Jūs esate
Pagrindinis > Verslas (Puslapis 11)

Verslas

Rinkėjai vėl lipa ant to pačio grėblio

www.siandien.info Vėl lipa ant to pačio grėblio. Sausį įsteigta Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ įsiveržė į antrą partijų reitingų lentelės vietą - rodo nauja paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Jeigu rinkimai į Seimą vyktų šiuo metu, už opozicijoje esančią Lietuvos socialdemokratų partiją balsuotų 15,6 proc. respondentų (gruodį buvo 18,5 proc.), o Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ sulauktų 10,3 proc. balsų.Už konservatorius balsuotų 8,9 proc. (10,1 proc. gruodį) respondentų, už „valstiečius“ – 7 proc. (7,9 proc.). apklausos dalyvių. Valdančiojoje koalicijoje esantį Liberalų sąjūdį vasarį palaikytų 4,5 proc. rinkėjų vietoje 6,3 proc. gruodį. Toliau

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Griūva ne tik Gedimino pilies kalnas”

www.siandien.info "Vasario 16 – oji ir Kovo 11 – oji yra didžiulės šventės, bet kartu ir tinkamas metas pamąstyti, su kokiais jausmais mes jas sutinkame.Tyrimai atskleidžia, kad mūsų piliečiai jautėsi laimingesni 1990 m. kovo 11 d., negu šiomis dienomis. Šia tema net ir linksmai graudus juokelis migruoja: „Šeši iš dešimties lietuvių gyvena depresijoje, o likusieji – Londone“. Piliečiai tolsta nuo savo valstybės, jau koks milijonas nutolo. Vaizdžiai kalbant, ištuštėjo daugiau kaip Vilnius ir Kaunas kartu sudėjus. Jungtinių tautų organizacija prognozuoja, kad 2050 m. Lietuvoje gyvens tik 2,1 mln. gyventojų ir pagal gyventojų skaičių

Laikraštis ŠIANDIEN. Lietuva – nykstančių ąžuolų žemė

Andrejus GAIDAMAVIČIUS, Iniciatyvos „Nacionalinis medis“ ambasadorius Jau seniai esu nutaręs, kad mane iš Lietuvos išvyti galėtų tik totalus gamtos sunaikinimas, taip pat ir Labanoro girios, kuri yra mano egzistavimo priežastis ir prasmė. Būčiau pirmasis ekologinis pabėgėlis iš Lietuvos. Tada, kai dar tik kilo tokia mintis, aš buvau paauglys. Laikraščiuose (interneto dar nebuvo) skaitydavau graudžius gamtininko Jono Taugino straipsnius apie nykstančius ąžuolus. Jau tada, prieš ketvirtį amžiaus, buvo pirmieji pavojaus ženklai, kad Lietuvos ąžuolams, o ir visai gamtai iškilo rimtas pavojus. Dabar ąžuolų išsaugojimo tema kaip niekad aštri. Socialiniuose tinkluose kone kasdien aptinkame

Laikraštis ŠIANDIEN. Kodėl vertybinė Lietuvos užsienio politika neša milijonus  nuostolių?

Gintautas KNIUKŠTA, ŠIANDIEN apžvalgininkas Ekspertai skeptiškai vertina Pasaulio prekybos organizacijos galimybes išspręsti Lietuvos ir Kinijos ginčą. „Tikimybė yra labai maža. Tai yra  Europos Sąjungos geros valios žingsnis negu žingsnis, kuris galėtų kažką Lietuvai padėti“, – interviu LNK sakė Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas. Pasak jo, verslai gali bando ieškoti aplinkinių kelių kaip pasiekti Kiniją, o kai kas galvoja apie išsikėlimą iš Lietuvos. Ką  Gabrielius Landsbergis, užsienio reikalų ministras,  laiko „vertybine užsienio politika“? Taivano užsienio reikalų ministerija dar praėjusių metų lapkričio mėnesį  paskelbė žinią, kad Vilniuje pradeda veikti taivaniečių atstovybė. Tai – pirmoji

Nota dėl jautienos, pieno produktų ir alaus importo iš Lietuvos į Kiniją sustabdymo

www.siandien.info  Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba  iš Kinijos generalinės muitinės administracijos (GACC) gavo notą dėl jautienos, pieno produktų ir alaus importo iš Lietuvos į Kiniją sustabdymo. Pranešime nurodoma importo stabdymo priežastis – dokumentų trūkumas. Visus šalies žalio pieno tyrimus Lietuvoje atliekančios įmonės „Pieno tyrimai“ duomenimis, ES reikalavimus atitinka 97 proc. viso superkamo žaliavinio pieno. „Norime pažymėti, kad VMVT visada teikia Kinijos ir kitų trečiųjų šalių kompetentingoms institucijoms jų prašomą informaciją. Pabrėžiame, kad iki šiol nesame sulaukę iš Kinijos pusės jokio pranešimo dėl esą trūkstamos kokios nors informacijos ar duomenų. Primename, kad 2020 metais Kinijos atsakingos

Konstitucinis Teismas nusprendė netirti „galimybių paso“ teisėtumo. Ką tai reiškia?

