukščiausius TSRS vadovus ir 1940 m. lapkričio 6 d. Dieveniškės grąžintos Lietuvai. Tai ir buvo padaryta Lietuvos įstojimo į TSRS proga. Antrojo pasaulinio karo metu vokiečiai sunaikino gausią Dieveniškių žydų bendruomenę. 1944 m. Armija Krajova partizanai kelis kartus

Rūdninkuose panaudota prievarta, ašarinės dujos, yra nukentėjusiųjų

www.siandien.info Policijos pareigūnai pirmadienį jėga patraukė žmones nuo kelio prie Rūdninkų poligono, kur jie blokavo važiuojamąją dalį, protestuodami prieš neteisėtų migrantų apgyvendinimą šioje Šalčininkų rajono teritorijoje. Kaip LRT RADIJUI antradienio rytą sakė policijos atstovas spaudai Ramūnas Matonis, per naktį įvykio vietoje budėjo vienas policijos ekipažas, tačiau incidentų po vidurnakčio nebuvo fiksuota. Šiandien policija poligone taip pat budės. Pranešama, kad pirmadienį policija 8 asmenims surašė administracinio nusižengimo protokolus dėl to, kad šie atsisakė pasitraukti nuo kelio prie Rūdninkų poligono. Iki vidurnakčio buvo užfiksuotas dar vienas incidentas, kuomet viešojo saugumo tarnybos pareigūnai prieš

SAVAITĖ: pasmerktas valdžios siekis privalomai skiepyti, be žmonių sutikimo Dieveniškėse apgyvendinti migrantus

www. siandien.info, alkas.lt Šeštadienį Vilniuje surengta akcija buvo pasaulinės akcijos „Pasaulinės demonstracijos už laisvę“ („World Wide Rally For Freedom“) dalimi. Visame pasaulyje tuo pačiu metu vyko protesto akcijos prieš su koronavirusu susijusius apribojimus. Apie 120-yje pasaulio miestų žmonės išėjo į gatves reikalaudami iš valdžios gerbti žmogaus teises ir atlaisvinti per nelyg griežtus koronoviruso dingstimi įvestus suvaržymus. Pranešama, kad Sidnėjuje, Australijoje po susirėmimų su policija dešimtys asmenų buvo sulaikyti. Mitingas Vilniuje. alkas.lt nuotr. Liepos 24 d., šeštadienį, Vilniaus Katedros aikštėje žmonės susitelkę į apie pusę tūkstančio piliečių sutraukusį mitingą

Prekyboje naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris

www.siandien.info "Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje įrašyta, kad „visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis, jiems yra suteiktas protas ir sąžinė, ir jie turi elgtis vienas su kitu kaip broliai“. Juk net ir karalius, akademikas ar olimpinis čempionas – vis tiek tik žmogus. Bet dar apstu galvojančių, kad kai kurie žmonės yra vertingesni už kitus. Miestietis už kaimietį, vadovas už pavaldinį, baltasis už juodaodį, vyras už moterį, suaugęs už vaiką, sveikas už ligotą, stiprus už silpną, politikas už rinkėją, o ypač - turtingas už vargšą. Dėl didėjančios

Kodėl verta prenumeruoti ir skaityti laikraštį „ŠIANDIEN“?

www.siandien.info Gamtininkas Andrejus Gaidamavičius: „Gyvename pasaulyje, kuriame viskas darosi netikra. Netikras maistas, netikras menas ir netikros žinios… Anksčiau parašyti knygą – buvo kruopštus, atsakingas darbas ir viso gyvenimo įvykis. Dabartinės technologijos leidžia kiekvienam tapti rašytoju, fotografu, žurnalistu ir t.t. Gyvename tokiame informaciniame sąvartyne, kad rodos ir pats žmogus darosi netikras. Ką jau kalbėti apie mūsų tikrą gamtą, kuri baigiama paversti dirbtine gamta. Gamtininkas Andrejus Gaidamavičius ir kraštovaizdžio specialistas Stanislovas Čepinskas. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Tad, kuo pasitikėti, iš ko mokytis, kai aplink tik propaganda, viešieji ryšiai ir reklamos? Ar pamenat tuos laikus,

