Jūs esate
Pagrindinis > Kultūra (Puslapis 6)

Kultūra

Laikraštis ŠIANDIEN. Kaip profanuojamas mokslas ir kvailinami žmonės

Prof. Jonas GRIGAS, „Mokslo Lietuva“, laikraštis ŠIANDIEN                       Nors tvyro Putino pradėto karo įtampa, pakalbėkime apie kitą aktualiją – ryšius su visuomene (RSV) – informacijos valdymą ir platinimą, siekiant paveikti visuomenę. Besivystant mokslui apie visuomenės protų kontrolę, RSV firmos sukūrė taisykles: oponentų dehumanizavimas, kabinėjant gėdingas etiketes ir apibūdinant juos negerais žodžiais; kalbėti tik apie puikias perspektyvas, panaudojant emociškai pozityvius žodžius; vengti moralinių aspektų.                       Tai dezinformacijos industrijos triukai. Žmones kvailinantys RSV „specialistai“ – visokie nuomonės formuotojai (influenceriai) net didžiuojasi savo profesija. Mokslas RSV tarnyboje                       Mokslas ir mokslininkai kompromituojami ir keliamas žmonių nepasitikėjimas

Laikraštis ŠIANDIEN. Biokuras: Baltijos šalys tapo žaliavos tiekėjais Skandinavijos ir Vakarų Europos šalims

www.siandien.info „Biokuro, paremto miškų kirtimais, pramonei toliau plečiantis, nevyriausybinės organizacijos iškėlė į viešumą faktą, kad Baltijos šalys tapo žaliavos tiekėjais Skandinavijos ir Vakarų Europos šalims. Ypač daug biokuro, medienos granulių pavidalu, iš Estijos keliauja į Olandiją, Daniją. Estijoje niekam jau nekyla abejonės dėl to, kad miškai ten kertami ir dėl biokuro, o ne tik kitoms reikmėms. Dabar biokurui naudojama net ir ta mediena, kuri puikiai tinka gaminti aukštesnės pridėtinės vertės produktus – popierių, medienos plokštes, medienos padėklus ir kt. Biokuro pramonės atstovai dievagojasi, kad miškai dėl biokuro nekertami ir jie naudoja tik tai, kas

Naujas ŠIANDIEN numeris ir naujas laikraščio priedas „Lietuvos žuvininkystė“

www.siandien.info Rytoj naujas ŠIANDIEN numeris ir naujas laikraščio priedas „Lietuvos žuvininkystė“.    „Arvydai žinomi jau nuo XVI a., kai LDK valdovas Žygimantas Senasis šias žemes padovanojo Vilniaus pinigų kalyklos vedėjui U. Hozijui. Sovietmečiu dvare buvo įsteigtas žuvininkystės ūkis, 1950–1992 m. kaimas buvo žuvininkystės ūkio centrinė gyvenvietė. Šiuo metu Arvydų tvenkiniai – tai ekologiškos žuvininkystės ūkis, jau daugiau kaip šešiasdešimt metų puoselėjantis senąsias žuvies auginimo tradicijas. Žuvininkystės ūkiui jau daugiau kaip dešimtmetį vadovauja Adomas Banikonis. Ūkis turi net 660 ha ploto teritoriją, todėl šiltuoju metų laiku visas jėgas darbuotojams tenka skirti sveikos bei ekologiškos

Afrikinis kiaulių maras vėl įsisuko į kiaulininkystės ūkius

www.siandien.info chem.info nuotr. Po beveik poros metų pertraukos afrikiniam kiaulių marui (AKM) vėl įsisukus į šalies kiaulininkystės ūkius bei fiksuojant vis naujus ligos atvejus laukinėje gamtoje, veterinarijos specialistai primygtinai ragina kiaulių laikytojus griežtai laikytis biologinio saugumo reikalavimų. Būtina saugoti auginamas kiaules nuo kontakto su pašaliniais asmenimis, kitais gyvūnais, nešerti kiaulių šviežiai nušienauta žole. Taip pat, einant į tvartą pasikeisti avalynę, darbo drabužius, naudoti tik kiaulių šėrimui ir priežiūrai skirtą inventorių, laikytis asmeninės higienos. Būtina prisiminti, kad užkratą ant avalynės, drabužių ar įrankių į ūkį galima „parsinešti“ iš laukų ar miško. Žemės ūkio ministerija ketina inicijuoti

Kauno rajono ūkininkų vadovas Mindaugas Maciulevičius ragina pirkti Lietuvos ūkininkų užaugintą produkciją

www.siandien.info, laikraštis ŠIANDIEN                       Lietuvos ūkininkų ūkių registre šių metų liepos 1 d. duomenimis įregistruota 87 tūkst. ūkių. Vidutinis ūkio dydis siekia 16 hektarų.  Patys iniciatyviausi, organizuočiausi ūkininkai apsijungę į Lietuvos ūkininkų sąjungą (LŪS). Vienas iš skaitlingiausių ir aktyviausių yra Kauno rajono skyrius.                       „ŠIANDIEN“ žurnalistas Romaldas Abugelis pakalbino šio skyriaus pirmininką,  Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovą Mindaugą MACIULEVIČIŲ. Redakcijos archyvo nuotrauka.                       Gerbiamas Mindaugai, neseniai tapote LŪS Kauno skyriaus vadovu. Kaip šį skyrių pristatytumėte, kuo jis išsiskiria iš kitų?                       Kauno rajono žemės yra gana derlingos, todėl gausu ir ūkininkų ūkių.