www.siandien.info KT pareiškė, kad Vyriausybei sustabdžius „galimybių paso“ ginčijamas teisinis reguliavimas yra „arba pakeistas taip, kad tokio teisinio reguliavimo nebėra nustatyto, arba pripažintas netekusiu galios, taigi šis teisinis reguliavimas yra panaikintas, t. y. pašalintas iš teisės sistemos, ir nebegali būti taikomas“. KT nurodė, kad KT Teismo įstatymo 69 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ginčijamo teisės akto panaikinimas yra pagrindas priimti sprendimą pradėtai teisenai nutraukti. Esą, jeigu tai paaiškėja iki teisminio posėdžio pradžios, KT šį klausimą sprendžia pasitarimų kambaryje. www.siandien.info skelbia visą KT sprendimo tekstą Dėl teisenos byloje nutraukimo Byla Nr. 21/2021 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS SPRENDIMASDĖL TEISENOS

Laikraštis ŠIANDIEN. Mūsų gyvenimo škvalai ir demonai

Andrejus GAIDAMAVIČIUS, gamtininkas ir žurnalistas Andrejus Gaidamavičius. Butauto Barausko nuotrauka. Niekada nepamiršiu praėjusių metų liepos 17 dieną praūžusio škvalo. Per kelias akimirkas neliko maždaug šimto hektarų Labanoro girios. Nuo paskutinio škvalo buvo tepraėjusios trys savaitės, be to, dar nebuvo sutvarkytos nuo žiemos likusios sniegolaužos, kokių giria dar nebuvo mačiusi. Net Girutiškio rezervatas, Ščiūrio ragas ir kiti vientisi miško masyvai, dar neišdarkyti plynų kirtimų, neatsilaikė prieš gamtos stichijas. Vaikščiojau po tuos išlaužytus miškus ir nesupratau, ant ko pykti, ką kaltinti. Negi Gamta gali būti tokia žiauri pati prieš save? Juk čia žuvo ne

Naujas ŠIANDIEN numeris: užsienio politikos nesėkmės ir mūsų miškai

www.siandien.info Prekyboje naujas ŠIANDIEN numeris. "Ši pandeminė krizė yra jau antras įrodymas, kad visokios krizės gamtai neša tik blogus dalykus. Pamenat 2008-2009 metų ekonominę krizę? Pamenat nurėžtas pensijas, prarastus darbus? Tik miško kirtėjai krizės nepajautė, nes kaip tik krizė – taip mediena ir brangsta. O kai brangsta mediena – ir pajamų daugiau. Pamenu, kaip tos krizės metais urėdijos masiškai pirko naujus automobilius, kompiuterius, renovavo girininkijas (kurias, po „valstiečių“ įvykdytos reformos, ruošiamasi uždaryti ir išparduoti)... Girdėjau, kad Vilniaus miškų urėdijoje, Smolensko gatvėje, net tualetai buvo marmurinėmis trinkelėmis iškloti. Įdomu, kur urėdija panaudos pernai gautą rekordinį 200

Baigėsi eilinis eksperimentas, kuris žmonėms sukėlė  daug nepatogumų

www.siandien.info Vyriausybė nutarė sustabdyti galimybių paso galiojimą nuo š. m. vasario 5 d.   Nuo 2021 m. gegužės galimybių pasą bent kartą atsisiuntė daugiau nei 2 milijonai žmonių. Bendras atsisiuntimų skaičius (kartu su pakartotiniais) gerokai didesnis – beveik 13 milijonų, tačiau tas žmonių supriešinimas iš tikrųjų daugumai šalies gyventojų atsibodo. „Eilinis eksperimentas, kuris sukelia daug nepatogumų, o rezultatas neaiškus, nes sunkiai įvertinamas“, - sakė kalbinti žmonės. Nuo š. m. vasario 5 d. galiooja šios standartinės pagrindinės infekcijų kontrolės ir asmenų apsaugos priemonės: SritisApsaugos priemonėsPrekybaUžtikrintas 15 m2 prekybos bendras plotas vienam lankytojui arba vienu metu aptarnaujamas

Marijampolė pamatė Prezidentą

lrp.lt nuotr. www.siandien.info Pandemija, perteklinis mirtingumas parodė, kad Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonių sveikatai reikia skirti gerokai didesnį dėmesį. 2020 m. beveik trečdalis 65 m. amžiaus ir vyresnių asmenų Lietuvoje savo sveikatą vertino blogai. Vidutinė tikėtina sveiko žmogaus gyvenimo trukmė būnant 65 m. Lietuvoje yra 6,4 metai, t. y. beveik dvigubai mažesnė nei Europos Sąjungoje Prezidentas  kritiškai vertina naudą, kurią suteikia galimybių pasas. Prezidento teigimu, galimybių pasas, plintant omikrono atmainai, veikiau priešina visuomenę, nei padeda suvaldyti pandemijos plitimą. 2020-aisiais Regionų forume pavyko sutelkti politines partijas pasirašyti memorandumą dėl savivaldos savarankiškumo stiprinimo. „Praėjusių metų pabaigoje pats pateikiau