Mirties potvynis senajame žemyne: žuvo 126 žmonės, šimtai dingusiųjų be žinios

www.siandien.info, lrt.lt NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė Aljanso solidarumą nuo smarkių potvynių nukentėjusioms Europos šalims. „Mintimis esame su visais tais, kurie pragaištinguose potvyniuose neteko savo artimųjų ir savo namų“, – penktadienį tviteryje rašė J. Stoltenbergas. Belgijoje tebeieškoma keturių dingusių žmonių. Į keturias iš 10 šalies provincijų buvo pasiųsta karių, padėsiančių gelbėjimo ir evakuacijos operacijoms. Vanduo užliejo gatves ir namus, galingi potvynių srautai daužė automobilius ir išvertė daug medžių. Kai kurie rajonai buvo visiškai atkirsti nuo išorinio pasaulio. Apie tūkstantis karių buvo pasiųsti padėti gelbėjimo operacijoms ir

Laikraštis ŠIANDIEN. Kodėl kartais didžiausias gamtos vertybes reikia slėpti net nuo gamtininkų?

Andrejus GAIDAMAVIČIUS, gamtininkas ir žurnalistas Tarp pačių gamtininkų neretai sklando posakis, kad didžiausias priešas paukščiui – ornitologas, o didžiausias priešas augalui – botanikas. Kaip bebūtų keista, neretai tai būna tiesa. Ypač, kai kalba eina apie pačias rečiausias rūšis, kurios visai neįdomios paprastam piliečiui, bet gamtininkui – viso gyvenimo svajonė. Toliau jau priklauso nuo paties gamtininko sąžinės, ką jis padarys su ta retenybe. Vienu geriausiu Lietuvos gamtos žinovu aš laikau gamtos mokslų daktarą Bronių Šablevičių, su kuriuo jau ne pirmą vasarą leidžiu laiką gamtoje. Ignalinoje, kur jis gyvena, žmonės jį

Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas prieš Lietuvą?

Vytautas SINICA, politologas, VU doktorantas Vytautas Sinica. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Kaip skelbia DELFI antraštė, ilgametis Konstitucinio Teismo pirmininkas prof. Dainius Žalimas skelbia nematęs tokio akivaizdaus Konstitucijos pažeidimo, kaip migrantų padėtį griežtinančios vakar Seimo priimtos pataisos. Žavūs ir skambūs žodžiai iš žmogaus, kuriam vadovaujant Konstitucinis Teismas pats nuolatos laužė Konstituciją pagal savo pačių „europinių vertybių“ interpretacijas. Žalimas yra žmogus, prie kurio Konstitucinis Teismas išaiškino, kad referendumo teisę iš piliečių gali atimti Seimas, jeigu nuspręs, kad siūlomos Konstitucijos pataisos prieštarauja pačiai Konstitucijai. Konstitucijos pakeitimas negali prieštarauti esamai Konstitucijai! Šį makabrišką absurdą Žalimo

Naujas ŠIANDIEN numeris: valdžia mus nuo migrantų gelbės spygliuota tvora

Valdžia mus nuo migrantų gelbės spygliuota tvora už 41 milijoną eurų. “Statant tvorą, mes panaudosime spygliuotos tvoros barjerą. Tai bus dviguba apsauga“, - kalbėjo ministrė A. Bilotaitė. Pasak ministrės, mūsų siena su Baltarusija bus maksimaliai apsaugota, tačiau taip ir neatsakė į klausimą, kiek laiko tam prireiks. Užtat labai tvirtai pažymėjo: "Mes turime tikslą, ir jį įgyvendinsime, mes turime būti maksimaliai pasiruošę… " Kodėl tik dabar premjerė I. Šimonytė suprato, kad Lietuva turi ir kariuomenę, o savivaldybės kratosi vidaus reikalų ministrės A. Bulotaitės nurodymo apgyvendinti nelegalius