Saugomų teritorijų valdymo reforma: iš pradžių parkų direkcijose panaikino kontrolės funkciją, o po to – ir pačias direkcijas

Sąžiningi miškininkai jau pasitraukė iš darbo, o likusiems į miškų ateitį nusispjaut. Tas pats atsitiks ir su parkais. Vytautas GIRININKAS, laikraštis ŠIANDIEN   Nuo liepos 1 d. įvyko saugomų teritorijų valdymo reforma. Urėdijų pavyzdžiu parkų ir rezervatų direkcijos buvo sujungtos ir iš daugiau nei 30 direkcijų liko 5. Kadangi tai įvyko prieš parkų darbuotojų valią, tai dalis jų nepanoro dirbti sustambintose direkcijose. Štai Asvejos regioniniame parke iš darbo pasitraukė visas kolektyvas, liko tik direktorė ir darbininkas. Ženklus nubyrėjimas ir kituose parkuose. Tad ministro Simono Gentvilo kalbos, jog reformos tikslas – pritraukti daugiau specialistų –

Naujas ŠIANDIEN numeris. Durbės mūšis – kas vadovavo žemaičių pajėgoms?

www.siandien.info "Durbės mūšis, kurį žemaičiai laimėjo prieš Vokiečių ordiną 1260 m. liepos 13 d. – tai pergalė, be kurios nebūtų buvę nei Žalgirio, nei Lietuvos – bent jau jokių jos vakarinių sienų, kokias esame įpratę matyti žemėlapyje. Pastaraisiais metais jo reikšmės suvokimas vis giliau skverbiasi į mūsų istorinę sąmonę. Durbės mūšio diena įtraukta į atmintinų dienų sąrašą, vyksta jo minėjimai įvairiose Žemaitijos vietovėse, gražia tradicija tampa ir kelionės į Latvijos Durbės miestelį. Vis dėlto Durbės mūšį vis dar gaubia daugybė klausimų ir netgi nesusipratimų, kilusių iš klaidingų šaltinių interpretacijų. Vienas svarbiausių klausimų, –

Tinklaraščio įkūrėja Eglė Šilkonė: net ir mažas žingsnis švaresnės aplinkos link yra svarbus ir vertingas

  Romaldas ABUGELIS, laikraštis ŠIANDIEN, www.siandien.info                       Klimato krizė įsisiūbavo visu smarkumu – daugėja karščio bangų, siautėja liūtys, tirpsta ledynai… Nors ir vangiai, bet daugėja tarptautinių organizacijų bei atskirų valstybių sprendimų, skirtų šios krizės sukeltų padarinių ir rizikų įveikimui. Nelieka nuošalėje ir įvairūs visuomeniniai judėjimai, bendruomeninės organizacijos ir atskiri žmonės. Viena iš tokių – tinklaraščio „Vandenynai“ įkūrėja Eglė Šilkonė.    Ttinklaraščio „Vandenynai“ įkūrėja Eglė Šilkonė. asmeninio archyvo nuotr..                          Tinklaraščio apie tvaresnį gyvenimo būdą įkūrėja ir autorė Eglė Šilkonė sako, kad  „Vandenynai“ gimė iš noro sužinoti daugiau apie klimato krizę ir jos padarinius bei noro

Laikraštis ŠIANDIEN. Apie Alytaus žmones ir miesto valdžią

www.siandien.info „Parodyk kelią pirmyn, kad būtų lengva grįžti atgal“. ŠIANDIEN pasikalbėjimas su Alytaus miesto Alyčio seniūnaičiu Vaclovu Goštautu, aktyviu visuomenininku, daug metų atidavusio  ver­slaus jau­ni­mo ug­dy­mui. Šiandien jis kuria socialinę bendruomenę, kurioje savo vietą privalo rasti kiekvienas seniūnaitijos gyventojas. Prieš kurį laiką Alytaus  miesto merui ir administracijos direktorei buvo įteiktas įteiktas pareiškimas dėl mobingo naudojimo savivaldybės administracijos darbuotojų atžvilgiu. Savivaldybės komitetų ar savivaldybės tarybos posėdžių metu darbuotojai  žeminami, menkinamas jų autoritetas ir reputacija, su jais  kalbama pakeltu tonu. „Eidami į posėdžius pristatinėti sprendimų projektus, jie nuolat jaučia įtampą, baimės jausmą, kadangi su