Vilnius švenčia: dovanos miesto gimtadienio proga

www.siandien.info; vilnius.lt Sausio 25 d. vakarą įžiebtos visos į tarptautinį Vilniaus šviesų festivalį atvykusių šviesos menininkų iš Prancūzijos, Nyderlandų, Belgijos, Ispanijos, Kanados, Australijos ir kt. sukurtos instaliacijos. „Naujoje Vilniaus šviesų festivalio programoje – 22 įspūdingi, įvertintų šviesos ir vizualiojo meno atstovų darbai, kuriuose susilieja šiuolaikinis menas, šviesos ir garso technologijos, kūrybiškumas ir novatoriškumas. Savo vietą festivalyje rado šviesos meno klasika, plačiai pripažinti ir žinomi darbai, o taip pat modernūs, mažai kur demonstruoti kūriniai, kurie interpretuoja tiek meno pasaulio, tiek mus supančios aplinkos reiškinius“, – sako festivalio organizatoriaus Vilniaus kultūros centro vadovas Paulius

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Ar vėl turime išeiti į Baltijos kelią”

www.siandien.info  „Šiandien mes vėl svarstome tai, kas jau buvo nagrinėjama Lietuvos Konstituciniame Teisme, kuris labai aiškiai ir daug kartų pasisakė, kad asmenvardžių užrašymas tapatybės dokumentuose nelietuvių kalba reikštų, pirma, valstybinės kalbos statuso, nustatyto Konstitucijos keturioliktame straipsnyje, paneigimą, antra, piliečių lygybės įstatymui principo, nustatyto Konstitucijos dvidešimt devintame straipsnyje, paneigimą. Lietuvos Respublikos Seimo nario priesaikoje yra tokie žodžiai: (..) prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą (…). Kur mus veda Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas šios priesaikos akivaizdoje? Naikinti Lietuvos pilietinę bendriją, naikinti Lietuvos valstybingumo pamatus? Lietuvių kalbos instituto narių nuomonę

Ar meras žino, kad Vilniaus šilumos tinklų vadovo alga – didesnė ir už premjerės

www. siandien.info Vilniaus šilumos tinklų vadovo alga (7000 eurų) – didesnė ir už Ministrės Pirmininkės. Politikai toliau piktinasi, kad   išvydus naujausias sąskaitas, gyventojams šiaušiasi plaukai. „Kodėl valdžia, ciniškai atmetusi visus socialdemokratų pasiūlymus švelninti kainų smūgį žmonėms, galiausiai paliko gyventojus „ant ledo“?“ – klausia Seimo narys socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas. Socialdemokratai, anot jo,  ne kartą ragino Ingridą Šimonytę imtis skubių priemonių kainų smūgiui švelninti (keisti PVM, panaudoti energetikos įmonių pelnus ir pan.). „Atmetusi visus konstruktyvius pasiūlymus, I. Šimonytė pasiūlė žmonėms prašyti pašalpos, tokiu būdu užsitikrindama, kad dauguma patyrusiųjų skaudų kainų smūgį negaus jokios kompensacijos, nes neatitinka

Pasveikino Danijos karalienę 50-ųjų valdymo metinių proga

www.siandien,info Lietuvos Respublikos Prezidentas pasveikino Danijos karalienę Margaritą II jos 50-ųjų valdymo metinių proga. Praėjusiais metais Lietuva ir Danija paminėjo diplomatinių santykių užmezgimo 100-metį ir šių santykių atkūrimo 30-metį. Šios sukakties proga su vizitu Lietuvoje lankėsi Danijos kronprincesė Mary. Šalies vadovas Jos Didenybei perdavė nuoširdžius sveikinimus Lietuvos žmonių vardu, Danijos Karalystei ir jos gyventojams linkėdamas klestėjimo. „Mūsų šalis sieja bendromis vertybėmis ir pagarba paremti ilgamečiai draugiški santykiai. Tikiu, kad ir toliau visapusiškai stiprinsime mūsų bendradarbiavimą Šiaurės ir Baltijos šalių šeimoje, Europos Sąjungos ir NATO lygmeniu“, – sveikinime rašė Prezidentas. Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Danijos karalienė Margrethe

Miško iškirtimas mažina ne tik Širvintų turistinį patrauklumą

www.siandien.info Musninkų, Čiobiškio, Kernavės seniūnijų gyventojai, lankytojai ir svečiai, prieštarauja, kad būtų plynai iškirsti grybingi, rekreaciniui bei biologinės įvairovės atžvilgiu labai vertingi VĮ Valstybinių miškų urėdijos Čiobiškio girininkijos kv. 1002 sklypai 6a, 7a, 8, 11a, 12a ir 14 ir kviečia pasirašyti peticiją.https://www.peticijos.lt/visos/78403/pries-plynus-kirtimus-ciobiskio-girininkijos-kazliskio-misko-eb-svarbos-naturaliose-misko-buveinese/#results PAGRINDINĖS PRIEŽASTYS: 1. Pačios grybingiausios aplinkinių seniūnijų gyventojų pamėgtos vietos. Žmonės į Kazliškio mišką grybauti atvažiuoja iš Širvintų, Ukmergės, Vilniaus ir Kauno miestų. Anksčiau iškirtus didelę dalį Mantinionių, Astruvkos, Paširvinčio, Dailidžių bei Narvydiškio miškų grybingiausių plotų, dalis grybautojų persikėlė į Kazliškio miško 1001 ir 1002 kvartalus. Plynas kirtimas grybynus sunaikina visiškai,