Nacionalinis susivienijimas: neteisėtai sieną kertančius traktuoti kaip nusikaltėlius, G. Landsbergis turi trauktis iš pareigų

www.siandien.info Nacionalinis susivienijimas reikalauja valdančiųjų pradėti neteisėtai sieną kertančius asmenis traktuoti kaip nusikaltėlius, stabdyti juos visomis turimomis priemonėmis, o į šalį visgi į šalį patekusių asmenų prašymus svarstyti skubos tvarka ir negalinčius pagrįsti teisės į prieglobstį sienos pažeidėjus nedelsiant deportuoti. Valstybė neturėtų žadėti jokios viešos paramos ir aprūpinimo nelegaliems migrantams, o šią krizę savo vykdyta neatsakinga ir neparengta politika išprovokavęs Gabrielius Landsbergis privalo atsistatydinti arba būti atstatydintas. Pareiškimo autoriai taip pat primena, kad pagal Ženevos konvenciją, į Lietuvą atvykstantys asmenys negali pretenduoti į pabėgėlio statusą ir neturi

Laikraštis ŠIANDIEN. Kas svarbiau – žvyras ar miškas?

Andrejus GAIDAMAVIČIUS, gamtininkas ir žurnalistas Laičių žvyro karjeras besišliejantis su Rozalimo miško parko planuotas išplėsti iškertant per 20 ha pušyno. Statybų bumas išjudino ir žvyro kasėjus, o šie nusitaikė į Lietuvos miškus. Nors žvyro esama ir žemės ūkio plotuose, bet dažniausiai karjerais tampa valstybiniai miškai. Šiais metais per visą Lietuvą nuskambėjo net du atvejai Kauno rajone, kai planuota kasti žvyrą rekreacinėse panemunės miškuose, netoli Vilkijos ir Kulautuvos. Dar vienas gyventojų pagalbos šauksmas atėjo iš Pakruojo rajono, kur dėl žvyro karjero vėl sumanyta panaikinti dalį Rozalimo miško parko. „Vėl“, -

Ką nuveikė Seimas per pavasario sesiją?Galima pasigirti nebet tuo, kad priimta ketvirtadaliu mažiau teisės aktų

www.sianden.info XIII Seimas baigė antrąją eilinę (pavasario) sesiją. Parlamentas nuo kovo 10 d. iki birželio 30 d. surengė 52 posėdžius, kuriuose priėmė 318 teisės aktų, iš jų – 230 įstatymų. Palyginti su praėjusios kadencijos antrąja sesija, šioje sesijoje priimta ketvirtadaliu mažiau teisės aktų. Sesijai vykus karantino ir ekstremaliosios situacijos metu, dėmesio joje netrūko tiek skubiems pandemijos suvaldymo, jos padarinių švelninimo, paramos teikimo verslui ir gyventojams klausimams, tiek kitiems įvairių sričių iššūkiams spręsti. Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, apžvelgdama sesijos darbus, pažymėjo, kad šaliai pavyko suvaldyti koronaviruso pandemiją. „Suprantu, kad pandemijos, karantino apribojimų išsekinti žmonės

Kokie pokyčiai nuo liepos 1 d. pasieks dirbančiuosius, ieškančius darbo, vienišus senjorus, neįgaliuosius ir kitus šalies gyventojus?