Naujas ŠIANDIEN numeris: tikrasis tikslas – dar labiau susilpninti gamtos apsaugą

www.siandien.info „Asvejos regioniniame parke iš darbo pasitraukė visas kolektyvas, liko tik direktorė ir darbininkas. Ženklus nubyrėjimas ir kituose parkuose. Nuo šių metų liepos 1 d. įvyko saugomų teritorijų valdymo reforma. Urėdijų pavyzdžiu parkų ir rezervatų direkcijos buvo sujungtos ir iš daugiau nei 30 direkcijų liko 5. Pažiūrėkite, kas atsitiko su miškais po urėdijų reformos. Dabar vyrauja grynas pelno siekimas, paminant tiek gamtosauginius interesus, tiek prievolę visuomenei išlaikyti palankią miškų būklę. Baisu net pagalvoti, kas atsitiks su miškais po dar vienos reformos – nuo lapkričio urėdija turėtų virsti akcine bendrove. Sąžiningi miškininkai jau pasitraukė

Laikraštis ŠIANDIEN. „Dirvos ” redaktoriaus Vytauto Gedgaudo dvasinis sugrįžimas į tėviškę

Vytauto Gedgaudo kūrybinis palikimas: atsigręžę į praeities darbus, galime kalbėtis apie dabartį ir ateities perspektyvas. Tai, kad Lietuvos žurnalistų sąjungos valdybos sprendimu šiemet Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos minėjimas  surengtas V. Gedgaudo gimtuosiuose Mažeikiuose, svarbu visai žurnalistų profesinei bendruomenei ir Mažeikių kraštui -  tai tarsi Vytauto Gedgaudo dvasinis sugrįžimas į tėviškę, kurią jisai paliko daugiau nei prieš aštuonis dešimtmečius, 1939-ųjų vasarą, Antrojo pasaulinio karo išvakarėse. www.siandien.info; Angelina LIAUDANSKIENĖ, laikraštis ŠIANDIEN, Arūno SARTANAVIČIAUS nuotraukos Pagerbdami žurnalisto ir ilgamečio JAV tautinės minties laikraščio „Dirva“ vyriausiojo redaktoriaus Vytauto  Gedgaudo 110-ąsias gimimo metines Lietuvos žurnalistų

Laikraštis ŠIANDIEN. Privačios bažnyčios savininkas K. Masilionis: sekasi tiems, kurie moka dalintis

Svajonę skraidyti K.Masilionis įgyvendino būdamas 71 metų. A.Staponkaus nuotr. Privačios bažnyčios savininkas Kazimieras Masilionis: sekasi tiems, kurie moka dalintis K.Masilionio pastatyta Rokonių Šv. Kazimiero bažnyčia. lt.wikipedija nuotr. www.siandien.info Romaldas ABUGELIS Laikraščio ŠIANDIEN apžvalgininkas Kas su meile duoda, tam su meile grįžta                       Kalbėdamas su Šeduvos krašto ūkininku Kazimieru Masilioniu iš Rokonių jaučiausi labai panašiai, kaip ir kažkada skaitydamas Džono Templetono knygą „Gyvenimo dėsniai“. Seras Džonas Templetonas buvo vienas turtingiausių pasaulio žmonių, didžiulės verslo imperijos įkūrėjas ir labdarys. Šioje knygoje - paties autoriaus moraliniai ieškojimai, jo kilnios idėjos ir nuoširdus noras padėti žmonėms. Kas su meile

Naujas ŠIANDIEN numeris: miškininkų pelnas – iš tūkstančių pražudytų perinčių paukščių

"Dabartinis Respublikos Prezidentas nuolat kaltinamas neryžtingumu, bet aš neatsimenu, kad bet kuris iš ankstesnių Lietuvos prezidentų savo metinėje kalboje būtų bent paminėjęs miškus. O Gitanas Nausėda ne tik paminėjo Punios šilą, bet ir sukritikavo užstrigusį Nacionalinio miškų susitarimo procesą, į kurį vilčių dėjo daug visuomeninių organizacijų bei politikų. Maža to, birželio 16 dieną Seime skaitytame pranešime Prezidentas užsiminė, kad, norint sukurti žalią ir jaukią Lietuvą, reikia įveikti ne tik biurokratines kliūtis, bet ir verslininkų pasipriešinimą. Tai aiški žinutė Nacionalinį miškų susitarimą sužlugdžiusiems medienos verslo atstovams, kurie savo destrukcinį darbą pabaigė spaudos

Respublikos prezidentas: šiandien Ukrainoje sprendžiamas visos Europos likimas

www.siandien.info lrp.lt nuotrauka Į Seimo narius šiandien  kreipėsi prezidentas Gitanas Nausėda. Savo trečiajame metiniame pranešime jis didžiausią dėmesį skyrė karo Ukrainoje ir saugumo temoms. Prezidento kalba: "Mieli Lietuvos žmonės, Gerbiamas Lietuvos Respublikos Seime, jau trečią kartą stoju prieš Jus, kad apžvelgčiau padėtį Lietuvoje, kaip ir mūsų šalies padėtį pasaulyje. Trečius metus iš eilės kalbėsiu apie iššūkius, kuriuos turime įveikti, kad sustiprintume Lietuvą ir užtikrintume jos saugumą bei klestėjimą. Vos pradėję šių metų pradžioje drąsiau galvoti apie gyvenimą po COVID-19, tapome dar vieno tragiško įvykio liudininkais. Rusijos visa jėga atnaujintas karas prieš Ukrainą parodė, kad baigėsi Lietuvai ir visai Europai