Naujas ŠIANDIEN numeris: miestelyje liko tik bažnyčia ir bendruomenės namai

Rytoj prekyboje naujas ŠIANDIEN numeris. Karklėnų ruginės duonos skonis.1905 metais miestelyje buvo įsteigta mokykla. Prieš metus ji buvo sunaikinta. Nebėra ir kultūros namų. Liko tik bažnyčia ir bendruomenės namai.  Karklėnai – miestelis Kelmės rajone, prie kelio Varniai - Kražiai.  Karklėnų bendruomenės pirmininkas Valeras Kuizinas šešiolika metų dirbo Vilkyčių pieninėje, į Karklėnus grįždavo tik savaitgaliais, tačiau jau treji metai kai jis sprendžia tik miestelio bendruomenės problemas. Labiausiai pirmininkui skauda širdį, kad neliko mokyklos, miestelio kultūros pagrindinio židinio ir šaltinio. „Mūrai dar stovi, ačiū Dievui, langai neišdaužyti, mokyklos jau daugiau kaip metai nėra, nebėra ir kultūros

Elektros tiekėjo dar nepasirinko šimtai tūkstančių vartotojų. Ką išlošime nukėlę pasirinkimo terminą?

ENERGETIKOS EKSPERTAS VIDMANTAS JANKAUSKAS ATSAKO Į ŠIANDIEN ŽURNALISTO GINTAUTO KNIUKŠTOS KLAUSIMUS Prof. V. Jankauskas. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Gerbiamas profesoriau, elektros kainų augimas šiemet yra rekordinis, gal jau matote kokius nors ženklus,  kad situacija galėtų pasikeisti? Kas atsitiko pasaulyje,  kad taip brangsta dujos ir elektra? Taip, elektros kaip produkto kainos šiemet padidėjo net tris kartus ir ne tik pas mus, bet ir visoje Europoje. Tokį augimą labiausiai lėmė net penkis kartus pabrangusios gamtinės dujos, o taip pat ir sumažėjusi elektros gamyba vėjo (vasarą vėjai buvo silpnesni nei paprastai ir „pripūtė“ mažiau

Nuo 2022 metų pradžios minimali mėnesinė alga didėja iki 730 eurų

Darbo užmokestis 2022 metais: ką svarbu žinoti dirbantiesiems? www. siandien.info 2022 metais rekordiškai, beveik 14 proc., didės minimali mėnesinė alga, ūgtels bazinis pareiginės algos dydis, mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai kils bent 100 eurų. Prognozuojama, kad kitąmet vidutinis šalies darbo užmokestis didės daugiau kaip 9 procentais. „Pajamų augimą kitąmet turėtų pajusti dauguma dirbančiųjų, tiek gaunantys minimalią algą, tiek biudžetinių įstaigų darbuotojai. Tikimės, kad kartu planuojami pokyčiai šalies užimtumo sistemoje, paskatins šiuo metu darbo neturinčius žmones sugrįžti į darbo rinką“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Reikšmingas minimalios mėnesinės algos padidėjimas Nuo

Laikraštis ŠIANDIEN. Kada Seimas atsikvošės ?

                     Romaldas ABUGELIS, laikraščio ŠIANDIEN apžvalgininkas    Seimas yra svarbiausia mūsų politinio gyvenimo ašis ne dėl nuolatinio žiniasklaidos dėmesio, o dėl Konstitucijos šiai institucijai suteiktų galių vykdant tris itin svarbias funkcijas: atstovavimą, įstatymų priėmimą ir vykdomosios valdžios kontrolę. Lietuva – parlamentinė respublika, todėl visiškai natūralu, kai gerovės, teisingumo, tvarkos ir paprasčiausio žmogiškumo ištroškę piliečiai savo žvilgsnius kreipia į Seimo pusę.                         Seimas – tarp korumpuočiausių įstaigų  Pastaruoju metu vis dažniau girdime, kad demokratinėms sistemoms yra iškilęs pavojus. Bet gi nepamirškime, kad viena iš esminių demokratinės sistemos tvarumo sąlygų yra pasitikėjimas. Juo mūsų parlamentas, deja, pasigirti

Prezidentui įteikė peticiją dėl galimybių paso stabdymo su 112 tūkst. gyventojų parašų: kiek dar reikia surinkti?

www.siandien.info; alkas.lt Žymūs kultūros ir sporto žmonės trečiadienį Prezidentui Gitanui Nausėdai įteikė peticiją dėl galimybių paso stabdymo su 112 tūkst. gyventojų parašų: jie surinkti per rekordiškai trumpą laiką – savaitę. Į Daukanto aikštę atvyko aktoriai Gediminas Storpirštis, Rimantė Valiukaitė ir Ramūnas Cicėnas, Inesa Paliulytė, psichologas Edvardas Šidlauskas. Jie peticiją su 122 tūkst. gyventojų parašų patikėjo sportininkui Žydrūnui Savickui, kad jis ją įteiktų Prezidentui G.Nausėdai. Jo Ekscelencija būrį aktyvių visuomenės veikėjų priėmė Prezidentūroje, kur bendravo su jais daugiau nei valandą. Po peticijos iniciatorių pokalbio su Jo Ekscelencija Prezidento atstovas spaudai Ridas Jasiulionis teigė, kad