www. siandien.info Kokie pokyčiai nuo liepos 1 dienos pasieks dirbančiuosius, ieškančius darbo, vienišus senjorus, neįgaliuosius ir kitus šalies gyventojus? „Stengiamės, kad kiekvienas šalies žmogus – senolis, dirbantysis ar šiuo metu ieškantis darbo, turintis negalią ar vaikas – pajustų teigiamus pokyčius. Artimiausiu metu tikimės pasiūlyti ir daugiau gerovę užtikrinančių sprendimų“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. "Artimiausiu metu tikimės pasiūlyti ir daugiau gerovę užtikrinančių sprendimų“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Facebook nuotr. PARAMA PRASTOVOSE ESANTIEMS IR IŠ PRASTOVŲ SUGRĮŽTANTIEMS DARBUOTOJAMS Subsidijos darbo užmokesčiui kompensuoti

Šalies vadovas pasidžiaugė itin gerais Lietuvos ir Lenkijos santykiais

www.siandien.info Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Lenkijos Seimo Pirmininke Elžbieta Witek ir ją lydinčia delegacija. Susitikime aptarti dvišaliai valstybių santykiai, gynybos klausimai ir saugumo situacija regione. Šalies vadovas pasidžiaugė itin gerais Lietuvos ir Lenkijos santykiais, prisiminė apsilankymą Gegužės 3 d. Konstitucijos 230-ųjų metinių minėjime Varšuvoje, pabrėžė poreikį stiprinti tarpparlamentinį bendradarbiavimą. Susitikime su Lenkijos Seimo Pirmininke daugiausia dėmesio skirta regioninio saugumo klausimams. Prezidentas akcentavo, kad geopolitinė Lietuvos ir Lenkijos padėtis įpareigoja palaikyti kiek įmanoma glaudesnius santykius saugumo ir gynybos srityje. Pasak šalies vadovo, Lietuva vertina Lenkijos indėlį į transatlantinio ryšio stiprinimą ir

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris

www.siandien.info Laikraštis ŠIANDIEN rytoj kviečia pasivaikščioti po Pakarklės mišką, kuris ošia prisiglaudęs prie dešiniojo Nemuno šlaito, netoli Vilkijos miesto ir Paštuvos kaimo. Stanislovas Laurynas, buvęs Kulautuvos girininkijos girininkas laikraščio priede SENGIRĖ rašo: “Pasiūliau aktyviai miško mylėtojų grupei „Išsaugokime Pakarklės mišką“ įkurti visuomeninį pasivaikščiojimo taką, supantį planuojamo žvyro karjero teritoriją. Takas miške Kauno miesto ir aplinkinių miestelių gyventojams leistų pajausti ir suprasti, kokį didžiulį miško plotą ruošiamasi iškirsti ir iškasti didelę duobę žemėje. Takui pasiūliau „Eigulio tako“ pavadinimą šimtmečiais saugojusių šį mišką eigulių atminimui, taip pat ir visos Lietuvos

Laikraštis ŠIANDIEN. Idėjinė A. Sniečkaus klaida. 1941 m. Birželio sukilimo 80-metį pasitinkant

Valdas VASILIAUSKAS, laikraštis ŠIANDIEN Padaryti idėjinę klaidą komunistui buvo didesnė nuodėmė nei apsivogti. Ir net stalinietiško sukirpimo komunistas Antanas Sniečkus tokios klaidos neišvengė. Bet idėjinis žymiausio Lietuvos komunisto kluptelėjimas man padėjo atrasti apie Lietuvių Aktyvistų frontą( LAF), 1941 m. Birželio sukilimą, Laikinąją Lietuvos Vyriausybę vyraujančio priešiško diskurso ištakas, pirminį šaltinį. Neabejotina, kad Sukilimo artėjančio jubiliejaus išvakarėse šio diskurso suformuoti stereotipai ir dogmos atgims nauja jėga. PIRMASIS STEREOTIPAS: LAF organizatorius ir idėjinis Sukilimo įkvėpėjas Kazys Škirpa buvo fašistas. Bet savo pažiūromis, politine biografija sunku įsivaizduoti tolimesnį žmogų nacionalsocializmui