Naujas ŠIANDIEN numeris ir nuoširdus pokalbis apie žurnalistikos misiją ir vertybes

www.siandien.info „Šiuo metu itin svarbus ir reikalingas yra atviras, nuoširdus pokalbis apie žurnalistikos misiją ir vertybes, kokybišką žiniasklaidą ne tik akademinėje erdvėje. Apie tai būtina kalbėti ir kalbėtis įvairiose auditorijose, su plačiąja visuomene. Tad šio sumanymo esmė – susitikimai ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose su V. Gedgaudo premijos laureatais, žinomais Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos nariais, kūrėjais – žurnalistais ir publicistais. Dabar ne tik jaunuomenė, bet ir vyresnioji skaitytojų auditorija vis daugiau laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, iš ten dažnai ir semiasi naujienų, kurios, deja, dažnai atmiežtos nemaža doze netikros informacijos, kurios

Žemdirbiams valdantieji parodė špygą: K. Navickas lieka žemės ūkio ministro poste

ŪKININKŲ ULTIMATUMAS Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis ŠIANDIEN Nepasitikėjimą žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku žemdirbiai jau išreiškė ne kartą, tačiau šiandien  Seimas, apsvarstęs žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko atsakymus į Seimo narių grupės interpeliaciją, vieningai pritarė ministro atsakymams  Už tokį sprendimą balsavo 64 balsavime dalyvavę Seimo nariai. Iš 11 Seimo narių sudaryta komisija – Aistė Gedvilienė, Eugenijus Gentvilas, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Jonas Gudauskas, Vidmantas Kanopa, Paulė Kuzmickienė, Kęstutis Mažeika, Arvydas Nekrošius, Andrius Palionis, Tomas Vytautas Raskevičius, Andrius Vyšniauskas – nusprendė  siūlyti Seimui pritarti žemės ūkio ministro atsakymams į Seimo narių grupės interpeliaciją. *** Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės

Laikraštis ŠIANDIEN. Lietuviškų gaminių į Kiniją beveik nebevežama

Romaldas ABUGELIS, ŠIANDIEN apžvalgininkas “Lietuvoje beveik nėra įmonių, kurių importo arba eksporto dalis su Kinija sudaro bent 25 proc. viso įmonės importo arba eksporto, ko reikalaujama, norint gauti finansinę paramą. Mūsų šalies verslas toliau patiria finansinę įtampą, kadangi Kinija sugriežtino importo reikalavimus ir dabar už kinišką produkciją iš anksto reikalauja susimokėti visą kainą. Kada buvo normali prekyba, pati Kinija, skatindama eksportą, apdrausdavo savo įmones ir paprastai reikėdavo 15-20 proc. išankstinio mokėjimo. Dabar reikalauja mokėti 100 proc. Tai atima daug pinigų ir visuomet egzistuoja rizika“. - sako Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų

Su pirmaisiais vasaros žiedais į Kauną sugrįžta XXXVI tarptautinis folkloro festivalis „Atataria lamzdžiai-2022“!

www.siandien.info; www.ktkc.lt Nuoširdžiai džiaugiamės ir visiems skelbiame, jog su pirmaisiais vasaros žiedais ir nauju įkvėpimu į Kauną sugrįžta XXXVI tarptautinis folkloro festivalis „Atataria lamzdžiai-2022“! Jis skirtas Sūduvos metams, taigi šis regionas plačiai atsispindės įvairiaspalvėje festivalio programoje. Šiemet į Europos kultūros sostinę birželio 3-5 d. sugužės daugiau nei aštuoniasdešimt ansamblių ir atlikėjų ne tik iš įvairių Lietuvos kampelių, bet ir iš Latvijos, Ukrainos, Italijos. Gražiausiomis savo regiono tradicijomis, papročiais ir istorija su kauniečiais dalinsis apie 1300 dalyvių. Tris dienas jie pristatys savo krašto dainas, muziką, šokius, apeigas. Veiks įvairūs mokymai ir kūrybinės dirbtuvės:

Laikraštis ŠIANDIEN. Ūkininkų ultimatumas: žemės ūkio ministras turi trauktis iš pareigų

www.siandien.info Dėl žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko  interpeliacijos surinkti 56 parlamentarų parašai. Šią savaitę ministras savo atsakymus privalo pateikti Seimui. Ką apie žemės ūkio ministro veiklą mano ūkininkai? ŠIANDIEN pateikia  jų nuomones iš įvairių Lietuvos regionų. „Nepasitikėjimą ministru žemdirbiai jau išreiškė. Tai pasakė du kartus, o Lietuvos ūkininkų sąjunga šių metų gegužės 20 d. savo suvažiavime dar ir trečią kartą pakartojo. Vyko maži mitingai prie ministerijos, mieste ir už jo ribų buvo kabinami nepasitenkinimo stendai. Nuo didelių akcijų susilaikyta, nes visi puikiai suprato ir supranta pandeminę bei geopolitinę situaciją. Karas. Premjerė sako, kad jai