„Jo neįmanoma buvo pastebėti tarp žmonių, kurie rengė Sąjūdžiui prielaidas. V.Landsbergio ten nebuvo“

Vytautas RADŽVILAS, www.siandien.info, www.pozicija. org Praeitis niekada nepraeina. Ji yra jėga, stumianti mus į ateitį. Kai išgirstame dažnai kartojamą ir jau nuvalkiotą frazę „nesigręžiokime į praeitį, geriau žvelkime į ateitį” atsiminkime, kad tai netiesa. Šitaip galima pasakyti tik nuoširdžiai nesuprantant arba turint piktų kėslų. Praeitis niekada nepraeina. Ji yra jėga, stumianti mus į ateitį. Landsbergio vaidmuo sąjūdžio pradžioje ir jo žlugimo pabaigoje. Kodėl Lietuvos likimas pakrypo tokiu keliu, nors buvo kitų alternatyvų… Susitelkti grynai į Landsbergio asmenybę būtų milžiniška klaida. Tokio pobūdžio, rango ir veiklumo žmonės atsiranda tada, kai ateina jų laikas ir kai jų

Apie naujus mokesčius ir žaliąjį kursą

www.siandien.info Seimui pateikta Prezidento inicijuota Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Seimui pateikta Prezidento inicijuota Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisa, orientuota į platesnes savivaldos galimybes įgyvendinti klimato kaitos ir skaitmenizacijos projektus. Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda su eurokomisaru Virginijumi Sinkevičiumi  aptarė Lietuvos pasirengimą įgyvendinti Europos žaliąjį kursą, taip pat Lietuvos ir Kinijos santykius. Prezidento teigimu, greta šį mėnesį Europos Komisijos paskelbto instrumento, skirto kovoti su ekonomine prievarta, būtina kuo greičiau pradėti kurti aukštesnės vertės ir trumpesnės gamybos grandinės ekonomiką, išnaudojant Europos Sąjungos Atsigavimo fondo investicijas verslui. Svarbios investicijos į lustų, žaliosios energetikos, biotechnologijų, elektromobilumo ir

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės išskirtinis interviu ŠIANDIEN

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės išskirtinis interviu ŠIANDIEN. Verta įsigyti. "Kodėl Lietuva orientuojasi ne į JAV, kurioje teismai sustabdė privalomą vakcinaciją, ar, tarkime, Švediją bei Norvegiją, kurios netaiko diskriminuojančių priemonių nevakcinuotiems asmenims? „Moderna“ - 2021 metų pirmojo pusmečio apyvarta 6.3 milijardai dolerių, iš kurių 5.9 milijardai dolerių už Covid19 vakcinas. Per 11 savo veiklos metų ši bendrovė nebuvo uždirbusi jokio pelno, tuo tarpu veiklos rezultatas vien už 2021 metų vieną ketvirtį – 2.78 milijardų dolerių pelno. „Pfizer“ - 2021 metų pirmojo pusmečio apyvarta – 33.5

Laikraštis ŠIANDIEN. Neišmatuojama vilkų nauda biologinei įvairovei

Vilkai išsaugojo mums girias. Ir už tai juos šaudome? Andrejus GAIDAMAVIČIUS, gamtininkas ir žurnalistas, laikraščio ŠIANDIEN apžvalgininkas  Dažnai pasakoju apie tai, kad jei nebūtų vilkų, nebūtų ir Labanoro girios. Žmonės dažnai nesusimąsto, kokie svarbūs gamtoje yra plėšrūnai. Net ne svarbūs, o patys svarbiausi visoje ekosistemoje, kad ši apskritai galėtų gyvuoti. Neseniai spauda paskelbė, kad nyksta seniausias ir didžiausias organizmas Žemėje. Tai JAV auganti vienos rūšies tuopa, sudaryta iš 47 000 genetiškai identiškų stiebų ir turinti bendrą šaknyną, užimantį net 42 ha plotą. Šis vienas organizmas sudaro visą ekosistemą, gyvuojančią jau 14 000 metų. Bet dabar, išnaikinus vilkus ir pumas, pradėjo nykti,

Premjerė: „Tai galbūt Vyriausybė, jeigu nesugeba į tuos klausimus atsakyti, turėtų savo įgaliojimus pabaigti”

www.siandien.info Premjerė Ingrida Šimonytė interviu LRT TELEVIZIJOS laidai „Dienos tema“ sako, kad sprendimą dėl ministrų paskelbs antradienį vakare. Vyriausybės vadovė neatmeta galimybės, kad pasitrauks visa Vyriausybė. I. Šimonytė. Redakcijos archyvo nuotr. Pasak jos, „politikoje daug priklauso nuo to, kaip tu pats save vertini“. „Iš esmės mano sprendimas vertinant tai, kaip man atrodo mano galėjimas užtikrinti ilgalaikius valstybės interesus – tai labiausiai ir įtakos mano pasirinkimą. <...> Tiesiog noriu pasakyti, jei dėl Vyriausybės veiklos yra keliama tiek daug klausimų, tai galbūt Vyriausybė, jeigu nesugeba į tuos klausimu atsakyti, turėtų savo įgaliojimus pabaigti ir tuomet kažkokia kita

Vyriausybės krizė: V. Landsbergis gina savus. Koks bus I. Šimonytės sprendimas?