Rezistentai prašo leidimo Kazio Škirpos atminimo lentai Vilniuje

www.siandien.info Grupė iškiliausių antisovietinio pasipriešinimo dalyvių, Laisvės premijos laureatų, kartu su dar keliais rezistencijos įamžinimu besirūpinančiais bendraminčiais kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) direktorių, prašydami leisti ant Centro valdomo KGB muziejaus pastato Aukų g. 6 Birželio sukilimo metinių proga pakabinti atminimo lentą pirmajam savanoriui ir Sukilimo organizatoriui pulkininkui Kaziui Škirpai. Kazys Škirpa (1895-1979) buvo pirmasis Lietuvos kariuomenės savanoris, faktinis Vilniaus karo komendantas, Vėliavos diena tapusio Trispalvės iškėlimo Gedimino pilies bokšte organizatorius, Steigiamojo Seimo narys, ambasadorius, Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) įkūrėjas ir Birželio sukilimo organizatorius.

Laikraštis ŠIANDIEN. Ateitis, kuri neatėjo. Pastabos apie vieną Tautą ir dvi Lietuvas

Valdas VASILIAUSKAS, laikraštis ŠIANDIEN, www.siandien.info Valdas Vasiliauskas. Šeštadienį, 2021 m. gegužės 15-tą, visa Lietuva patraukė į Vilnių. Besibodintys patosu ir mėgstantys tikslumą, išsyk pataisytų: ne visa, o kita Lietuva. Ta Lietuva, kurios Vilniuje niekas nelaukia. Atvirkščiai , iš Vilniaus į tą kitą Lietuvą buvo spjaudoma siera ir ugnimi. Elito atstovai, ištikti paroksizmo, plūdosi paskutiniais žodžiais, sostinės aukštuomenei „Didysis šeimos gynimo maršas“ sukėlė visuotinę frustraciją, todėl iš anksto jo organizatoriams ir dalyviams paskelbė anatemą. Tačiau viskas veltui: kita Lietuva jau už vartų. Šie prakeiksmai ir grūmojimai tik dar labiau pabrėžė,

Laikraščio ŠIANDIEN prenumerata antrajam šių metų pusmečiui – iki birželio 20 d.

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis ŠIANDIEN Šiemet sukanka 100 metų, kai iš latvių valdžios atsiėmėme Palangą. Vila „Baltoji“ buvo pastatyta xx amžiaus pradžioje, joje kasmet keturioms savaitėms su šeima apsistodavo Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Į Palangą kartu su Prezidentu atvažiuodavo ir nuolatiniai prezidentūros tarnautojai. Vasaros metu ši vila tapdavo Lietuvos Prezidento vasaros rezidencija. Apžiūrėjau šią vilą iš visų pusių, labai smalsu, kaip gi mūsų Prezidentas čia vasarodavo. Labai liūdna, kad šiandieninė Lietuvos prezidentūra nekuria savo tradicijų, o Lietuvos Prezidentas iki šiol neturi rezidencijos, gyvena savo nuosavame name… Dar liūdniau, kai

V. Čmilytė-Nielsen nežada vykdyti „Didžiojo šeimų gynimo maršo“ mitingo reikalavimų

www.siandien.info Nuo 8 valandos ryto po Seimo langais šiandien prasidėjo įspėjamasis trijų dienų „Didžiojo šeimų gynimo maršo“ mitingas. Reikalaujama vykdyti dar gegužės viduryje vykusio protesto metu iškeltus reikalavimus. Mitingo organizatoriai valdžiai dar pirmajame proteste sostinės Vingio parke iškėlė nemažai reikalavimų, kuriuos valdžia turėjo įgyvendinti iki birželio 1 dienos. Tarp jų – iš ministrų atstatydinti Laisvės partijos atstovus A. Armonaitę ir Eveliną Dobrovolską, sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, o iš Žmogaus teisių komiteto pirmininkų nušalinti T. V. Raskevičių. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Mitinguotojai po parlamento langais skanduoja šūkius, kuriais kviečia išeiti pasikalbėti Seimo pirmininkę