NATO PA vienbalsiai priėmė deklaraciją „Kartu su Ukraina“: būtina pereiti prie „priešakinės gynybos“

www.siandien.info NATO PA vienbalsiai priėmė deklaraciją „Kartu su Ukraina“: būtina pereiti prie „priešakinės gynybos“, dislokuojant žymiai didesnį skaičių karių ir įrangos rytiniame NATO flange NATO Parlamentinė Asamblėja (NATO PA), baigdama šią pavasario sesiją, plenariniame posėdyje priėmė deklaraciją „Kartu su Ukraina“. Dokumente be išlygų smerkiamas neišprovokuotas Rusijos karas prieš Ukrainą ir išsakomas tvirtas palaikymas Ukrainos demokratijai, nepriklausomybei, suverenumui ir teritoriniam vientisumui. Pabrėžiama, kad atmetamos bet kokios Rusijos pastangos legitimuoti okupaciją ir teritorijos aneksiją, rengiant neteisėtus rinkimus ir referendumus. Konstatuojama, kad Putino karas Ukrainoje, nepriimtina ir agresyvi retorika, ultimatumai NATO sąjungininkams ir partneriams, taip pat

Naujas ŠIANDIEN numeris: Ukrainietė menininkė Natalija Didenko: „Kiekvienam lietuviui dovanočiau po  angelą“

www.siandien.info Prekyboje - naujas ŠIANDIEN numeris. Interviu su ukrainiete menininkė Natalija Didenko: „Kiekvienam lietuviui dovanočiau po  angelą“. „Lino namų“ šeimininkas Liubomiras Vošteris – nepailstantis linų ir sveiko gyvenimo būdo puoselėtojas primena linų auginimo Lietuvoje istoriją. „Pluoštiniai linai auginti net prieš 4000 metų, o didžiausias augintas plotas, siekęs beveik 100 tūkstančių hektarų, buvo 1940 metais. Iki antrojo pasaulinio karo už linų žaliavas, eksportuotas į užsienį, mūsų šalis kasmet gaudavo vidutiniškai po 38 mln. litų. Pagal linų eksportą Lietuva užėmė trečią vietą pasaulyje (po Rusijos ir Lenkijos). Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo linų plotai labai sumažėjo, pluoštiniai

Laikraštis ŠIANDIEN. VDU Žemės ūkio akademija siūlo perspektyvų išsilavinimą

www.siandien.info, laikraštis ŠIANDIEN VDU Žemės ūkio akademija siūlo perspektyvų išsilavinimą Pastarąjį dešimtmetį vienas iš sparčiausiai modernėjančių sektorių pasaulyje ir Lietuvoje – žemės ūkis bei jį aptarnaujantys verslai: prekyba technika, technologijomis, trąšomis bei augalų apsaugos priemonėmis, logistikos verslo įmonės, konsultacinės įmonės – verslo valdymo, apskaitos tvarkymo, finansų valdymo ir kt.  Vytauto-Didžiojo-Universiteto-Žemės-Ūkio-Akademijos-studentų-miestelis. VDU žemės ūkio akademijos nuotr. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerės prof. dr. Astridos Miceikienės teigimu, žemės ūkis neatsitiktinai laikomas vienu iš perspektyviausių sektorių. Šiuo metu vienas iš devynių pasaulio gyventojų stokoja maisto, todėl jo poreikis ateityje augs tik dar labiau, vadinasi,

Naujas ŠIANDIEN numeris : atvirai stebėti griūvančią gyvenimo tikrovę

www.siandien.info Atvirai stebėti griūvančią gyvenimo tikrovę. Giedrius Bagdonas ir tapybos paroda „GALI BŪTI“. „Parodos akcentas - trys didžiulės tapybos drobės, pavadintos „Gali būti“ kupinos dramatizmo ir nerimo, o spalvinis koloritas ir paveikslų ritmas ypač užburia mūsų dėmesį.Jautrusis dailininkas Giedrius Bagdonas jas pradėjo tapyti po vasario 24 d., vos tik karui Ukrainoje prasidėjus. Metriniai formatai įtaigūs, jie labai veikia - pilni ilgesio, nerimo, o estetinės ekstazės atvirai projektuojamos. Neramus, bet viltingas spalvinis koloritas, santykiuose atvirai deklaruojami geltonai melsvi Ukrainos vėliavos spalviniai akcentai. Išskirtinai ekspresionistinės kompozicijos gan džiugiai nuteikiančios žiūrovus, o spalvų dermėse ir