Vyriausybės krizė: V. Landsbergis gina savus. Koks bus I. Šimonytės sprendimas? www.siandien.info „Lietuvoje turime galimą Vyriausybės krizę. Nevertėtų ignoruoti galimybės, kad po biudžeto priėmimo gali atsistatydinti ir premjerė – tai yra ir visa Vyriausybė“, – feisbuke svarsto Nepriklausomybės akto signataras Albinas Januška. Dabartinę padėtį regione jis vadina „labai grėsminga“. Rusija prie Ukrainos sienos telkia karius, Vakarai baiminasi, kad Maskva gali rengtis naujai karinei agresijai prieš Kijevą, o Kremlius dalija NATO ultimatumus, kad Aljansas atšauktų savo pažadus ateityje priimti Ukrainą ir Sakartvelą. Redakcijos archyvo nuotr. JAV paskelbus sankcijas Baltarusijos režimo trąšų gamybos įmonei „Belaruskalij“, paaiškėjo, kad Lietuva neturi įrankių stabdyti šių trąšų tranzitą per

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris. „Kada Seimas atsikvošės: narkotikai svarbiau už duoną?“

www.siandien.info Šiandien prekyboje naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris. „Kada Seimas atsikvošės: narkotikai svarbiau už duoną?“ „Mūsų parlamento darbo tradicijos iš esmės vis dar skiriasi nuo daugelio Vakarų valstybių, teisėkūros kultūra yra viena iš prasčiausių ES.Teisėkūroje ypač ryški orientacija į kiekybę, bet ne į kokybę. Antai vienos iš Seimo kadencijų metu buvo įregistruota apie 5 000 teisės aktų projektų, o priimtas buvo tik maždaug kas antras. Be to, iš apie 2500 priimtų teisės aktų net kas antras buvo priimtas skubos ir ypatingos skubos tvarka. Kai taip skubiai veikia perkrautas teisės aktų priėmimo

Prof. R.Rudzkis: „Gal tada reikėtų pripažinti, kad nesame nepriklausoma valstybė: viską sprendžia JAV?“

  www.siandien.info JAV Iždo departamentas  rugpjūtį įvedė sankcijas „Belaruskalij“ ir davė pereinamąjį laikotarpį verslui iki gruodžio 8 dienos 7 valandos ryto užbaigti sandorius. 2018 metų pavasarį pasirašyta „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartis galioja iki 2023 metų pabaigos./ Scanpix nuotr. Po JAV sankcijų įvedimo iš karto nepavyko nutraukti „Belaruskalij“ trąšų vežimo per Lietuvą, todėl užsienio reikalų ministras G. Landsbergis ketvirtadienį paskelbė, jog yra pasiryžęs trauktis iš pareigų dėl reputacinės žalos valstybei. Jis laukia ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės sprendimo, tačiau Premjerė I. Šimonytė paskelbė, kad kol kas yra neapsisprendusi, tuo tarpu Birių krovinių terminalo (BKT) vadovasV. Dambrauskas BNS duotame interviu

Demokratijos viršūnių susitikimas

Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį dalyvavo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Prezidento Joe Bideno inicijuojamame Demokratijos viršūnių susitikime. Ketvirtadienį Prezidentas kreipėsi į viršūnių susitikimo dalyvius. Savo kalboje šalies vadovas pabrėžė, kad demokratijos puoselėjimas, jos atsparumo stiprinimas ypač svarbus dabartiniame geopolitiniame kontekste. lrp.lt nuotr. „Esame naujų geopolitinių, technologinių ir ekonominių iššūkių demokratijai liudininkai. Tai reiškia, kad turime labiau nei bet kada demonstruoti ryžtą ir išmintį, kad apgintume demokratijos vertybes ir neleistume destruktyvioms jėgoms jų kvestionuoti“, – sakė Prezidentas. Lietuvos vadovas pabrėžė, kad Lietuva žino laisvės ir demokratijos kainą, pati išsivadavusi iš autokratiškos SSSR ir sukūrusi suverenią, demokratinėmis

Kviečiame įsigyti laikraščio ŠIANDIEN išleistą Žemaitijos istorinių datų kalendorių 2022 metams

www.siandien.info Kviečiame įsigyti laikraščio ŠIANDIEN išleistą Žemaitijos istorinių datų kalendorių 2022 metams (žemaičių kalba). Kalendorius skirtas Vyčių rinktinės žygiui Kražiai – Kretinga, kuriuo siekta pagerbti vieną žymiausių XVII a. pradžios Europos karvedžių, Žemaitijos seniūną, LDK valstybės karo, švietimo ir kultūros veikėją J. K. Chodkevičių. Vieno kalendoriaus (A3 formato, 14 psl.) kaina 4,5 Eur. Užsakius daugiau kaip 100 egz. – kaina 4 eurai. Užsisakyti kalendorių galima el.p. info@siandien.info, mob. tel. +370679 94646. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Kalendorių dovanosime visiems laikraščio ŠIANDIEN prenumeratoriams. ŠIANDIEN prenumerata 2022 metams