Lukiškių aikštėje – Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido dienų minėjimas ir atminimo vakaras

www.siandien.info 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungos pradėjo Lietuvos Respublikos okupaciją ir po metų, 1941 m. birželio 14 d., įvykdė pirmuosius masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sibirą. Birželio 14 d., pirmadienį, 11.55 val. Lukiškių aikštėje įvyks Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų minėjimas, skirtas tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti. 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungos pradėjo Lietuvos Respublikos okupaciją ir po metų, 1941 m. birželio 14 d., įvykdė pirmuosius masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sibirą. Renginys prasidės Vėliavų pakėlimo ceremonija ir visuotine tylos minute okupacijos aukoms atminti.

,,VYČIŲ RINKTINĖS ŽYGIS 2021“: dalyviai iškilmingai pagerbti Kretingoje

Gintautas KNIUKŠTA. laikraštis ŠIANDIEN Birželio 9 dieną Kražiuose startavo keturias dienas trukęs istorinis ,,VYČIŲ RINKTINĖS ŽYGIS 2021“, skirtas pagerbti Lietuvos etmoną, Vilniaus vaivadą, žemaičių seniūną Joną Karolį Chodkevičių-KATKŲ! Žygis baigėsi birželio 12 dieną Kretingoje. Šiuo žygiu buvo siekiama pagerbti Lietuvos valstybę, jos žmones ir žirgus, kūrusius ir kuriančius tautos istoriją. Šis žygis dar kartą įprasmino nuo seno neatsiejamą lietuvio ir žirgo draugystę, tradicijas bei kultūrą. Kražiškiai žygio dalyvius išlydėjo dainomis ir gražiais palinkėjimais garsinti Lietuvos valstybės vardą, sėkmingai įveikti nelengvą kelionę, įdėjo lauknešelį

Sakartvele vieši Lietuvos Respublikos Prezidentas

Su oficialiu vizitu Sakartvele viešintis Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitikime su Sakartvelo Prezidente Salome Zurabišvili išsakė paramą šios Pietų Kaukazo valstybės europinės ir euroatlantinės integracijos siekiams, reformų įgyvendinimui bei demokratijos stiprinimui. www. lrp.lt nuotr. „Lietuva nuosekliai palaiko Sakartvelą euroatlantinės integracijos kelyje. Sakartvelas jau šiandien yra vienas aktyviausių NATO partnerių, esmingai prisidedantis prie Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos operacijų. Šalis taip pat aktyviai siekia integracijos su Europos Sąjunga. Lietuva remia Sakartvelo eurointegracinius siekius, tačiau iš patirties žinome – tai kelias, kuris reikalauja reformų. Lietuva pasiryžusi padėti Sakartvelui, dalindamasi patirtimi teisės viršenybės, kovos

Šiandien Kretingoje finišuoja keturias dienas trukęs istorinis ,,VYČIŲ RINKTINĖS ŽYGIS 2021“

www.siandien.info Birželio 9 dieną Kražiuose startavo keturias dienas trukęs istorinis ,,VYČIŲ RINKTINĖS ŽYGIS 2021“, skirtas pagerbti Lietuvos etmoną, Vilniaus vaivadą, žemaičių seniūną Joną Karolį Chodkevičių-KATKŲ! Žygis baigiasi šiandien, birželio 12 dieną Kretingoje. Šiuo žygiu buvo siekiama pagerbti Lietuvos valstybę, jos žmones ir žirgus, kūrusius ir kuriančius tautos istoriją. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Vakar vakare žygio dalyviai įsikūrė prie Kartenos piliakalnio, juos gražiai sutiko Kartenos bendruomenė, pavaišino skania vakariene,

Top