Naujas ŠIANDIEN numeris: lietuviškų gaminių į Kiniją beveik nebevežama

www.siandien.info Naujausiame „ŠIANDIEN“ numeryje Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidento Rimo Varkulevičiaus interviu. "Santykiai su valdžia dalykiški ir konstruktyvūs. Niekada nebuvau iš tų, kurie ją kritikuoja. Tik kartais norisi pasakyti, kad valdžia nuo Dievo. Tad skausmingi visuomenei sprendimai, matyt, gimsta už nuodėmes. Yra sričių, kuriose norisi dar didesnio efektyvumo: mokesčių politika, migracijos klausimai, regioninė politika… Norisi ir didesnio pasitikėjimo verslu. Dažnai net ir užsienio valstybių pozityvios praktikos pavyzdžiai nepadeda. Ir nieko nuostabaus, juk valdžioje nedirba patys gabiausi, kompetentingiausi specialistai. Geriausi patenka į aukščiausius postus, o sprendimų vykdymas dažnai priklauso

Lietuvos parlamentas pripažino Rusijos Federacijos vykdomą karą prieš Ukrainą ukrainiečių tautos genocidu

www.siandien.info Priimtu dokumentu Seimas paragino Jungtines Tautas, Europos Parlamentą, Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją, ESBO Parlamentinę Asamblėją, NATO Parlamentinę Asamblėją, užsienio šalių parlamentus ir vyriausybes pripažinti Rusijos Federacijos vykdomą Ukrainos tautos genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui bei siekti atsakomybės už šiuos nusikaltimus. Lietuvos Respublika neapsiribos 2022 m. vasario 28 d. pateiktu ieškiniu Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui ir aktyviai dalyvaus Specialiojo Tribunolo steigimo procese, remdama Ukrainos pastangas kartu su tarptautinėmis organizacijomis ir kitomis valstybėmis įsteigti legitimų ir platų aukščiausio lygio politinį pritarimą turintį tribunolą. Scanpix nuotr. Seimas priimtame dokumente konstatuoja, kad Rusijos Federacija, kurios

Lietuvos prezidentas: turime izoliuoti Rusiją visuose sektoriuose

lrp.lt nuotr. www.siandien.info Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiko su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda ir Latvijos Prezidentu Egilu Levitu. „Turime izoliuoti Rusiją visuose sektoriuose: finansų, energetikos, prekybos, kultūros, sporto. Sankcijos turi būti skirtos ir Baltarusijai už jos pagalbą agresorei“, – sakė Prezidentas. Šalies vadovas pažymėjo, kad būtina plėsti sankcijas Rusijos propagandos kanalams, eliminuoti jos dalyvavimą visose tarptautinėse organizacijose, politinėse bei finansų institucijose. Trišaliame susitikime Prezidentai aptarė regiono saugumo situaciją, bendradarbiavimą NATO, stiprinant rytinį flangą ir pasirengimą NATO viršūnių susitikimui Madride, taip pat poreikį plėsti Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai, planus užtikrinti dujų tiekimo alternatyvas regione,

Gintautas Kniukšta. Karves Okainiuose melžia robotai, arba pasakojimas apie pažangų ūkį, kuriame laukus netrukus ars traktoriai, varomi biodujomis…

Vilius Samuolis iš karališkojo kaimo – Okainių, arba pasakojimas apie pažangų ūkį, kuriame karves melžia robotai, o laukus netrukus ars traktoriai, varomi biodujomis… Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis ŠIANDIEN Vietoj įžangos Okainiuose karves melžia robotai. Žinau, ką šiandien, tai išvydusi, pasakytų mama, kuri ne kartą buvo pripažinta geriausia rajono melžėja: „Tai stebuklas, prie kurio akiai reikia priprasti“… Karves melžti išmokau vaikystėje. Tiesiogine prasme: mano mama buvo paprasta kolūkio karvių melžėja, o aš, galima sakyti, beveik visą laisvalaikį praleisdavau tvarte kartu su karvėmis. Išmokau daug ko, žinojau, pavyzdžiui, kiek kuriai duoti šieno ar siloso (kurio dažnai pavasarį

Naujas ŠIANDIEN numeris. Nepriklausomybės Akto signataras Leonas Milčius: „Grąžinkime jaunimą į kaimą”…

www.siandien.info Atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureato, Nepriklausomybės Akto signataro Leono Milčiaus mintys naujausiame ŠIANDIEN numeryje: „Visados svajonės būna gražesnės ir tikslai didesni. Galvojau, kad šimtai tūkstančių po pasaulį pasklidusių tautiečių grįš į gimtinę ir jai kartu dirbsime, statysime, puošime, o atkurta privati nuosavybė neliks tik atskirų asmenų prabangai, bet tarnaus visos valstybės gerovei. Deja, viskas nukrypo truputį kitaip... Gaila, kad politinės partijos užsidarė konkurenciniuose kovos laukeliuose, retai prisimena žmones, visos tautos, netgi valstybės poreikius...Manau, kad vėlesnė valstybinė ekonominė politika kaimo atžvilgiu pasuko ne tuo keliu. Laukinė laisvoji rinka dalinai uždusino kaimą, jų