Seimas iki sausio vidurio pratęsė nepaprastąją padėtį dėl masinio užsieniečių antplūdžio kilusios grėsmės

www.siandien.info Seimas dėl išlikusių su neteisėta migracija susijusių rizikų nusprendė pratęsti įvestą nepaprastąją padėtį iki 2022 m. sausio 14 d. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIVP-1188(2) vieningai balsavo 102 Seimo nariai. Lapkričio 9 d. Seimas, atsižvelgdamas į valstybėje dėl masinio užsieniečių antplūdžio susidariusią kritinę situaciją ir į Baltarusijos režimo vykdomus nusikalstamus veiksmus ir hibridines atakas Lenkijos Respublikos atžvilgiu, nutarė nuo lapkričio 10 d. vienam mėnesiui įvesti nepaprastąją padėtį. Pasak šį klausimą pristačiusios Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, grėsmės, dėl kurių buvo imtasi šių priemonių visuomeniniams interesams apsaugoti, valstybės saugumui ir visuomenės rimčiai užtikrinti, vis dar

Gyventojų apklausa: blogiausiai vertina ministrės A. Armonaitės darbą

www.siandien.info Reprezentatyvią gyventojų apklausą telefonu laikraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu „Vilmorus“ atliko lapkričio 18–27 dienomis, apklausta 1000 žmonių. Iš apklausos dalyviams pateiktų 24 visuomenės veikėjų net 18 surinko daugiau nepalankių nuomonių nei palankių, ypač blogai vertinami Laisvės partijos atstovai – Ekonomikos ir inovacijų ministerijai vadovaujanti laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė (–49,7), jos pavaduotojas Vilniaus meras Remigijus Šimašius (–40,8) ir teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska (–39,6). Prezidentas Gitanas Nausėda ir toliau lieka palankiausiai vertinamu šalies politiku. Antrojoje reitingų lentelės vietoje esančią Lietuvos socialdemokratų partijos lyderę Viliją Blinkevičiūtę palankiai vertina 44,1 proc. respondentų (buvo 47,2 proc.), ją neigiamai vertina 23,2 proc. Gyventojų. Premjerę Ingridą Šimonytę palankiai

Dauguma Lietuvos gyventojų yra susirūpinę dėl augančios infliacijos

www.siandien.info Pandemija ir toliau išlieka Europos vartotojų finansinei situacijai ir lūkesčiams esminę įtaką darančiu veiksniu. Lietuviai šiuo požiūriu nėra išimtis, o beveik pusė (47 proc.) mūsų šalies gyventojų mano, kad neigiamų padarinių jų finansams pandemija turės dar mažiausiai metus. Be to, papildomų sunkumų gyventojams ima kelti didėjanti infliacija. Tai rodo šiandien tarptautinės kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ paskelbtos 2021 metų Europos vartotojų mokėjimų ataskaitos duomenys. Kasmet skelbiamoje ataskaitoje apžvelgiami svarbiausi Europos gyventojų finansinės elgsenos aspektai ir jiems įtakos turinčios nuostatos. Naujas iššūkis – infliacija Naujausia Europos vartotojų mokėjimų ataskaita rodo, kad daugiau nei trečdalis

Pavojaus signalas visai Europai

www.siandien.info Rusijos karinių pajėgų telkimas prie sienos su Ukraina yra pavojaus signalas visai Europai. Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia darbo vizitą Prancūzijoje. Antradienį šalies vadovas susitiko su Prancūzijos Prezidentu Emmanueliu Macronu. Prezidentai aptarė nelegalios migracijos krizę prie ES sienos su Baltarusija. Lietuvos vadovas susitikime pabrėžė, kad šiuo metu ES turėtų prioritetu laikyti migrantų repatriaciją į jų kilmės šalis siekiant išvengti humanitarinės tragedijos, stabdyti nelegalių migrantų srautą į ES pasienį kalbantis su kilmės šalimis. lrp.lt nuotr. Lietuvos ir Prancūzijos vadovai aptarė dvišalius santykius, NATO ir ES darbotvarkes, įtemptą padėtį pasienyje su Baltarusija, bendrą saugumo situaciją Europoje. Daugiausia dėmesio šalių vadovai skyrė Europos saugumo

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Šalyje nėra šviesaus ir sąžiningo lyderio”

Naujas ŠIANDIEN numeris. Rašytojos ir poetės Adelės Daukantaitės mintys:" Sunaikinus švietimą valstybės pamatai pradeda byrėti visų pirma per kalbos įbuitinimą, per  protėvinio identiteto  naikinimą ir per egocentrinės bei vartotojiškos ideologijos sureikšminimą žmogaus gyvenime. Tai buvo neišmanymas kaip kurti stiprią valstybę, arba specialus projektas – sutelkimas valstybės valdymo kapitalo rankose. Ką tai reiškia?  Tai reiškia, jog reikės pigios darbo jėgos, reikės buitinio žmogaus be pretenzijų ir žmogaus, kurio sąmonėje švilpaus vėjai – nemąstančio, bailaus ir paklusnaus. Tai šiandien ir turime: jaunimas, kuriam visiškai nerūpi valstybės suverenas, nacionalinė politika ir