Fotografijų paroda „Ukrainos vaikai kalba“ (LAISVĖS GYNĖJŲ GALERIJA)

www.siandien.info;www.lrs.lt 2022 m. vasario 25–gegužės 9 dienomis Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje (Seimo I rūmai) Seimo Pirmininko pavaduotojos Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės iniciatyva eksponuojama fotografijų paroda „Ukrainos vaikai kalba“. Parodą parengė Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamentas. Parodoje panaudotos nuo pat pirmųjų karo dienų Ukrainoje dirbusių fotografų nuotraukos. Parodos pristatymo renginys – balandžio 28 d. 13 val. 2022 m. vasario 24 d. yra taškas, nuo kurio pasaulio laiką pradedame skaičiuoti iš naujo. Tai riba, skirianti vakar ir šiandien. Šiandien – tai besitęsiantis košmariškas brutalumo aktas, kurio pabaigos taškas nežinia kada bus padėtas. Vasario 24-osios naktį grobuonies iš

1,2 proc. paramą laikraščio ŠIANDIEN leidybai galima skirti iki gegužės 4 dienos (imtinai)

www.siandien.info Skirkite 1,2 proc. paramą laikraščio ŠIANDIEN leidybai ( įm. k. 304457800) iki gegužės 4 dienos (imtinai). Laikraščiui ŠIANDIEN , kuris saugo Lietuvos miškus, mūsų kultūrą, mūsų tautos istoriją ir tradicijas. Gyventojai deklaruodami pajamas kiekvienais metais gali skirti paramai dalį sumokėto pajamų mokesčio nuo jų gaunamo darbo užmokesčio, dividendų, individualios veiklos pajamų ar pelningai parduoto turto. . 2022 m. skirti mokesčio dalį paramai galima iki gegužės 2 d. Prašymas skirti paramą bus įvykdytas tik teisingai ir laiku pateikus pajamų mokesčio deklaraciją 1. Prisijunkite prie Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) 2. Viršutiniame horizontaliajame EDS meniu pasirinkite

Akcija „Darom‘22“ kvietė atkurti gamtai padarytą žalą, tačiau didesnio visuomenės palaikymo nesulaukė

www.siandien.info, laikraštis ŠIANDIEN Kasmetinė viešųjų erdvių tvarkymo akcija šiemet vyko balandžio 23 d. ir skatino gyventojus visoje Lietuvoje ne tik rinkti atliekas, tačiau ir jas rūšiuoti bei pristatyti į regioninius atliekų tvarkymo centrus. Akcijoje galėjo dalyvauti pavieniai asmenys, šeimos, miestų ir miestelių bendruomenės, organizacijos, verslo įmonės ir visi kam rūpi aplinkosauga, tačiau akcija nesulaukė didesnio visuomenės palaikymo. l.rytas.lt apklausa. Šeštadienį Lietuvoje vyksta švarinimosi akcija „Darom“. Ar dalyvaujate? 5.94%(831) Taip, po šios akcijos aplinka tampa daug švaresnė, o ir rodomas geras pavyzdys. 49%(6858) Tvarkausi ir be specialių akcijų. 22.09%(3092) Nedalyvausiu, tvarkyti viešąsias erdves yra komunalinių tarnybų reikalas. 22.97%(3215) Niekada nedalyvauju. VŠĮ

Labanoro giria kertama ir per paukščių perėjimą

Gintautas KNIUKŠTA, žurnalistas, www.siandien.info Su gamtininku Andrejumi Gaidamavičiumi pradėjome kurti laidų ciklą apie mūsų miškus. Kaip mums sekasi? Visaip. Greitai pamatysite per Sengirės televiziją youtube kanalu. Tai bus paskutinis mūsų bandymas ir žodžiu, ir vaizdu atkreipti valdžios bei visuomenės dėmesį dėl Lietuvos miškų išsaugojimo. Kodėl paskutinis? Todėl, kad ir prieš metus, ir prieš du kalbėjome, jog Labanoro giria kertama per paukščių perėjimą. Šiemet vėl kerta, vėl naktimis, o kelią sunkiasvorė technika, draskydama miško paklotę,  pasisviečia galingais prožektoriais. Galima sakyti, jog  vaitoja visa giria, tačiau niekas nesikeičia. Labanoro girioje. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Prieš metus

Gintautas Kniukšta. Balandžio 19 -oji. Diena, kai Lietuvoje legalizuota politinė korupcija

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis ŠIANDIEN,  www.siandien.info Teisingumas Lietuvoje ir istorinėje politinės korupcijos byloje. Prokuroras prašė R. Kurlianskį ir E. Masiulį suimti teismo salėje. Koks buvo teismo sprendimas?  Visi kaltinamieji  išteisinti, nors prokuroras, pavyzdžiui, buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį E. Masiulį siūlė uždaryti į kalėjimą 7 metams. Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen džiaugiasi tokiu sprendimu.  „Tai yra naujo etapo pradžia. Aš tikiu, kad mes dabar pereiname į naują, šviesesnį ir tikrai geresnį etapą“, – tvirtina Čmilytė-Nielsen. Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen džiaugiasi tokiu sprendimu. lrs.lt nuotr. Į kokį etapą, gerbiamoji Seimo Pirminke? Į tą,

Prokuroras prašo R. Kurlianskį ir E. Masiulį suimti teismo salėje. Koks bus teisėjų sprendimas?

www.siandien.info Vilniaus apygardos teismas šiandien, balandžio 19 d. skelbs nuosprendį politinės korupcijos byloje. Kaltinimai pateikti trims juridiniams asmenims – Liberalų sąjūdžiui, Darbo partijai bei koncernui „MG Baltic“, taip pat fiziniams asmenims – eksliberalams E. Masiuliui, buvusiems Seimo nariams Gintarui Steponavičiui, Šarūnui Gustainiui, buvusiam „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui ir „MG Baltic“ viceprezidentui R.Kurlianskiui. Prokuroras Justas Laucius teismui siūlo R. Kurlianskį pripažinti kaltu dėl politikų papirkimų ir prekybos poveikiu kaltu,  jam skirti pusseptintų metų laisvės atėmimo bausmę bei 1 000 MGL (37 660 Eur) dydžio baudą. Stop kadras. Nuosprendį   paskelbs trijų teisėjų kolegija – Nijolė Žimkienė

Sveikų ir ramių Jums šv. Velykų!

www.siandien.info Su Šv. Velykomis . Prasmingi Popiežiaus Pranciškaus žodžiai:“ Brangūs broliai ir seserys,                       Gavėnia yra palankus asmeninio ir bendruomeninio atsinaujinimo metas, vedantis mus į mirusio ir prisikėlusio Jėzaus Kristaus Velykas. 2022 m. gavėnios kelionėje mums bus naudinga apmąstyti šventojo Pauliaus raginimą galatams: „Nepailskime daryti gera; jei neaptingsime, savo metu pjausime derlių! Tad, kol turime laiko (kairós), darykime gera visiems (Gal 6, 9–10a)". Popiežius Pranciškus. Vikipedijos nuotr.                       Velykos arba šventos Velykos, Kristaus prisikėlimas – seniausia ir svarbiausia krikščionių šventė. Švenčiama paminėti Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų po nukryžiavimo, kuris laikomas viso krikščioniškojo mokymo pagrindu. Naujajame

Naujas ŠIANDIEN numeris. Kun. A. Toliatas: ramybės siekis – tai  lyg ėjimas lynu

www. siandien.info Naujausiame ŠIANDIEN numeryje kunigo Algirdo Toliato mintys. „Suprantama, šiandienos situacijoje daug kas gali klausti: Kur yra Dievas, kai vyksta tokie baisūs dalykai?... Klaidingas įvaizdis, kad krikščionis yra pasyvus ar abejingas tam, kas vyksta aplinkui. Iš tikro yra greičiau atvirkščiai, nes krikščionybė nukreipta į visuotinio gėrio skleidimą, o ne pasyvumą... Kiekvienas krikščionis turi būti veikime, kad „žodis taptų kūnu“. Kaip tas gerasis Samarietis, negalime abejingai praeiti pro kenčiantįjį, net jei jis ir nėra mūsų brolis, o kartais – netgi mums atgrasus“, – įsitikinęs dvasininkas. Naujas ŠIANDIEN numeris prekyboje - jau rytoj. Prenumerata -

Maistininkai įspėja: maistas tampa prabangos preke

www.siandien.info Maistininkai įspėjo, kad „maistas tampa prabangos preke“. Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa sakė pasigendąs bendros keturių ministerijų maisto strategijos – Socialinės apsaugos ir darbo, Finansų, Ekonomikos ir inovacijų bei Žemės ūkio. „Būtina nedelsiant svarstyti galimas elektros ir dujų lengvatas maisto sektoriaus įmonėms. Taip pat būtina spręsti dotacijų maisto gamintojams klausimus. Kol kas pakibę paramos atsinaujinančiai energetikai klausimai, neišspęstos lengvatinių kreditų problemos“, – sako  parlamentaras. Anot Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos pirmininko Karolio Šimo, „podukros vietoje“ atsidūrę maistininkai nerūpi nei Žemės ūkio, nei Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, nes ši

Dauguma (69 proc.) lietuvių vairuodami negali atitraukti rankų ir akių nuo telefonų

www.siandien.info, pranešimas spaudai Redakcijos archyvo nuotr. Nors kiekvienas vairuotojas puikiai žino, kad valdant transporto priemonę reikia susikaupimo ir koncentracijos, dauguma (69 proc.) lietuvių negali atitraukti rankų ir akių nuo telefonų. Jais naudojasi ne tik navigacijai, bet ir skambina, rašo žinutes, leidžia muziką, net naršo internete. Pažeidėjų neatbaido nei įspėjimai, nei baudos. Tyrimų duomenimis, ši problema ypač aktuali tarp jaunesnių vairuotojų ir vyrų. Šiuo metu Lietuvoje pagal Kelių eismo taisykles (KET) vairuojant naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis yra draudžiama. Mažų mažiausiai tai gali užtraukti baudą nuo 60 iki 90 eurų, o blogiausiais atvejais sukeliami eismo

Top