Nuo 2022 m. sausio 1 d. padidino neapmokestinamąjį pajamų dydį

Mažas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims bus taikomas didesnis NPD www.siandien.info Seimas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais nutarta nuo 2022 m. sausio 1 d. padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) 60 eurų – iki 460 eurų – gyventojams, uždirbantiems iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (2022 m. jis turėtų siekti1 678 eurų). Įstatymo pakeitimais taip pat nuspręsta priklausomai nuo neįgalumo ar darbingumo lygio didinti neįgaliesiems ir riboto darbingumo asmenims maksimaliai taikytiną NPD atitinkamai iki 740 arba 690 eurų. Šiuo metu pajamoms iš darbo santykių maksimalus mėnesio NPD yra 400 eurų, neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims – 645 arba 600 eurų, priklausomai

Kodėl žemės ūkio ministras nesilaiko Vyriausybės planuose numatytų darbų vykdymo?

www.siandien.info Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos  frakcija Seime šiandien  kviečia žemės ūkio ministrą  Kęstutį Navicką atsakyti į frakcijos narių klausimus. Frakcijos posėdis rengiamas reaguojant į ūkininkų, žemės ūkio įmonių vadovų, specialistų, maisto pramonės atstovų bei Lietuvos žemės ūkio tarybos skundus, jog K. Navickas nuo pirmųjų darbo dienų kuria dirbtines kliūtis bendradarbiavimui su mokslo ir žemdirbių bendruomene. Šiuo metu Europos Sąjungos valstybės narės intensyviai rengia savo strateginius planus, organizuodamos plačias ir skaidrias konsultacijas su ekonominiais ir socialiniais partneriais. Tuo tarpu ŽŪM tik imituoja konsultacijas ir diskusijas su žemdirbių savivalda. „Ministras nereaguoja ne tik į žemdirbių organizacijų, bet ir į savo paties sušauktos visuomeninių patarėjų tarybos narių raginimus bendrauti ir

Dėl planuojamos girininkijų pertvarkos ir „Valstybinių miškų urėdijos“ statuso pakeitimo į akcinę bendrovę

www.siandien.info Gintauto Kniukštos nuotrauka. Lapkričio 22 d., pirmadienį, Seime nuotoliniu būdu vyks Seimo narių Aistės Gedvilienės ir Justino Urbanavičiaus inicijuotas bendras Seimo Aplinkos apsaugos komiteto ir Laikinosios Daugiafunkcinių miškų puoselėjimo grupės posėdis dėl Vyriausybėje svarstomo VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ (VMU) pertvarkymo į akcinę bendrovę. Pradžia – 10 val. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Vyriausybei pateiktame valstybės valdomų įmonių pertvarkos ir valdymo centralizavimo priemonių plane numatyta atsisakyti valstybės įmonės, kaip formos, ir pertvarkyti valstybės įmonės juridinį statusą turinčią VMU ir kitas valstybės įmonių statusą turinčias įmones į išimtinai valstybės valdomas akcines bendroves. „Prašysime pateikti daugiau informacijos dėl planuojamos girininkijų pertvarkos

Pritarta siūlymui didinti baudas įmonėms už teršalų išleidimą į aplinką

www.siandien.info Seimas po svarstymo pritarė Administracinių nusižengimų kodekso 268 straipsnio pakeitimui , kuriuo siūloma gerokai padidinti baudas, skiriamas juridiniams asmenims už aplinkosaugos reikalavimų pažeidimus. Šiandien už neteisėtai į vandenį išmestus teršalus, kurie padaro kelių dešimčių milijonų eurų žalą aplinkai, įmonių vadovai ir kiti už tai atsakingi asmenys susilaukia visai nedidelių, kelių dešimčių eurų siekiančių baudų. Siūloma, kad už išgaunamo paviršinio vandens, išleidžiamų nuotekų arba su nuotekomis išleidžiamų teršalų apskaitos ir ataskaitų teikimo reikalavimų pažeidimą juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys būtų baudžiami bauda nuo 600 iki 900 eurų (šiuo metu baudžiama baudomis nuo 110

Laikraštis ŠIANDIEN: pasaulio lyderių įsipareigojimas „sustabdyti miškų nykimą iki 2030 metų“

www.siandien.info „Lietuvoje neseniai viešėjusi profesorė Birutė Galdikas, labiausiai žinoma, kaip Indonezijos miškų ir juose gyvenančių orangutanų gelbėtoja, negailėjo kritikos ir Lietuvos valdžiai dėl jos vykdomos miškų kirtimo politikos. Ji buvo susitikusi ir su Prezidentu, bet panašu, kad Prezidentas Gitanas Nausėda jos nesiklausė, nes jau po kelių dienų vykusioje pasaulinėje klimato kaitos konferencijoje Glazge tik gyrėsi, kiek Lietuva daug pasiekė kovoje su klimato kaita. Tuo metu, kai jis kalbėjo, kad Lietuva ruošiasi iki 2050 metų tapti klimatui neutralia ekonomika, jam už nugaros norėjosi rodyti skaidres, kaip metai iš metų keičiasi Lietuvos miškų

Top